2021-01-27 Nr. AB-1868-3-62-3-00517-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-93-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas), 42 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), į kuriuos 2018 m. gegužės 29 d. buvo perkeltas iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN). Pareiškėjas yra maitinamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjui pagal gydytojo išvadą nuo 2018 m. liepos 3 d. yra paskirtas (duomenys neskelbtini) maitinimas ((duomenys neskelbtini)), kuris neatitinka fiziologinių normų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 257 patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis neatitinka jo fiziologinės mitybos normų, nes maisto kaloringumas per dieną turi sudaryti apie 2 400 kcal, tačiau faktiškai jam patiekiamo maisto kaloringumas per dieną sudaro nuo 1 500 kcal iki 2 000 kcal, todėl nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. kovo 1 d. jam nebuvo teikiamas tinkamas dietinis maitinimas. Dėl netinkamo dietinio maitinimo jo organizmui trūko maistinių medžiagų, sutriko jo širdies veikla, išsivystė opos, gastritas, jis patyrė alkį, stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus, skausmą, nemigą, pažeminimą, diskriminaciją, gėdos, nepilnavertiškumo jausmą, jaučia nuolatinį nuovargį. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento neveikimo – teisės akto, numatančio sustiprintą dietinį maitinimą, kuris atitiktų pareiškėjo fiziologinės mitybos normas, nepriėmimu arba maitinimo pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams neskyrimu.

3. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Kalėjimų departamente 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 24 d. buvo gauti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųsti pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. skundai (prašymai), kuriuose pareiškėjas klausė apie naujo dietinio maitinimo valgiaraščio patvirtinimą. Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 29 d. raštu „Dėl skundų“ pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad naujų valgiaraščių, tarp jų ir dietinių, patvirtinimo klausimas yra derinimo stadijoje, pažymėta, jog juos patvirtinus apie tai pareiškėjas bus informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 29 d. rašto „Dėl skundų“ neskundė.

3.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis, yra galiojantis teisės aktas, įsiteisėjusio teismo sprendimo, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms, nėra. Asmeniui gydymo tikslais paskyrus dietinio maitinimo valgiaraštį, jis turi būti maitinimas pagal šį valgiaraštį. Pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų nuteistųjų, todėl nebuvo diskriminuojamas. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, remiasi subjektyviu vertinimu ir abstrakčiais faktais.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl teisės akto, numatančio sustiprintą dietinį maitinimą, kuris atitiktų pareiškėjo fiziologinės mitybos normas, nepriėmimu arba maitinimo pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams jam neskyrimu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. kovo 1 d., atlyginimo priteisimo.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalimi, 173 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintomis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 ir 6 punktais. Teismas pažymėjo, kad, taikant laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teisės aktuose nustatytos vidutinės fiziologinės energetinės normos privalo būti užtikrinamos tiksliai. Laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Kalėjimo departamento 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo” 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius, ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.

7. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog nuo 2018 m. liepos 3 d. pareiškėjui buvo skirtas (duomenys neskelbtini) maitinimas, byloje nėra, pareiškėjo maitinimo pagal dietinio maitinimo valgiaraštį ((duomenys neskelbtini)) Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. liepos 3 d. patvirtina medicininis pažymėjimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra dirbantis asmuo. Pagal Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbančiam vyrui maisto energetinė vertė per parą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 298 kcal. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 447 patvirtinto dietinio maitinimo valgiaraščio 4 priedą, dietinio maitinimo ((duomenys neskelbtini)) vidutinė maisto energetinė vertė per parą sudaro 2 545 kcal. Nors pareiškėjas teigia, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 257 patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis neatitinka jo fiziologinės mitybos normų ir nurodė, kad faktiškai jam patiekiamo maisto kaloringumas per dieną tesudaro nuo 1 500 kcal iki 2 000 kcal, nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinta, kad nagrinėjamu atveju būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skundžiasi prasta sveikatos būkle, byloje nėra duomenų, jog jį gydantis gydytojas yra paskyręs, rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad pareiškėjas yra maitinamas netinkamai, pagrindo nėra.

8. Teismas pabrėžė, kad Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius / nedirbančius vyrus, dirbančias / nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius / nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias / nedirbančias moteris (vegetarės), asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas bei veganus. Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba / nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt. Pareiškėjas neneigia, kad jo maitinimas buvo organizuojamas vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintomis ir ginčo laikotarpiu galiojančiomis normomis, nustatytomis teisės aktuose. Iš pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo, kaip teigiama, diskriminacija, nėra pagrindo manyti, kad jis buvo išskiriamas iš kitų asmenų, turėjusių tokį pat statusą, todėl jie laikyti nepagrįstais.

9. Teismo vertinimu, nors iš esmės neturtinė žala yra kildinama iš atsakovo atstovo neveikimo, pasireiškusio teisės akto, numatančio sustiprintą dietinį maitinimą, kuris atitiktų pareiškėjo fiziologinės mitybos normas, nepriėmimu, Kalėjimų departamento veiksmai (neveikimas) neginčijamas, nėra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ginčo dalyku nėra ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjo maitinimas buvo organizuojamas, vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintomis ir ginčo laikotarpiu galiojančiomis normomis, nustatytomis teisės aktuose, nesant duomenų, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ yra panaikintas, nėra pagrindo Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prasme konstatavimui. Nenustačius neteisėtų veiksmų, teismo vertinimu, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas skundo reikalavimą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 42 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 14 d. buvo įdarbintas, bet vis tiek buvo maitinamas pagal dietinį maitinimą. Pareiškėjas buvo dirbantis nuteistasis, todėl buvo pažeistas Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447, taip pat buvo pažeisti BVK 3 straipsnio 2, 4 dalys, 5 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis (humanizmo principas), Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 14 straipsniai. Dėl sveikatos problemų – silpnumo, širdies permušimo, buvo priverstas po 1,5 mėnesio išeiti iš darbo. Nors pareiškėjas buvo dirbantis nuteistasis, vis tiek buvo maitinamas pagal nedirbančiųjų (dietinį) meniu. Pareiškėjas taip pat skundžia valstybės neveikimą, nes nėra priimtas dietinis sustiprintas maitinimas dirbantiems vyrams.

10.2. Teisėja, priėmusi skundžiamą sprendimą, pareiškėjo trijuose skunduose buvo šališka.

10.3. Pareiškėjas skundžia valstybės neveikimą, nepriimant Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 257 patvirtinto dietinio maitinimo. Be to, buvo pažeistas diskriminavimo principas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kurie dirba ir gauna meniu – dirbantiems nuteistiesiems, arba gauna dietinį sustiprintą maitinimą, kuris yra tik Alytaus PN. Tinkamo maitinimo neužtikrinimas kalinimo įstaigoje šiuo atveju pareiškėjui, kaip dirbančiam nuteistajam, kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai.

11. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo:

11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas su ginču susijusias aplinkybes bei surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo maitinimas buvo organizuojamas vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintomis ir ginčo laikotarpiu galiojančiomis normomis, nustatytomis teisės aktuose, todėl nėra pagrindo Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prasme konstatavimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas, nes jis yra šališkas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

11.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme, ir pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas nurodė ir pateikė tai įrodantį Pravieniškių PN-AK raštą, kad jis nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. pataisos įstaigoje buvo įdarbintas valytoju 0,25 etato, tačiau skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam padarytą neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. kovo 1 d., t. y. laikotarpį, kai pareiškėjas nedirbo ir neturėjo jokio pagrindo tikėtis būti maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. kovo 1 d. neužtikrinant pareiškėjui tinkamo dietinio maitinimo, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

13. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju maitinimas pareiškėjui buvo organizuotas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nesant duomenų, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ yra panaikintas, nenustatė neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo).

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, iš esmės akcentuodamas, kad jis nuo 2020 m. balandžio 14 d. buvo įdarbintas, bet vis tiek buvo maitinamas pagal nedirbančiųjų dietinį valgiaraštį. Pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, nes nėra priimtas dietinis sustiprintas maitinimas dirbantiems vyrams.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

16. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., EŽTT 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje I. S. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09). LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies, Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose 2.1 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis pareiškėjui nuo 2018 m. liepos 3 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) maitinimas, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo dirbantis asmuo, todėl dietinis valgiaraštis jam buvo paskirtas gydytoju teikimu ir jis buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į dietinį maitinimą ir nebuvo užtikrinta, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Iš pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo, kaip teigiama, diskriminacija, nėra pagrindo manyti, kad jis buvo išskiriamas iš kitų asmenų, turėjusių tokį pat statusą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Kalėjimų departamentas yra atsakingas už patirtą žalą, tačiau nenustatyta jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriuos ginčo atveju būtų padaręs pats Departamentas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, su kuriomis sieja neturtinės žalos atsiradimą, t. y. kad nuo 2020 m. balandžio 14 d. jis buvo įdarbintas, bet vis tiek buvo maitinamas pagal nedirbančiųjų dietinį valgiaraštį, o ne valgiaraštį dirbantiems vyrams, ir pateikė Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 3 d. raštą, kad jis nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. pataisos įstaigoje buvo įdarbintas valytoju 0,25 etato. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, be to, jos nepatenka į ginčo laikotarpį. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam padarytą neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tirti pareiškėjo šias nurodytas naujas aplinkybes ir naujus įrodymus.

20. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, detaliai išanalizavo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2258-624/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

22. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo pagrįstai atmestas.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė