2018-06-26 Nr. AB-12249-3-61-3-00482-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-439-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia ir akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“; 2) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“; 3) Įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį; 4) Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo žemės plote, esančiame tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, ir (duomenys neskelbtini) g., suprojektuoti grąžintiną natūra atskirą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus NŽT; 5) Įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų gavimo dienos suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant žemės sklypą natūra; 6) Įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.

Kartu su skundu pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) Uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčiai (toliau – ir Bažnyčia) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių, įskaitant nesudėtingus ir laikinus, statyba (rengti projektinius pasiūlymus, juos viešinti, derinti, kreiptis dėl sąlygų statybos projektui išdavimo, rengti statybos projektą, kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atlikti statybos darbus, rengti statybos pabaigą patvirtinantį dokumentą, įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto kadastre ir registre) valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), esančiame Vilniaus mieste; 2) Uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas 2), sujungimu į vieną žemės sklypą (derinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir joje esantį žemės sklypo planą, priimti sprendimą dėl žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu, įregistruoti po pertvarkymo suformuotą žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre); 3) Uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių, įskaitant nesudėtingus ir laikinus, statyba (rengti projektinius pasiūlymus, juos viešinti, derinti, kreiptis dėl sąlygų statybos projektui išdavimo, rengti statybos projektą, kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atlikti statybos darbus, rengti statybos pabaigą patvirtinantį dokumentą, įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto kadastre ir registre) Žemės sklype 2.

Pareiškėja paaiškino, kad Administracija 2017 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog ginčo žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, o NŽT Vilniaus miesto skyrius minėto Administracijos sprendimo pagrindu skundžiamu 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 49SF-21-(14.49.104.) atsisakė atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra.

Pareiškėja nurodė, kad NŽT 2017 m. sausio 24 d. raštu Nr. 49SJN-160-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė informacijos, ar Bažnyčia planuoja Žemės sklype 1 vykdyti panaudos sutartyje numatytą veiklą, ir, jeigu jokia veikla nenumatoma, paprašė pateikti prašymą nutraukti panaudos sutartį šalių susitarimu. Pareiškėjos nuomone, NŽT ragina Bažnyčią pradėti vykdyti panaudos sutartį, sudarytą tarp Bažnyčios ir NŽT. Pažymėjo, kad Bažnyčiai pradėjus pagal panaudos sutartį vykdyti statybos darbus, pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta neatitaisoma žala, t. y. grąžinimas natūra taptų neįmanomu ar labai sudėtingu procesu, nes reikėtų spręsti ginčą dėl statybos teisėtumo, statinių griovimo.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad NŽT 2017 m. sausio 24 d. raštu Nr. 49SJN-161-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Pieno žvaigždės“ siūlė kreiptis į NŽT dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir Žemės sklypo 2 sujungimo. Pareiškėjos įsitikinimu, Administracija ir NŽT siekia sukurti tokią situaciją, kai pertvarkius žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir Žemės sklypą 1 sujungimo būdu prie jų priskiriant atskiru sklypu nesuformuotą tarp jų esančią valstybinę žemę, ir suformavus vieną žemės sklypą, būtų laikoma, kad visas po pertvarkymo suformuotas bendras žemės sklypas reikalingas AB „Pieno žvaigždės“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, t. y. tokiais veiksmais nesąžiningai siekiama priskirti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą (750 kv. m.) valstybės išperkamai žemei.

Atsakovas NŽT prašė atmesti pareiškėjos prašymą Tarnybai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl kitų reikalavimo užtikrinimo priemonių prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

Tarnyba nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 49SK-361-(14.49.109), be kita ko, pertvarkė (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir Žemės sklypą 2 sujungimo būdu ir patvirtino nustatytus sklypo kadastro duomenis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 769 pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruot valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir NŽT patikėjimo teisę į jį.

Atsakovas Administracija prašė atmesti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Administracija nurodė, kad pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokios jos teisės ir įstatymų saugomi interesai būtų pažeisti, jeigu nebūtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Abstraktūs teiginiai apie didelę žalą dėl būtinybės ginčyti priimtus sprendimus ar apie prevencinį veiksmų stabdymą, jų nedetalizuojant ar nekonkretizuojant žalos, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, atsakovo manymu, pareiškėjos reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ prašė netenkinti pareiškėjos prašymo uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir Žemės sklypo 2 sujungimu į vieną žemės sklypą, ir netenkinti prašymo uždrausti Bendrovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių statyba valstybinės Žemės sklype 2.

Bendrovė nurodė, kad Žemės sklypas 2, kuriame pareiškėja prašė uždrausti vykdyti statybas, nebeegzistuoja. Bendrovės teigimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Pareiškėjos teiginiai, kad tektų ginčyti NŽT ar Bendrovės veiksmus, taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus grąžinant juos natūra, tačiau, jos manymu, ginčo sklypus siekiama neteisėtai sujungti, todėl grąžinimas natūra taps neįmanomu ar labai sudėtingu procesu, o pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala.

Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir Žemės sklypas 2 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 49SK-361-(14.49.109) yra pertvarkyti ir sujungti į vieną žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakeista ankstesnė žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su AB „Pieno žvaigždės“. Minėtą žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo NŽT. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas tik prielaidomis, nukreiptomis į ateitį, kai faktinė situacija nutarties priėmimo metu yra pasikeitusi.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sietinas su sunkiai atitaisoma didele žala, tačiau pareiškėja tokios žalos nepagrindė objektyviais įrodymais, be to, pareiškėja neįrodė šių priemonių taikymo būtinumo. Argumentai, kad pareiškėja gali patirti, jos nuomone, tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas taip pat nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina laikinai sureguliuoti ginčo teisinių santykių padėtį, todėl pareiškėjos prašymą atmetė.

III. Pareiškėja I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo: 1) uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui Bažnyčiai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių, įskaitant nesudėtingus ir laikinus, statyba (rengti projektinius pasiūlymus, juos viešinti, derinti, kreiptis dėl sąlygų statybos projektui išdavimo, rengti statybos projektą, kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atlikti statybos darbus, rengti statybos pabaigą patvirtinantį dokumentą, įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto kadastre ir registre) valstybinės Žemės sklype 1; 2) uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Pieno žvaigždės“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių, įskaitant nesudėtingus ir laikinus, statyba (rengti projektinius pasiūlymus, juos viešinti, derinti, kreiptis dėl sąlygų statybos projektui išdavimo, rengti statybos projektą, kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atlikti statybos darbus, rengti statybos pabaigą patvirtinantį dokumentą, įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto kadastre ir registre) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, kurios ribos atitinka buvusio valstybinės Žemės sklypo 2 ribas.

Pareiškėjos manymu, jos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti tenkinamas ta apimtimi, kurioje dar nespėta atlikti veiksmų, priimti sprendimų.

Sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo grėsmę pareiškėja grindžia tuo, kad pradėjus statyti statinius ginčo žemės sklypuose, jie taps užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, kas sudarys pagrindą laikyti juos valstybės išperkama žeme, ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas taps neįmanomas tol, kol statinių statyba teismine tvarka nebus pripažinta neteisėta, nebus nugriauti (nukelti, išmontuoti) statomi ar pastatyti statiniai ir Žemės sklypui 1 nebus grąžintas laisvos neužstatytos valstybinės žemės statusas.

Aplinkybė, kad NŽT priėmė sprendimą sujungti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir Žemės sklypą 2, pareiškėjos vertinimu, patvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę. Pareiškėja teigia, kad realiais NŽT veiksmais yra siekiama pažeidžiant teisės aktų nuostatas laisvai (neužstatytai) ginčo žemei suteikti valstybės išperkamos žemės statusą ir suvaržyti pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į tą žemę. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių toliau bus dar labiau didinamas sunkiai atitaisomos ar neatitaisomos žalos mastas. Priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą byloje, situacijos grąžinimas į tokią padėtį, kad ginčo žemę būtų galima grąžinti natūra, bus sunkiai įmanomas arba nebeįmanomas. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju tikslinga laikinai sureguliuoti esamą padėtį, susijusią su veiklos ginčo žemės sklypuose laikinu sustabdymu.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog matyti, kad sujungti žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei, į kurią pagal įstatymą negali būti atkurtos nuosavybės teisės, nes būtent šis klausimas ir sudaro pareiškėjos skunde išdėstytą ginčo dalyką. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, galės būti padaryta vienokia ar kitokia išvada ir priimtas sprendimas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo dėl pareiškėjos atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikia pagrįstų ir objektyvių argumentų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galimai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Ketinimas ateityje išvengti naujų teisminių ginčų nelaikytinas priežastimi taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir netenkinti parėškėjos prašymo uždrausti Bendrovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių statyba valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyje, kurios ribos atitinka buvusio Žemės sklypo 2 ribas.

Bendrovė nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad Bendrovės valdoma teritorija yra laisva ir neužstatyta. Bendrovė naudoja visą detalųjį planą atitinkantį žemės sklypą jame esančių statinių naudojimui pagal paskirtį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑222/2010). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taip pat pažymėtina, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Pareiškėja šioje administracinėje byloje skundžia Administracijos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.), kuriuose nurodyta, jog ginčo žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą pareiškėja grindžia tuo, kad yra siekiama apsunkinti žemės grąžinimą natūra, todėl neuždraudus ginčo žemės sklypuose atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokių naujų statinių statyba, atsiras pagrindas laikyti juos valstybės išperkama žeme ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas taps neįmanomas tol, kol statinių statyba teismine tvarka nebus pripažinta neteisėta, nebus nugriauti (nukelti, išmontuoti) statomi ar pastatyti statiniai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, atsižvelgusi į pareiškėjos išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra adekvačios siekiamam tikslui ir proporcingos pareiškėjos keliamiems reikalavimams administracinėje byloje, o motyvai, kuriais grindžiamas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Aplinkybė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 49SK-361-(14.49.109) sujungė (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir Žemės sklypą 2 bei patvirtino nustatytus sklypo kadastro duomenis, neįrodo pareiškėjos nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės. Byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, jis nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl teismas nevertina šio sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu turi būti siekiama užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba jo negalimumui įvykdyti, o ne ketinimui ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008; 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008 ir kt.), todėl pareiškėjos teiginiai, susiję su potencialiu poreikiu vėliau ginčyti statybų ginčo sklypuose teisėtumą, nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan