82484df8-caee-4cdb-8c0e-e6a18865adef · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-16515-615/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09498-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.1; 3.4.5.13; 3.2.3.8; 3.2.3.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. P. ir atstovei advokatei G. K., suinteresuotam asmeniui L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. P. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuoti asmenys L.

P., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kabos komisija. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja E. P. pareiÅ¡kimu praÅ¡o pripažinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ negaliojančia ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) akto įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) ir įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime pavardę kaip „P.“ bei iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje buvo sudaryta santuoka su L. P.. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos metrikų knygoje įrašytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Kol šeima gyveno Lietuvoje, jokių problemų dėl šeimos identifikavimo nebuvo. Tačiau nuo 2010 gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir keliaujant į skirtingas šalis darbiniais, verslo tikslais pareiškėja susiduria su sunkumais, nepatogumais, problemomis dėl skirtingų vyro ir žmonos pavardžių rašymo.

Muitinėse stabdo ir kviečiasi pasikalbėti atskirai, nes skirtingos pavardės atrodo įtartinai (pvz. JAV, Izraelis). PareiÅ¡kėjai tenka įrodinėti tapatybę, teikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , Å¡eimos giminystės ryÅ¡ius. Nežinant apie lietuviÅ¡kÄ pavardžių formavimo tradicijÄ po santuokos sudarymo, kai sutuoktinių pavardės raÅ¡omos skirtingai, visiems atrodo, kad tai yra dvi skirtingos pavardės ir asmenys nėra susiję santuokos ryÅ¡iais. Atsirado sunkumai atliekant veiksmus sutuoktinio pavedimu, registruojantis skirtinguose renginiuose, atidarant bendras sÄ skaitas bankuose, sudarant sutartis, atsiimant paÅ¡to korespondencijÄ už kitÄ sutuoktinį arba atliekant kitus veiksmus.

Taip pat, pavardės tarimas yra komplikuotas. Tai trukdo seminaruose, darbiniuose susitikimuose, parodose ir t.t. Ateityje, gimus vaikui, akivaizdu kils problemų ir vaikui, nes kitiems asmenims gali atrodyti, kad pareiÅ¡kėja nėra vaiko motina (jeigu gims mergaitė).Nors pareiÅ¡kėja su vyru nuolat gyvena Lietuvoje, darbo veikla yra susijusi su skirtingomis Å¡alimis - visa Europos SÄ junga, Australija, Okeanija, Pietų Amerika ir kt., kuriÄ komplikuoja skirtinga sutuoktinių pavardžių forma. Siekiant pakeisti pavardės forma norima ne prieÅ¡tarauti lietuviÅ¡koms tradicijoms, bet atitikti Å¡iuolaikiniam kontekstui, globaliems pasaulyje vykstantiems procesams ir juose dalyvauti be komplikacijų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, kad gyvenant ne Lietuvos Respublikoje ir keliaujant turint skirtingas pavardes kyla daug problemų, nes Izraelyje, artimuosiuose rytuose ir kt. yra bÅ«tina įrodyti, kad asmenys yra susituokę. Lietuvoje praleidžia tik apie pusę laiko, keliauja dėl darbo, dirba pardavimų direktore, pristatinėja prekes, daro praneÅ¡imus. Artimuosiuose rytuose net teko praÅ¡yti tėvų, kad į vieÅ¡butį atsiųstų santuokos liudijimo nuotraukÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdyje pareiÅ¡kimÄ palaikė.

Nurodė, kad praktika suteikti žmonai vyro pavardę Europos SÄ jungoje yra priimtina, neprieÅ¡tarauja gerai moralei ir vieÅ¡ai tvarkai. Å iuo atveju galima taikyti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.8. punktÄ , kai po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės norima įgyti bendrÄ su sutuoktiniu pavardę. Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu sutiko, praÅ¡ymas suvienodinti pavardes susijęs su sunkumais, nepatogumais, su diskriminacija, kai keliaujama po visÄ pasaulį dėl darbo reikalų.

Å eimos pavardės skirtingumas kelia nepatogumų, net įtarimų pasienių tarnyboms ir užsienyje atrodo įtartinai, neatitinka Å¡iuolaikiniam kontekstui, globaliai vykstantiems procesams. Vienai žmonių grupei keisti sutuoktinei pavardę į vyriÅ¡kÄ galima, t. y. užsienio valstybės piliečiams, suteikta galimybė sutuoktinei turėti vyriÅ¡kÄ pavardę, o mÅ«sų piliečiams - ne. Nuo 2003 m. moteriÅ¡kos pavardės forma su galÅ«ne „-ė“ yra nauja pavardės forma ir negali bÅ«ti tapati grynai lietuviÅ¡kai tradicijai.

Nėra tikslių taisyklių, reglamentuojančių konkrečių pavardžių formÄ su galÅ«ne „-a“, pritaikius analogijÄ , moteriÅ¡kos pavardės forma su galÅ«ne „-a“ nedraudžiama. Teismo posėdyje praÅ¡ymÄ palaikė, paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos sutuoktinis. Patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes. Suinteresuoto asmens tėvo pavardė P., tokia pavardė nuo gimimo. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu nesutiko.

Keisti moters pavardę į vyriÅ¡kÄ Civilinės metrikacijos skyrius atsisako motyvuodamas, kad pavardės forma nevertintina kaip diskriminuojanti dėl lyties, nes tiek vyrui pasirenkant sutuoktinės pavardę (ar prisijungiant prie savo pavardės) suteikiama vyriÅ¡ka, o ne moteriÅ¡ka pavardės forma, tiek moteriai pasirenkant sutuoktinio pavardę (ar prisijungiant prie savo pavardės) suteikiama moteriÅ¡ka pavardės forma. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja moterų galimybių turėti pavardės formÄ , nerodančiÄ Å¡eiminės padėties: tiek iÅ¡tekėjusios, tiek netekėjusios moterys gali rinktis pavardę su galÅ«ne -ė (be Å¡eiminį statusÄ rodančios priesagos).

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kabos komisija (toliau – Komisija) iÅ¡vadoje nurodė, kad pagal lietuvių kalbos taisykles sudaryta iÅ¡tekėjusios moters pavardė - vyro pavardės P. pagrindu - gali bÅ«ti arba P., arba P.. Atsižvelgiant į slaviÅ¡kÄ pavardės kilmę, vertintina trečio varianto galimybė: jei teisės požiÅ«riu bÅ«tų nustatyta asmens teisė turėti nesugramatintÄ pavardės formÄ , atkreipia dėmesį, kad moters pavardė pagal ukrainiečių, taip pat baltarusių, rusų kalbos taisykles bÅ«tų P. (moterų pavardės su baigmeniu -o į lietuvių kalbÄ perraÅ¡omos baigmens nekeičiant.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę P. neatitinka kalbos taisyklių ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas tenkinamas. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir L. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , jų santuoka (duomenys neskelbtini) įtraukta į santuokos metrikų knygÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėjos pavardė tapo „P.“, o vyro pavardė liko „P.“. PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti jos pavardę „P.“ į „P.“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada Nr. 05-14-707, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vada, praÅ¡o jÄ pripažinti negaliojančia ir įpareigoti pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymÄ . Pagal Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės bÅ«klės aktai registruojami sudarant civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä ir elektroniniu bÅ«du pateikiant įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Taisyklėse nustatyta tvarka.

Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 80 punkte nustatyta, kad pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis CK 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Lietuvių kalbos moterų pavardžių darymas reglamentuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“, kuriame nurodyta, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis – ienė, -(i)uvienė arba galūne - ė.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡vadoje nurodė, kad pagal lietuvių kalbos taisykles sudaryta pareiÅ¡kėjos pavardė gali bÅ«ti arba „P.“, arba „P.“. Atsižvelgiant į slaviÅ¡kÄ pavardės kilmę, vertintina trečio varianto galimybė: jei teisės požiÅ«riu bÅ«tų nustatyta asmens teisė turėti nesugramatintÄ pavardės formÄ , atkreipia dėmesį, kad moters pavardė pagal ukrainiečių, taip pat baltarusių, rusų kalbos taisykles bÅ«tų „P.“. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardÄ .

Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su L. P.. Po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėja pasirinko pavardę „P.“. Tačiau nuo 2010 m. gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir keliaujant į skirtingas Å¡alis darbiniais verslo tikslais, pareiÅ¡kėja susiduria su sunkumais, nepatogumais, problemomis dėl skirtingų vyro ir žmonos pavardžių raÅ¡ymo.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad muitinėse bÅ«na stabdomi ir kviečiami pasikalbėti atskirai, nes skirtingos pavardės atrodo įtartinai (pvz. JAV, Izraelis). PareiÅ¡kėjai dažnai tenka įrodinėti vyro ir savo tapatybes, Å¡eimyninį ryšį, dėl ko pareiÅ¡kėja patiria daug nepatogumų. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų.

Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ nurodė, jog jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ . Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota moterų, po santuokos turinčių pavardę tapačiÄ vyro pavardei su galÅ«ne – „a“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-27460-808/2018).

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos atveju, atsižvelgiant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , atsisakius tai padaryti, tai gali bÅ«ti pripažintina kaip diskriminacija. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos darbinės pareigos – (duomenys neskelbtini) Europai ir Okeanijai. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 5 d. pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėja ganėtinai dažnai vyksta į Å vedijÄ , PrancÅ«zijÄ , IspanijÄ , AnglijÄ , LenkijÄ , OlandijÄ , EstijÄ , LatvijÄ , VokietijÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad kitose Å¡alyse sunkiai iÅ¡tariama pareiÅ¡kėjos pavardė dėl dvibalsio „ie“. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu, kad pareiÅ¡kėjos pavardės raÅ¡yba tapati vyro pavardei „P.“ paÅ¡alintų kliÅ«tis, susijusias su nepagrįstais apribojimais, kai patiriami nepatogumai tiek dėl apsunkinto pareiÅ¡kėjos pavardės tarimo, tiek ir dėl sudėtingesnio jos raÅ¡ymo, juolab, kad pareiÅ¡kėja vyksta į užsienio Å¡alis. Teismas, pažymi, kad pareiÅ¡kėjai, kuri naudodamasi judėjimo laisve nuolat keliauja, užsienio valstybėse daro produkcijos pristatymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pavardės keitimas į „P.“ geriausiai atitiktų jos interesus.

Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti kultÅ«rinį identitetÄ , atsižvelgiant į sÄ lygas Lietuvai esant Europos SÄ jungos nare; į laisvÄ piliečių judėjimÄ ; į tai, kad ES valstybių narių sienos nėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei) bei į tai, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai sukeliami akivaizdÅ«s nepatogumai esant skirtingoms jos ir jos vyro pavardėms, kas suvaržo bei apriboja jos teises bei teisėtus interesus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ , kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjos pavardę pakeisti iÅ¡ „P.“ į „P.“.

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 51 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. 05-14-717. Ä®pareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iÅ¡ „P.“ į „P.“ įtraukiant pareiÅ¡kėjos pavardę „P.“ į apskaitÄ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Plučas