2020-05-13 Nr. AB-9748-3-61-3-00633-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-318-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00633-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – ir Agentūra) skirti kompensaciją pakeitimui neefektyvaus biokuro katilo, ir įpareigoti, kad 9 mėnesių naujo katilo įrengimo terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytiems skundo trūkumams, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, pateikti ginčijamą sprendimą, pateikti įrodymus, kada buvo gautas ginčijamas sprendimas, o praleidus nustatytą terminą jį ginčyti, pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą, taip pat nurodyti skundo pagrindą ir dalyką bei sumokėti žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Patikslintame pareiškėjo skunde, kuris Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) buvo gautas 2020 m. kovo 9 d., prašoma įpareigoti Agentūrą skirti kompensaciją neefektyvaus biokuro katilo pakeitimui, taip pat įpareigoti, kad 9 mėnesių naujo katilo įrengimo terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė teismui AB „Swedbank” 2018 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 220, pagal kurį pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio ir AB „Swedbank” 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 271 pagal kurį pareiškėjas sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. V. skundą.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 17–18 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 88 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalimi.

Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodo, jog jis Agentūros informacinėje sistemoje APVIS teikė paraišką paramai gauti, tačiau jam nepavyko jos pateikti. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog jis Agentūros darbuotojo elektroniniu paštu buvo informuotas apie tai, kad pagal finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarką nuosavybės teisė turi būti įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą elektroninį laišką, nurodo, jog paveldėjimas yra registruotas notaro, todėl suformavus užklausą VĮ Registrų centrui, matoma, kas yra turto savininkas. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs Agentūrai VĮ Registrų centro duomenis dėl nuosavybės teisių, o Agentūra būtų atsisakiusi skirti paramą, byloje nėra. Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam nebuvo skirta parama, kadangi, pareiškėjo teigimu, jis turi nuosavybės teisės pagal paveldėjimo liudijimą.

Įvertinęs pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai: pareiškėjas iš esmės ginčija tai, kad jam nebuvo skirta parama, tačiau pats pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė Agentūrai reikiamų dokumentų paramai gauti, t. y. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo apie nuosavybės teises. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija viešojo administravimo subjekto pareiškėjo atžvilgiu priimto administracinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir (ar) vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas vertino, kad vien tai, jog pareiškėjui nustatytu terminu nepavyko pateikti paraiškos paramai gauti, nelaikytina ginču viešojo administravimo srityje. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir bylą perduoti kitam kokiam teismui, kuris bylą viešai ir teisingai išnagrinės nepriklausomai ir bešališkai.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka, jog buvo kokių nors trūkumų surašytame skunde, tačiau jis pakoregavo skundą, detalizuodamas tai, ko teismas reikalavo. Nesutinka su teismo išvada, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų pateikęs Agentūrai VĮ Registrų centro duomenis dėl nuosavybės teisių, o Agentūra būtų atsisakiusi skirti paramą, byloje nėra. Teigia, kad kaip matyti iš teismo nutarties, teismas neįsigilino į pareiškėjo surašytą skundą, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog Agentūra pati į VĮ Registrų centrą pateikė užklausą (netinkamai suformavusi) ir gavo atsakymą, kurį turi tik pati Agentūra, nes jokių dokumentų pareiškėjas negavo iš Agentūros, o vien tik formalų darbuotojo atsakymą. Todėl teismas nepagrįstai reikalauja visų dokumentų iš pareiškėjo, nors jie yra vien tik Agentūroje.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai kelia klausimą dėl terminų net neišreikalavęs iš Agentūros dokumentų, kas net prieštarauja teismų išdėstytai praktikai, nes teismas turi būti aktyvus ir trūkstamus dokumentus išsireikalauti (civ. byla Nr. AS-24-261/2016). Teismas, nebūdamas aktyvus renkant dokumentus, nepagrįstai sprendė (neturėdamas jokių dokumentų), kad pareiškėjas iš esmės ginčija tai, jog jam nebuvo skirta parama, tačiau pats pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė Agentūrai reikiamų dokumentų paramai gauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad šis skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjui nustatytu terminu nepavyko pateikti paraiškos paramai gauti, nelaikytina ginču viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas neįsigilino į jo skundą, nepagrįstai reikalauja jo pateikti dokumentus, kuriuos turi tik Agentūra; teismas turi būti aktyvus ir trūkstamus dokumentus išsireikalauti pats.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Konstitucijoje yra nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-337-520/2020).

Akcentuotina ir tai, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-337-520/2020).

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju jo ginčijamas veiksmas – atsisakymas skirti pareiškėjui paramą – neturėtų būti vertinamas kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą pašalinti šiuos skundo trūkumus: t. y. patikslinti skundo reikalavimus, pateikti ginčijamą sprendimą, pateikti įrodymus, kada buvo gautas ginčijamas sprendimas, o praleidus nustatytą terminą jį ginčyti, pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą, taip pat nurodyti skundo pagrindą ir dalyką bei sumokėti žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Tačiau pareiškėjas, kaip matyti iš bylos duomenų, Agentūrai nepriėmus sprendimo, kuriuo atsisakoma suteikti paramą pareiškėjui, patikslintame skunde vėl prašo teismo įpareigoti Agentūrą skirti kompensaciją neefektyvaus biokuro katilo pakeitimui, taip pat įpareigoti, kad 9 mėnesių naujo katilo įrengimo terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; be to, pareiškėjas pateikė žyminio mokesčio, sumokėto kitose bylose 2018–2019 m., kvitus.

Darytina išvada, kad tokie reikalavimai negali būti nagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Agentūra priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą ir (ar) vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui nepavyko pateikti Agentūrai paraiškos ir reikalaujamų VĮ Registrų centro duomenų apie jo turimas nuosavybės teises (I t.; b. l . 3–4) ir nėra Agentūros sprendimo dėl atsisakymo skirti paramą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde apsiribodamas abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais apie teismo pareigą būti aktyviu ir pačiam išsireikalauti dokumentus iš atsakovo, nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes ir kokiais konkrečiai prašomais įrodymais jis sieks jas pagrįsti ir kaip tai yra susiję su nagrinėjamais reikalavimais ar galimu jo teisių pažeidimu. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė