2020-12-09 Nr. AB-23410-3-62-3-01241-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3576-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01241-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo A. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. RE-136-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo 2019 m. vasario 5 d. privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. PN-77-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija ginčijamu Sprendimu netenkino jo prašymo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė. Ginčijamas sprendimas yra formalus ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Savo bute pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archigroup Lt“ parengtą buto kapitalinio remonto projektą ir UAB „Ekspertika“ techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės aktą buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus pagal specialistų parengtą kapitalinio remonto projektą. Atliekant kapitalinio remonto darbus statytojo patalpų viduje yra privalomas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl statybos darbų atlikimo. Inspekcija 2019 m. vasario 5 d. pareiškėjui įteikė Privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus, kuriuo įpareigojo iki 2019 m. balandžio 5 d. pateikti privalomą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl daugiabučio namo bendraturčių sutikimo vykdyti statybos darbus į daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dar 2018 m. gruodžio mėn., tačiau iki 2019 m. vasario 5 d. bendraturčių rašytinio sutikimo dėl statybos darbų vykdymo negavo. Po nuolatinių pareiškėjo raginimų daugiabučio namo savininkų bendrijai pateikti atsakymą, pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą dėl teisės vykdyti statybos darbus (duomenys neskelbtini), Kaune be bendraturčių sutikimo. Civilinė byla iki šiol neišnagrinėta ir sprendimas nėra priimtas. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, kadangi užsitęsė teisminis procesas, tačiau ginčijamu Sprendimu Inspekcija prašymo netenkino ir termino nepratęsė.

4. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįvertino visų objektyvių aplinkybių, visiškai nesigilino į faktinę situaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas dėl termino pratęsimo kreipėsi pasibaigus nustatytam terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas nėra galimas.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į patikslintą skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 5 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta, jog pareiškėjas iki 2019 m. balandžio 5 d. privalo pašalinti pažeidimus ir pateikti privalomą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bute Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad šiuo atveju terminas pareiškėjui įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2019 m. balandžio 5 d., tačiau su prašymu pratęsti šį terminą pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi tik 2019 m. balandžio 19 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į patikslintą skundą su patikslintu skundu sutiko.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. V. patikslintą skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Inspekcijoje pasitikėjimo linija 2018 m. gruodžio mėnesį buvo gauti anoniminiai pranešimai dėl daugiabutyje, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, atliekamų statybos darbų. Inspekcija 2018 m. gruodžio 13 d. gavo skundą „Dėl neteisėtai griaunamų kapitalinių sienų (duomenys neskelbtini), Kaunas“. Atsižvelgdama į gautus skundus, Inspekcija 2018 m. gruodžio 27 d. organizavo patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, į kurį kvietė atvykti ir pareiškėją. Tačiau patikrinimas neįvyko, ką patvirtina 2018 m. gruodžio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3689-(15.2)). Inspekcija 2019 m. sausio 7 d. dar kartą organizavo patikrinimą, į kurį vėl kvietė atvykti pareiškėją, bet statytojas į patikrinimą neatvyko ir į butą patekti nepavyko, ką patvirtina 2019 m. sausio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-27-(15.2). Inspekcija 2019 m. sausio 15 d. gavo A. V. elektroninį laišką su pridėtu UAB „Archigroup Lt“ 2018 metais parengtu statinio projektu Nr. AG-2018-213-TDP-BD „Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno m. kapitalinio remonto projektas“. Inspekcijos specialistas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, 2019 m. sausio 15 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu) Nr. BIPA-20-190115-00016 konstatavo, kad bute vykdomi kapitalinio remonto darbai, t. y. išgriauta dalis nelaikančių pertvarų, pradėta kirsti anga laikančioje sienoje.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, ginčui aktualių statybos techninių reglamentų nuostatomis, nurodė, kad statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas yra privalomas dokumentas, siekiant atlikti ypatingojo statinio kapitalinio remonto darbus, atliekamus to pastato viduje. Pareiškėjas patikrinimo metu šio dokumento nepateikė, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2019 m. vasario 5 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodė iki 2019 m. balandžio 5 d. pašalinti pažeidimus ir pateikti privalomą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija, 2019 m. balandžio 19 d. gavusi pareiškėjo tos pačios dienos prašymą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo“ ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, skundžiamu Sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, kadangi prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijoje gautas 2019 m. balandžio 19 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

12. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl termino pratęsimo galimybės tokio pobūdžio bylose, pagal kuriuos galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta ir prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju terminas pareiškėjui įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2019 m. balandžio 5 d., pareiškėjas su prašymu pratęsti šį terminą į Inspekciją kreipėsi tik 2019 m. balandžio 19 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, sprendė, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

13. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

14. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti, o pareiškėjo argumentai dėl galimybės aptartą terminą atnaujinti prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiško pobūdžio bylose. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti.

15. Likusius argumentus teismas vertino kaip perteklinius, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 16. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, priimtas netinkamai nustačius ir įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikant materialinės teisės normas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Taikytos poveikio priemonės nebuvo tinkamai motyvuotos. Nesant adekvačių, aiškių ir pakankamų motyvų, Inspekcijos Sprendimas negalėjo būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtinto proporcingumo principo, taip pat būtinų ir pagrįstų galiojančiu teisiniu reglamentavimu įtvirtintų tikslų, nesuderinamas su gero viešojo administravimo principu, apimančiu ir teisę būti išklausytam bei teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą.

19. Pareiškėjas pažymi, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti dėl svarbių priežasčių, kurių trukmei asmuo negalėjo daryti įtakos, gali būti pratęsiamas.

20. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nevertino jo argumentų, kad: terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti buvo nustatytas ir skaičiuojamas nuo klaidingai nurodytos pažeidimo datos; nepaisant to, kad Inspekcija nenustatė jokių šiurkščių statybos pažeidimų, buvo nustatytas nepagrįstai trumpas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti; egzistavo objektyvios priežastys nustatytam terminui atnaujinti. Tik išnagrinėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą dėl teisės vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimo ir byloje priėmus teismo sprendimą, pareiškėjas turės galimybę įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, aktualią nagrinėjamam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepažeidė proceso teisės normų.

23. Atsakovas, pritardamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad nustatyta aplinkybė, jog terminas pareiškėjui įvykdyti Privalomąjį nurodymą suėjo 2019 m. balandžio 5 d., su prašymu pratęsti šį terminą pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2019 m. balandžio 19 d., sudarė pagrįstą pagrindą Inspekcijai netenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti terminą, nes šis prašymas buvo pateiktas jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir toks terminas negali būti pratęstas.

24. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pažymi, kad šiame Sprendime yra nurodytos reikšmingos ir pakankamos faktinės aplinkybės, teisinis pagrindas. Inspekcijos Sprendimu pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra motyvuotos ir proporcingos.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, nes ši nuostata taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūroms. Ginčo atveju Privalomasis nurodymas surašytas kitu teisiniu pagrindu, t. y. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, todėl atitinkamai taikytinas ir šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas reguliavimas, kuris nenumato galimybės nustatytam terminui pasibaigus jį pratęsti.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentai dėl Inspekcijos nustatyto nepagrįstai trumpo termino nesusiję su bylos dalyku. Privalomasis nurodymas, kuriuo statytojui buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo ginčijamas, todėl jo teisėtumas ir nustatyto įvykdymo termino pagrįstumas neturėtų būti kvestionuojami šioje byloje.

27. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodomos, jo nuomone, svarbios aplinkybės terminui pratęsti nesudaro Inspekcijai pagrindo nesilaikyti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų. Sprendimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atveju būtų pažeisti VAĮ įtvirtinti principai ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata.

28. Atsakovas nurodo, kad, be kita ko, apeliacinio skundo argumentai dėl klaidingai nustatytos pažeidimo datos, iš esmės nėra reikšmingi, nes Inspekcijos Sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino lėmė viena aplinkybė, kad prašymas tokį terminą pratęsti Inspekcijai buvo pateiktas praėjus dviem savaitėms po nustatyto termino pabaigos.

29. Atsakovo vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, skundžiamame teismo sprendime yra nurodyti pareiškėjo argumentų, dėl neva egzistavusių objektyvių Privalomojo nurodymo negalėjimo įvykdyti nustatytu terminu priežasčių, atmetimo motyvai.

30. Atsakovas akcentuoja, kad net ir įpareigojus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, vadovaujantis teisės aktų nuostatoms, Inspekcijoje turėtų būti priimtas analogiškas sprendimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo nepratęsti 2019 m. vasario 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-77-(15.2) įvykdymo termino teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Inspekcija 2019 m. vasario 5 d., vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bute Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, nepateikė statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimus, dėl ko jis įpareigotas iki 2019 m. balandžio 5 d. pašalinti pažeidimus ir pateikti bendraturčių sutikimus. Teismas taip nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Inspekcija šioje byloje ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, kadangi prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijoje gautas 2019 m. balandžio 19 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti.

33. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismo sprendimas yra formalus, priimtas netinkamai nustačius ir įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvūs Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pagrindai (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl teisės vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimo), dėl kurių, atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, terminas turėjo būti pratęstas.

34. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.)). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

36. Teisėjų kolegija nenustatė šių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, kuri numato galimybę pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dėl svarbių priežasčių.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Privalomasis nurodydamas surašytas ir terminas šiam nurodymui įvykdyti nepratęstas vadovaujantis ne Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 4 dalies, o Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatomis.

39. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

40. Taigi pagal aptartas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tokio termino atnaujinimo galimybė nėra numatyta. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-482-602/2020).

41. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, Privalomuoju nurodymu įpareigotas iki 2019 m. balandžio 5 d. pašalinti jame (Privalomajame nurodyme) nurodytus pažeidimus, prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė 2019 m. balandžio 19 d., t. y. pasibaigus Privalomajame nurodyme nurodytam terminui, todėl Inspekcija teisėtai ir pagrįstai netenkino šio pareiškėjo prašymo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios, jo nuomone, yra reikšmingos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui, nėra teisiškai reikšmingos.

42. Šioje byloje taip pat teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai dėl netinkamai Privalomajame nurodyme nustatyto termino, nes nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčo objektas.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Inspekcijos Sprendimo turinį, nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas reikšmingais faktais (pareiškėjo prašymas pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui) ir aktualia Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata.

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan