2020-04-01 Nr. AB-6622-3-62-3-00416-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-635-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00416-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi ankštose 25 kv. m ploto gyvenamosiose patalpose buvo laikoma 14–16 asmenų. Šių patalpų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir pelių, dėl to jis negalėjo miegoti. Patalpos buvo neremontuotos, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, paviršiai buvo nelygūs, nebuvo galimybės jų nuvalyti, langai ir grindys išpuvusios. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, dėl to kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Žiemą temperatūra buvo apie 12 C, apšvietimas ne didesnis nei 40 lx, todėl jis negalėjo rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla. Pastatai yra seni, jų konstrukcijose yra asbesto, kuris kenkia sveikatai. Kamerų tipo patalpose gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, tačiau ant langų buvo pritvirtintos grotos, dėl to oras cirkuliavo silpnai. Kamerose įrengtos metalinės lovos, kurios nuo drėgmės buvo surūdijusios.

3. Pareiškėjas teigė, kad jo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pagrindžia administracinėje byloje Nr. I-1682-422/2017 nustatyti pažeidimai. 2018 m. vasario 21 d. grįžus po konvojavimo į pataisos namus, jam nebuvo leista išsimaudyti po dušu. Kamerų tipo patalpos įrengtos negyvenamosiose patalpose – ūkiniame pastate. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė stresą, sutriko miegas, vartoja raminamuosius vaistus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui patalpose buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar jo perkėlimo į kitą būrį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta.

6. Atsakovo teigimu, Alytaus PN yra sudarę kenkėjų naikinimo paslaugų teikimo sutartį su V. M. įmone dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbų atlikimo, šios įmonės paslaugomis naudojasi nuolat. Bendrabučio miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per atveriamus langus. Alytaus PN pastatų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, stogo dangoje asbesto nėra, nes pastatų stogai dengti rulonine stogo danga. Pareiškėjas 2018 m. vasario 21 d. prausėsi duše nustatytu laiku pagal Nuteistųjų maudymosi duše grafiką.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

9. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles, vadovaudamasis Taisyklių 111.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, nesant byloje objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių, vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalydamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. sausio 12 d. – į 11 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 44,39 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. – į 11 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 46,25 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,85 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. –į 18 būrį, 9 miegamąjį, kurio plotas 35kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. – į 18 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas 34,13 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m; nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. sausio 6 d. – į 18 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 22,19 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 6 d. – į 20 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 31,56 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,94 kv. m; nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 6 d., nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. – į 20 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 30,07 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. – į 21 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas 42,60 kv. m ploto, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,87 kv. m; nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 12 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. – į 20 būrį, 6 miegamąjį, kurio plotas 30,31 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m; nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 27 d. – į 3 būrį, 2 miegamąjį, kurio plotas 45,64 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,80 kv. m; nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – į 9 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas 34,13 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, jog ankštose 25 kv. m ploto gyvenamosiose patalpose gyveno 14–16 asmenų, buvo įrengta po 8 dviejų aukštų lovas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareigūnai į gyvenamąsias patalpas būtų atnešę papildomų lovų ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas neabejojo atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie nuteistųjų paskyrimus į gyvenamąsias patalpas bei miegamųjų vietų skaičių jose. Teismas nesirėmė prieštaringais pareiškėjo paaiškinimais dėl gyvenamosiose patalpose apgyvendintų asmenų skaičiaus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad skunde pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose (sekcijose) gyveno 14–16 asmenų, o teismo posėdyje paaiškino, kad sekcijose buvo įrengtos 21–22 miegamosios vietos, kurios beveik visada buvo užpildytos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus yra deklaratyvūs. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 20 punktu, įvertinęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436 ir Kenkėjų naikinimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su V. M. įmone, turinį, nenustatęs, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, akcentuodamas, kad higienos reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji, pareiškėjo teiginius dėl tarakonų ir pelių buvimo Alytaus PN patalpose atmetė.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio yra deklaratyvūs. Teismas, akcentuodamas higienos normos HN 134:2015 17, 37 ir 39 punktuose įtvirtintus reikalavimus, įvertinęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436 turinį, nustatė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismas pažymėjo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad Alytaus PN vadovaujasi higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą. Teismas nenustatė, kad dėl tinkamos apšvietos reikalavimų nesilaikymo pareiškėjas kreiptųsi su skundais į Visuomenės sveikatos centrą, be to, nėra duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas padarė išvadą, kad dirbtinis apšvietimas neatitiko reikalavimų ir siekė ne daugiau 40 lx bei nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kuriose konkrečiai patalpose jam trūko apšvietimo.

15. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl temperatūros ir netinkamos patalpų būklės pagrįstumą, vertino Alytaus PN paaiškinimus, jog Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus, bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto turinį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas, susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus, jog kamerų tipo patalpos įrengtos negyvenamosiose patalpose, paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas. Be to, teismas nustatė, kad uždarosios zonos kamerų tipo patalpų langai yra skaidraus stiklo ir atsidaro.

17. Teismas akcentavo, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, jog bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos aprūpinamos metalinėmis lovomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog nuteistųjų lovos būtų vieno ar dviejų aukštų.

18. Teismas, įvertinęs Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. patvirtinto Nuteistųjų maudymosi duše grafiko turinį, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pareiškėjui 2018 m. vasario 21 d. atvykus etapu į Alytaus PN, buvo suteikta teisė nusiprausti duše po šiltu vandeniu, pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti dušu 2018 m. vasario 21 d. atmetė.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus dėl asbesto paneigia Alytaus PN paaiškinimai, kurių nepaneigia jokie objektyvūs įrodymai, jog stogo dangoje nėra asbesto, nes pastatų stogai degti rulonine stogo danga.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat Alytaus PN ar darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 16. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad skunde nurodytomis nežmogiškomis sąlygomis, dėl kurių sutriko sveikata, buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 29 d. Jis buvo žeminamas pareigūnų, jo prašymai nebuvo registruojami. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsisakė gyventi gyvenamosiose patalpose ir bausmę atlikinėjo kamerų tipo patalpose, kur sąlygos buvo geresnės, tačiau teisių apribojimai platesni.

18. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pateikta informacija apie gyvenamosiose patalpose esančių lovų ir laikomų asmenų skaičių yra klaidinga. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būrių miegamuosiuose buvo 18–22 lovos ir mažiausiai 16 žmonių. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs administracinėse bylose Nr. I-1682-422/2017 ir I-1531-422/2018 nustatyti faktai dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo kitiems kartu su pareiškėjų laikomiems asmenims (N. Z., S. D.), pripažįstant, kad pareiškėjams tenkanti ploto norma, atsižvelgiant į lovų ir laikomų asmenų skaičių, buvo pažeista.

19. Pareiškėjas pažymi, kad kiekvienas pasinaudojimo dušu atvejis yra registruojamas. 2018 m. vasario 21 d. jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, šis atvejis nebuvo registruotas pasinaudojimo dušu registracijos žurnale, parašo, kad dušu buvo pasinaudota, nėra. Jei toks žurnalas su parašu būtų pateiktas, parašo autentiškumui nustatyti tikslinga skirti ekspertizę.

20. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiamas 2008 metų bendrabučio pastato Nr. 2 Pripažinimo avariniu aktas patvirtina skundo argumentus dėl blogos pastato būklės. Pastatas buvo pradėtas restauruoti tik 2018 m. birželio 1 d. Aktas patvirtina, kad langų rėmai supuvę, durys, langai fiziškai susidėvėjo, staktos nesandarios, stogo danga susidėvėjusi, elektros instaliacija netvarkinga, kanalizacija pažeista. Dėl tokios pastato būklės žiemą gyvenamosiose patalpose buvo šalta, reikėdavo miegoti su drabužiais, o kai lijo, vanduo pro langus pateikdavo į lovą.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad fiziškai negali įrodyti tarakonų ir pelių buvimą, nurodo, jog dėl netinkamo apšvietimo teikdavo skundus, tačiau jie nebuvo registruojami. Netinkamo apšvietimo faktas yra patvirtintas administracinėse bylose Nr. I-1682-422/2017 ir Nr. I-1531-422/2018.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl laikymo netinkamomis sąlygomis patyrė moralinę žalą, sutriko sveikata.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, visa tai teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

25. Atsakovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą ir skundžiamame sprendime išdėstytą poziciją, vertina, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pareiškėjui J. K. pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje, – patirtos neturtinės žalos ir Alytaus PN neteisėtos veikos (neveikimo).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas yra pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintas. Apeliaciniame skunde detalizuojamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl gyvenamojo ploto, 2018 m. vasario 21 d. pasinaudojimo dušu, apšvietimo, tarakonų ir pelių, patalpų būklės, temperatūros, pažymima, kad skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą patvirtina administracinėse bylose Nr. I-1682-422/2017 ir Nr. I-1531-422/2018 nustatytos aplinkybės.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Alytaus PN papildomus įrodymus, t. y. informaciją apie lovų gyvenamosiose patalpose skaičių ir kiek iš šių lovų buvo laisvų, Alytaus PN pastatų paskirtį (gyvenamąją / negyvenamąją) pagrindžiančius įrodymus ir kitą bylai išspręsti reikalingą medžiagą.

31. Teisėjų kolegija, vertindama šio prašymo pagrįstumą, akcentuoja, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą, su pareiškėjo keliamu ginču susijusią medžiagą, kurią atsakovo atstovas pateikė, t. y. Alytaus PN pateikė turimus įrodymus apie pareiškėjo kalinimo sąlygas.

33. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti apeliaciniame skunde įvardytus įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kad tam tikrų duomenų išreikalavimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

34. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi minėta ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodo, jog netinkamomis sąlygomis Alytaus PN jis buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 29 d., t. y. išplečia skunde nurodyto ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d., ribas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Alytaus PN pateikta informacija apie gyvenamosiose patalpose esančių lovų ir laikomų asmenų skaičių yra klaidinga. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būrių miegamuosiuose buvo 18–22 lovos ir mažiausiai 16 žmonių, o šią aplinkybę patvirtina administracinėse bylose Nr. I-1682-422/2017 ir I-1531-422/2018 nustatyti faktai dėl gyvenamojo ploto neužtikrinimo kitiems kartu su pareiškėju laikomiems asmenims (N. Z., S. D.), pripažįstant, kad ploto norma, atsižvelgiant į lovų ir laikomų asmenų skaičių, buvo pažeista.

37. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-1682-422/2017 pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sprendė dėl pareiškėjo N. Z. laikymo Alytaus PN nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. 11 būrio 1 miegamajame, 11 būrio 3 miegamajame, 11 būrio 5 miegamajame. Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1531-422/2018 pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sprendė dėl pareiškėjo S. D. laikymo Alytaus PN nuo 2011 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. kovo 8 d. 21 būrio 3 miegamajame.

38. Nagrinėjamu atveju tikrinamos pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygos nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d., pareiškėją laikant 3 būrio 2 miegamajame, 9 būrio 1 miegamajame, 11 būrio 3 ir 5 miegamuosiuose,18 būrio4, 5 ir 9 miegamuosiuose, 20 būrio 3, 5 ir 6 miegamuosiuose, 21 būrio 1 miegamajame.

39. Nustatyta, kad pareiškėjas su N. Z. ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d.) buvo laikomas 11 būrio 5 miegamajame nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1682-422/2017 vertino, kad Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo N. Z. tvirtinimo, kad 11 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo daugiau nei 16 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 2,89 kv. m, todėl konstatavo Taisyklių 111.1 punkto, nustatančio minimalų 3.1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose, pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į šias įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 23 d. 11 būrio 5 miegamajame teko 2,89 kv. m, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, t. y. yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo ir N. Z. laikymo 11 būrio 3 miegamajame laikotarpiai nesutampa. Taip pat neaktualios Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1531-422/2018 nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjui S. D. tenkančio gyvenamojo ploto, nes S. D. buvo laikomas 21 būrio 3 miegamajame, kuriame pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo laikomas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ploto normos jam neužtikrinimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimų dėl laikomų būriuose asmenų skaičiaus prieštaringumą (skunde pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose (sekcijose) gyveno 14–16 asmenų; teismo posėdyje paaiškino, kad sekcijose buvo įrengtos 21–22 miegamosios vietos, kurios beveik visada buvo užpildytos; apeliaciniame skunde nurodo, kad būrių miegamuosiuose buvo 18–22 lovos ir mažiausiai 16 asmenų), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Alytaus PN pateiktais ir kitais objektyviais įrodymais nepaneigtais duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu, išskyrus 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 23 d., buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta 3.1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

42. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiamas 2008 m. bendrabučio pastato Nr. 2 Pripažinimo avariniu aktas patvirtina skundo argumentus dėl blogos pastato būklės, pastatas buvo pradėtas restauruoti tik 2018 m. birželio 1 d., o pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nenustatė blogos pastato būklės.

43. Nustatyta, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su bendrabučio Nr. 2 netinkama būkle, tvirtino, kad patalpos buvo neremontuotos, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, paviršiai buvo nelygūs, nebuvo galimybės jų nuvalyti, langai ir grindys išpuvusios. Vertinant pareiškėjo pateikto įrodymo loginį ryšį su įrodinėjimo dalyku bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1682-422/2017 ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1531-422/2018 pareiškėjo teikiamo akto pagrindu buvo pripažinta, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės, jam būtinas kapitalinis remontas, vertinama, kad pasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, taip pat pagrįsti pareiškėjo nurodyti nepatogumai dėl blogos patalpų būklės. Kad būtinas bendrabučio Nr. 2 kapitalinis remontas, nurodyta ir byloje esančiame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.120).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pelių ir tarakonų buvimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų ir objektyviais rašytiniais byloje esančiais įrodymais patvirtintų aplinkybių, jog tarp Alytaus PN ir V. M. įmonės yra sudaryta sutartis, pagal kurią skiriamos lėšos deratizacijos ir dezinsekcijos darbams bei periodiškai ir pagal poreikį atliekamas kenkėjų naikinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėta sutartis nebūtų vykdoma, taip pat nenustatyta, kad pats pareiškėjas dėl tarakonų ir pelių gyvenamosiose patalpose buvimo ginčo laikotarpiu su atitinkamais prašymais ar skundais buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas tarnybas ir į tokius pareiškėjo prašymus (skundus) nebuvo reaguojama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo teiginius dėl buitinių parazitų (tarakonų, pelių) buvimo pripažino nepagrįstais. Be to, teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ir patys nuteistieji turi pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje gyvena, užtikrinti, kad neatsirastų parazitų ir graužikų.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl netinkamo apšvietimo teikdavo skundus, tačiau jie nebuvo registruojami, tačiau pareiškėjas nėra nurodęs jokių konkrečių aplinkybių, kada ir kam jis teikė skundus dėl netinkamo apšvietimo, kurie nebuvo priimti ir registruoti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo vertino kaip deklaratyvius.

45. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Taigi nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

46. Pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimo pažeidimo abstrakčiu įvardijimu, nedetalizavo aplinkybių, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkamas apšvietimas, iš ko jis sprendė, kad gyvenamųjų patalpų nurodytas fizikinis parametras yra netinkamas, kuo jis pasireiškė, šių aplinkybių nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių. Į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl netinkamo apšvietimo, o šis nesiėmė jokių veiksmų šio pažeidimo šalinimui, kad dėl nurodyto pažeidimo pareiškėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad teismas administracinėje byloje Nr. I-1682-422/2017, vertindamas N. Z., kuris nustatytą laikotarpį buvo laikomas kartu su pareiškėju, skundo argumentų dėl netinkamo apšvietimo pagrįstumą, laikėsi analogiškos pozicijos.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teisė pasinaudoti dušu 2018 m. vasario 21 d. jam buvo suteikta. Pareiškėjas teigia, kad pasinaudojimo dušu žurnalas patvirtintų jo nurodomą aplinkybė, jog tokia teisė jam nebuvo suteikta, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas neprašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti šį įrodymą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Nuteistųjų maudymosi duše grafiką ir atsakovo atstovo paaiškinimus, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė nusiprausti duše po šiltu vandeniu 2018 m. vasario 21 d., pareiškėjas neteikė jokių pretenzijų dėl nesudarytos galimybės nusimaudyti, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl šios skundo dalies.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 23 d. (2 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3.1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas (teko 2,89 kv. m), pareiškėjas gyveno bendrabutyje Nr. 2, kuris buvo blogos būklės.

49. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

50. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

51. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

52. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134–138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje D. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52–53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje V. B. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33–36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66–67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas, EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

53. Nors nagrinėjamu atveju be trumpalaikio pareiškėjo teisių į tinkamą plotą pažeidimo konstatuotas ir pareiškėjo ginčo laikotarpiu laikymas netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju šis pažeidimas nesukėlė tokio masto pasekmių, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos patalpų būklės, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

54. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad 2 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamo ploto sąlygomis ir ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjas buvo laikomas netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose, bei pripažinti, kad pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. K.skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. K.teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė