2024-07-31 Nr. AB-11257-3-61-3-00200-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-407-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00200-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai diamond resort“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dubingiai diamond resort“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo priimti administracinį sprendimą, kuriuo būtų pripažintas netekusiu galios Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 13 d. privalomasis nurodymas Nr. PMSSP-00-221213-00154 ir priimtas naujas privalomasis nurodymas, kuriame būtų nurodyta sąlyga (išaiškinta teisė ir pareiga) pakeisti (parengti naują) statinio (jo dalies) projektinę dokumentaciją, gauti naują statybos leidimą bei nurodyta, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo nugriauti savavališkai pastatytą statinio dalį, tai galės padaryti atsakovas pareiškėjos lėšomis.

2024 m. balandžio 24 d. gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog atsakovas 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. ZD-3070 išsprendė pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą, atsisakydamas jį tenkinti. Išnykus šios bylos ginčo dalykui, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, atsisakė skundo ir prašė nutraukti šią administracinę bylą. Pareiškėjas nurodė, kad jam žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas apskundė teismui atsakovo 2024 m. vasario 20 d. raštą Nr. ZD-3070, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ABTĮ 103 straipsniu, o bylos nenutraukus – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašė nepriteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad administracinėje byloje neliko ginčo dalyko, nes Inspekcija pateikė atsakymą į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą ir tokiu būdu patenkino pareiškėjo skunde keliamą reikalavimą. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, laikėsi administracinių bylų teisenos principų. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymo nagrinėjimas užtruko dėl to, kad Inspekcija privalėjo tinkamai išanalizuoti prašyme dėstomas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, jog Inspekcija būtų piktnaudžiavusi suteiktomis teisėmis.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė UAB „Dubingiai diamond resort“ iš Inspekcijos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė skundo, nes atsakovas išsprendė pareiškėjo prašymą, atsakydamas į jį 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. ZD-3070, todėl išnyko šios bylos ginčo dalykas. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas būtų negalimas, nenustatė (ABTĮ 50 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 24 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis advokatui už susipažinimą su ginčo esmę sudarančiais dokumentais, skundo parengimą ir pateikimą teismui bei pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje. Prie prašymo pridėtas 2024 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitas LAA Nr. 1215702, jog pareiškėjas advokatui sumokėjo 1 000 Eur už atstovavimą šioje byloje.

Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs, kad atsakovas į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą raštu atsakė jau po kreipimosi į teismą, padarė išvadą, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas vadovavosi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punktu. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų, šios išlaidos priteistos pareiškėjui.

III. Atsakovas Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš Inspekcijos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išspręsti klausimą iš esmės: nepriteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas teismui yra pateikęs prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos 2024 m. balandžio 17 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 1215702 (toliau – ir kvitas), patvirtinantį pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tačiau pareiškėjo atstovo pateiktame kvite nėra nurodyta už kokias konkrečiai paslaugas pareiškėjas advokatui Stasiui Lileikiui yra sumokėjęs 1 000 Eur, nėra aišku, ar pareiškėjas advokatui sumokėjo už paslaugas, suteiktas būtent šioje nagrinėjamoje byloje, ar už suteiktas teisines paslaugas kitose pareiškėją atstovaujamosiose bylose, pvz., administracinėse bylose Nr. eI3-8108-983/2024, Nr. eA-972-556/2024, civilinėse bylose Nr. e2VP-340-405/2024 ir Nr. e2VP-2068-405/2024), ar už kitas suteiktas paslaugas numatytas 2024 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartyje.

Nors pareiškėjo atstovas prašyme nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro užmokestis advokatui už susipažinimą su ginčui reikšmingais dokumentais, skundo (prašymo) parengimas ir pateikimas teismui bei atstovavimas teismo posėdyje, tačiau kvite nėra nurodytos darbo ir laiko sąnaudos, kurios buvo patirtos rengiant skundą, dalyvaujant bylos nagrinėjimo posėdyje. Pareiškėjo atstovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į nagrinėjamą bylą nepateikus detalaus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo, neaišku, kokios yra tikslios pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos ir kokiems procesiniams veiksmams atlikti buvo patirtos išlaidos, nurodytos kvite.

Iš kvito nėra galimybės nustatyti, ar nurodytos išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus laiko limitus, kurie nurodyti kiekvienam konkrečiam veiksmui ir, ar advokato suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių koeficientų, kuriais remiantis yra nustatoma, ar pagrįstai yra apskaičiuota prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kylant abejonių dėl kvito išsamumo ir pagrįstumo, bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos iš Inspekcijos. Teismas tik abstrakčiai konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų.

Pareiškėjo atstovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šioje byloje patirtų išlaidų dydį ir apskaičiavimą, teismas nepagrįstai remdamasis tik mokėjimo kvitu priteisė pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas iš Inspekcijos.

2. Ši administracinė byla buvo nutraukta, kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinama kaip bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju Inspekcija dar iki teismo posėdžio pradžios, t. y. 2024 m. vasario 20 d. buvo parengusi raštą Nr. 2D-3070, kuriuo atsakė į pareiškėjo teiktą prašymą, ir 2024 m. kovo 6 d. teikdama atsiliepimą teismui nurodė, kad, jei pareiškėjas vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi pateiktų prašymą dėl atsisakymo nuo skundo, Inspekcija neprieštaraus tokiam prašymui dėl atsisakymo nuo skundo ir administracinės bylos nutraukimui. Todėl nėra aišku, kodėl teismas priteisdamas Inspekcijai bylinėjimosi išlaidas nevertino, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko prašymą dėl atsisakymo nuo skundo pateikti iki bylos nagrinėjimo posėdžio ir teismas tokio prašymo priėmimo ir bylos nagrinėjimo nutraukimo klausimus galėjo išspręsti rašytinio proceso tvarka. Inspekcijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Inspekcija sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidos susidarė ne vien dėl Inspekcijos kaltės. Inspekcijos elgesys byloje atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3. Teismas skundžiama nutartimi netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nevertino jų realumo, neįsitikino, ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, nevertino, ar kvite nurodyta suma buvo konkrečiai sumokėta už šioje byloje pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas. Be to, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiu būdu teismas nustatė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų, jeigu nutartyje nėra pateikta jokių skaičiavimų, tuo labiau, kai pareiškėjo atstovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, iš kurio būtų galima matyti konkrečius atliktus veiksmus ir jų atlikimo laiko sąnaudas, kurie yra būtini apskaičiuojant, ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teismui neįvertinus išlaidų dydžio atitikimo Rekomendacijoje numatytam dydžiui, neįvertinus prašomų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, nutarties dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra neteisėta ir naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties dalis, kuria, priėmus pareiškėjo UAB „Dubingiai diamond resort“ atsisakymą nuo skundo ir nutraukus bylą, tenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir UAB „Dubingiai diamond resort“ iš Inspekcijos priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą raštu atsakė jau po kreipimosi į teismą, padarė išvadą, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų, teismas šias išlaidas priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

Atsakovas Inspekcija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodydama, kad teismas skundžiama nutartimi netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nevertino jų realumo, neįsitikino, ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, nevertino, ar kvite nurodyta suma buvo konkrečiai sumokėta už šioje byloje pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas. Be to, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiu būdu teismas nustatė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų, jeigu nutartyje nėra pateikta jokių skaičiavimų, tuo labiau, kai pareiškėjo atstovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, iš kurios būtų galima matyti konkrečius atliktus veiksmus ir jų atlikimo laiko sąnaudas, kurie yra būtini apskaičiuojant, ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teismas taip pat nevertino, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko prašymą dėl atsisakymo nuo skundo pateikti iki teismo posėdžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atskiruoju skundu neginčija nutarties dalies dėl bylos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui iš atsakovo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstumą, pažymi, jog pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis advokatui už susipažinimą su ginčo esmę sudarančiais dokumentais, skundo parengimą ir pateikimą teismui bei pareiškėjo atstovavimą 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo kvitą, jog pareiškėjas sumokėjo 1 000 Eur už teisines paslaugas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje dėl ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, laikomasi pozicijos, kad šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-602/2018; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-313-552/2024).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas 2024 m. balandžio 24 d. prašyme nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro užmokestis advokatui už susipažinimą su ginčo esmę sudarančiais dokumentais, skundo parengimą ir pateikimą teismui bei pareiškėjo atstovavimą 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo 2024 m. balandžio 17 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą LAA Nr. 1215702, patvirtinantį pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, jog pareiškėjas advokatui Stasiui Lileikiui sumokėjo 1 000 Eur už teisines paslaugas pagal 2024 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad neaišku už kokias konkrečias teisines paslaugas ir kokioje byloje pareiškėjas prašė priteisti nurodytą sumą.

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, siejamas su apmokėjimo už teisines paslaugas data (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-662/2022).

Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5, o šiuo atveju aktualus 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 110,3 Eur. Atitinkamai už aptariamą paslaugą (skundo parengimą) maksimaliai gali būti priteista 5 275,75 Eur (2 110,3 Eur x 2,5).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą, o šiuo atveju aktualus 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 110,3 Eur. Atitinkamai už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 211 Eur (2 110,3 Eur x 0,1).

Nors, atsakovo teigimu, pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, kiek laiko truko pareiškėjo atstovo konkretūs atlikti veiksmai, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už aptariamas paslaugas, vadovaudamasi Rekomendacijų 7 ir 8.2, 8.19 punktais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 000 Eur) už paminėtas teisines paslaugas neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas, todėl pagrįstai, įvertinus bylos aplinkybes, proceso šalių dokumentus, procesinį elgesį, priteista pareiškėjui iš atsakovo.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsakovo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė