2021-07-21 Nr. AB-14718-3-61-3-02970-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-479-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02970-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2021 m. gegužės 3 d., toliau – ir 2021 m. gegužės 3 d. atskirasis skundas), prašydama kuo skubiau panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir dėl pareiškėjos skundo priimti naują sprendimą – tenkinti šį pareiškėjos atskirąjį skundą ir prieš tai paduotą atskirąjį skundą, atnaujinti terminą, praleistą dėl teismo kaltės, ir priimti nagrinėti jos pateiktą apeliacinį skundą, tuo užtikrinant jos teisę į apeliaciją ir apeliacinį procesą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą teikia dėl teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, neatnaujinus termino jam paduoti. Šią teismo nutartį pareiškėja jau buvo apskundusi atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-137-822/2021 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pakartotinai dėl to paties dalyko (teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis) ir tuo pačiu pagrindu (pareiškėja teigia, kad praleido terminą dėl teismo kaltės) teikiamas atskirasis skundas nepriimamas.

III. Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2021 m. birželio 21 d., toliau – ir 2021 m. birželio 21 d. atskirasis skundas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad jai nėra žinoma apie tai, ar LVAT buvo išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą šioje byloje, nes iki šiol jai apie tai tinkamai nepranešta. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė turėti byloje advokatą, pateikti kitus įrodymus ir naudotis kitomis savo teisėmis, todėl darytina išvada, jog pats teismas tyčia nesudarė jai galimybės apskųsti neteisėtą sprendimą apeliacine tvarka. Terminas paduoti apeliacinį skundą privalo būti pratęstas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 3 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį pareiškėja jau buvo apskundusi atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-137-822/2021 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Ši LVAT nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama (ABTĮ 148 str. 1 d.). Taigi, pareiškėja 2021 m. gegužės 3 d. atskiruoju skundu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šioje byloje skundžiama nutartimi, siekia pakartotinai apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį, kurios teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusia LVAT nutartimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2021 m. gegužės 3 d. atskiruoju skundu ginčijo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi palikta nepakeista ir yra galutinė, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 137 straipsniu, 151 straipsniu ir 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą.

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su apeliacinio skundo padavimu ir jos teisės į apeliaciją neužtikrinimu, nėra susiję su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos teiginiai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus ir naudotis kitomis savo teisėmis, yra deklaratyvūs, kadangi šių teiginių pareiškėja niekaip nekonkretizavo ir nenurodė, nei kokie įrodymai galėtų sudaryti pagrindą naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį, nei kokiomis konkrečiomis teisėmis ji negalėjo pasinaudoti. Dėl advokato pasitelkimo privalo rūpintis pats asmuo, kuris mano, kad jam reikalingas atstovavimas, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė turėti advokatą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir prašoma panaikinti nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą. Šią teismo nutartį naikinti ar keisti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius