2019-10-16 Nr. AB-19787-3-61-3-00466-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4403-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00466-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nevtemus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. ATK2-207/18 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamentas Nutarime pripažino Bendrovę pažeidus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus ir skyrė Bendrovei subendrintą 578 Eur piniginę baudą. Bendrovės atsakomybės pagrindu Departamentas nurodė tai, kad 2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) pareigūnai nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. 23:40 val. Bendrovės darbuotoja K. K., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pardavė alkoholį asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, gėrimą išpilstė į vienkartines stiklines ir pirkėjas jas išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos.

2.2. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimai net nebuvo inkriminuoti Bendrovės darbuotojai K. K., ji administracine tvarka buvo nubausta tik pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kaip neleistinai pardavusi alkoholinį gėrimą asmeniui, neturinčiam 20 metų. Departamentas ginčijamame Nutarime nemotyvavo, kaip Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, kai darbuotojai išvis nebuvo net inkriminuotas šis pažeidimas. Nutarime apsiribojama standartinėmis formuluotėmis, esą Bendrovė neužtikrino, kad parduoti alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, t. y. pardavėja gėrimą supylė į vienkartines stiklines, kurias pirkėjas netrukdomai išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos.

2.3. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad iš didelio alkoholio kiekio, supilstyto į dvi stiklines (pareiškėjas nesutiko, nes 0,7 l talpos butelis, supilstytas į dvi stiklines, nėra tas kiekis, kuris keltų įtarimų, kad jis nebus suvartotas vietoje) pardavėja turėjo suprasti, jog jis nebus vartojamas vietoje. Nutarime neteisingai nurodoma dėl pirkėjų kiekio, kad pirkėjai buvo du, nustatyta ir K. K. administracinio nusižengimo byloje. Jeigu du asmenys perka vieną 0,7 l talpos gėrimą ir jį gauna išpilstytą į dvi stiklines, nepagrįsta teigti, kad tai turėjo suponuoti pardavėjai kažkokias išvadas. Departamentas kalba apie pardavėją, jos veiksmus, jos suvokimą, tačiau jai atsakomybė taikyta iš viso nebuvo, ir ją bandoma perkelti Bendrovei.

2.4. Bendrovei priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje, jie išpilstomi iš originalios pakuotės į kitą tarą, Bendrovės darbuotojos yra pasirašytinai supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 val. iki 10 val. tvarka.

2.5. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, teisės aktai Bendrovės darbuotojai nesuteikė teisės kontroliuoti pirkėjus, t. y. juos sekti, sulaikyti ar priversti nusipirktus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje. Ši išvada padaryta ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-596-417/2015. Nutarime akcentuojama, kad alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, tarsi konstatuojant šio veiksmo neteisėtumą, tai, kad tai buvo vienkartinė tara – plastikinė taurė (bokalas), savaime nedaro to veiksmo neteisėtu, nes joks įstatymas nedraudžia alkoholį pilstyti į vienkartines plastikines taures, įskaitant galiojančias higienos normas. Bendrovė neturi galimybės gėrimus pilstyti į stiklinę tarą, nes tai neatitiktų jos finansinių ir žmogiškųjų išteklių galimybių.

2.6. Bendrovei taip pat inkriminuojamas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, draudžiančio alkoholinius gėrimus parduoti asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimas. Už šį pažeidimą K. K. buvo nubausta administracine tvarka. Pažeidimą padarė darbuotoja, bet ne Bendrovė. Nutarime nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus šiuo apsektu atliko Bendrovė. Pirkėjas, kuriam nebuvo 20 metų, buvo 19 metų ir 10 mėnesių amžiaus gruzinas su barzda, visiškai nekalbantis lietuviškai ir angliškai, atrodė pakankamai brandaus amžiaus, kas ir suklaidino K. K..

2.7. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad bauda nepagrįstai (artima vidurkiui) motyvuojama neigiama Bendrovės charakteristika, nes teisių gynimas teismuose yra aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti asmenį. Bendrovė šiuo metu neturi jokių galiojančių nuobaudų, todėl teismui motyvuotai pripažinus Bendrovę visgi atlikus neteisėtus veiksmus, jai turėtų būti skiriamas baudos minimumas.

2.8. Departamentas nesilaikė AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos termino, per kurį turi būti paskirta bauda. Pažeidimo medžiagą Departamentas gavo 2018 m. spalio 17 d. (kaip nurodo pats), o Nutarimas priimtas 2018 m. gruodžio 20 d.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Vadovaujantis Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pateikta medžiaga bei atsakovo surinkta medžiaga, buvo nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, Bendrovės darbuotoja K. K., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, jaunesniam kaip 20 metų pirkėjui N. M. pardavė vieną butelį brendžio „Imperial“ (0,7 l talpos, 36 proc. alk. tūrio), išpilstė jį į vienkartines stiklines, o pirkėjas N. M. jas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., Bendrovė taip pat pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Bendrovei už šiuos pažeidimus Nutarimu skirta 578 Eur ekonominė sankcija.

3.2. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcijai, įstatymų leidėjas numatė dvi būtinas (kartu egzistuojančias) sąlygas, kurioms esant yra taikoma minėtoje AKĮ normoje nurodyto draudimo išimtis: pirmoji sąlyga – parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, antroji sąlyga – tik vartoti vietoje (t. y. užtikrinant, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai bus vartojami tik vietoje, nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos). Šiuo atveju surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovė nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąlygų įgyvendinimo, t. y. neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai bus vartojami viešojo maitinimo vietos – alkoholinį gėrimą supylė į vienkartines stiklines, kurias pirkėjas N. M. netrukdomai išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tai, kad alkoholiniai gėrimai parduoti vienkartinėse stiklinėse, tai, kad parduotas sąlyginai didelis kiekis alkoholio, pardavėjai turėjo aiškiai suponuoti išvadą, jog alkoholis nebus vartojamas vietoje, todėl ji privalėjo atsisakyti parduoti alkoholį arba imtis kitų protingų ir realių priemonių užtikrinančių alkoholio vartojimą vietoje.

3.3. Fizinio asmens administracinio nusižengimo byla neturi prejudicinės galios juridinio asmens byloje. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą pažeidė Bendrovės darbuotoja K. K., kuri už tai buvo nubausta administracine tvarka, o ne Bendrovė. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų ir AKĮ laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Nustatytas akivaizdus AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo atvejis Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, kurio faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

3.4. Departamentas Nutarimą priėmė nepažeisdamas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatymą sieja su 2018 m. spalio 17 d., kadangi Departamentas visą informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2018 m. spalio 25 d., Ekonominė sankcija pareiškėjui už AKĮ reikalavimų pažeidimus buvo skirta pagal Departamento 2018 m. spalio 29 d. protokolą Nr. ATK2-252 (toliau – ir Protokolas), būtent nuo jo surašymo ir skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas.

3.5. Nebuvo pagrindo Bendrovei skirti mažesnę baudą vien dėl to, kad Bendrovė pažeidimą ginčijo. Departamentas skyrė Bendrovei baudos vidurkiui artimą baudą. Bauda atlieka prevencinę funkciją, turi sukelti juntamas finansines pasekmes ir pareiškėjui skirta už žinomų, imperatyvių AKĮ reikalavimų, susijusių su visuomenės sveikata ir gerove, pažeidimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. Nutarimo, kuriuo Bendrovei už pažeidimų, nustatytų Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 4 dalies 3 punkte, padarymą buvo paskirta 578 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

(1) Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams vykdant naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės veiksmus, jie kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kontrolės ir prevencijos poskyrio vyr. specialistu L. L., specialistu G. P. 2018 m. spalio 12 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) apie 23.40 val. buvo pastebėti iš naktinio baro išeinantys mergina ir vaikinas, kurie išsinešė alkoholinius gėrimus, išpilstytus į vienkartines stiklines; patikrinus vaikino dokumentus, buvo nustatyta, kad jam nėra sukakę 20 metų; vaikinas paaiškino, kad viešojo maitinimo vietoje barmenė pardavė jam brendžio „Imperial“ (0,7 l talpos), nepaprašiusi asmens dokumento; barmenė K. K. pareigūnams paaiškino, kad vaikino, kuris pirko brendį „Imperial“, asmens dokumento neprašė;

(2) Departamente 2018 m. spalio 22 d. gautas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. raštas Nr. 30-S-24775 (4.68), kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo organizuotas ir vykdytas prevencinės priemonės planas „Dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės“, kurio metu nustatyta, kad naktiniame bare, priklausančiame UAB „Nevtemus“, buvo parduoti alkoholiniai gėrimai asmeniui, kuriam nebuvo sukakę 20 metų;

(3) Departamento tabako ir kontrolės skyriaus vyr. specialistas M. V. 2018 m. spalio 29 d. surašė protokolą Nr. ATK2-252, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 23:40 val., Bendrovės viešojo maitinimo vietoje įmonės darbuotoja K. K., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui jaunesniam kaip 20 metu (gim. 1998 m.), pardavė 1 butelį alkoholinio gėrimo brendžio „Imperial“ (0,7 1 talpos, 36 proc. alk, tūrio), kurį pardavėja išpilstė į vienkartines stiklines, o pirkėjas jas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu, Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (draudžiančias prekybą pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje) bei 4 dalies 3 punkto nuostatas (draudžiančias Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų); Departamentas Bendrovei adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2018 m. spalio 31 d. raštą Nr. S-2910 (3) „Dėl pranešimo“, kuriuo Bendrovę informavo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 9 val. Departamente bus nagrinėjama Bendrovės padaryto pažeidimo bylą ir pasiūlyta Bendrovei per 14 darbo dienų pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo; Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo Bendrovei už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto pažeidimus paskyrė 578 Eur baudą (b. l. 47–50).

7. Teismas nurodė, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, draudimas nurodytu laiku ir dienomis prekiauti alkoholiniais gėrimais netaikomas, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad barmenei policijos pareigūnai neinkriminavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų, o Departamentas nemotyvuotai taikė atsakomybę Bendrovei šiuo pagrindu, teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyti faktai, kad Bendrovės, kuri turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo (prekybos) vietoje 2018 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. baro darbuotoja K. K. pirkėjui N. M. pardavė 1 butelį alkoholinio gėrimo brendžio „Imperial“ (0,7 1 talpos, 36 proc. alk., tūrio), kurį pardavėja išpilstė į vienkartines stiklines ir kurias pirkėjas išsinešė iš baro.

9. Teismas pažymėjo, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovei priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos, bare pakabinti atitinkami pranešimai), tačiau, teismo vertinimu, šios priemonės buvo nepakankamos ir neefektyvios. Teismas nurodė, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, o tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

10. Vertindamas, ar buvo pagrindas Bendrovei taikyti atsakomybę už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teismas pažymėjo, kad AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

11. Įvertinęs bylos aplinkybes, nustatytas 2018 m. spalio 12 d. patikrinimo metu, tai, kad pardavėjos ir pirkėjo paaiškinimuose buvo nurodyta, jog pardavėja minėto pirkėjo asmens dokumento neprašė, kadangi buvo žmonių ir buvo skubinama, teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad pirkėjo pietietiška kilmė ir išvaizda suklaidino pardavėją, pirkėjas atrodė vyresnio amžiaus. Teismas pabrėžė, kad minėti AKĮ reikalavimai imperatyvūs, o nagrinėjamu atveju alkoholinius gėrimus parduodantis pardavėjas turėjo pareigą, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, ir tokiu atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs atitinkamo amžiaus.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne Bendrovė, o Bendrovės darbuotoja, kuriai už minėtą pažeidimą buvo pritaikyta atsakomybė, teismas nurodė, kad nuoseklioje LVAT praktikoje nagrinėjant administracines bylas, be kita ko, dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, yra ne kartą konstatuota, kad AKĮ pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Kadangi byloje nustatyta, kad alkoholinius gėrimus AKĮ draudžiamu laiku ir asmeniui, nesulaukusiam 20 metų, pardavė Bendrovės darbuotoja (barmenė), t. y. asmuo, veikiantis Bendrovės vardu, todėl Bendrovės darbuotojos padaryti pažeidimai laikytini pareiškėjos padarytais pažeidimais.

13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl paskirtos baudos dydžio (teismui pripažinus Bendrovę visgi atlikus neteisėtus veiksmus, jai turėtų būti skiriamas baudos minimumas) teismas apžvelgė AKĮ 34 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad mažesnes nei nustatytas įstatyme baudas turi teisę skirti skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (AKĮ 41 str. 3 d.). Nors Bendrovė už analogiškus Įstatymo pažeidimus nebuvo bausta, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad buvo pažeistos imperatyvios AKĮ nuostatos, draudžiančios alkoholį parduoti asmeniui, nesulaukusiam 20 metų, bei prekiauti alkoholiu pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose. Teismas iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ nustatė, kad Bendrovė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą jau buvo bausta ir Departamentas 2018 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. ATK2-31/18 (toliau – ir 2018 m. kovo 9 d. Nutarimas) skyrė ekonominę sankciją – 360 Eur baudą, šį nutarimą Bendrovė ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris Bendrovės skundą atmetė (administracinė byla Nr. eI-3204-473/2018). Teismo vertinimu, faktas, jog analogiški pažeidimai nustatyti du kartus iš eilės, nerodė pareiškėjo pastangų laikytis teisės aktų. Teismas darė išvadą, kad Bendrovė nenurodė jokių ypatingų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgta, mažinant baudą žemiau AKĮ nustatytos minimalios baudos. Teismas, įvertinę visus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas Bendrovei skirtą baudą individualizavo, bauda proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl nenustatė pagrindo jos mažinti.

14. Vertindamas skundo argumentus dėl termino Nutarimui priimti, teismas akcentavo, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti baudos skyrimo terminai ir nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai, pagal LVAT praktiką AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena. Kadangi Departamentas Protokolą surašė 2018 m. spalio 29 d., Nutarimą skirti pareiškėjai ekonominę sankciją priėmė 2018 m. gruodžio 20 d., teismas darė išvadą, kad atsakovas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino Nutarimui priimti nepraleido.

15. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta daugiau teiginių, bet jie niekaip nekeitė teismo padarytų išvadų, todėl plačiau dėl jų teismas nusprendė nepasisakyti.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas Klaipėdos AVPK pareigūnų nebuvo nustatytas ir inkriminuotas pareiškėjo darbuotojai K. K., nes tik ji galėjo padaryti tokį pažeidimą, bet ne juridinis asmuo. Todėl atsakomybė nesant Bendrovės kaltės už šį pažeidimą negalėjo būti taikoma. Lieka neaišku, kokiu pagrindu buvo vadovautasi priimant nutarimą dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, kai iš Klaipėdos AVPK buvo gauta medžiaga ir protokolas visai dėl kito pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į iškeltus klausimus ir nepašalino logikos spragų priimtame Nutarime, tai yra kaip nesant darbuotojo kaltės, gali būti baudžiamas juridinis asmuo. Todėl naikintina Nutarimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, ir byla pagal šį Įstatymo punktą nutrauktina.

16.2. Teismas nurodė, kad alkoholinius gėrimus parduodantis pardavėjas turi pareigą, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, ir tokiu atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs atitinkamo amžiaus. Be to, kad teismas klaidingai nurodė amžiaus ribą, iki kurios draudžiama asmenims parduoti alkoholinius gėrimus (21 m. vietoje 20 m.), teismas nesuprato pareiškėjo skundo motyvų ir jų nepaneigė. Skundo esmė ir buvo, kad pardavėjai objektyviai nekilo jokių abejonių dėl pirkėjo amžiaus. Jis atrodė vyresnis nei 25 metai, todėl kad tai buvo kaukazietis vyras su barzda (Gruzijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje), nekalbantis lietuviškai. Duomenys apie šį asmenį yra Klaipėdos AVPK administracinio nusižengimo byloje, medžiagą iš kurios buvo prašyta išreikalauti pirmosios instancijos teismo. Tačiau vietoje to, kad teismas aiškintųsi bylos aplinkybes ir tirtų skundo motyvus, teismas apsiribojo standartinėmis ištraukomis iš AKĮ. Šiuo atveju pripažintina, kad K. K. pagrįstai nekilo abejonių dėl asmens amžiaus dėl to, kad asmuo atrodė vyresnis nei 25 metai. Atitinkamai, nėra pagrindo taikyti Bendrovei atsakomybės už šį pažeidimą. Už šį pažeidimą (t. y. klaidą darbe) K. K. buvo nubausta administracine tvarka. Nutarime nenurodoma, kokius neteisėtus veiksmus atliko Bendrovė, to nenurodo ir pirmosios instancijos teismas.

16.3. Ginčijamu nutarimu pareiškėjui skirta 578 Eur dydžio piniginė bauda. Kodėl konkrečiai tokia suma, o ne kitokia, nedetalizuota nei Nutarime, nei teismo sprendime. Skundžiamo nutarimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną Bendrovė bausta už AKĮ pažeidimus, todėl šioje vietoje aktualios tik tos sankcijų ribos, kurios yra numatytos už pažeidimo padarymą pirmą kartą. Faktiškai tai pripažino ir teismas, palikdamas 578 Eur baudą, kai minimali bauda už pakartotinį pažeidimą yra nuo 579 Eur. Taigi kokiu pagrindu Bendrovei buvo skirta faktiškai maksimali bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, ir artima vidurkiui bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, nėra motyvuota. Akivaizdu, kad buvo pažeistos Įstatyme numatytos baudų skyrimo taisyklės ir pareiškėjui skirta nepagrįstai didelė bauda.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės remdamasis jo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. gruodžio 20 d. priimto Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 578 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias AKĮ nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas neužtikrino, kad po 20 val. parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, šie gėrimai buvo parduoti jaunesniam nei 20 metų asmeniui, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir akcentuoja, kad Bendrovė, kaip juridinis asmuo, konstatuotų AKĮ pažeidimų nepadarė, tik vieną iš jų (pardavė alkoholinį gėrimą jaunesniam nei AKĮ nustatytas amžiaus asmeniui) padarė Bendrovės darbuotoja. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo skundo motyvo, kad pirkėjas akivaizdžiai atrodė vyresnis nei 25 metų, todėl pardavėjai objektyviai nekilo abejonių dėl to, kad pirkėjas pakankamo amžiaus pirkti alkoholinius gėrimus, neišreikalavo įrodymų iš Klaipėdos AVPK apie šį pirkėją. Teismas nemotyvavo baudos dydžio parinkimo kriterijų.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

25. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

26. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-577/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-432-822/2017).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčo nėra dėl Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2012 m. spalio 12 d. apie 23.40 val. Bendrovei priklausančio baro darbuotoja K. K. pirkėjui N. M. pardavė 1 butelį alkoholinio gėrimo brendžio „Imperial“ (0,7 1 talpos, 36 proc. alk, tūrio), kurį pardavėja išpilstė į vienkartines stiklines ir kurias pirkėjas išsinešė iš baro, pirkėjui nebuvo sukakę 20 metų. Pareiškėjas nesutikimą su konstatuotu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu argumentuoja tuo, kad pareiškėjo darbuotoja administracine tvarka nenubausta už šį pažeidimą, todėl Bendrovei atsakomybei šiuo pagrindu negalėjo būti taikoma, o dėl kito konstatuoto pažeidimo (AKĮ 18 str. 4 d. 3 p.) tvirtina, kad ne Bendrovė, o pardavėja jį padarė, t. y. pardavė alkoholinį gėrimą 20 metų neturinčiam asmeniui, ir atsakomybė pareiškėjui negali kilti.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal AKĮ 33 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

29. Aptartas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad Bendrovės darbuotojos veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų AKĮ nustatytų reikalavimų pažeidimą. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).

30. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20.00 val. iki 10.00 val., taip pat pažeidusiu to paties straipsnio 4 dalies 3 punktą, draudžiantį alkoholinius dėrimus parduoti jaunesniems nei 20 metų asmenims. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.

31. Nepagrįsti ir atmetami pareiškėjo argumentai, kad Bendrovės darbuotojai pirkėjo išvaizda objektyviai nekėlė įtarimų, jog pirkėjas yra per jaunas įsigyti alkoholinius gėrimus. Byloje esatis pardavėjos paaiškinimas patvirtina, kad ji pirkėjo asmens dokumento neprašė todėl, kad parduotuvėje buvo žmonių ir ji skubėjo, o ne todėl, kad pirkėjas atrodė vyresnis nei 20 ar 25 metų asmuo. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą reikšmės neturi, kaip pareiškėjas (jo darbuotojas) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju akivaizdu, kad Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisė asmuo. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš Klaipėdos AVPK duomenų apie pirkėją ir neištyrė visų reikšmingų įrodymų.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nemotyvavo paskirtos baudos (578 Eur) dydžio. Su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamame Nutarime nuosekliai išdėstytas AKĮ 34 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, nurodyti už kiekvieną pažeidimą galimų skirti baudų dydžiai, apskaičiuoti jų vidurkiai, baudos didinimo ir mažinimo teisinis pagrindas, paaiškinama, kad pareiškėjui už abu pažeidimus skirtas griežčiau baudžiamo pažeidimo ekonominės sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais grindžiamų aplinkybių, kurios galėjo atsakovo ir pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip lengvinančios atsakomybę ir sudarytų pagrindą paskirtą baudą mažinti nuo vidurkio iki minimo. Tai, kad Bendrovė teisme ginčija ankstesnį Departamento 2018 m. kovo 9 d. Nutarimą, jokios įtakos ginčo Nutarimu Bendrovei pritaikytos ekonominės sankcijos dydžiui neturėjo.

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė