2021-11-24 Nr. AB-24944-3-61-3-00127-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2364-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00127-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Vaido Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – ir Teismas, ir atsakovas) kanclerės 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V-465 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. gavo teisėjos (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą (toliau – ir tarnybinis pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kad pavaduojanti Teismo Raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretorė (duomenys neskelbtini) nepateikė civilinės bylos Nr. e2-4035-845/2019 su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui. Kaip struktūrinio padalinio vadovė pareiškėja aiškinosi ir analizavo aplinkybes su tikslu nustatyti, kas pagal Teisme nustatytas tvarkas privalėjo pateikti bylą apeliacinės instancijos teismui. Tarnybinio tyrimo procedūra minėtai teismo posėdžių sekretorei negalėjo būti inicijuojama ir nebuvo inicijuojama. Pareiškėja surašė 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą Nr. TSDR-1148 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 4 d. išvada) dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tam, kad būtų nustatyta tiesa ir panaikintas Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) pastabų laukelyje klaidinantis įrašas bei apginta (duomenys neskelbtini) darbinė reputacija. Pareiškėja Raštinės skyriaus vedėjo pareigas atliko kompetencijos ribose, su pagarba teisėjai ir darbuotojams, stengėsi, kad būtų panaikintas neteisingas įrašas, kad vadovaujamame padalinyje išliktų tolerancijos atmosfera bei būtų užtikrinta darbinė rami aplinka. Nesutiktina, kad pareiškėja neturi pareigos atlikti patikrinimus ir priimti sprendimus.

1.2. Pareiškėja teismo posėdžių sekretorei tarnybinio pranešimo neįteikė, neprašė pasirašyti, kad susipažino su tarnybiniu pranešimu ir termino pateikti pasiaiškinimą nenustatė. Teismo posėdžių sekretorė pati pareiškėjos paprašė duoti teisėjos tarnybinio pranešimo kopiją, kad galėtų tiksliai prisiminti ir aprašyti aplinkybes, 2019 m. spalio 31 d. pateikė paaiškinimą. Pareiškėja neatliko tarnybinio patikrinimo pagal valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, todėl nebuvo nagrinėjama ir teisėjos tarnybinio pranešimo dalis, kurioje buvo nurodyta, kad teismo posėdžių sekretorė (duomenys neskelbtini) klaidingai siuntė pašto siuntas su 7 dienų saugojimo žyma. Pareiškėja stengėsi situaciją išspręsti savo kompetencijos ribose taikiai. Pareiškėja parengtą 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą adresavo teisėjai (duomenys neskelbtini) kaip įrodymą, kad bylos nepateikimo apeliacinės instancijos teismui aplinkybės išaiškintos, nustatyta, jog byla su skundu nebuvo laiku išsiųsta dėl susiklosčiusių aplinkybių (keitėsi sekretoriai, bylos medžiagą sudaro nedaug lapų, nukrito ir gulėjo dėžutės dugne). Jokie kaltinimai teismo posėdžių sekretorei nebuvo keliami, pareiškėja jos kaltinti pareigų nevykdymu arba jų netinkamu vykdymu tikslo neturėjo. Pareiškėja atliko tik aplinkybių aiškinimąsi, o ne tarnybinį tyrimą. Priešingai nei nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 10 d. išvadoje Nr. TSDR-1361 „Dėl Raštinės skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), pareiškėja savo tarnybines funkcijos vykdė tinkamai.

1.3. Nors Išvadoje nurodyta, kad Teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, bet nutylima, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu minėta nuobauda buvo panaikinta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybinį patikrinimą atliko ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme darbdavį atstovavo Teismo pirmininko patarėja (duomenys neskelbtini), kuri buvo įtraukta ir į šiam ginčui aktualų tarnybinį patikrinimą, po kurio pareiškėjai buvo skirta nuobauda. Pareiškėja nebuvo supažindinta su Teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl įsakymo „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ dalies pakeitimo, kuriuo į Komisijos sudėtį buvo įtraukta (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė pareikšti nušalinimą dėl Komisijos nario galimo nešališkumo.

1.4. Pareiškėja jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų, reglamentuojančių valstybes tarnybą, nepažeidė, kompetencijos ribų neperžengė, tik įvertino problemą ir ėmėsi prevencinių veiksmų, kad išvengtų sudėtingesnių padarinių, konfliktinių situacijų ir apgintų teismo pasėdžių sekretorės darbinę reputaciją, ištaisant tikrovės neatitinkantį įrašą Liteko pastabų laukelyje.

2. Atsakovas Teismas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pradedant ir atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuojančios nuostatos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktų ir Išvadoje išanalizuotų faktinių duomenų pakako konstatuoti pareiškėjos kaltę šiai padarius tarnybinį nusižengimą. Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

2.2. Prerogatyvą spręsti, ar pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nagrinėjamu atveju turėjo Teismo kanclerė, o ne pati pareiškėja. Pareiškėja peržengė savo kompetencijos ribas. Išvadoje pateikti detalūs argumentai, kuriais remiantis konstatuota, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, ji atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą. Raštinės skyriaus vedėjos veiksmai, už kuriuos jai paskirta tarnybinė nuobauda, sudaro prielaidas dangstyti galimus tarnybinius nusižengimus, taip pat atima galimybę iš Teismo administracijos sužinoti apie atsitikusius įvykius, imtis teisės aktuose nustatytų priemonių juos spręsti ir pan. Pareiškėjos skundo teiginys apie tai, kad jos atlikto patikrinimo tikslas išsiaiškinti aplinkybes dėl bylos su skundu nepateikimo apeliacinės instancijos teismui, tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi, kaip nurodo ir pati pareiškėja, šio tyrimo metu ji atliko patikrinimą dėl pareigos išsiųsti bylą neatlikimo (o tai ir yra tarnybinio nusižengimo tyrimo esmė). Tiek iš pareiškėjos parengtos 2019 m. lapkričio 4 d. išvados, tiek iš pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. rašytinio paaiškinimo, tiek iš jos skundo turinio matyti, jog pareiškėja pateikė išvadas dėl teismo posėdžių sekretorės kaltės (pvz., skunde nurodo, jog sekretorė nekalta). Kaltė yra vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, kuris gali būti nustatytas tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Remiantis šiuo argumentu bei visais kitais argumentais, kurie išdėstyti Išvadoje, nėra pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, nors tai ji ir neigia. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog ji atliko aplinkybių aiškinimąsi, o ne tarnybinį tyrimą, visgi jokie teisės aktai neįtvirtina bei nereglamentuoja jokios kitos tyrimo procedūros, siekiant nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Išvadoje taip pat pagrįstai nurodyti ankstesni pareiškėjos veiklos trūkumai.

2.3. Nušalinimas Komisijos nariui turėtų būti reiškiamas ne dėl nešališkumo (kaip nurodo pareiškėja), o dėl šališkumo. Vien ta aplinkybė, jog Teismo pirmininko patarėja dėl savo užimamų pareigų atstovavo atsakovą (Teismą) Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje, nesudaro pagrindo ją nušalinti nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo (kitų aplinkybių pareiškėja nenurodė). Tarnybinis nusižengimas buvo pradėtas valstybės tarnautoją (pareiškėją) į pareigas priėmusio asmens sprendimu (šio sprendimo priėmime Teismo pirmininko patarėja nedalyvavo), o šio asmens sprendimu sudaryta Komisija (į kurios sudėtį Teismo pirmininko patarėja pirma nebuvo įtraukta) surašė bei įteikė pareiškėjai pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą su suformuluotu įtarimu, kurio ribos nebuvo praplėstos (priešingai, Išvadoje tam tikros pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nurodytos aplinkybės buvo pašalintos). Teismo pirmininko patarėja buvo tik viena iš trijų Komisijos narių, kurių nuomonė surašant Išvadą visiškai sutapo. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmė Teismo kanclerė (o ne Teismo pirmininko patarėja). Atsakovui nekyla abejonių dėl to, kad Teismo pirmininko patarėja, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo nešališka ir objektyvi. Visos šios aplinkybės rodo, kad Teismo pirmininko patarėjos dalyvavimas atliekant dalį tarnybinio nusižengimo tyrimo neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms bei objektyviam ir nešališkam tarnybinio nusižengimo tyrimui.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Teismo kanclerės Įsakymą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. gavo teisėjos (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog pavaduojanti Raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretorė (duomenys neskelbtini) nepateikė civilinės bylos su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui. Teismo posėdžių sekretorė (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 31 d. Raštinės skyriaus vedėjai, t. y. pareiškėjai, pateikė paaiškinimą „Dėl 2019 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. TSDR-1116“. Pareiškėja parengė 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą. Su šia išvada 2019 m. lapkričio 5 d. buvo supažindinta teisėja (duomenys neskelbtini). Komisija 2019 m. lapkričio 19 d. informavo pareiškėją apie jos atžvilgiu pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikė turimą medžiagą, išaiškino pareiškėjai teisę iki 2019 m. lapkričio 26 d. pareikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė Teismo kanclerei paaiškinimą. Komisija 2019 m. gruodžio 10 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo, įtvirtinto VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte, ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija Išvados 2 punktu Teismo kanclerei pasiūlė už tarnybinio nusižengimo padarymą pareiškėjai paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kai pareiškėja nebuvo supažindinta su pakeista Komisijos sudėtimi, kai ji neturėjo galimybės pareikšti nušalinimą vienai iš Komisijos narių, rodo, kad buvo padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 7 ir 9 punktų pažeidimai, kurie nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip esminiai procedūriniai pažeidimai. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad, jos manymu, tarp jos ir (duomenys neskelbtini) yra susiklostę tam tikri įtempti santykiai. Teismo nuomone, faktinės bylos aplinkybės, susijusios su Komisijos narės (duomenys neskelbtini) atliktais veiksmais pareiškėjos atžvilgiu ankstesnio tarnybinio nusižengimo tyrime ir nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1600-643/2019, rodo, kad pareiškėja turėjo pagrindą abejoti šios Komisijos narės nešališkumu, todėl jai turėjo būti suteikta galimybė susipažinti su aktualia Komisijos sudėtimi ir išreikšti savo poziciją dėl Komisijos narės (duomenys neskelbtini) galimo šališkumo. Nesuteikus pareiškėjai tokios teisės, buvo pažeistos pagrindinės tarnybinių nusižengimų tyrimą reglamentuojančios procedūros. Šie teismo nustatyti Aprašo 7 ir 9 punktų pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

6. Teismas pažymėjo, kad Teismo kanclerio 2018 m. 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtinto Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V-84 redakcija) (toliau – ir Aprašymas) 5 punkte, be kita ko, įtvirtintos Raštinės skyriaus vedėjo funkcijos, pagal kurias Raštinės skyriaus vedėjas turi kompetenciją atlikti plačias kontrolės funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamą Raštinės skyriaus darbą. Teismo posėdžių sekretorių kontrolė taip pat įeina į Raštinės skyriaus vedėjo funkcijas.

Nagrinėjamu atveju teisėja (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai tarnybinį pranešimą apie tai, kad civilinė byla laiku nebuvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Taigi, teisėjos pateiktas pranešimas buvo susijęs su pareiškėjos, kaip Raštinės skyriaus vedėjos, kuruojama sritimi. Atlikdama teisėjos pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, pareiškėja žodžiu paprašė teismo posėdžių sekretorės (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimus dėl teisėjos pranešime nurodytų aplinkybių. Gavusi teismo posėdžių sekretorės paaiškinimą, pareiškėja parengė 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą, kurioje nurodė, kad ji nenustatė netinkamai atliktų teismo posėdžių sekretorės (duomenys neskelbtini) funkcijų, todėl tarnybinį patikrinimą nutraukia.

Pareiškėja, kaip Raštinės skyriaus vedėja, turėjo teisę atlikti teisėjos tarybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, ji taip pat turėjo teisę paprašyti teismo posėdžių sekretorės pateikti paaiškinimus žodžiu ir (arba) raštu dėl teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Tačiau, surašiusi 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą dėl atlikto aplinkybių tyrimo, ji turėjo pareigą informuoti į pareigas priėmusį asmenį apie susidariusią situaciją ir galėjo pasiūlyti pradėti tarybinio nusižengimo tyrimą arba jo nepradėti.

Pareiškėjos surašytos išvados forma ir turinys iš esmės atitinka išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo formą ir turinį. Nors pareiškėja skunde teismui ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo ji neatliko, tačiau, surašydama 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą, ji sudarė pagrindą manyti, kad tokį tyrimą ji atliko. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai gali būti pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą (tai matyti iš bylos medžiagos, kuri patvirtina, kad tokius tyrimus pareiškėjai buvo pavesta atlikti).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja netinkamai įformino atliktą teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, surašė 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą netinkama forma ir neinformavo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens (nagrinėjamu atveju Teismo kanclerės) apie atliktą tyrimą ir jo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokiais veiksmais pareiškėja nesuteikė galimybės valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui susipažinti su susidariusia situacija ir nuspręsti dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimo.

Teismas darė išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Aprašo 3 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir Aprašo 4 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galbūt padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Pažeisdama Aprašo 3 ir 4 punktų reikalavimus, pareiškėja taip pat pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teismo vertinimu, pareiškėja atliko tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl teismas darė išvadą, kad ji nepažeidė Aprašo 8, 14, 15 ir 17 punktų, kurie reglamentuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Teismo vertinimu, pareiškėjos padaryti pažeidimai nėra tokio masto ir pavojingumo, kad būtų galima pripažinti, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintą valstybės tarnautojų veiklos etikos principą – pagarbos žmogui ir valstybei principą.

7. Teismas pabrėžė, kad nustačius valstybės tarnautojo neteisėtą elgesį, turi būti nustatyta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Komisijos Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos elgesys vertintinas kaip padarytas dėl nerūpestingumo. Dėl pareiškėjos kaltės formos Įsakyme nepasisakyta. Teismo nuomone, pagal einamas pareigas pareiškėja turėjo žinoti teisės aktus ir tvarką, kaip turi būti atliekama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Taigi pripažintina, kad Aprašo 3 ir 4 punkto nuostatas ji pažeidė dėl neatsargumo. Tačiau šiuos pareiškėjos veiksmus suponavo ir paties atsakovo veiksmai. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek jos atstovas, tiek atsakovo atstovė, tiek liudytoja pateikė teismui paaiškinimus, pagal kuriuos teismas nustatė, kad dėl tarnybinių pranešimų tyrimų ir dėl tarnybinių nusižengimų organizavimo tvarkos komunikacija tarp Teismo administracijos ir pareiškėjos iš esmės nevyko, pareiškėjai nebuvo teikiamos instrukcijos, kaip ji turėtų atlikti aplinkybių, susijusių su Raštinės skyriaus darbu, tyrimą, kaip ji jį turėtų įforminti, kokius asmenis ji turėtų apie tai informuoti. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos veiksmams įtakos turėjo ne tik jos pačios veiksmai, kurie lėmė Aprašo nuostatų pažeidimus, bet ir atsakovo veiksmai, nesiimant efektyvių priemonių, siekiant nustatyti aiškias tvarkas ir procedūras, pagal kurias valstybės tarnautojai (šiuo atveju – Raštinės skyriaus vedėja) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas pagal Pareigybės aprašymą. Vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 2 dalimi, ši byloje nustatyta aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Teismas nustatė, kad Komisija Išvadoje pasiūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, t. y. papeikimą, grįsdama tuo, kad dėl nerūpestingumo kilo žala, kad 2018 m. pareiškėjai jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. pastaba, kad 2019 m. vykusio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjos veikla įvertina gerai, tačiau po veiklos vertinimo buvo sistemingai gaunama duomenų apie jos tarnybinių pareigų neatlikimą. Įsakyme dėl šių Komisijos išvadoje nurodytų aplinkybių nepasisakyta, jos nebuvo vertintos. Priimant Komisijos Išvadą ir Įsakymą, jau buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-643/2019, kuriame buvo nuspręsta panaikinti Teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. V-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)“. Nors šis teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tačiau tiek Komisijai, tiek Teismo kanclerei šios aplinkybės buvo žinomos ir į jas turėjo būti atsižvelgta priimant Įsakymą ir sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo.

9. Teismo vertinimu, Komisijos Išvadoje nurodyti argumentai dėl padarytos žalos yra nepagrįsti. Nors pareiškėja ir padarė Aprašo pažeidimus, tačiau teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, veiksmai, kuriais buvo siekiama išspręsti su civilinės bylos išsiuntimu ir Liteko padarytų įrašų susijusius klausimus, buvo atlikti, taigi, pareiškėja atliko jai pavestas kontrolės funkcijas ir pašalino kilusius nesklandumus. Tai, jog teismo posėdžių sekretorė (duomenys neskelbtini) galėjo manyti, kad jos atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta žala. Taigi, į šias aplinkybes taip pat turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo. Kiti Komisijos Išvadoje nurodyti argumentai, kad yra gaunama duomenų apie netinkamą pareiškėjos tarnybinių pareigų atlikimą, yra abstraktūs, jie negali būti vertinami kaip reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

10. Teismas nurodė, kad Aprašo 17 punkte nustatytos sprendimų, kuriuos gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, rūšys. Aprašo 17.3. papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kuri padarė Aprašo 4 ir 5 punktų pažeidimus, tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Pats pažeidimų padarymo pripažinimas yra pakankama priemonė sprendžiant dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

11. Teismas konstatavo, kad, priimant Įsakymą, buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – pareiškėja nebuvo supažindinta su tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios Komisijos sudėtimi, jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti nušalinimą Komisijos narei (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

III. 12. Atsakovas Teismas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas neturėjo įtakos pareiškėjai paskirtos nuobaudos teisėtumui bei nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pirma, vien ta aplinkybė, kad Teismo pirmininko patarėja dėl savo užimamų pareigų ir jai duotų pavedimų atliko ankstesnio pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą ir atstovavo atsakovą Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1600-643/2019, nesudaro pagrindo abejoti jos nešališkumu kartu su kitais Komisijos nariais tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5621-556/2019 konstatavo, jog buvo padaryti keli procedūriniai pažeidimai, tarp jų ir valstybės tarnautojo, galbūt padariusio tarnybinį nusižengimą, nesupažindinimas su visa jo tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos sudėtimi, tačiau teismas minėtų procedūrinių pažeidimų nelaikė esminiais. Antra, 2020 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu bylą nagrinėjęs teismas, reaguodamas į pareiškėjos atstovo pasisakymus dėl atsakovo atstovės tariamo suinteresuotumo byla, nurodė pareiškėjos atstovui, jog atsakovo atstovė (duomenys neskelbtini) vykdo administracinius nurodymus, yra paskirta atstovauti ir vykdo pavedimus (posėdžio garso įrašas nuo 00.23.40 val. iki 00.25.03 val.).

Taigi bylos nagrinėjimo metu skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neįžvelgė atsakovo atstovės šališkumo, priešingai, pasisakė dėl to, jog atsakovo atstovė tik vykdo jai duotus pavedimus ir posėdyje dalyvauja atstovaudama ne asmeninius, o atsakovo interesus. Trečia, skundžiamo teismo sprendimo teiginiai apie tai, kad „<...>faktinės bylos aplinkybės, susijusios su Komisijos narės (duomenys neskelbtini) atliktais veiksmais pareiškėjos atžvilgiu ankstesnio tarnybinio nusižengimo tyrime ir nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-14600-643/20149, rodo, kad pareiškėja turėjo pagrindą abejoti šios Komisijos narės nešališkumu <...>“, yra niekuo nepagrįsti, nes, vadovaujantis tokia skundžiamą sprendimą priėmusio teismo pozicija, būtų galima daryti išvadą, kad tos pačios sudėties teismas, išnagrinėjęs vieną pareiškėjos skundą dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, ateityje nebegalėtų nagrinėti jokio kito pareiškėjos skundo dėl kitų įsakymų, kuriais jai paskirtos tarnybinės nuobaudos.

Ketvirta, pareigas priimantis asmuo (Teismo kanclerė), keisdamas Komisijos sudėtį, taipogi neįžvelgė Komisijos narės (duomenys neskelbtini) tariamo šališkumo tuo aspektu, kuris minimas pareiškėjos skunde. Tikėtina, kad pareiškėjos nušalinimas Komisijos narei (duomenys neskelbtini) tyrimo metu būtų buvęs atmestas. Penkta, nagrinėjamu atveju nei pareiškėja, nei jos atstovas, nei skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepateikė jokių objektyvių Komisijos narės (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir visos Komisijos tariamą suinteresuotumą tarnybinio nusižengimo tyrimu pagrindžiančių įrodymų.

Komisijos narės (duomenys neskelbtini) tarnybinė veikla tiriant galimus tarnybinius nusižengimus ir atstovaujant atsakovą teisminiuose procesuose negali savaime būti vertinama kaip jos šališkumo ir suinteresuotumo tyrimo baigtimi įrodymas ir jos nušalinimo pagrindas. Šešta, Komisijos narė (duomenys neskelbtini) į Komisijos sudėtį buvo įtraukta ne iš karto, o vėliau, t. y. po to, kai ankstesnės sudėties Komisija surašė bei įteikė pareiškėjai pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą su suformuluotu įtarimu. Komisijos surašytoje motyvuotoje Išvadoje tam tikros pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nurodytos aplinkybės buvo pašalintos, o tai rodo, jog visi netikslumai ir abejonės buvo vertinamos pareiškėjos naudai (t. y. pateikiant įtarimus pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) tyrime nedalyvavo, todėl nelogiška būtų manyti, jog reiškiant pareiškėjai įtarimus, o vėliau juos susiaurinant, tam galėjo turėti įtakos tariamas Komisijos narės priešiškumas).

Teismo pirmininko patarėja (duomenys neskelbtini) buvo tik viena iš trijų Komisijos narių, kurių nuomonė surašant motyvuotą Išvadą visiškai sutapo. Kita vertus, jei (duomenys neskelbtini) nuomonė būtų išsiskyrusi iš kitų Komisijos narių, ji neturėtų jokios lemiamos reikšmės.

12.2. Į bylą 2020 m. liepos 27 d. buvo pateikta 2020 m. liepos 24 d. tarp pareiškėjos ir advokato (duomenys neskelbtini) sudaryta atstovavimo sutartis, pagal kurią pareiškėja pavedė minėtam advokatui atstovauti ją tik civilinėse bylose. Įgaliojimo atstovauti administracinėse bylose pareiškėja į bylą nepateikė. Taigi, nėra aišku, kokiu pagrindu advokatas (duomenys neskelbtini) atstovavo pareiškėją nagrinėjant šią administracinę bylą.

12.3. Nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad pareiškėja atliko teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl ji nepažeidė Aprašo 8, 14, 15 ir 17 punktų, kurie reglamentuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi ankstesnėje sprendimo dalyje teismas nurodė, jog „pareiškėjos surašytos išvados forma ir turinys iš esmės atitinka išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo formą ir turinį. Nors pareiškėja skunde teismui ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo ji neatliko, tačiau, surašydama išvadą, ji sudarė pagrindą manyti, kad tokį tyrimą ji atliko“. Taigi, pirmiausia teismo sprendime pasisakoma dėl to, jog pareiškėja iš esmės atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau vėliau daroma prieštaringa išvada nurodant, jog pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo neatliko. Išvadoje, atsiliepime į pareiškėjos skundą, taip pat baigiamojoje atsakovo atstovės kalboje buvo pateikta daugybė įrodymais pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, visgi skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais paneigtų atsakovo įrodymais grįstus argumentus, t. y. nepasisakė dėl nei vieno pateikto argumento, nei vieno jų nepaneigė, apie juos nutylėjo ir padarė jokiais argumentais nepagrįstą išvadą apie tai, kad pareiškėja neatliko tarnybinio nusižengimo tyrimo.

12.4. Pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, nes: i) 2019 m. lapkričio 26 d. rašytiniame paaiškinime pareiškėja nurodė, kad „po aplinkybių išanalizavimo nebuvo nustatyti visi nusižengimo sudėties elementai ir jį padaręs valstybės tarnautojas”, taigi, net ir pati pareiškėja savo rašytiniame paaiškinime pripažino, jog buvo analizuojami tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (tai suponuoja išvadą ir apie tai, jog buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas). Be to, pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakydama į atsakovo atstovės užduodamus klausimus, pripažino, jog atlikdama neva aplinkybių aiškinimąsi, ji tyrė, ar yra darbuotojų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai.

Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei būtų nustačiusi, jog yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir sekretorė yra kalta, ji informuotų vadovybę; ii) išvadą apie tai, kad nagrinėjamu atveju dėl teisėjos 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, sudaro pakankamą pagrindą daryti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. išvadoje bei 2019 m. lapkričio 26 d. rašytiniame paaiškinime vartojamos formuluotės apie atliekamą aplinkybių patikrinimą, analizę ir pan.; iii) išvadą apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą patvirtina ir tyrimo veiksmai, kuriuos atliko pati pareiškėja: iš 2019 m. lapkričio 26 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog pareiškėja analizavo teismo posėdžių sekretorės (duomenys neskelbtini) pavadavimų laikotarpius, susipažino su Liteko duomenimis, paprašė rašytinio teismo posėdžių sekretorės (duomenys neskelbtini) paaiškinimo dėl civilinės bylos nepateikimo apeliacinės instancijos teismui ir pan.; iv) remiantis pareiškėjos teiginiu „Po aplinkybių išanalizavimo nebuvo nustatyti visi nusižengimo sudėties elementai ir jį padaręs valstybės tarnautojas, todėl tarnybinio tyrimo procedūra pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą negalėjo būti inicijuojama <...>“, tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra gali būti pradedama tik tuomet, kai yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir jį padaręs asmuo.

Toks pareiškėjos paaiškinimo teiginys yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Pareiškėja iškreipia teismų praktikoje suformuluotas nuostatas apie tarnybinio nusižengimo tyrimo sąvoką. Pareiškėjos nurodyti teiginiai apie būtinybę nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus yra būtina sąlyga tarnybinei atsakomybei taikyti, o ne pačiam tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti;

v) pareiškėjos skundo teiginys apie tai, kad „atlikto patikrinimo tikslas – išsiaiškinti aplinkybes dėl bylos su skundu nepateikimo apeliacinės instancijos teismui <...>“, tik dar kartą patvirtina išvadą, jog pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi, kaip savo skunde nurodo ir pati pareiškėja, šio tyrimo metu ji atliko patikrinimą dėl pareigos išsiųsti bylą neatlikimo (o tai ir yra tarnybinio nusižengimo tyrimo esmė); vi) pareiškėja turėjo galimybę ir teisę teismo posėdžių sekretorei nurodyti elgtis vienu ar kitu būdu, pavyzdžiui, išsiųsti laiku neišsiųstą bylą, tačiau ši jos teisė niekaip nesusijusi su Teismo kanclerės prerogatyva spręsti dėl poreikio inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Problemos išsprendimas (t. y. pavėluotas bylos su skundu išsiuntimas) nereiškia, jog išsprendus problemą turi būti pamirštas ir valstybės tarnautojo ar darbuotojo tarnybinės atsakomybės klausimas, kitaip analogiški pareigų pažeidimai gali kartotis ir toliau. Teisę spręsti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ar nepradėti turėjo tik į pareigas priimantis asmuo, o ne pareiškėja; vii) pareiškėjos nurodoma priežastis (neva aiškinosi aplinkybes, nes teismo posėdžių sekretorė labai įsižeidė) neatitinka faktinės situacijos, yra nelogiška.

Pareiškėja teismo posėdžio metu, atsakydama į teismo užduodamą klausimą, patvirtino, jog atliko veiksmus siekdama išsiaiškinti, kokios buvo faktinės aplinkybės (posėdžio garso įrašas nuo 00.08.59 val. iki 00.09.20 val.). Tai yra galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo esmė; viii) pareiškėjos atstovo 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai rodo, jog jis neginčijo to, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį buvo nubausta, tik, jo manymu, pareiškėjai neturėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda, nes nusižengimas formalus, mažareikšmis.

Visgi ginčo laikotarpiu galiojusios teisės aktų nuostatos nenumatė galimybės asmeniui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, neskirti tarnybinės nuobaudos, išskyrus atvejį, kai suėjęs tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažeidimas dėl savo pobūdžio ir sukeltų pasekmių negali būti vertintinas kaip mažareikšmis, juolab, įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, net nekyla abejonių, jog pareiškėjai buvo paskirta tinkama tarnybinė nuobauda; ix) nors pareiškėja ir jos atstovas posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. lapkričio 4 d. išvados pavadinimas „likęs iš senų šablonų“, visgi pažymėtina, kad kitu analogišku atveju, Teismo pirmininko pavedimu atlikusi teisėjos (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 14 d. prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą, pareiškėja išvadą pavadino kitaip, t. y.

„išvada dėl atlikto patikrinimo“. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. išvadoje dėstomi teiginiai „Tarnybinis patikrinimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutrauktas, nenustačius netinkamai atliktų sekretoriaus funkcijų“, „Tarnybinį patikrinimą nutraukiu“ akivaizdžiai patvirtina, jog išvados pavadinimas nėra atsitiktinis;

x) pareiškėja pateikė išvadas dėl teismo posėdžių sekretorės kaltės (pvz., skunde nurodo, jog sekretorė nekalta). Kaltė yra vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, kuris gali būti nustatytas tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Remiantis šiuo argumentu bei visais kitais argumentais, kurie išdėstyti Išvadoje, nėra pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, nors tai ji ir neigia. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėja atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pažeidė Aprašo 8, 14, 15 ir 17 punktų reikalavimus.

12.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai nėra tokio masto ir pavojingumo, kad būtų galima pripažinti, jog pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojų veiklos etikos principą – pagarbos žmogui ir valstybei principą. Pats teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, pažeisdama Aprašo nuostatas, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį pareigą, be kita ko, laikytis teisės aktų reikalavimų. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas reikalauja iš valstybės tarnautojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Tad pareiškėja, pažeisdama Aprašo nuostatas bei VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kartu nesilaikė pagarbos žmogui ir valstybei principo.

12.6. Nesutiktina su skundžiamame teismo sprendime išdėstytu teiginiu, jog neatsargius pareiškėjos veiksmus sąlygojo ne tik pačios pareiškėjos veiksmai, bet ir atsakovo veiksmai, o tai laikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (VTĮ 35 str. 2 d.). Tiek atsakovo atstovė, tiek liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėja pagal užimamas pareigas privalėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimą, reikalavimus. Atsakovo atstovė 2020 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kitais analogiškais atvejais, kuomet pareiškėja gaudavo prašymus atlikti aplinkybių, susijusių su Raštinės skyriaus darbu, tyrimą, ji žinojo, kaip jai elgtis, ir elgėsi laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja į atsakovą nei karto nesikreipė su prašymu paaiškinti, kaip ji turėtų įgyvendinti vieną ar kitą savo Pareigybės aprašyme nustatytą funkciją, kaip turėtų būti organizuojamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, todėl teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nebuvo teikiamos instrukcijos, kad komunikacija aktualiais klausimais su ja iš esmės nevyko, yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu, atsakydama į atsakovo atstovės klausimus, pati patvirtino, jog jai yra žinoma, kas turi teisę pagal Aprašo 4 punkto nuostatas inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą (posėdžio garso įrašas nuo 00.16.59 val. iki 00.17.32 val.), todėl tariamas atsakovo nekomunikavimas su pareiškėja nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovo veiksmai lėmė neatsargius pareiškėjos veiksmus.

12.7. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebuvo pasisakyta dėl aplinkybių, kuriomis remdamasi Komisija siūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įsakymo preambulėje nurodoma, kad, be kita ko, remiamasi Komisijos pateiktoje Išvadoje išdėstytais motyvais, kurie laikytini sudedamąja Įsakymo dalimi. Nors skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad Komisijos Išvadoje nurodyti argumentai dėl padarytos žalos yra nepagrįsti, visgi toks skundžiamo teismo sprendimo teiginys yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Išvadoje buvo nurodyta, kad dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo) kilo šie neigiami padariniai: pirma, toks pareiškėjos elgesys sudarė sąlygas sukurti neprofesionalią valstybės tarnybos aplinką; antra, toks pareiškėjos elgesys sudaro prielaidas dangstyti galimus tarnybinius nusižengimus, atima galimybę iš Teismo administracijos sužinoti apie atsitikusius įvykius, imtis teisės aktuose nustatytų priemonių juos spręsti ir pan. Dėl šių Išvadoje aprašytų neigiamų padarinių bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė, todėl laikytina, jog jie yra nepaneigti. Kita vertus, teismo konstatuoto VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti nustatyti kilusių padarinių, todėl kilę padariniai nėra būtinasis tarnybinio nusižengimo sudėties požymis.

12.8. Nepagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog kiti Komisijos Išvadoje nurodyti argumentai, kad yra gaunama duomenų apie netinkamą pareiškėjos tarnybinių pareigų neatlikimą, yra abstraktūs, jie negali būti vertinami kaip reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo. Komisijos Išvadoje yra detalizuoti atvejai apie netinkamą pareiškėjos tarnybinių pareigų atlikimą (pvz., nurodyta, kad paskutinio patikrinimo metu nustatyta, jog būtent Raštinės skyriaus vedėjai pavaldūs Baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų biuro specialistai sistemingai vėluoja pateikti vykdyti nuosprendžius, kuriais paskirta bauda, o Raštinės skyriaus vedėja jokios kontrolės nevykdo) ir buvo pateikti šiuos Komisijos Išvadoje nurodytus teiginius patvirtinantys įrodymai. Taip pat buvo pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, jog pareiškėja savo tarnybines funkcijas vykdė su daugybe trūkumų, dėl ko jos 2019 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Komisijos Išvadoje buvo laikomasi visų VTĮ 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taip pat ir reikalavimo siūlant skirtinos nuobaudos rūšį atsižvelgti į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

12.9. Nepritartina skundžiamame teismo sprendime išdėstytiems teiginiams, jog Aprašo 17.3 papunktis numato galimybę neskirti tarnybinės nuobaudos, ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Asmeniui, pripažintam padarius tarnybinį nusižengimą, aktualios Aprašo 17.3 papunkčio (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.) nuostatos leido neskirti tarnybinės nuobaudos tik tuo atveju, jei būtų suėjęs tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta laikantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo neskirti pareiškėjai tarnybinės nuobaudos.

13. Pareiškėja atsiliepimu prašo atsakovo Teismo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir pasikartojantys bei paneigti išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme, kuriame visos aplinkybės buvo detaliai išsiaiškintos, aptartos ir išanalizuotos. Skunde išsakyti teiginiai paneigti byloje surinkta medžiaga, įrodyta, kad pareiškėja veikė savo kompetencijos ribose ir jokių pažeidimų nepadarė. Teismo sprendimas yra nuoseklus, logiškas ir teisingas. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos nesupažindinimas su pakeista Komisijos sudėtimi atėmė galimybę pasinaudoti teise pareikšti nušalinimą vienai iš Komisijos narių ir tai buvo Aprašo 7 ir 9 punktų esminiai procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjos santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo įtempti, tinkamo bendravimo bei bendradarbiavimo nebuvo, į Teismo administracijos susirinkimus, pasitarimus pareiškėja nebuvo kviečiama, buvo bendraujama elektroniniu paštu arba raštu. Atsakovo teiginys, kad pareiškėja nesikreipė į Teismo administraciją dėl metodinės pagalbos suteikimo, iškilusių klausimų sprendimo, neatitinka tikrovės. Prireikus pagalbos, iškilus klausimams ir neaiškumams, pareiškėja kreipėsi į Teismo administraciją. Minėtas aplinkybes patvirtino ir apklausta teisme liudytoja (duomenys neskelbtini).

13.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Teismo pirmininko patarėja yra vienintelė valstybės tarnautoja, kuriai pavedama tirti tarnybinius nusižengimus ir Teismo interesus atstovauti visose teismų nagrinėjamose bylose. Tokie aiškinimai neatitinka tikrovės, nes Teismas yra vienas iš didžiausių, jame dirba daug valstybės tarnautojų – teisininkų, kurie turi kompetencijos atstovauti Teismo interesus įvairiuose teisminiuose ginčuose. Teisme įsteigta ne viena vyresniojo teisėjo padėjėjo pareigybė, kurios viena iš tarnybinių funkcijų yra padėti Teismo administracijai vykdyti administracinę priežiūrą teisme. Teismo administracija, laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, sąžiningumo, tarnybinės etikos principų bei atsižvelgdama į susidariusią situaciją, turėjo galimybė ir galėjo paskirti nešališką Komisiją, bet to nepadarė.

13.3. Pareiškėja turėjo pagrindą abejoti Komisijos objektyvumu ir nešališkumu, todėl padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas turėjo įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui. Teisėja pateikė tarnybinį pranešimą pagal Raštinės skyriaus vedėjos kuruojamą sritį, tad ji turėjo teisę atlikti teisėjos tarybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, turėjo teisę paprašyti teismo posėdžių sekretorės pateikti paaiškinimus žodžiu ir (arba) raštu dėl teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Išsiaiškinusi susidariusią situaciją, patikrinus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, pareiškėja surašė 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą ir jos kopijas perdavė teisėjai ir teismo posėdžių sekretorei. Minėta aplinkybė įrodo, kad pareiškėja, vykdydama Raštinės skyriaus vedėjo tiesiogines funkcijas, nieko neslėpė, išsiaiškino ir išsprendė susidariusią problemą.

13.4. Atsakovas nurodė, kad kitu analogišku atveju pareiškėja Teismo pirmininko pavedimu atliko teisėjos (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 14 d. prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą ir išvadą pavadino kitaip. Nurodytas teiginys, kad buvo atliktas analogiškas tyrimas, neatitinka tikrovės, nes minėtas tyrimas buvo atliktas dėl nedirbančio darbuotojo darbo trūkumų ne vienoje byloje ir sprendimą reikėjo priimti kitų vadovų lygiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašė panaikinti Įsakymą, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Įsakymą.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas (Komisijos sudėties pakeitimas, neinformuojant pareiškėjos) neturėjo įtakos pareiškėjai paskirtos nuobaudos teisėtumui bei nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Taip pat pateikia argumentus, jog pareiškėja, neturėdama tam įgaliojimų, atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, o ne tik faktinių aplinkybių vertinimą. Nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai nėra tokio masto ir pavojingumo, kad būtų galima pripažinti, jog pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojų veiklos etikos principą – pagarbos žmogui ir valstybei principą. Pateikia argumentus, kad Įsakyme, kurio sudėtine dalimi yra Išvada, yra pagrindžiama, kodėl pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, mano, kad šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo neskirti tarnybinės nuobaudos.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas (Komisijos sudėties pakeitimas, neinformuojant pareiškėjos) neturėjo įtakos pareiškėjai paskirtos nuobaudos teisėtumui bei nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino minėtą procedūrinį pažeidimą kaip svarbų, tačiau jis negali būti traktuojamas esminiu, leidžiančiu panaikinti Įsakymą. Ypač pritartina atsakovo apeliacinio skundo teiginiams, kad net jeigu Komisijos narės nuomonė būtų išsiskyrusi iš kitų Komisijos narių, ji neturėtų jokios lemiamos reikšmės. Vadinasi, šia apimtimi pirmosios instancijos teismo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

18. Taip pat nelaikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja, atliko tik faktinių aplinkybių vertinimą, o ne, neturėdama tam įgaliojimų, tarnybinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad teisės taikymo procese visuomet atliekamas faktinių aplinkybių vertinimas, bet pareiškėja atliko ne tik jį, o ir įvertino sekretorės veiksmus jos kaltumo (nekaltumo) aspektu. Taigi, iš esmės pareiškėja atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą.

19. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjos padarytas formaliosios sudėties tarnybinis nusižengimas (su kuo sutinka ir pats atsakovas (žr. šios nutarties 12.7 papunktį) nereikalauja nustatyti neigiamų pasekmių, tačiau jas būtina nustatyti ir aptarti skiriant tarnybinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje administracinėje byloje nėra nustatytos pareiškėjos padaryto nusižengimo neigiamos pasekmės, nes tyrimo medžiagoje tos pasekmės grindžiamos tik galbūt sudarytų sąlygų sukurti neprofesionalią valstybės tarnybos aplinką ir galbūt sudarytų prielaidų dangstyti galimus tarnybinius nusižengimus, atimti galimybę iš Teismo administracijos sužinoti apie atsitikusius įvykius, imtis teisės aktuose nustatytų priemonių juos spręsti ir pan. regimybe. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015 vertino, kad mažareikšmis tarnybinis pažeidimas neturi sudaryti pagrindą skirti tarnybinę nuobaudą. VTĮ 32 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.), kuri kaip švelninanti tarnautojų tarnybinę atsakomybę, galioja atgal, nustato, jog mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra formaliosios sudėties, neigiamos pasekmės apibūdintos regimybe (t. y. jos nenustatytos), be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinės nuobaudos paskyrimas šioje byloje būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Todėl, nepaisant minėtų skundžiamo teismo sprendimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai panaikino Įsakymą, nes padarytas pažeidimas yra mažareikšmis (VTĮ 32 str. 2 d.).

20. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant jo sprendimo trūkumų, iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, todėl priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė