82360261-ca78-4e68-bdba-d291390d7f20 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr. 2-262-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00487-2012-0                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) R. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2125-273/2015, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo R. N. skundas dėl bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2015 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Nordea Bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank Finland AB Lietuvos skyrių, „Swedbank“, akcinė bendrovė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ladavas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Vega“.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė          PareiÅ¡kėjas R. N. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti bankrutavusios A. I. individualios įmonės (toliau – IÄ®) 2015 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta vykdyti A. I. turto pardavimÄ pagal A. I. IÄ® kreditorių 2014 m. sausio 28 d. susirinkime patvirtintÄ turto pardavimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas prieÅ¡tarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio normai, neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų turinio.

Nurodė inicijavęs teisminį procesÄ dėl suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland PLC finansinio reikalavimo A. I. IÄ® bankroto byloje sumažinimo. Vykdant kreditorių nutarimÄ ir pardavus bankrutavusios įmonės turtÄ , bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant ir suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland PLC finansinį reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC, kurio balsais buvo priimtas skundžiamas kreditorių nutarimas, pasinaudojo bankroto procedÅ«rÄ reglamentuojančių teisės normų teikiamomis galimybėmis praturtėti, iki bus iÅ¡spręstas ginčas pareiÅ¡kėjo inicijuotoje byloje dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo sumažinimo.

         Bankrutavusios A. I. IÄ® administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra priimtas laikantis bankroto įstatymo nuostatų, nutarimas nesukels jokių pasekmių, nes juo nebuvo pakeista 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina. Net ir patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , administratorius vykdys 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , todėl ginčijamas nutarimas apskritai negali bÅ«ti ginčo dalyku.         Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC prašė netenkinti pareiÅ¡kėjo skundo.

Nurodė, kad ginčijamas kreditorių nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant bankroto procesÄ reguliuojančių normų ir atitinka ne tik banko, bet ir kitų įmonės kreditorių interesus. Å io asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia vilkinti bankroto procedÅ«ras. Akcentavo aplinkybę, jog įmonė jau pustrečių metų yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau jos turtas iki Å¡iol nėra realizuotas ir kreditorių reikalavimai nepradėti tenkinti.

Nurodė, kad ginčijamo nutarimo teisėtumÄ ir privalomumÄ patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai. 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtinta įmonės turto pardavimo tvarka, pareiÅ¡kėjas buvo apskundęs. PaaiÅ¡kino, kad banko finansinis reikalavimas bÅ«tų tenkinamas tik kartu su kitų trečios eilės kreditorių reikalavimais. Net ir pavykus parduoti įmonės turtÄ , nepavyktų visiÅ¡kai patenkinti įkaito turėtojo kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimo.           Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, nurodė, kad sutinka su Nordea Bank Finland PLC nurodytais argumentais.          Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo R. N. skundo netenkino, iš pareiškėjo R. N. suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland PLC, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai priteisė 356,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.           Pirmosios instancijos pažymėjo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 95,971 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos balsais.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nedalyvavo kreditorių susirinkime ir nepareiÅ¡kė savo pozicijos dėl ginčijamo nutarimo, o savo pozicijÄ iÅ¡dėstė skunde teismui, patvirtina nenuoseklų pareiÅ¡kėjo elgesį. Tokį elgesį teismas apibÅ«dino kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bei siekimÄ vilkinti bankroto procedÅ«ras. Akcentavo aplinkybę, jog, praėjus ilgam laiko tarpui nuo teismo nutarties likviduoti įmonę priėmimo, įmonės turto pardavimas nevykdomas.

Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog kreditorius Nordea Bank Finland PLC esÄ pasinaudojo bankroto procedÅ«rÄ reglamentuojančių teisės normų teikiamomis galimybėmis praturtėti iki ginčo iÅ¡sprendimo pareiÅ¡kėjo inicijuotame teisminiame procese. Teismas pažymėjo, jog nurodyto kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas yra užvedęs bylÄ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir Nordea Bank Finland PLC finansinio reikalavimo sumažinimo, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti ginčijamÄ kreditorių nutarimÄ neteisėtu.

Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjui pavyks nuginčyti laidavimo sutartis ir sumažinti banko finansinį reikalavimÄ , jis įgys teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti bankÄ grÄ Å¾inti sumÄ , kuri buvo skirta padengti iÅ¡ nuginčytos laidavimo sutarties kilusį banko kreditorinį reikalavimÄ . Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu pavyktų parduoti A. I. turtÄ pirmose varžytynėse už kreditorių nustatytÄ kainÄ , gautų lėšų nepakaktų patenkinti hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimÄ , neskaitant administravimo iÅ¡laidų ir antros eilės kreditorių reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas R. N. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – skundÄ patenkinti ir bankrutavusios A. I. IÄ® 2015 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu panaikinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas bankrutavusios įmonės kreditorių 2015 m. birželio 10 d. susirinkime nedalyvavo.

Ginčijamo nutarimo priėmimas nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjo turimo finansinio reikalavimo dydžio.  Kreditoriaus Nordea Bank Finland PLC siekis gauti tikėtinai nepagrįsto kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ iki ginčo dėl jo pagrįstumo pabaigos, ir tai, jog kreditorių nutarimas priimtas Å¡io kreditoriaus balsais, lemia pareiÅ¡kėjo interesų pažeidimÄ .  Kreditorių nustatyta pradinė varžytynių kaina, nėra tapati varžytynių bÅ«du sudaryto sandorio kainai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pardavus turtÄ , bus patenkinta tik dalis „Swedbank“, AB finansinio reikalavimo, o paskesnių eilių kreditorių finansiniai reikalavimai nebÅ«tų tenkinami.

             Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo R. N. atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Suinteresuotas asmuo atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindė pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodytais argumentais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).         Byloje sprendžiama, ar bankrutavusios A.

I. individualios įmonės 2015 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas.         ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus.

ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla;

įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus.

Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).          ĮBÄ® 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

          Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamÄ kreditorių nutarimÄ buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedÅ«rinių pažeidimų.         Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 10 d. vykusiame bankrutavusios A.

I. IÄ® kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl A. I. turto kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo“ 95,971 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos balsais buvo priimtas nutarimas vykdyti A. I. turto pardavimÄ pagal bankrutavusios A. I. IÄ® kreditorių 2014 m. sausio 28 d. susirinkime patvirtintÄ turto pardavimo tvarkÄ ir kainas. 2014 m. sausio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu nutarta:

1. A. I. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įkeistÄ kreditoriui „Swedbank“, AB, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. priklausantį kitÄ turtÄ (sofa, 1 vnt., foteliai, 2 vnt., suskystintų dujų rezervuarų įrenginys 1 vnt.) (toliau - turtas) pardavinėti viename komplekse kaip vienÄ turtinį vienetÄ iÅ¡ varžytynių.

2. Patvirtinti tokias pradines turto pardavimo kainas: 2.1. Pirmosioms varžytinėms - 525 000 Lt (tame skaičiuje: 510 000 Lt už nekilnojamÄ jį ir 15 000 Lt už kilnojamÄ jį turtÄ ); 2.2. Antrosioms (neįvykus pirmosioms) varžytinėms - 420 000 Lt (tame skaičiuje: 408 000 Lt už nekilnojamÄ jį ir 12 000 už kilnojamÄ jį turtÄ ).

3. Nustatyti 3 proc. minimalų kainos didinimo intervalÄ nuo pradinės turto pardavimo kainos.

4. Nustatyti 100 Lt varžytinių žiūrovo mokestį.

5. Turto nepardavus varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimÄ dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. PareiÅ¡kėjas teikė skundÄ dėl 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis palikta nepakeista. Toks faktas lemia iÅ¡vadÄ , jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo nutarta realizuoti A.

I. turtÄ , patvirtintos realizuotino turto kainos, realizavimo bÅ«das ir tvarka, yra teisėti ir Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje iÅ¡ naujo neanalizuotinos (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinis teismas pastebi, jog 2015 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkime nebuvo priimtas savo turiniu iÅ¡ esmės naujas nutarimas. Å iuo nutarimu praktiÅ¡kai buvo nutarta vykdyti 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ , t. y. atnaujinti (tęsti) dėl ankstesnių pareiÅ¡kėjo skundų nagrinėjimo sustojusį turto realizavimo procesÄ .

        Apelianto nuomone, 2015 m. birželio 10 d. vykusiame bankrutavusios A. I. IÄ® kreditorių susirinkime priimto nutarimo neteisėtumÄ lemia tai, jog tokio turinio klausimo svarstymÄ inicijavo didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius - suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC, kurio balsais buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Apeliantas akcentavo aplinkybę, jog jo iniciatyva yra pradėtas naujas teisminis procesas, kuriuo iÅ¡ esmės siekiama Nordea Bank Finland PLC finansinio reikalavimo sumažinimo.

Pasak apelianto, Å¡iuo atveju kreditorius Nordea Bank Finland PLC, nelaukdamas nurodyto teisminio proceso pabaigos, bankroto procedÅ«rÄ reglamentuojančių teisės normų pagalba siekia nepagrįstai praturtėti. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai.          ĮBÄ® 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Aptariamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintas suinteresuoto asmens 4 269 688,97 Eur finansinis reikalavimas A.

I. IÄ® bankroto byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, įsiteisėjimas lemia tai, jog ji tapo privaloma, tiek apeliantui, tiek kitiems proceso dalyviams (CPK 18 straipsnis). Todėl ta aplinkybė, jog atskirame apelianto inicijuotame procese pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama didžiausio įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo sumažinimo, nevaržo pastarojo kreditoriaus teisės balsuoti įmonės kreditorių susirinkime ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jo siekis, nukreiptas į finansinio reikalavimo patenkinimÄ , bÅ«tų neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendžiama, jog deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai dėl įmonės kreditorių interesų pažeidimo, kurį gali sÄ lygoti galbÅ«t per didelio Nordea Bank Finland PLC finansinio reikalavimo tenkinimas, aptariamu atveju tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės kontrolės metu neanalizuotini.         Apelianto tiek pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento turinys, tiek atskirojo skundo argumentai leidžia daryti prielaida, jog apeliantas siekia, kad bankrutavusios įmonės turto realizavimo procesas bÅ«tų sustabdytas iki bus baigtas jo (apelianto) inicijuotas teisminis procesas dėl kreditoriaus Nordea Bank Finland PLC finansinio reikalavimo sumažinimo.

Apelianto siekiami tikslai prieÅ¡tarauja ne tik anksčiau paminėtam įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo (CPK 18 straipsnis), bet ir pamatiniams bankroto proceso principams.         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

Taigi vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedÅ«rų užbaigimas nutraukiant bankroto bylÄ Ä®monių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę ir iÅ¡registruojant jÄ iÅ¡ įmonių rejestro Ä®monių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).

Apeliacinio teismo įsitikinimu, bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažintos įmonės turto realizavimo procedÅ«rų atidėjimas iki bus iÅ¡nagrinėta byla pagal apelianto ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Nordea Bank Finland PLC finansinio reikalavimo sumažinimo, t. y. neapibrėžtam laikui, bankroto procesÄ reguliuojančių teisės normų ir bankroto proceso tikslų neatitinka.         Apeliacinis teismas sprendžia, jog Å¡ios bylos kontekste pareiÅ¡kėjas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog kreditorių susirinkimas įvyko ir jame ginčijamas nutarimas buvo priimtas iÅ¡ esmės vieno kreditoriaus iniciatyva.

Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien ta aplinkybė, jog vienas dominuojantis kreditorius nulemia nutarimo priėmimÄ , net kai kiti kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, paprastai nereiÅ¡kia Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, prieÅ¡ingai, įstatyme kaip teisėtas nutarimo priėmimas įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma, nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčius balsų daugumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).

Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad už skundžiamo nutarimo priėmimÄ balsavo ne tik Nordea Bank Finland PLC, bet ir kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai.         Apskųstos nutarties turinys patvirtina, kad ginčijamo kreditorių nutarimo teisėtumas lemtas susirinkimo suÅ¡aukimo, nutarimų priėmimo tvarkos procedÅ«rinių pažeidimų nebuvimo, tai, jog Nordea Bank Finland PLC finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Esant tokiai situacijai, tiek pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat ir dėl perspektyvų realizavus įmonės turtÄ patenkinti Nordea Bank Finland PLC finansinį reikalavimÄ , tiek apelianto argumentai dėl Å¡ių teismo iÅ¡vadų tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl sprendžiant dėl kreditorių nutarimo teisėtumo – neanalizuotini.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ .          Kiti pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

         Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.         Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland AB Lietuvos skyrių, pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 817,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ .

PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytÄ maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl, atsižvelgiant nurodytÄ aplinkybę, parengto procesinio dokumento apimtį ir kokybę, tai, jog teisines paslaugas suteikė bankÄ pirmosios instancijos teisme atstovavęs asmuo, praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos – suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland PLC, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R.

N. priteistina 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).                     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:         Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .        Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland PLC (j. a. k. 1680235-8), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (j. a. k. 303252632), naudai 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.   Teisėjas                                                                                  Gintaras Pečiulis