8235aaa7-4689-4e9a-b33a-cdcb25cba90e · Lietuvos apeliacinis teismas

Teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo klausimÄ , vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – <a href="http://www.infolex.lt/ta/77554:ver10">CPK</a>) 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas Civilinė byla Nr. 2KT-126/2012Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-894-658/2012, n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-894-658/2012 ir praÅ¡oma spręsti Å¡ios bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4310-835/2012 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12824-129/2012 sujungimo klausimÄ .Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-894-658/2012, kurioje sprendžiami BUAB „Semakas“ bankroto klausimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1317/2012 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, kuria BUAB „Semakas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir grÄ Å¾ino nurodytÄ klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, jog likvidavimo procedÅ«ra bankroto byloje nepatvirtinus visų kreditorių finansinių reikalavimų gali bÅ«ti pradedama tik iÅ¡imtiniais atvejais, tuo tarpu iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog klausimas dėl iÅ¡ laidavimo teisinių santykių kylančio trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukto V. K. 871.419,22 Lt kreditorinio reikalavimo, kurio suma dvigubai virÅ¡ija viso atsakovės turimo turto vertę, patvirtinimo, nėra iÅ¡spręstas kilus teisminiams ginčams dėl jo pagrįstumo.

Dėl to, sklandžiai ir operatyviai vykstant bankroto procedūroms, trečiojo asmens teisės gali būti pažeistos likvidavimo procedūras vykdant iki ginčų, susijusių su kreditorinio reikalavimo pagrįstumu, išsprendimo. Kauno apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4657-262/2012 pagal V. K. ieškinį atsakovams UAB „Jovinko mediena“, BUAB „Semakas“, J. K. ir L. N. K. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašoma nutraukti V.

K. ir UAB „Jovinko mediena“ 2008 m. balandžio 8 d. sudarytÄ paskolos sutartį, paskolos sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimÄ solidariai priteisti iÅ¡ pagrindinės skolininkės UAB „Jovinko mediena“, už jos prievolių įvykdymÄ laidavusių BUAB „Semakas“ ir J. K., taip pat subsidiariai iÅ¡ BUAB „Semakas“ akcininkės L. N. K., bei J. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2010 m. birželio 22 d. laidavimo sutarties, kuria jis įsipareigojo atsakyti V. K., jei UAB „Jovinko mediena“ nevykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, pripažinimo negaliojančia.

Å ios bylos nagrinėjimas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi yra sustabdytas atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3923-727/2011 yra pasakęs, kad BUAB „Semakas“ 2008 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, iÅ¡ kurio kildinamos BUAB „Semakas“, kaip laiduotojos, prievolės, negali bÅ«ti laikomas laidavimo sutartimi. Liteko duomenys taip pat patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-818-464/2012 panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3923-727/2011 ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo konstatavęs, jog Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamo actio Pauliana reikalavimo pagrįstumas priklauso nuo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012 baigties, t. y. nuo to, ar bus patenkintas V.

K. pareikÅ¡tas reikalavimas BUAB „Semakas“ dėl skolos priteisimo. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, jos nagrinėjimas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12824-129/2012) sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4657-262/2012.Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, jog Alytaus rajono apylinkės teisme yra gautas BUAB „Semakas“ ieÅ¡kinys J.

K., L. N. K., A. S. (trečiuoju asmeniu ieškinyje nurodytas V. K.) dėl BUAB „Semakas“ 2008 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4310-835/2012). Tarp visų aukščiau nurodytų trijų bylų egzistuoja glaudus tarpusavio ryšys. Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4310-835/2012 baigtis gali turėti įtakos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4657-262/2012 V.

K. BUAB „Semakas“ atžvilgiu pareikÅ¡to reikalavimo vertinimui, kadangi patenkinus reikalavimÄ dėl BUAB „Semakas“ 2008 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, siejamo su laidavimo teisinių santykių atsiradimu, pripažinimo negaliojančiu, negalėtų bÅ«ti tenkinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ BUAB „Semakas“, kaip iÅ¡ laiduotojo. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012 dalies dėl reikalavimų, reiÅ¡kiamų BUAB „Semakas“ atžvilgiu, baigtis turės esminės reikÅ¡mės Vilniaus 1 apylinkės teismo civilinei bylai Nr. 2-12824-129/2012, nes tik padarius iÅ¡vadÄ , jog laidavimo teisiniai santykiai tarp V.

K. ir BUAB „Semakas“ realiai egzistuoja ir Å¡ių santykių pagrindu priteisus skolos sumÄ iÅ¡ BUAB „Semakas“ kaip solidaraus skolininko, atsirastų viena iÅ¡ esminių su kreditoriaus statusu susijusi materialinė teisinė prielaida actio Pauliana institutui taikyti. Kartu visų trijų nurodytų bylų baigtis yra reikÅ¡minga Kauno apygardos teisme nagrinėjamos BUAB „Semakas“ bankroto bylos Nr. B2-894-658/2012 eigai. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1317/2012 pripažino, jog atsakovės likvidavimo procedÅ«ra nepagrįstai buvo pradėta neiÅ¡sprendus ginčo dėl V.

K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 30 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas kreditorių susirinkimo praÅ¡ymu Å¡io termino nepratęsė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi įpareigojo pirmosios instancijos teismÄ nurodytÄ klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vienintelis praÅ¡ymo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto netenkinimo pagrindas įstatyme siejamas su taikos sutarties sudarymu, tuo tarpu klausimo nagrinėjimo sustabdymo galimybė, kuri, atsižvelgiant į proceso stadijÄ , iÅ¡ esmės prilygtų bankroto bylos sustabdymui, teisės aktuose nenumatyta. Kadangi galimybė iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia tiesiogiai sietina su ginčų dėl V. K. finansinių reikalavimų BUAB „Semakas“ atžvilgiu iÅ¡nagrinėjimu, Kauno apygardos teismas perdavė civilinę bylÄ Nr. B2-894-658/2012 Lietuvos apeliaciniam teismui, kad Å¡io teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, remdamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, spręstų dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4310-835/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12824-129/2012 prijungimo prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos BUAB „Semakas“ bankroto bylos.

PraÅ¡ymas sujungti bylas tenkintinas.CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, gali sujungti tas bylas į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų kartu iÅ¡nagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Å i norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukÅ¡tesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Pagal Å¡iÄ normÄ apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmÄ ja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos bÅ«tų iÅ¡nagrinėtos greičiau ir ekonomiÅ¡kiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ laikantis rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)).

Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo iÅ¡sprendimo į aukÅ¡tesnės pakopos teismÄ . Taigi, Kauno apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats iÅ¡spręsti bylų sujungimo klausimÄ prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas kitas susijusias bylas. Tačiau Å¡ia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas (CPK 2 straipsnis).

Å is tikslas atspindi tiek privatų (proceso Å¡alių), tiek vieÅ¡Ä jį (visos visuomenės) interesÄ , kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Norint pasiekti aptariamÄ civilinio proceso tikslÄ , įstatymas teismui ir proceso Å¡alims nustato bendrÄ jÄ pareigÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismÄ užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiÅ¡kiau, o Å¡alis – sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Nagrinėjamu atveju iš aukščiau nurodytų Kauno apygardos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-894-658/2012, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4310-835/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12824-129/2012 yra tarpusavyje susijusios, todėl yra pagrindas spręsti, kad sujungus šias civilines bylas, jos bus greičiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėtos.

Kadangi tarp civilinių bylų nustatytas prejudicinio ryÅ¡io egzistavimas, nėra abejonių, kad sujungus bylas bus iÅ¡vengta Kauno apygardos teismo civilinės bylos sustabdymo, kas sÄ lygotų nepagrįstÄ proceso trukmės pailgėjimÄ ir neatitiktų aukščiau nurodytų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 str.). Be to, bankroto bylos sustabdymas bÅ«tų nesuderinamas ir su vieÅ¡uoju interesu, reikalaujančiu apibrėžtumo verslo subjektų tarpusavio santykiuose bei sklandaus ir operatyvaus bankroto procedÅ«rų vykdymo.

Bylų sujungimas leis greičiau iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų bÅ«ti tęsiamas kitas procesas. Tuo tarpu prejudiciniais ryÅ¡iais susijusios ir Å¡iuo metu sustabdytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12824-129/2012 ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4657-262/2012 galės bÅ«ti atnaujintos.Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi, n u t a r i a:

Sujungti Kauno apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. B2-894-658/2012, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-4310-835/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-12824-129/2012 ir perduoti jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismui BUAB „Semakas“ bankroto byloje Nr. B2-894-658/2012. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                         ArtÅ«ras Driukas