2019-08-28 Nr. AB-16271-3-62-3-00348-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-176-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2016 m. kovo 8 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kalinimo patalpų plotas buvo labai mažas, trūko spintų susidėti asmeniniams daiktams. Marijampolės PN natūralaus vėdinimo nepakako, o mechaninio vėdinimo ventiliacinės angos buvo užsikimšusios dulkėmis. Taip pat buvo nepakankamas ir patalpų apšvietimas. Patalpų temperatūra irgi buvo netinkama, buvo didelė drėgmė. Marijampolės PN taip pat veisėsi tarakonai. Pareiškėjui tiekiamo maisto energinė vertė buvo maža. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą – gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo paskirtas į 19 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 39,60 kv. m, dėl to atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 1,88 kv. m iki 1,98 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui spinta ir neturėjo būti skirta, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus jis turėjo turėti tik spintelę prie lovos. Gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus. Ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių bei graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas Marijampolės PN vyksta operatyviai taikant specialiąsias priemones jiems naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Marijampolės PN nėra gavę nei vieno pareiškėjo skundo nei dėl blogų gyvenimo sąlygų, nei dėl oro trūkumo, nei dėl per šalto ar per karšto oro patalpoje. Toks pareiškėjo pasyvus elgesys tik patvirtina, kad kalinimo sąlygos pareiškėją tenkino. Tiek oro temperatūra patalpoje, tiek patalpos vėdinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nei į atitinkamas institucijas, nei į Marijampolės PN nėra kreipęsis dėl tariamai prasto maisto kokybės. Visi pareiškėjo teiginiai yra niekuo nepagrįsti, tik deklaratyvaus pobūdžio. Marijampolės PN nagrinėjamu atveju veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo paskirtas į 19 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 39,60 kv. m, minėtu laikotarpiu bausmę joje atliko 20 arba 21 nuteistasis, todėl vienam asmeniui teko nuo 1,88 kv. m iki 1,98 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėjas visą bausmės atlikimo laiką atliko laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas nuo 1,12 kv. m iki 1,22 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, dėl to pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamo dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.

9. Teismo nuomone, įvertinus nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, atsižvelgus į tai, kad daugiau kaip 7 mėnesius pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinus Lietuvoje esančias darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais, t. y. 400 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

III. 10. Atsakovo atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Marijampolės PN nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistųjų paskyrimas į būrius yra nelengvas procesas, kurio metu reikia išanalizuoti kiekvieno nuteistojo asmenines savybes, charakterio bruožus, polinkius į tam tikrą saviugdos veiklą, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, net atsižvelgiama į tai, kaip nuteistasis sutartų su jau būryje esančiais nuteistaisiais. Įvertinus pareiškėjo polinkius, asmenybę ir charakterio bruožus, pareiškėjo kalinimas kituose būriuose būtų netinkamas.

12. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas šio kalinimo režimo atžvilgiu yra suformavęs jurisprudenciją, pagal kurią asmens kalinimas tokio tipo patalpose net per mažo ploto sąlygomis nėra pripažįstamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Šioje byloje teismas neįvertino, kad nuteistieji gyvenamojoje patalpoje praleidžia ypač mažai laiko ir iš esmės būrys skirtas miego laikui. Be to, pareiškėjas net nesikreipė į Marijampolės PN administraciją ir (ar) Psichologinę tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl to patiriamų išgyvenimų.

13. Marijampolės PN nuomone, nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardintas šios žalos atlyginimo dydis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN. Nagrinėjamoje ginčo stadijoje nėra ginčo, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 8 d.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 400 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN atlyginti. Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Tuo pagrindu pabrėžtina, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas turėjo pagrindą priteisti neturtinės žalo atlyginimą pareiškėjui. Teismo nustatytos aplinkybės (tiek nustatytas pažeidimas dėl per mažo kalinimo ploto, tiek nenustatyti pažeidimai) nėra kvestionuojamos, dėl to teisėjų kolegija vertina pareiškėjo atžvilgiu nustatytą pažeidimą, kiek tai yra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjui buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo paskirtas į 19 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas yra 39,60 kv. m, minėtu laikotarpiu bausmę joje atliko 20 ar 21 nuteistasis, todėl vienam asmeniui teko nuo 1,88 kv. m iki 1,98 kv. m gyvenamojo ploto, dėl to buvo pažeistas Taisyklių 111.1 punktas, kuriame įtvirtinta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.

19. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Šios išvados nepaneigia ir Marijampolės PN argumentai, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, buvo geriausia kalėti 19 būrio 1 patalpoje, ar kad pareiškėjas nesiskundė Marijampolės PN administracijai ar Psichologinei tarnybai dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

21. Nors pareiškėjas, kalėdamas bendrabučio tipo patalpoje, turėjo didesnę judėjimo laivę, nei būtų turėjęs kalėdamas kameroje, tačiau pareiškėjui teko itin mažai bendrabučio tipo patalpos ploto (mažiau nei 2 kv. m ploto), o tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo kalinamas ilgą laiką (daugiau nei 8 mėnesius arba, kitaip tariant, 252 paras). Todėl, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas minimalios ploto normos pažeidimas yra šiurkštus), trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra jokio pagrindo vertinti kaip per didelio jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą Marijampolės PN prašomu būdu, dėl to atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė