2022-10-05 Nr. AB-24938-3-65-3-00516-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-258-492-2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00516-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1.3; 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) Panevėžio filialo (toliau – ir Filialas, atsakovas) 2020 m. spalio 28 sprendimą Nr. 373333 „Dėl motorinių priemonių registracijos mokesčio skaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui sumokėtus 270 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.LT105799/PPS (toliau – ir Sutartis) UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir pirkėjas), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aeropolis“ (toliau – ir pardavėjas), pareiškėjas sutarė perduoti turtą, automobilį (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos metai 2008, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) valdyti ir naudoti klientui pagal Sutartį; pareiškėjas pardavėjui iš karto sumokėjo 11 000 litų, o likusią turto kainos dalį 43 000 litų sumokėjo pirkėjas. Pagal 2014 m. spalio 13 d. sudarytą lizingo sutartį (toliau – ir Lizingo sutartis) pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pirkėjui šio sumokėtą pagal Sutartį perkamo turto kainą (43 000) litų; atsiskaičius su lizingo bendrove, Automobilio nuosavybės teisė perleidžiama pareiškėjui. 2020 m. spalio 21 d. priedu prie Lizingo sutarties (Pabaigos aktu (toliau – ir Pabaigos aktas)) lizingo bendrovė laikė Lizingo sutartį pasibaigusia 2020 m. spalio 17 d., perleido pareiškėjui nuosavybės teises į Automobilį, Pabaigos akte nurodyta, kad pareiškėjas privalo nedelsiant perregistruoti Automobilį savo vardu.

3. Pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. spalio 28 d. nuvyko į Filialą perregistruoti automobilio savo vardu. Atsakovas Sprendimu apskaičiavo 270 Eur registracijos mokestį, kurį pareiškėjas sumokėjo.

4. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ generalinį direktorių dėl neteisėto ir neteisingai apskaičiuoto bei sumokėto mokesčio. VĮ „Regitra“ generalinis direktorius 2020 m. lapkričio 11 d. atsakyme Nr.(1.19)-S-12313 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas nesutiko su jam apskaičiuotu mokesčiu, nurodė, kad Automobilis jam buvo perduotas valdyti pagal Sutarties 1.2 punktą, tik nuosavybės teisė perleista pagal Pabaigos aktą, todėl registracijos mokesčio jam mokėti nereikia pagal Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nes faktinis Automobilio valdytojas nepasikeitė. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi savo pačių neteisingai įregistruotais duomenimis Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre (toliau – ir Registras), situaciją sprendė formaliai.

5. Atsakovas Filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintomis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Įstatymu. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas transporto priemonės valdytojo sąvoka yra daug platesnė, apimanti ir transporto priemonės savininko sąvoką. Taisyklių 8 punkte imperatyviai nustatyta, kad transporto priemonė įregistruojama vieno transporto priemonės valdytojo vardu, o pagal Registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį registracija nelaikomas tik transporto priemonės valdytojo duomenų keitimas (juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas (pavardė)), o po duomenų pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia.

7. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad 2014 m. Registre buvo įregistruotas Saugaus eismo įstatymo prasme valdytojo – UAB „Swedbank lizingas“ vardu ir iki 2020 m. spalio 28 d. Registre transporto priemonės valdytojas nebuvo keičiamas, o 2020 m. spalio 28 d. pareiškėjui pateikus duomenis apie Automobilio nuosavybės teisės perleidimą jam, pareiškėjas Registre įregistruotas kaip Automobilio valdytojas (jo savininkas), t. y. pasikeitė transporto priemonės valdytojas, o ne valdytojo duomenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 14.12 punkte pateiktas transporto priemonių valdytojo duomenų sąrašas, registracijos mokestis netaikomas tik keičiant šiame punkte nurodytus duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2014 metais į Registrą įrašytų duomenų neginčijo. Dėl pareiškėjo prašomų priteisti palūkanų atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš administracinių, bet ne iš prievolinių teisinių santykių.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

9.1. UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Aeropolis“ ir A. T. 2014 m. spalio 13 d. sudarė Sutartį, kuria UAB „Aeropolis“ pardavė UAB „Swedbank lizingas“ Automobilį, pareiškėjas pardavėjui iš karto sumokėjo dalį Automobilio kainos, kuri įskaityta kaip dalis pirkėjo UAB „Swedbank lizingas“ pardavėjui mokėtinos kainos pagal Sutartį.

9.2. Sutarties 2 punktu šalys patvirtino, kad Automobilis pagal lizingo sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis klientui (pareiškėjui). Pareiškėjas su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį, o pagal ją sumokėjus visas numatytas įmokas, Pabaigos aktu lizingo bendrovė UAB „Swedbank lizingas“ pareiškėjui perleido Automobilio nuosavybės teisę.

9.3. Pareiškėjas 2020 m. spalio 28 d. Filialui pateikė prašymą Automobilį perregistruoti savo vardu. Atsakovas Sprendimu apskaičiavo 270 Eur registracijos mokestį, kurį pareiškėjas sumokėjo. Registre pareiškėjas buvo įregistruotas Automobilio valdytoju.

9.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu apskaičiuotu registracijos mokesčiu, pateikė 2020 m. lapkričio 3 d. skundą VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui, kuris 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr.(1.19)-S-12313 pareiškėjo skundo netenkino.

10. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (3 str., 2 str. 3 d., 4 d.), Saugaus eismo įstatymo nuostatas (2 str. 78 d., 84 d.), Registro nuostatų 24 punktą, Taisyklių 8 punktą.

11. Teismas pažymėjo, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Automobilis jam valdyti ir naudotis buvo perduotas Sutartimi. Sutartimi nuosavybės teisę į Automobilį įgijo pirkėjas (UAB „Swedbank lizingas“), Saugaus eismo įstatymo prasme tapęs automobilio valdytoju, o Sutarties 2 punktu tik patvirtinta, kad automobilis pareiškėjui valdyti ir naudotis bus perduotas pagal Lizingo sutartį. Teismas konstatavo, kad laiko atžvilgiu Sutartis buvo sudaryta anksčiau nei Lizingo sutartis, todėl akivaizdu, kad, sudarius Sutartį, Automobilio valdytoju Registre buvo įregistruotas jo savininkas – UAB „Swedbank lizingas“, kuris iki 2020 m. spalio 21 d. raštu nebuvo išreiškęs Automobilio valdytoju Registre perregistruoti pareiškėją.

12. Teismas, apžvelgęs Taisyklių nuostatas (75 p., 75.1 p., 75.2 p.), Registrų nuostatų 14.12 punktą, nurodė, kad ginčo atveju buvo keičiami ne Registre įregistruoto Automobilio naudotojo (savininko) duomenys, bet pats automobilio naudotojas (savininkas), t. y. Automobilis, registre registruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu, buvo perregistruotas pareiškėjo vardu.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, pateikusiam prašymą atsakovui Automobilį perregistruoti jo vardu, negalėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis, t. y. jis privalėjo sumokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, kuris buvo nustatytas ginčijamu Sprendimu. Ginčo tarp Sprendimu nustatyto mokesčio dydžio tarp šalių nėra kilusio.

14. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinė reikalavimą – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus bei priteisti palūkanas, taigi pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 15. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, nes teismas nesprendė klausimo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pakeisti duomenis Registre.

17. Pareiškėjo vertinimu, teismas vengė atsakyti į esminį bylos klausimą – kas buvo Automobilio faktinis valdytojas nuo Lizingo sutarties sudarymo iki jos įvykdymo ir Automobilio perregistravimo, t. y. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė pagrindo kuriam esant (ne)kyla pareiga mokėti registracijos (taršos) mokestį.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padrikai citavo įstatymų nuostatas, perrašė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentus, tačiau jokių išvadų iš to nepadarė, motyvacija turi aiškių logikos trūkumų ir yra prieštaringa.

19. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamoje situacijoje Automobilio savininku buvo UAB „Swedbank lizingas“, o Automobilio valdytoju nuo Lizingo sutarties pasirašymo buvo pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, kad sąvokos automobilio savininkas ir automobilio valdytojas yra išskiriamos. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pasikeitė tik savininko duomenys, o faktiniu Automobilio valdytoju liko pareiškėjas. Pareiškėjas nuo Lizingo sutarties sudarymo buvo faktinis Automobilio valdytojas, UAB „Swedbank lizingas“ ryšys su Automobiliu pasireiškė tik lizingavimu, šio Automobilio bendrovė niekada nevaldė.

20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog VĮ „Regitra“ viešai žiniasklaidos priemonėse skelbė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. registracijos mokesti bus taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų be kurių išmetamo CO2 kiekis viršys 130 g/km. Mokesčio nereikės mokėti už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia, pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, įstatymų leidėjas, nustatydamas registracijos (taršos) mokesčio mokėjimo tvarką, siekė, kad būtų apmokestinami tokie atvejai, kai keičiasi faktinis transporto priemonės valdytojas, todėl negalima sutikti su tuo, kad duomenys Registre savaime yra vertybė, be to, jie yra akivaizdžiai neteisingi, todėl pareiškėjo reikalavimas nuginčyti Registro duomenis turi būti patenkintas.

22. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo bendrame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas, suformuluodamas pagrindinį reikalavimą dėl registracijos mokesčio grąžinimo, apibrėžė nagrinėjamos bylos ginčo ribas, t. y. teismas šioje byloje vertino, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui priskaičiuotą ir jo sumokėtą 270 Eur dydžio registracijos mokestį ir pagal išvestinius reikalavimus priteisti kitas prašomas sumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, vertindamas faktines ginčo aplinkybes, konstatavo, kad „sudarius Sutartį, Automobilio valdytoju Registre buvo įregistruotas jo savininkas- UAB „Swedbank lizingas“, kuris iki 2020 m. spalio 21 d. raštu nebuvo išreiškęs Automobilio valdytoju Registre perregistruoti pareiškėją“.

24. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovas 2014 m. Registre įrašė neteisingus transporto priemonės valdytojo duomenis, nereiškia, kad pareiškėjas kėlė Registre esančio įrašo apie valdytoją panaikinimo reikalavimą. Duomenys į Registrą įrašomi pareiškėjų teikiamų dokumentų pagrindais. Pareiškėjas Registre transporto priemonės valdytoju nebuvo įregistruotas, nes tuometinis transporto priemonės savininkas UAB „Swedbank lizingas“ raštu nebuvo išreiškęs valios registre transporto priemonės valdytoju įregistruoti pareiškėją. Be to, teismas Sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo minimų sąvokų esmės transporto priemonių registracijos kontekste.

25. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad 2014 m. Automobilis Registre buvo įregistruotas valdytojo UAB “Swedbank lizingas” vardu ir iki 2020 m. spalio 28 d. Registre Automobilio valdytojas nebuvo keičiamas. 2020 m. spalio 28 d., pareiškėjui pateikus duomenis apie Automobilio nuosavybės perdavimą jam, pareiškėjas buvo įregistruotas kaip Automobilio valdytojas (transporto priemonės savininkas), t. y. pasikeitė transporto priemonės valdytojas (ne valdytojo duomenys).

26. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde aiškina įstatymų leidėjo valią, priimant Įstatymą, tačiau šalims nėra priskiriama kompetencija plečiamai aiškinti teisės normas, ši kompetencija priskiriama, išimtinai, teismams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas byloje kilo dėl valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo 2020 m. spalio 28 sprendimo Nr. 373333 „Dėl motorinių priemonių registracijos mokesčio skaičiavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 270 Eur ir priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjui, pateikusiam prašymą atsakovui Automobilį perregistruoti jo vardu, negalėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis, t. y. pareiškėjas privalėjo sumokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, kuris buvo nustatytas Sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dėl Sprendimu nustatyto mokesčio dydžio tarp šalių nėra.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nes pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pakeisti duomenis Registre, pirmosios instancijos teismas vengė atsakyti į esminį bylos klausimą – kas buvo Automobilio faktinis valdytojas nuo Lizingo sutarties sudarymo iki jos įvykdymo ir Automobilio perregistravimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas viešai teigė, jog ginčo mokesčio nereikės mokėti už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia, pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

32. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas vengė atsakyti į klausimą kas buvo Automobilio faktinis valdytojas nuo Lizingo sutarties sudarymo iki jos įvykdymo ir Automobilio perregistravimo, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. Automobilis Registre buvo įregistruotas Saugaus eismo įstatymo prasme valdytojo – UAB „Swedbank lizingas“ vardu ir iki 2020 m. spalio 28 d. Registre transporto priemonės valdytojas nebuvo keičiamas, o 2020 m. spalio 28 d., pareiškėjui pateikus duomenis apie Automobilio nuosavybės teisės perleidimą jam, pareiškėjas Registre įregistruotas kaip Automobilio valdytojas (jo savininkas).

34. Pagal Įstatymo 3 straipsnį motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio objektas – M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, duomenų šaltiniuose nurodytas išmetamas CO2 dydis, išskyrus istorinės motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, išmetamą CO2 dydį. Motorinių transporto priemonių, kurioms valdytojas atlieka registraciją, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, išmetamas CO2 dydis nėra mokesčio objektas. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta registracijos sąvoka, pagal kurią registracija – tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Kelių transporto priemonių registre arba duomenų apie pasikeitusį Kelių transporto priemonių registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją įrašymas į šį registrą, išskyrus atvejus, kai keičiami transporto priemonės valdytojo duomenys: juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia.

35. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 78 dalį transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, o šio straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Sutartimi nuosavybės teisę į Automobilį įgijo UAB „Swedbank lizingas“, Saugaus eismo įstatymo prasme tapęs automobilio valdytoju. Pagal Sutarties 2 punktą Automobilis pareiškėjui buvo perduotas valdyti ir naudotis pagal Lizingo sutartį, t. y., sudarius Sutartį, Automobilio valdytoju Registre buvo įregistruotas jo UAB „Swedbank lizingas“ (kaip savininkas), kuris iki 2020 m. spalio 21 d. neišreiškė valios pakeisti nurodytus duomenis Registre. Pareiškėjo teisė valdyti automobilį iki 2020 m. spalio 28 d. kilo iš prievolinių teisinių santykių, Sutarties ir Lizingo sutarties, o po 2020 m. spalio 28 d. valdymas buvo įregistruotas daiktinės teisės – nuosavybės pagrindu.

36. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad pasikeitė valdymo teisinis pagrindas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pasikeitė transporto priemonės (Automobilio) valdytojas – savininkas, o ne valdytojo duomenys, todėl Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis šiuo atveju netaikoma.

37. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pakeisti duomenis Registre, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde šiuos reikalavimus – „panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo man buvo apskaičiuotas registracijos mokestis įpareigojant atsakovą grąžinti man sumokėtus 270 Eur.“, „priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.; CK 6.872 str.) nuo 2020 m. spalio 28 d. iki skundo teismui padavimo 2020 m. gruodžio 1 d. – iš viso 1, 26 Eur.“, „<...> iš atsakovo priteisti įstatyme numatytas 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d.; CK 6.210 str. 1 d.).“. Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog „Kadangi neteisingi duomenys Kelių transporto priemonių registre apie automobilio Volvo XC70 identifikavimo Nr. YV1BZ714691049138 valdytoją nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti VĮ „Regitra“ prašau įpareigoti VĮ „Regitra“ šiuos duomenis patikslinti, jeigu tai yra būtina sąlyga pagrindinio mano skundo reikalavimo (mokesčio grąžinimo) patenkinimui.“

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nesuformulavo konkretaus reikalavimo patikslinti duomenis Registre, pareiškėjo skunde nurodytas prašymas yra sąlyginis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl duomenų Registre teisingumo.

39. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas viešai teigė, jog ginčo mokesčio nereikės mokėti už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia, pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan., teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo situacija nepatenka į Įstatyme nustatytų išimčių kategoriją, teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tik įstatymu (ABTĮ 7 str. 1 d.), todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai atmestini.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė