822ff10d-9d41-4d01-997e-656f0aa6e4ae · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-156-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01347-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.3.4.4; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , PajÅ«rio regiono parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, L.

P., V. P., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, D. B., G. P., KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, D. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys PajÅ«rio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir pareiÅ¡kimÄ tenkino – nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , PajÅ«rio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais.

3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė tuo, kad KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tu informavo PajÅ«rio regioninio parko direkcijÄ dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡Ä . Pateiktame protokolo priede „Informacija apie 2011 – 2017 metų (duomenys neskelbtini), vykusių archeologinių žvalgomųjų tyrimų eigÄ , rezultatus ir jų interpretacijÄ bei siÅ«lymai komisijai dėl pastebėtų klastočių ir neadekvataus tyrimų rezultatų interpretavimo“ nurodytas galimas duomenų klastojimas, neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas D.

B. atliktoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2013 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje. ProkuratÅ«ra, susipažinusi su Klaipėdos rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. 2-153-903/2014, nustatė, jog byloje pareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , rėmėsi UAB „Klaipėdos projektas“ 2005 metais atliktų istorinių tyrimų pažymoje padaryta iÅ¡vada, kad tiriamo sklypo pietryčių dalyje XX a.

I p. kartografijoje pažymėta kūdra, vizualinės apžiūros metu jo aplinkoje rasti akmenys, degtų plytų nuolaužos gali būti vertinami kaip buvusios apstatymo liekanos, taip pat D. B. 2013 m. liepos 11 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų žvalgomųjų tyrimų pažyma, kurioje nurodyta, kad šurfuose Nr. 2,4-7 po velėna 0,2–0,4 metrų gylyje aptiktas iki 20 centimetro storio XIX–XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje, taip pat liudytojo R.

T. paaiškinimais, kad „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“.

4. Nurodė, jog teismas, vadovaudamasis Å¡iais įrodymais, nors į bylÄ nebuvo pateikta juridinį faktÄ patvirtinančių vietovės žemėlapių, pareiÅ¡kėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkino, pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas su jo priklausiniais. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas teisės atstatyti sodybos statinius įsigijimui.

5. Nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus 2011–2017 m. archeologinių tyrimų, vykdytų (duomenys neskelbtini), rezultatus ir interpretacijas, buvo nutarta, kad 2013 m. D. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tyrimų, vykdytų žemės sklype, kurio kadastrinis NR. (duomenys neskelbtini), išvada, kad „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

Šis nutarimas buvo priimtas susipažinus su dr. G. P. atlikta 2011–2017 m. (duomenys neskelbtini), vykusių archeologinių žvalgomųjų tyrimų eigos, rezultatų ir jų interpretacijų analize, pastebėtomis klastotėmis ir neadekvačių tyrimų rezultatų interpretavimu. Dr. G. P. 2017 m. lapkričio 24 d. informacijoje nurodė, kad 2013 m. D. B. atliktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos išvada Nr. 2, kad aptiktas kultūrinis sluoksnis „susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje“, nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams.

VisiÅ¡kai neįvertintos aplinkybės, kad XIX–XX a. statybinės ir buitinės Å¡iukÅ¡lės buvo pilamos į laukus, o gruntas su XIX–XX a. sodybų liekanomis galėjo bÅ«ti atvežtas iÅ¡ kitur ir vėliau. Vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose yra jo pamatai, kurie nebuvo rasti, todėl vien tik iÅ¡ to laikotarpio Å¡iukÅ¡lių spręsti apie stovėjusį gyvenamÄ jį namÄ negalima. Informacijoje taip pat nurodė, kad įtarimų kelia ir pats kultÅ«rinio sluoksnio buvimo faktas.

Ataskaitoje pateiktose Å¡urfų pjÅ«vių nuotraukose nesimato griuvėsių, apie kuriuos raÅ¡oma tekste. Be to, jis pažymėjo, kad archeologinių tyrimų vieta buvo žema ir Å¡lapia. XX a. I pusėje, prieÅ¡ melioracijÄ , Å¡ios vietos buvo dar drėgnesnės (1912 m. žemėlapyje pažymėta bala ar kÅ«dra).

6. Nurodė, jog Dr. G. P. paaiÅ¡kinime Generalinei prokuratÅ«rai nurodė, jog jis yra Mokslinės archeologijos komisijos narys, sukaupęs nemaÅ¾Ä archeologinių tyrimų pajÅ«ryje patirtį, todėl jis KultÅ«ros paveldo departamento papraÅ¡ytas įvertino archeologinių tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini), ataskaitas. 2017 m. lapkričio 24 d. jis komisijai pateikė informacijÄ , kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini), archeologo D. B. 2013 m. tyrinėtoje vietoje senuose žemėlapiuose sodybų ar kitokių statinių niekada nebuvo. Å iam faktui pagrįsti jis pateikė žemėlapių iÅ¡karpas iÅ¡ senųjų žemėlapių su pažymėtomis 2013 m. D. B. vykdytų archeologinių tyrimų ir vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatyto gyvenamojo namo vietomis.

7. Nurodė, jog D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padaryta iÅ¡vada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė turi esminę reikÅ¡mę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis iÅ¡vadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo bÅ«tų priimtas visiÅ¡kai kitas sprendimas – teismo sprendimu negalima bÅ«tų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikÅ¡mingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl Å¡is sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl procesas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

8. Nurodė, jog Å¡ioje byloje esantys įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimÄ , vertintini kaip nepakankamas įrodinėjimo dalykas sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti, nes 1) 2005 m. istorinių tyrimų pažymoje, kurioje nurodoma, kad „tiriamo sklypo pietryčių dalyje XX a. I p. kartografijoje pažymėtas prÅ«das, vizualinės apžiÅ«ros metu jo aplinkoje rasti akmenys, degtų plytų nuolaužos gali bÅ«ti vertinami kaip buvusio apstatymo (vieno iÅ¡ atskirai nuo tėvų jų žemėje įsikÅ«rusių vaikų sunykusios sodybos?) požymiai ir liekanos <...>. TrÅ«kstant archyvinių Å¡altinių apie apraÅ¡omo sklypo apstatymo iki XX a. vidurio situacijÄ tikslinga archeologijos specialisto iÅ¡vada“, nėra duomenų apie buvusios sodybos ginčo sklype egzistavimÄ ;

2) Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane, skirtingai nei sprendime nurodo Klaipėdos rajono apylinkės teismas, ginčo žemės sklypo gretimybėse esamų ir buvusių sodybų vietos nėra pažymėtos;

3) prie 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos pateiktose šurfų nuotraukose nebuvo užfiksuota aiškių buvusios sodybos gyvenamojo namo, kuris yra pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas, pamatų liekanų; byloje nėra duomenų, jog rastos duženos, plytų nuolaužos yra būtent konkrečios sodybos pastatų pamatų liekanos;

4) teismas, vertindamas liudytojo A. R. T. parodymus, kad jo Å¡eima 1943–1944 m. gyveno prie Plocio ežero Å¡eimai priklausančiame name, ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pastarasis yra gimęs 1941 metais ir 1943–1944 metais jam tebuvo 2–3 metai, todėl tokio liudytojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2021 m. balandžio 28 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo J. L. ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino visiÅ¡kai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.

10. Teismas nurodė, kad J. V. 2005 metais atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), istorinius tyrimus ir pateikė istorinę pažymÄ , kurioje padaryta iÅ¡vada, kad sklypas suplanuotas (duomenys neskelbtini) Å¡iaurės rytų dalyje, kur nuo XIX a. II p. kÅ«rėsi stambesnės Å«kininkų sodybos, kurių dauguma sudegė karo pabaigoje 1944 metais. Tiriamo sklypo pietryčių dalyje XX a. I p. kartografijoje pažymėta kÅ«dra, vizualinės apžiÅ«ros metu jos aplinkoje rasti akmenys, degtų plytų nuolaužos gali bÅ«ti vertinami kaip buvusio apstatymo (vieno iÅ¡ atskirai nuo tėvų jų žemėje įsikÅ«rusių vaikų sunykusios sodybos) požymiai ir liekanos.

Nurodė, kad trÅ«kstant archyvinių Å¡altinių apie apraÅ¡omo sklypo apstatymÄ iki XX a. vidurio situacijÄ , tikslinga archeologijos specialisto iÅ¡vada. Sklype D. B. 2013 m. atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių pažymoje nurodė, kad, atlikus tyrimus, Å¡urfuose Nr. 2, 4-7 po velėna 0,2 – 0,4 m gylyje aptiktas iki 20 cm storio XIX a.–XX a. prad. kultÅ«rinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais (keramika, dengta tamsiai ruda glazÅ«ra, neglazÅ«ruotų indų Å¡ukės, vinys, geležiniai dirbiniai), kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje.

11. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. V. akcentavo, kad jos istorinis tyrimas 2005 m. buvo atliktas pagal tuo metu turėtus kartografinius, istorinius duomenis, kurių buvo labai mažai, todėl istorinėje pažymoje nurodyta išvada buvo daroma rekomendacinio pobūdžio ir buvo siūloma daryti archeologinius tyrimus. Nurodė, kad tyrimo metu nesivadovavo 1944 m. daryta aerofotonuotrauka, nes Lietuvoje galimybės susipažinti su šia medžiaga tuo metu nebuvo.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad istorinėje pažymoje buvo keliamos prielaidos, tikėtina išvada, kuri turėjo būti patvirtinta (ar paneigta) archeologiniais tyrimais.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu sklype atrado kultūrinį sluoksnį, kuris įrodo, kad galėjo būti vykdoma ūkinė veikla, tačiau apie pastatus kalbėti galima tada, kai yra atidengiami pamatai, o pastato tyrimo vietoje nerado ir ataskaitoje pastato nemini. Be to, D. B. pažymėjo, kad ištyrė labai nedidelį teritorijos kiekį. Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje užfiksuota, kad D. B. parodė, kad jis jokiuose dokumentuose dėl tyrimų sklype nenurodė, kad rasti radiniai, kultūrinis sluoksnis buvo rastas gyvenamojo namo vietoje, be to, nenurodė, kad sklype buvo gyvenamasis namas.

14. Teismas pažymėjo, kad ir liudininkas M. B., kuris recenzavo D. B. archeologinį tyrimÄ , nurodė, kad Å¡io tyrimo apimtys buvo labai nedidelės (4–5 Å¡urfai) ir, įvertinus duomenų stygių, archeologas negalėjo priimti galutinio sprendimo.

15. Teismas pažymėjo, kad nors KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Mokslinė archeologinė komisija 2013 m. rugsėjo 10 d. posėdyje priėmė be pastabų D. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitÄ , tačiau 2017 m. gruodžio 12 d. nutarė, kad 2013 m. D. B. vykdytų tyrimų iÅ¡vada, jog „kultÅ«rinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

16. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta, jog atlikus konkrečius archeologinius tyrimus bÅ«tų galima nustatyti, jog sklype buvo gyvenamasis namas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultÅ«rinio sluoksnio buvimÄ , neįrodyta, kad Å¡ioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

17. Teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktoje kartografinėje medžiagoje, kuri apima laikotarpį nuo 1780 m. iki 1939 m., sklype pastatai pažymėti nebuvo, pažymėjo, kad Å¡ios bylos nagrinėjimui svarbiÄ reikÅ¡mę turi pateikta 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotrauka. Pažymima, kad pareiÅ¡kėja pateikė Dr. R. J., turinčio Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto eksperto kvalifikacijÄ , 2019 m. kovo 12 d. pažymÄ , kuria jis nustatė, kad ginčo sklype dviejose vietose (pažymėtos priede Nr. 1 ir Nr.

2) buvo identifikuotos galbūt antropogeninės kilmės struktūros. Teismas pažymėjo, kad nė viena bylos šalis aerofotonuotraukai tirti teismo eksperto skirti neprašė, o R. J. į teismo posėdį kaip liudytojas nebuvo kviečiamas, jis nėra prisiekęs, todėl teismas jo tyrimu nesivadovavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojas D. E. nurodė, kad tiriamu laikotarpiu kartografija buvo jau labai tiksli. Teismas nurodė, kad nustatytų faktų visuma patvirtina ir leidžia teismui įsitikinti, jog 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai.

18. Pirmosios instancijos teismas pateiktu R. A. T. liudijimu nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad pagal jį neįmanoma konkrečiai nustatyti sodybos buvimo vietos, pagal liudytojo amžių jis šių aplinkybių negalėtų prisiminti, be to, pripažįsta, kad šias aplinkybes sužinojo iš kitų asmenų, t. y. išvestine informacija, todėl teismas šio liudijimo nelaikė patikimu.

19. Ä®vertinęs aptartų įrodymų visetÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklype XX a. pradžioje buvo sodyba. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuoti asmenys L. P., V. P., R. P. (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo panaikinimo atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 20.1. Apeliantai pažymi, kad pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo ir 2018 m. kovo 20 d. nutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka atnaujinti procesÄ priėmė teisėjas Vytautas Pliuskevičius. Å is teisėjas, konstatavus galimÄ jo Å¡aliÅ¡kumÄ , 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo. Taigi, esant konstatuotam galimam teisėjo V. Pliuskevičiaus Å¡aliÅ¡kumui, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Å¡io teisėjo 2018 m. kovo 20 d. nutartis, kuria atnaujintas procesas, yra neteisėta.

Vadovaujantis CPK 16 straipsnio 2 dalimi, klausimÄ dėl proceso atnaujinimo turėjo spręsti iÅ¡ naujo bylai nagrinėti paskirtas teisėjas Mantas Ūsas. 20.2. Apeliantai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad po teisėjo V. Pliuskevičiaus nuÅ¡alinimo, pasikeitus bylÄ nagrinėjančio teismo sudėčiai, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas nebuvo pradėtas nuo pat pradžios, byloje dalyvaujantys asmenys neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, kad byla po teisėjo nuÅ¡alinimo bÅ«tų nagrinėjama toliau, darytina iÅ¡vada, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo. 20.3.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitikinimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-153-903/2014 buvo atnaujintas nepagrįstai, nes Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymas buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytus terminus, nesant CPK 366 straipsnio l dalies 2, 9 punktuose numatytų pagrindų. Apeliantų nuomone, apie tariamÄ D. B. ataskaitos ir pažymos ydingumÄ , jeigu toks bÅ«tų buvęs, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys turėjo žinoti dar 2014 m. bylÄ nagrinėjant teisme.

Be to, iš teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties turinio taip ir neaišku, kokias konkrečiai naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismas nustatė. 20.4. Pažymima, kad D. B. 2013 metų ataskaita pagal visas teises aktuose numatytas procedūras kompetentingų asmenų (humanitarinių mokslų srities daktarų, Komisijos, Kultūros paveldo departamento) buvo patikrinta ir patvirtinta, nepaneigta teisės aktų nustatyta tvarka, 2013 m. liepos 11 d.

žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma Komisijos nėra pripažinta kaip netinkama. 20.5. Apeliantai nurodo, kad proceso atnaujinimas pagal prokuratÅ«ros iÅ¡dėstytas aplinkybes, kurios teismo jau yra teisiÅ¡kai įvertintos, sÄ lygojo ne kÄ kitÄ , kaip pakartotinį bylos nagrinėjimÄ , tai prieÅ¡tarauja proceso atnaujinimo tikslui ir paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nuomone, akivaizdu, jog nėra CPK 366 straipsnio l dalies 2 ir 9 punkte numatytų pagrindų procesui atnaujinti. 20.6.

Pažymima, kad neatsižvelgta į tai, kad proceso atnaujinimas dabar susijęs ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, bet ir kitų fizinių asmenų interesais –žemės sklype turint visus būtinus ir privalomus valstybės institucijų – Pajūrio regioninio parko direkcijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus ir kt., sutikimus ir leidimus buvo suprojektuotas ir pastatytas gyvenamasis namas, įrengtas privažiavimo kelias, elektros tiekimas, paskirstymas ir apskaita, įrengtas vandens tiekimas, biologinė nuotekų šalinimo sistema, iškastas tvenkinys, pasodinti augalai. 20.7.

Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylÄ , prieÅ¡ingai, nei teismas, priimdamas 2014 m. kovo 5 d. sprendimÄ , nepagrįstai visiÅ¡kai neskyrė dėmesio ir nevertino ekspertės J. V. pateiktų istorinių duomenų ir iÅ¡vadų, sutampančių su D. B. 2013 m. pateiktomis iÅ¡vadomis, R. A. T. paaiÅ¡kinimais, o pernelyg sureikÅ¡mino ir prioritetÄ skyrė tik vienam iÅ¡ bylos duomenų – 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotraukai. 20.8. Teismas, motyvuodamas tuo, kad nė viena bylos Å¡alis minėtai aerofotonuotraukai tirti teismo ekspertizės skirti neprašė, dr. R.

J. į teismo posėdį kaip liudytojas nebuvo kviečiamas, nėra prisiekęs, nepagrįstai 2019 m. kovo 12 d. pažymÄ , kaip įrodymÄ , vertinti atsisakė ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ teismo pareigÄ , numatančiÄ , kad teismas, nagrinėjantis bylÄ ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. 20.9. Pažymima, kad Dr. G. P. absoliučiai jokių objektyvių faktų ir aplinkybių, paneigiančių radinių sÄ sajumÄ su gyvenamuoju namu, nenurodė ir nepateikė, o tik iÅ¡dėstė subjektyviÄ nuomonę ir interpretacijÄ , kad galbÅ«t kultÅ«rinis sluoksnis susidarė iÅ¡ laukų atvežus gruntÄ su statybų liekanomis ir niekuo nepagrįstÄ , bei įstatymui prieÅ¡taraujančiÄ nuomonę, kad neva gyvenamojo namo stovėjimo faktÄ gali patvirtinti tik namo pamatai. 20.10.

Pažymima, kad, skirtingai nei teigia dr. G. P., 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu sodybvietei apibrėžtoje teritorijoje radiniai buvo aptikti ne arime, taigi tai nėra, anot dr. G. P., į laukus išpiltos statybinės ir buitinės šiukšlės, o juo labiau, kitaip nei teigia G. P., tai nėra radiniai iš neva vėliau galėjusio būti su XIX – XX a. sodybų liekanomis atvežto grunto, o aiškiai po arimu su XIX–XX a. pradžios radiniais esančio kultūrinio sluoksnio, kuris yra matomas archeologinių tyrimų ataskaitoje pateiktose nuotraukose.

Apeliantų nuomone, šiuo atveju itin svarbu yra tai, kad šis iki 20 cm storio aptiktas ir su sodybviete sietinas XIX –XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis yra po arimu ir yra susiformavęs anksčiau nei vėliau tirtoje vietoje buvo vykdyti laukų arimai. Arimų metu galėjo būti suardyti, o vėliau ir nurinkti buvusių pastatų pamatų akmenys. 20.11. Apeliantai nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas 2015 m. D. B. ir 2015 m. D. S. ataskaitas, pagrįstai teigiama, kad svarbiausias dėmuo, nurodantis buvusio užstatymo liekanas – tai kultūrinis sluoksnis, kuriame neprivalo būti didelių plytų duženų ar griuvenų sankaupų. 20.12.

Apeliantų vertinimu, nėra pagrindo abejoti A. R. T. parodymų patikimumu ir teisingumu, nes jis visÄ gyvenimÄ gyveno (duomenys neskelbtini), todėl prisiminimai yra tęstinio pobÅ«džio, neleidžiantys pamirÅ¡ti savo istorijos nuo gimimo iki pat Å¡iol (ta pati kaimo aplinka, pastovÅ«s gyventojai, giminės, iki jo 24 metų buvusi gyva motina ir ryÅ¡ys su ja). Atkreipiamas dėmesys, jog nei proceso atnaujinimÄ inicijavusi prokuratÅ«ra, nei teismas nekėlė klausimo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad liudytojas A.

R. T. bÅ«tų iÅ¡kviestas ir apklaustas teisme 21. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama apeliacinį skundÄ tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 21.1. Pažymima, kad iÅ¡ teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties turinio neaiÅ¡ku, kokias konkrečiai naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismas nustatė. 21.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neteigė, kad buvusi sodyba yra pažymėta kartografinėje medžiagoje, jei taip bÅ«tų buvę, archeologinių kasinėjimų apskritai nebÅ«tų prireikę.

Faktui, kad statiniai žemės sklype stovėjo, įstatymas privalomai nereikalauja, kad tas statinys bÅ«tų užfiksuotas žemėlapiuose, jei tokį faktÄ teismas nustato pagal kitus įrodymus. 21.3. Pažymima, kad naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme negali bÅ«ti laikoma Komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole pateikta byloje nedalyvavusio asmens, praėjus beveik ketveriems metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, archeologo G. P. asmeninės nuomonės pagrindu padaryta nutarimo iÅ¡vada, kad „2013 m.

D. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“'), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdytų tyrimų iÅ¡vada, kad „ kultÅ«rinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams“. 21.4. Generalinės prokuratÅ«ros pareiÅ¡kime bandoma nurodyti, kad D. B. atlikto tyrimo iÅ¡vados galbÅ«t suklastotos ar jos padarytos nekvalifikuotai interpretuojant tyrimų rezultatus, tokiÄ prielaidÄ grindžiant asmenine G.

P. abejone dėl kultÅ«rinio sluoksnio žemės sklype buvimo ir nuomone, kad gruntas su XIX–XX a. sodybų liekanomis galėjo bÅ«ti atvežtas iÅ¡ kitur ir vėliau. 21.5. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nepateikė duomenų, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bÅ«tų nustatytas įrodymų, kurių pagrindu teismas priėmė 2014 m. kovo 5 d. sprendimÄ , klastojimas, aiÅ¡kiai melagingi liudytojų paaiÅ¡kinimai, nes tokių įrodymų nėra. O jei tokių duomenų bÅ«tų, tai sudarytų pareiÅ¡kėjai pagrindÄ dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreiptis CPK 366 straipsnio l dalies 3 punkte įtvirtintu, o ne CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. 21.6.

Pažymima, kad D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzuota ataskaita buvo pateikta KultÅ«ros paveldo departamentui ir svarstoma 2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos posėdyje. Jokie ataskaitos trÅ«kumai, iÅ¡ jų ir nurodomi dr. G. P., svarstymo metu nebuvo konstatuoti. 21.7. Teismas, atnaujindamas procesÄ , esant pateiktai tik dr. G. P. nuomonei ir jos pagrindu priimtam Komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimui, neatsižvelgė į tai, jog nebuvo iÅ¡pildytos teisės aktuose numatytos procedÅ«ros D.

B. ataskaitai paneigti. 21.8. Teismas neįvertino dr. G. P. kompetencijos spręsti bei vertinti XIX–XX a. urbanizacijos, kaimaviečių raidos klausimus. G. P. mokslinio intereso sritis pajūrio regione yra akmens amžiaus paminklai, kurie datuojami 9000–1600 m. pr. Kr., o ne XIX–XX amžiai. Nors jis nurodė, kad XIX–XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus, o gruntas su sodybų liekanomis galėjo būti atvežtas ir vėliau, tačiau be subjektyvaus vertinimo nepateikė jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. 21.9.

Atsižvelgiant į nurodytas 2015 m. D. B. ir 2015 m. D. S. ataskaitas, pagrįstai teigiama, kad svarbiausias dėmuo, nurodantis buvusio užstatymo liekanas, – tai kultūrinis sluoksnis, kuriame neprivalo būti didelių plytų duženų ar griuvenų sankaupų. Pastatai būdavo nuardomi bei nurenkami, o vėliau vykdant arimo darbus išlikdavo tik giliausiai esantys pamatai. 2013 m. tyrimų metu po arimu aptiktas kultūrinis sluoksnis su XIX–XX a. pradžios radiniais yra analogiškas 2015 m. tyrimuose fiksuotam.

Dėl Å¡ios priežasties, 2014 m. nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-153-903/2014 prieita teismo iÅ¡vada, kad kultÅ«rinis sluoksnis susidarė gyvenamųjų namų vietoje, yra teisinga ir buvo paremta bylos aplinkybių visumos analize, galiojančiu teisiniu reguliavimu.

22. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. eA2-13-904/2021 nepakeistÄ , o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti. 22.1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultÅ«rinio sluoksnio buvimÄ , neįrodyta, kad Å¡ioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu. 22.2.

Nustatytų faktų visuma patvirtino ir leido teismui įsitikinti, kad 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai. 22.3. Teismas pagrįstai pateiktu R. A. T. liudijimu nesivadovavo, nelaikė jo patikimu, nes pagal jį nebuvo įmanoma konkrečiai nustatyti sodybos buvimo vietos, o pagal liudytojo amžių jis šių aplinkybių negalėtų prisiminti, be to, R. A. T. pripažino, kad šias aplinkybes sužinojo iš kitų asmenų, t. y. išvestinė informacija. 22.4.

Pažymima, kad teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, kurios pagrindu, vadovaujantis CPK 66 straipsnio nuostatomis, buvo nuÅ¡alintas teisėjas, nesudaro pagrindo neskundžiamÄ nutartį dėl proceso atnaujinimo laikyti neteisėta. Apeliantų teiginiai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies l punkte numatytas absoliutus teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliantai bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė teismui nuÅ¡alinimų ar nesutikimo su teismo sudėtimi. 22.5.

Nesutinkama su apeliantų nurodytais teiginiais, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreipimosi į teismÄ dienÄ buvo pasibaigusi subjektinė teisė ir suėjęs naikinamasis terminas kreiptis į teismÄ CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu. Generaliniam prokurorui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo, galiojo CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos, apibrėžiančios kreipimosi į teismÄ terminus, ir prokuroras laikėsi tuo metu galiojančio įstatymo. 22.6. Pažymima, kad Mokslinė archeologijos komisija, svarstydama D.

B. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaitÄ 2013 metais, neprivalėjo vertinti ir nevertino pateikiamos interpretacijos objektyvumo, todėl negalėjo žinoti D. B. ataskaitos interpretacijų ydingumo tos ataskaitos svarstymo metu, nes tuo metu nebuvo atliktas ataskaitos interpretacijų vertinimas ir jų analizė. 22.7. Dėl byloje pateiktos 1944 m. aerofotonuotraukos ekspertinio tyrimo, pažymima, kad tai yra labai geros kokybės, aukÅ¡tos rezoliucijos aerofotonuotrauka. Todėl konstatuotina, jog Å¡iuo atveju nėra reikalingos specialios žinios, tam tikras ekspertinis tyrimas ar įvertinimas, siekiant suprasti, kas joje pavaizduota.

Be to, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu nebuvo nustatyta, kad tiriamoje vietoje būtų pamatai, kurie, Mokslinės archeologijos komisijos teigimu, yra vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose. 22.8. Teismas pagrįstai nekvietė A. R. T. liudytojo apklausai, nes pastarojo asmens parodymai jau yra byloje. Jo apklausa nebūtų naudinga nagrinėjamoje byloje ir nepadarytų įtakos kitokiam teismo sprendimui.

23. Suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – Departamentas), pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad Departamentas palaiko pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ pirmosios instancijos teisme ir teismo praÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra raÅ¡ytinio proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

24. Suinteresuotas asmuo G. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . PraÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 24.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad G. P. Mokslinei archeologijos komisijai sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie galimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ archeologinių tyrimų duomenų klastojimÄ . Niekas iki Å¡iol nėra įrodęs jokios G.

P. teiktos informacijos Komisijai neteisingumo. To nenustatė ir STT, pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo klastojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. 24.2. Kaltinimas, kad G. P. trÅ«ksta kompetencijos vertinti XIX–XX a. kaimaviečių raidos klausimus dėl neva jo siauros archeologinių tyrimų specializacijos, yra neteisingas, nepagrįstas. Pirma, XIX–XX a. Lietuvoje nėra traktuojamas kaip archeologinis laikotarpis, todėl tai nėra pagrindinis tyrimų objektas nei G. P., nei D.

B., nei jokiam kitam archeologui. Antra, jis pats yra dalyvavęs daugybėje archeologinių tyrimų Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimavietėse, kur buvo aptiktas ir XIX–XX a. kultÅ«rinis sluoksnis. Trečia, Å¡ioje byloje nagrinėjant su archeologija susijusius klausimus svarbiausia yra ne G. P. asmeninė nuomonė, o Mokslinės archeologijos komisijos, kuriÄ aktualiu laikotarpiu sudarė 7 įvairių mokslinių krypčių archeologai, humanitarinių mokslų daktarai. 24.3. Dėl R. J. 2019 m. kovo 12 d. pažymos, nurodoma, kad ji neturėtų bÅ«ti teismo vertinama kaip neÅ¡aliÅ¡ko eksperto nuomonė.

Dr. R. J. ir dr. M. B., abu vienaip ar kitaip sudalyvavę šioje byloje, buvo faktiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjai. Be to, R. J. neturėjo ir negalėjo turėti jokios specialios įteisintos kvalifikacijos (atestato, licencijos, leidimo) aerofotografijoms interpretuoti. 24.4. Pažymima, kad G. P. išduotas Nekilnojamo kultūros paveldo specialisto atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. balandžio 10 d.), taip pat ilgametė patirtis dirbant Lietuvos istorijos institute su aerofotografijomis leidžia jam tiek interpretuoti 1944 m.

Vokietijos žvalgybinę aerofotografijÄ , tiek įvertinti R. J. pažymÄ . 24.5. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jeigu iÅ¡ tiesų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklype 1944 m. bÅ«tų buvusios pastatų liekanos, jos niekaip negalėjo pradingi laikotarpiu tarp 1944 ir 2013 m., nes D. B. žvalgomųjų tyrimų metu 2013 m. nefiksavo jokių sovietinio laikotarpio suardymų ar perkasimų, kurie Å¡urfų sienelių pjÅ«viuose neabejotinai matytųsi. 24.6. Pažymima, kad R. J. pažymoje raÅ¡o, kad ,,Mokslinių tyrimų praktikoje, siekiant objektyvios ir galutinės iÅ¡vados, nuotolinių archeologinių tyrimų duomenys yra koreliuojami su kitais lauko tyrimų duomenimis – geofizikiniu arba archeologinių tyrimų rezultatais“.

Tačiau jis nevykdo tyrimo taip, kaip pats jį apraÅ¡o, nes bÅ«tent nekoreliuoja savo nuotolinių tyrimų interpretacijų su kitų jau atliktų tyrimų, t. y. archeologinių žvalgomųjų kasinėjimų, duomenimis. 24.7. Nurodoma, kad apylinkės teismas neturėjo nei vertinti R. J. pažymos, nei Å¡aukti R. J. kaip liudytojo į teismÄ dėl jo akivaizdžių sÄ sajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. To nebuvo galima padaryti ir todėl, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Papildomas archeologinis tyrimas aerofotografijoje R.

J. išskirtų anomalijų vietose būtų buvęs ir dabar yra visiškai netikslingas. 24.8. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad daugybėje archeologinių ataskaitų yra įrodymų, kad XIX–XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus. Tai yra akivaizdu ir gerai žinoma ne tik archeologams. XIX–XX a. radinių arimuose randama visur, net ir labai toli nuo buvusių gyvenamųjų vietų. 24.9. Kad vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose yra jo pamatai, pasisakė ne G.

P., o Mokslinė archeologijos komisija. 24.10. Pažymima, kad 2013 m. sklype žvalgomuosius tyrimus atlikęs archeologas D. B. labai aiÅ¡kiai pasisakė ne apie gyvenamojo namo pamatus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o bÅ«tent apie paties gyvenamojo namo buvimo faktÄ . 2018 m. sausio 10 d., liudydamas STT, jis teigė: ,,Mano subjektyviu manymu, teismas neturėjo pripažinti, kad minėtame sklype buvo gyvenamasis namas...“ (STT tyrimo medžiagos 58 puslapis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje yra pateikta pakankamai duomenų bei dokumentų, bylÄ nagrinėjant pirmoje instancijoje, dalyvavo pareiÅ¡kėja, suinteresuoti asmenys, buvo iÅ¡klausyti ir liudytojų paaiÅ¡kinimai. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

28. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 29. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

30. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu į bylÄ papildomai pateikė R. A. T. 2021 m. lapkričio 9 d. paaiÅ¡kinimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad Å¡ių įrodymų pateikimas į bylÄ iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

31. Pateikta kartografinė medžiaga: 1780 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1790 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1834 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1860 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1870 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1912 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1935 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, 1947 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, taip pat 1915 m., 1932 m., 1935 (pagal 1929 m.), 1939 m., atnaujinto 1912 m., iš kurių nustatyta, kad tuo laikotarpiu sklype pastatai pažymėti nebuvo.

32. Pateikta 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotrauka, taip pat aerofotonuotraukos kopija su pažymėtais žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dislokacijos vieta bei atliktų archeologinių tyrimų vietos schemos.

33. G. G. 1997 m. atliko Å aipių kaimo ir Plažės ežero apylinkių, Klaipėdos r., žvalgomuosius tyrinėjimus, pateikta ataskaita, kurioje pateikta iÅ¡vada, kad 1997 m. rugsėjo –spalio mėn. atlikti archeologiniai žvalgymai PajÅ«rio ((duomenys neskelbtini)) regioniniame parke: (duomenys neskelbtini), aplink Plažės ir Å aipių ežerus, spėjamose akmens amžiaus gyvenviečių vietose. IÅ¡tirtas 33 kv. m plotas (30 Å¡urfų), iÅ¡gręžta 40-1 m gylio gręžinių, žvalgyti grioviai palei (duomenys neskelbtini) keliÄ bei dirbami laukai.

Aptiktos trys akmens amžiaus (neolito) radimvietės be kultÅ«rinio sluoksnio, rastos dvi jų (duomenys neskelbtini). laukuose ir viena prie Plažės ežero rytinėje pusėje, pastaroji su XVII–XIX a. kaimavietės sluoksniu. 2018 m. gegužės 10 d. G. G. Lietuvos istorijos institutui ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad 1997 m. atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus į rytus nuo Plažės ežero. Prie buvusių kapinių iÅ¡tyrė 7 Å¡urfus, 5 iÅ¡ jų rado pavienių XVII–XVIII a. datuotų radinių: molinių indų Å¡ukių ir koklio fragmentų.

Nurodo, kad tokio pobūdžio liekanos Lietuvoje yra paplitusios labai plačiai, randamos toli nuo buvusių gyvenamųjų namų. Tyrimo duomenys ir radiniai negali būti naudojami kaip argumentas senosioms sodyboms (sodybvietėms) lokalizuoti. XIX–XX a. datuojamų žmogaus veiklos liekanų šurfuose nebuvo aptikta.

34. UAB „(duomenys neskelbtini)“ istorinės meninės raidos ekspertės J. V. 2005 metais pagal užsakovo R. T. užsakymÄ atliktais žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), istoriniais tyrimais ir istorine pažyma, kurioje padaryta iÅ¡vada, kad sklypas suplanuotas (duomenys neskelbtini) Å¡iaurės rytų dalyje, kur nuo XIX a. II p. kÅ«rėsi stambesnės Å«kininkų sodybos, kurių dauguma sudegė karo pabaigoje 1944 metais. Tiriamo sklypo pietryčių dalyje XX a.

I p. kartografijoje pažymėta kÅ«dra, vizualinės apžiÅ«ros metu jo aplinkoje rasti akmenys, degtų plytų nuolaužos gali bÅ«ti vertinami kaip buvusio apstatymo (vieno iÅ¡ atskirai nuo tėvų jų žemėje įsikÅ«rusių vaikų sunykusios sodybos) požymiai ir liekanos. Tai, kad apstatymas nepažymėtas tikslesniame 1936 m. plane, rodytų, kad pastatai statyti po 1936 m., prieÅ¡karyje. TrÅ«kstant archyvinių Å¡altinių apie apraÅ¡omo sklypo apstatymÄ iki XX a. vidurio situacijÄ tikslinga archeologijos specialisto iÅ¡vada.

35. D. B. 2013 m. liepos 11 d. žemės sklypo 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma, kur nurodyta, kad atlikus tyrimus, šurfuose Nr. 2, 4-7 po velėna 0,2 – 0,4 m gylyje aptiktas iki 20 cm storio XIX a. – XX a. prad. kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais (keramika, dengta tamsiai ruda glazūra, neglazūruotų indų šukės, vinys, geležiniai dirbiniai), kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje.

36. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2018 m. kovo 13 d. iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namo statybai 2015-06-25 buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys, kad žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ .

37. Pateikta 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų fotofiksacija bei 2013 m. D. B. parengtas sodybvietės planas pagal fiksuoto XIX–XX a. pr. kultÅ«rinio sluoksnio paplitimÄ . 38. 2013 m. spalio 30 d. R. A. T. paliudijo, kad „Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie Placio ežero mano Å¡eima turėjo gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , rÅ«sį, klėtį, Å¡ulinį, apie 20 ha žemės plotÄ . Mano Å¡eima Å«kininkavo ir gyveno mano nurodytuose pastatuose. AÅ¡ pats ir mano tėvai iki 1943 – 1944 m. gyvenome prie Placio ežero Å¡eimai priklausančiame gyvenamajame name.

Prie Placio ežero buvo ir tebėra prÅ«das, prie kurio buvo gyvenamasis ir Å«kinės paskirties pastatai, Å¡iuose pastatuose gyveno mano tetos Å¡eima, gyveno mano mamos seserys ir broliai su Å¡eimomis. Antrojo Pasaulinio karo metu iÅ¡ dalies sodybos prie Placio ežero sudegė, o likę pastatai tarybinės armijos buvo sunaikinti. Mano Å¡eimos gyvenamasis namas buvęs prie Placio ežero yra visiÅ¡kai sunaikintas“. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2018 m. sausio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad liudytojas R.

A. T. nurodė, kad jis nuo 1941 iki 1945 m. gyveno pietvakarinėje pusėje nuo Plocio ežero (duomenys neskelbtini), bet Å¡ioje vietoje buvusi troba buvo sudeginta. Apie 1948 m. pab. persikėlė į sodybÄ (buvo namas, tvartas, sklypas, daržinė, arklidė) Å¡iaurės rytų pusėje nuo minėto ežero. Aplink jÄ buvo daugiau sodybų, kurių buvimo vietų nebepamena. 2018 m. balandžio 17 d. R. A. T. paliudijo, kad: „AÅ¡, R. T., gimiau, augau ir visÄ savo gyvenimÄ gyvenau (duomenys neskelbtini). Savo prisiminimus apie tai, kad prie Placio ežero ir prie prÅ«do, esančio prie Placio ežero, gyveno mano seneliai, mama ir mamos broliai ir seserys, man pasakojo mano mama O.

T., kuri mirė (duomenys neskelbtini). ir teta B. T., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jos abi iki mirties buvo šviesaus proto. Tokių atvejų, kad prie Placio ežero ar šalia jo būtų pilamos ar laikomos šiukšlės, nebuvo“.

39. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Mokslinė archeologinė komisija 2013 m. rugsėjo 10 d. posėdyje (2019 m. rugsėjo 11 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė be pastabų D. B. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitÄ .

40. PajÅ«rio regioninio parko direkcija 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ dėl tyrimo pradėjimo ir apsaugos priemonių taikymo ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl duomenų, duomenų klastojimo 2017 m. lapkričio 28 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede nurodytais atvejais, pritaikyti apsaugos priemones tolimesniam protokole ir prieduose nurodytų tyrimų ataskaitų naudojimui bei sustabdyti statybas ir statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimÄ bei kreiptis į teismÄ dėl su D.

B. 2013 m. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliktais tyrimais susijusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei bylos atnaujinimo. 41. 2017 m. gruodžio 12 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos protokole užfiksuota, kad 6 klausimu buvo svarstytas 2011–2017 m. archeologinių tyrimų, vykdytų (duomenys neskelbtini), rezultatų ir interpretacijų įvertinimas.

Nutarta, kad 2013 m. D. B. vykdytų tyrimų išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

42. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2018 m. sausio 15 d. nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal 2018 m. sausio 3 d. PajÅ«rio regioninio parko direkcijos skundÄ . Nutarime nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nutarime apklaustas kaip liudytojas D. B. parodė, kad jis jokiuose dokumentuose dėl tyrimų sklype nenurodė, kad rasti radiniai, kultÅ«rinis sluoksnis buvo rasti gyvenamojo namo vietoje, be to, nenurodė, kad sklype buvo gyvenamasis namas.

43. Pateikti duomenys, kad liudytojas dr. M. B. recenzavo D. B. parengtÄ (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaitÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad M. B. nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. liepos 13 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo 44. CPK 16 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi bÅ«ti atidėtas, o po to ji turi bÅ«ti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, iÅ¡skyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieÅ¡tarauja, kad byla bÅ«tų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo pradėta.

45. Apeliantai CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimÄ motyvuoja tuo, kad, pasikeitus bylÄ nagrinėjančio teismo sudėčiai, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas nebuvo pradėtas nuo pat pradžios, byloje dalyvaujantys asmenys neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, kad byla po teisėjo nuÅ¡alinimo bÅ«tų nagrinėjama toliau.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis). Å iam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek Å¡alių pareiga veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ .

47. Pasikeitus teismo sudėčiai, nei pareiÅ¡kėja, nei suinteresuoti asmenys neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimo tam, kad byla po teisėjo nuÅ¡alinimo bÅ«tų nagrinėjama toliau. Kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ , byloje dalyvaujantys asmenys jokia forma neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimo teismo vedamo proceso eigai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, bylÄ nagrinėjant civiline tvarka, klausimo dėl neteisėtos sudėties teismo nekėlė, juo labiau ir nesinaudojo teisėjo nuÅ¡alinimo institutu (CPK 69 straipsnis). Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

48. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tai, kad bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas Vytautas Pliuskevičius buvo nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo, nesudaro pagrindo abejoti jo iki nuÅ¡alinimo atliktais procesiniais veiksmais. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-153-903/2014, nėra pagrindo laikyti neteisėta, nes ji priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria teisėjas Vytautas Pliuskevičius buvo nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo, nurodyta, kad dauguma pateiktų argumentų dėl teisėjo nuÅ¡alinimo yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, vienintelė aplinkybė, sukėlusi abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, buvo įvardyta tai, kad teisėjas nurodė abejojantis liudytojo A.

R. T. duotų parodymų patikimumu, nes „jis yra gimęs 1941 metais, o parodymuose kalba apie 1943 – 1944 metus, nors jam tuo metu buvo tik 2 – 3 metai“.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, buvo tik preliminariai įvertinos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, Å¡iame etape teismas bylos iÅ¡ esmės nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, kurios pagrindu, vadovaujantis CPK 66 straipsnio nuostatomis, buvo nuÅ¡alintas teisėjas, nesudaro pagrindo neskundžiamÄ nutartį dėl proceso atnaujinimo laikyti neteisėta.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties teisėtumo 50. Apeliantų teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2018 m. vasario 9 d. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Apeliantai pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ , akcentavo tai, kad D. B. (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje, kuria rėmėsi teismas 2014 m. kovo 5 d. priimdamas sprendimÄ , padaryta iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype aptiktas XIX–XX a. pradžios kultÅ«rinis sluoksnis susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

Apeliantų vertinimu, apie 2013 m. D. B. ataskaitos ir pažymos tariamÄ ydingumÄ turėjo arba galėjo bÅ«ti žinoma dar 2014 metais bylos nagrinėjimo teisme metu.

51. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. CPK 368 straipsnio l dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, iÅ¡skyrus CPK 366 straipsnio l dalies l punkte nurodytus atvejus.

52. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimu kreipėsi 2018 m. vasario 9 d. Taigi CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nebuvo pažeistas, nes nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo įsiteisėjimo nebuvo praėję daugiau nei penkeri metai. Be to, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime į apeliacinį skundÄ , PajÅ«rio regioninio parko direkcijos praÅ¡ymas kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-153-903/2014 ir įrodymai, kuriuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, Generalinėje prokuratÅ«roje buvo gauti 2018 m. sausio 2 d., todėl praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnio l dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

53. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo galiojo ne iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi CPK 368 straipsnio 2 dalies redakcija, numatanti, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai, o minėto straipsnio redakcija, patvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 (nuo 2017 m. liepos 1 d.), numatanti, kaip minėta, penkerių metų terminÄ . Taigi Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo buvo laikomasi tuo metu galiojančio įstatymo numatytų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminų.

54. Apeliantai taip pat teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas nepagrįstai, nes nėra CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkte ir 9 punkte numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

55. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

56. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus 2011-2017 m. archeologinių tyrimų, vykdytų (duomenys neskelbtini) rezultatus ir interpretacijas, padaryta išvada, kad 2013 m. D. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tyrimų, vykdytų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvada, kad „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

57. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, kreipdamasi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo pagrįsti tam faktui, kad D. B. 2013 m. tyrinėtoje vietoje senuose žemėlapiuose sodybų ar kitų statinių nebuvo, kad galbÅ«t D. B. iÅ¡vada, „kad kultÅ«rinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybos vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, pateikė KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos mokslinės archeologijos komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡Ä ; dr. G.

P. 2017 m. lapkričio 24 d. informacinį praneÅ¡imÄ Mokslinei archeologijos komisijai apie 2011–2017 m. (duomenys neskelbtini), vykusių archeologinių žvalgomųjų tyrimų eigÄ , rezultatus ir jų interpretacijÄ bei siÅ«lymus dėl pastebėtų klastočių ir neadekvataus tyrimų rezultatų interpretavimo; iÅ¡karpas iÅ¡ senųjų žemėlapių su pažymėtomis 2013 m. D. B. vykdytų archeologinių tyrimų ir vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatyto gyvenamojo namo vietomis.

Taip pat teismui buvo pateikta: 1780 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje, 1790 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje, 1834 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje, 1860 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje, 1870 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje, 1912 m. vokiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje, 1935 m. lenkiško žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje ir 1947 m. sovietinio žemėlapio iškarpa LKS'94 sistemoje.

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad visuma konkrečių faktinių duomenų, glÅ«dinčių minėtuose naujai teismui pateiktuose įrodymuose, kiekis, jų skirtumas nuo anksčiau turėtų duomenų, leidžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nurodytas faktines aplinkybes vertinti kaip turinčias esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti ir sudarančias pagrindÄ atnaujinti procesÄ , nes teismui pateiktuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik kompleksiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai įvertinus naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ir įrodymus su byloje jau esamais teismui pateiktais įrodymais, galima bÅ«tų teisingai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas su jo priklausiniais, ir taip paÅ¡alinti esamas abejones.

59. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodyta praktika).

Teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

60. Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, dokumentus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus dėl netinkamai pritaikytų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles taikymo, priėjo prie iÅ¡vados, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, kadangi yra pagrindas pripažinti, jog teismas padarė esmines klaidas, taikydamas teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nors teismas ir nedetalizavo, kokias konkrečiai teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismas pritaikė netinkamai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nėra pagrindo teigti, kad teismo nutartis Å¡ioje dalyje laikytina esanti be motyvų ir tai sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

61. Apeliantai nurodo, jog Mokslinė archeologijos komisija, nustačiusi, kad archeologiniai tyrimai yra nepakankamos apimties arba buvo atlikti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. Ä®V-538 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – Reglamentas) reikalavimus ar leidime atlikti archeologinius tyrimus nustatytus papildomus paveldosaugos reikalavimus, Å¡ias pažymas gali pripažinti netinkamomis. Apeliantų nuomone, kadangi apie tariamÄ D. B. ataskaitos ir pažymos ydingumÄ , jeigu toks bÅ«tų buvęs, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys turėjo žinoti dar 2014 m. bylÄ nagrinėjant teisme, Å¡ia aplinkybe, nesutikdami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymu, galėjo remtis byloje, tuo pagrindu galėjo skųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka arba per tris mėnesius galėjo kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo.

62. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokias apeliantų teiginiais. Kaip matyti iÅ¡ Reglamento, kuriuo privalo vadovautis Komisija, nuostatų, 33 punkte įtvirtinta, jog, jeigu ataskaita atitinka Å¡io Reglamento reikalavimus, Komisija rekomenduoja Departamentui jÄ priimti. Taip pat reglamentas apibrėžia, kad jis reglamentuoja archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų projekto sudėtį, archeologinių tyrimų metodikÄ , archeologinių tylimų ataskaitų ir pažymų rengimo tvarkÄ , archeologinio paveldo avarijos grėsmės paÅ¡alinimÄ , remontÄ , konservavimÄ , restauravimÄ , pritaikymÄ .

Reglamentas nereglamentuoja archeologinių tyrimų rezultatų interpretacijų, neįpareigoja Mokslinei archeologijos komisijai jų vertinti ir nenumato galimybės siÅ«lyti KultÅ«ros paveldo departamentui nepriimti archeologinių tyrimų ataskaitos dėl neadekvačios tyrimų interpretacijos. Todėl Mokslinė archeologijos komisija, svarstydama D. B. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaitÄ 2013 m., neprivalėjo vertinti ir nevertino pateikiamos interpretacijos objektyvumo. Pažymėtina, Komisijos nuostatuose, patvirtintuose KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 23 d.

įsakymu Nr. Ä®-107, įtvirtina, jog „Komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų (toliau – tyrimai) klausimus bei problemas“. Todėl Komisija gali pasisakyti ir vertinti bet kokius archeologinių tyrimų klausimus, archeologų interpretacijas, o tai ir buvo atlikta 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje. Taigi teisėjų kolegija turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek 2013 metų, tiek 2017 metų Komisijos sprendimai yra teisėti ir neprieÅ¡tarauja vienas kitam, nes 2013 m. sprendimu Komisija vertino D.

B. atliktų tyrimų metodikÄ ir atitiktį Paveldo tvarkybos reglamentui PTR 2.13.0l :2011, o 2017 m. – tų pačių tyrimų interpretacijos objektyvumÄ .

63. Apeliantai, ginčydami prokuroro teisęs kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ padavė ne tik formaliai nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų, bet ir absoliučiai neatsižvelgė į po teismo sprendimo įsiteisėjimo per ketverius metus pasikeitusiÄ situacijÄ ir tai, kad proceso atnaujinimas dabar susijęs ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, bet ir kitų fizinių asmenų interesais. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

64. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo prokuroras gali tik tada, kai teismo sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį visuomenės interesÄ bei kitų asmenų, t. y. neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių ir kitų, turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. O. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-671/2003).

65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rÅ«Å¡ių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis vieÅ¡asis interesas, kuris bÅ«tų pažeistas pateikiant ieÅ¡kinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , nei galbÅ«t pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaÅ¡tams, kurie bus realÅ«s ieÅ¡kinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Galiausiai tai, ar vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato nagrinėjantis bylÄ teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

66. Nagrinėjamoje byloje juridinis faktas buvo nustatytas, siekiant atstatyti sodybÄ saugomoje teritorijoje – PajÅ«rio regioniniame parke. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ â€“ tai vieÅ¡as interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

67. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai prokuroras nedalyvavo byloje ir joje esantis vieÅ¡asis interesas nebuvo teismo apgintas, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui gali tekti naudotis praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ teise. Å ių priemonių taikymo tikslas – atkurti prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, grÄ Å¾inant buvusias visuomenės ar jos narių poreikių tenkinimo galimybes, todėl praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje reiÅ¡kiamas paprastai tuo atveju, kai nėra teisinių priemonių kitaip apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti vieÅ¡Ä jį interesÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014).

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , vadovaujantis CPK 365 straipsnio 2 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, pažymint, kad poreikis iÅ¡taisyti padarytas klaidas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nusveria interesÄ užtikrinti teisinį apibrėžtumÄ . Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo 69. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gegužės 10 d. įsigijusi 10 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), esantį PajÅ«rio regioninio parko teritorijoje, turėjo tikslÄ atkurti Å¡iame sklype buvusiÄ sodybÄ su priklausiniais.

70. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Toje pačioje įstatymo nuostatoje įtvirtinti trys savarankiÅ¡ki bÅ«dai, kaip gali bÅ«ti patvirtinamas sodybos buvimo faktas, t. y. nustatomas pagrindas, suteikiantis teisę statyti statinius draustinio teritorijose:

1) kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų;

2) kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose;

3) teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį sodybos buvimo faktÄ (kai nėra iÅ¡likę archyvinių, grafinių sodybos buvimo dokumentų).

71. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar nustačius, kad sklype yra kultÅ«rinis sluoksnis, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jame buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu. Pažymėjo, kad sklype buvo atliekami žvalgomieji archeologijos tyrimai, kurie apibrėžiami kaip nedidelės apimties archeologiniai tyrimai, kuriais kasant nustatyto dydžio perkasas, Å¡urfus arba gręžiant gręžinius, siekiama aptikti naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultÅ«rinio sluoksnio ar archeologinio paveldo objektų bÅ«klę (iÅ¡likimo laipsnį), archeologinio pobÅ«džio vertingÄ sias savybes, chronologijÄ , kultÅ«rinio sluoksnio storį, jo paplitimo ir archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. Ä®V-538 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 10 dalyje įtvirtinta, kad kultÅ«rinis sluoksnis – žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos pavirÅ¡iaus), kuriame yra iÅ¡likusių žmogaus praeities veiklos pėdsakų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybę, kad sklype atlikus minėtus konkrečius archeologinius tyrimus bÅ«tų galima nustatyti, jog sklype buvo gyvenamasis namas, paneigia ir tyrimÄ atlikęs D.

B., ir liudytojas, recenzavęs tyrimÄ , M. B., ir liudytojas D. E.. 2013 m. sklype žvalgomuosius tyrimus atlikęs archeologas D. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad, atlikdamas sklype žvalgomuosius archeologinius tyrimus, atrado kultÅ«rinį sluoksnį, kuris įrodo, kad galėjo bÅ«ti vykdoma Å«kinė veikla, tačiau apie pastatus kalbėti galima tada, kai yra atidengiami pamatai, o pastato tyrimo vietoje nerado ir ataskaitoje pastato nemini. Be to, pažymėjo, kad iÅ¡tyrė labai nedidelį teritorijos kiekį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje užfiksuota, kad D. B. parodė, kad jis jokiuose dokumentuose dėl tyrimų sklype nenurodė, kad rasti radiniai, kultūrinis sluoksnis buvo rasti gyvenamojo namo vietoje, be to, nenurodė, kad sklype buvo gyvenamasis namas. 2018 m. sausio 10 d. liudydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai, D. B. teigė, jog, jo subjektyviu manymu, teismas neturėjo pripažinti, kad minėtame sklype buvo gyvenamasis namas. Pažymėtina, kad net ir teismo posėdžio metu apklaustas liudininkas M.

B., kuris recenzavo D. B. archeologinį tyrimÄ , nurodė, kad Å¡io tyrimo apimtys buvo labai nedidelės (4–5 Å¡urfai) ir, įvertinus duomenų stygių, archeologas negalėjo priimti galutinio sprendimo. Nurodė, kad D. B. užfiksavo kultÅ«rinį sluoksnį su radiniais, o tolimesnės iÅ¡vados gali bÅ«ti daromos, pasitelkiant kitus Å¡altinius.

72. Teismo vertinimÄ , kad sklype gyvenamojo namo nebuvo, patvirtina ir byloje pateikti 1997 m. G. G. atlikti archeologiniai tyrimai, kai Å¡urfuose (keli jų pateko ir į ginčo sklypo teritorijÄ ) buvo rasta pavienių XVII–XVIII a. datuotų radinių, o XIX–XX a. datuojamų žmogaus veiklos liekanų Å¡urfuose nebuvo aptikta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta ir loginė iÅ¡vada, kad kultÅ«rinis sluoksnis (žmogaus praeities veiklos pėdsakai) gali bÅ«ti randami ir toliau nuo sodybvietės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ G.

P. nurodytais argumentais, jog daugelyje archeologinių ataskaitų pateikta įrodymų, kad XIX–XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus, todėl XIX–XX a. radinių arimuose randama visur, net ir labai toli nuo buvusių gyvenamųjų vietų. XIX–XX a. l p. datuojamas kultūrinis sluoksnis daugelyje Lietuvos vietų buvo užartas sovietmečiu. Mechanizuoto arimo metu humusingas žemės sluoksnis yra perstumiamas iš aukštesnių vietų į žemesnes, todėl sutiktina su G.

P. argumentais, jog virš XIX–XX a. l p. sluoksnio esantis vėlesnis arimas niekaip neįrodo, kad gilesnis sluoksnis kultūrinis sluoksnis jo formavimosi metu nebuvo žemės paviršiuje.

73. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultÅ«rinio sluoksnio buvimÄ , neįrodyta, kad Å¡ioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

74. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , prieÅ¡ingai nei teismas, priimdamas 2014 m. kovo 5 d. sprendimÄ , nepagrįstai visiÅ¡kai neskyrė dėmesio ir nevertino ekspertės J. V. pateiktų istorinių duomenų ir iÅ¡vadų, sutampančių su D. B. 2013 m. pateiktomis iÅ¡vadomis, R. A. T. paaiÅ¡kinimais, o pernelyg sureikÅ¡mino ir prioritetÄ skyrė tik vienam iÅ¡ bylos duomenų – 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotraukai.

75. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. V. pati akcentavo, kad jos istorinis tyrimas 2005 m. buvo atliktas pagal tuo metu turėtus kartografinius, istorinius duomenis, kurių buvo labai mažai, todėl istorinėje pažymoje nurodyta iÅ¡vada buvo daroma rekomendacinio pobÅ«džio ir buvo siÅ«loma daryti archeologinius tyrimus. Ji taip pat nurodė, kad tyrimo metu nesivadovavo 1944 m. daryta aerofotonuotrauka, nes Lietuvoje galimybės susipažinti su Å¡ia medžiaga tuo metu nebuvo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog istorinėje pažymoje buvo keliamos prielaidos, tikėtina iÅ¡vada, kuri turėjo bÅ«ti patvirtinta (ar paneigta) archeologiniais tyrimais.

76. Apeliantų teigimu, byloje pateikti įrodymai, kad minėtoje 1944 m. aerofotonuotraukoje matyti ariamo žemės sluoksnio, augalijos pakitimai, iÅ¡ to, apeliantų vertinimu, pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ sklype esant akmeninių arba mÅ«rinių namo pamatų liekanas. PareiÅ¡kėja byloje pateikė Dr. R. J., turinčio Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto eksperto kvalifikacijÄ , 2019 m. kovo 12 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad jam atlikus 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotraukos archeologinius nuotolinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatų (antropologinės kilmės struktÅ«rų) liekanų, buvo nustatyta, kad dviejose vietose (pažymėtos priede Nr. 1 ir Nr.

2) buvo identifikuotos galbÅ«t antropogeninės kilmės struktÅ«ros. Nurodyta, kad tiriamo sklypo Å V esančiame dirbamame lauke iÅ¡ryÅ¡kėja dvi linijinės struktÅ«ros – tikėtina, buvusių lauko keliukų vietos, greta vieno keliuko identifikuota stačiakampio formos struktÅ«ra. Sklypo viduryje, netoli P jo ribos, ariamame lauke identifikuotos dvi lygiagrečiai iÅ¡sidėsčiusios Å¡viesių ir tamsių dėmių eilės, sudarančios netaisyklingos trapecijos formos orientuotÄ struktÅ«rÄ . Apeliantų teigimu, remiantis archeologinių nuotolinių tyrimų praktika, Å¡ios dėmės gali bÅ«ti siejamos su ariamame sluoksnyje esančiomis akmenų krÅ«snimis – stambiais akmenimis, sutvirtintų stulpaviečių arba mÅ«rinių pamato atramų liekanomis.

77. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas nurodė, kad nė viena bylos Å¡alis aerofotonuotraukai tirti teismo eksperto skirti neprašė, o R. J. į teismo posėdį kaip liudytojas nebuvo kviečiamas, jis nėra prisiekęs, todėl teismas jo tyrimu nesivadovavo. Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo argumentacija, nurodė, jog teismas, siekdamas objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, savo iniciatyva privalėjo paskirti 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotraukos ekspertizę ir į teismo posėdį kaip liudytojÄ Å¡aukti dr. R.

J., tačiau nepagrįstai to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta, pažymėdamas, kad, visų pirma, byloje nėra pateikta duomenų, kad R. J. turėjo specialiÄ Ä¯teisintÄ kvalifikacijÄ (atestatÄ , licencijÄ , leidimÄ ) aerofotografijoms interpretuoti. O Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto eksperto kvalifikacija nesuteikia iÅ¡skirtinės teisės interpretuoti aerofotonuotraukų ar vykdyti kitus nuotolinius tyrimus, pvz. geofizinius. Antra, kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundÄ G.

P., identifikuotų anomalijų kilmė dažnai bÅ«na neaiÅ¡ki, o absoliučiÄ jų daugumÄ sukelia natÅ«ralÅ«s veiksniai, t. y. augalijos, grunto, reljefo įvairovė, anomalijų interpretacijos yra tikrinamos bent minimaliais destrukciniais (kitaip – ardomaisiais) tyrimais – archeologiniais kasinėjimais. Pažymėtina, kad R. J., pažymoje raÅ¡ydamas, kad ,,mokslinių tyrimų praktikoje, siekiant objektyvios ir galutinės iÅ¡vados, nuotolinių archeologinių tyrimų duomenys yra koreliuojami su kitais lauko tyrimų duomenimis – geofizikinių arba archeologinių tyrimų rezultatais,“ pats nevykdo tyrimo taip, kaip pats jį apraÅ¡o, nes nekoreliuoja savo nuotolinių tyrimų interpretacijų su kitų jau atliktų tyrimų, t. y. archeologinių žvalgomųjų kasinėjimų, duomenimis.

R. J. identifikuodamas skirtingo spalvinio intensyvumo anomalijas 1944 m. aerofotografijoje, jas interpretuoja kaip „galimai antropogeninės kilmės struktÅ«ras“, tačiau ignoruoja faktÄ , kad bÅ«tent jo iÅ¡skirtų anomalijų vietoje Nr. 2, archeologas D. B. 2013 m. jau atliko archeologinius žvalgomuosius tyrimus ir iÅ¡kastuose 8 Å¡urfuose jokių pastatų liekanų nepastebėjo. Trečia, R. J. kaip liudytojo į teismÄ nebuvo galimybės iÅ¡kviesti, nes jis mirė (duomenys neskelbtini). Be to, kaip teisingai nurodyta G.

P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , papildomas archeologinis tyrimas aerofotografijoje R. J. iÅ¡skirtų anomalijų vietose yra netikslingas, nes anomalijų vietÄ Nr. l R. J. interpretuoja kaip galbÅ«t buvusius lauko keliukus, o tokios interpretacijos patvirtinimas arba paneigimas papildomais archeologiniais kasinėjimais niekaip neiÅ¡spręstų klausimo dėl sodybos buvimo ar nebuvimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklype. Tuo tarpu anomalijų vieta Nr. 2 jau buvo kasinėta, buvo patikrinta archeologo D. B. 2013 m., o Å¡ių tyrimų rezultatai aiÅ¡kiai sako, kad R.

J. aerofotografijos interpretacija anomalijų vietos Nr. 2 atžvilgiu yra neteisinga – nei pamatų, nei kitokių statinių liekanų ten nėra.

78. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad liudytojas D. E. nurodė, kad tiriamu laikotarpiu kartografija buvo jau labai tiksli, o teismui nebuvo pateikta įrodymų, dėl kokių aplinkybių kartografininkai bÅ«tų galėję neįtraukti sklype buvusios sodybos į žemėlapius, ir tai, kad Å¡alia sklypo esančios sodybos kartografijoje yra aiÅ¡kiai pažymėtos, jos matosi ir 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje, kuri yra gana aukÅ¡tos raiÅ¡kos, t. y. pateikti įrodymai vienas kitÄ papildo ir vienas kitam neprieÅ¡tarauja. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių nustatytų faktų visuma patvirtino ir leido įsitikinti, kad 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai.

79. Apeliantų teigimu, po vieno asmens G. P. prielaidų iš esmės buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje po sprendimo įsiteisėjimo ir byloje pagal reiškiamas vieno asmens – dr. G. P., abejones, pakartotinai buvo vertinamas 2014 metais teismo jau įvertintas įrodymas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto D. B. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimai ir pateiktos išvados. Teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta, nes byloje buvo vertinama ir esminę reikšmę priimtam skundžiamam sprendimui turėjo ne asmeninė G.

P. nuomonė, o Mokslinės archeologijos komisijos, vienintelės archeologų ekspertinė institucijos Lietuvoje, kuriÄ aktualiu laikotarpiu sudarė 7 įvairių mokslinių krypčių archeologai, humanitarinių mokslų daktarai, posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, kuriame ir buvo nurodytas neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas D. B. atliktoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje.

80. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai vertino A. R. T. paaiÅ¡kinimus ir be pagrindo jais nesivadovavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J. V. istorinius tyrimus sklype atliko pagal R. A. T. užsakymÄ , tyrimuose rėmėsi R. A. T. liudijimu. Ä® bylÄ buvo pateikti 2013 m. spalio 30 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. notariÅ¡kai patvirtinti R. A. T. liudijimai, liudijimas, 2018 m. sausio 15 d. užfiksuotas STT nutarime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ R.

A. T. liudijimų nėra įmanoma nustatyti konkrečios pastatų buvimo vietos, konkrečios vietovės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. A. T. teigė, kad sodyba sudegė, tačiau D. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad gaisro pėdsakų tyrimo vietoje nerado. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad R. A. T. liudijimas kelia abejonę, nes R. A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (apeliantų teigimu, R. A. T. gimė (duomenys neskelbtini), pateikiamas teismui liudijimas apie tai, kad karo metais sÄ moningai dėl to meto politinės (karo) situacijos klaidingai buvo nurodyta jo gimimo data), liudija apie 1941–1945 m., kai jis dar buvo vaikas.

Teisingai pirmosios instancijos teismo pastebėta, kad 2018 m. balandžio 17 d. liudijime nurodytas faktas, jog apie gyvenamuosius namus R. A. T. sužinojo iÅ¡ mamos ir tetos, taip pat nesuteikia Å¡iam liudijimui objektyvumo. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad abejoti R. A. T. liudijimu nėra pagrindo, nes jis visÄ gyvenimÄ gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, todėl prisiminimai yra tęstinio pobÅ«džio, neleidžiantys pamirÅ¡ti savo istorijos nuo gimimo iki pat Å¡iol. Pažymėtina, kad R. A. T. liudijo apie tariamÄ sodybÄ , kurioje jis pats negyveno, be to, prisiminimai negali bÅ«ti vertinami kaip tęstinio pobÅ«džio, nes, paties liudytojo teigimu, sodyba sudegė 1945 m., kai jis dar buvo mažas vaikas.

Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje R. A. T. nurodo, kad iki 1945 m. gyveno su šeima į pietvakarių puse nuo Plocio ežero, t. y. visai kitoje pusėje, nei yra ginčo sklypas.

81. Atmestinas ir apeliantų argumentas, jog apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina organizuoti tiesioginę liudytojo A. R. T. apklausÄ , kurios pirmosios instancijos teismas neatliko. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas ne vienas A. R. T. liudijimas, įskaitant ir liudijimÄ STT, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino A. R. T. liudijimÄ kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, pastarojo asmens apklausa nebÅ«tų naudinga nagrinėjamoje byloje ir negalėtų turėti įtakos kitokiam teismo sprendimui.

82. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir darydamas atitinkamas iÅ¡vadas, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojų parodymus vertino visų reikÅ¡mingų bylai įrodymų kontekste. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių – teismas savo iÅ¡vadas darė, jas grindė ne pavieniais įrodymais, o vertindamas į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

83. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybės, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimai, pateikti įrodymai, suponuojantys iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatytas. Dėl procesinės bylos baigties 85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį apeliantų apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir skundžiama jo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 88. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

89. Apeliantų apeliacinį skundÄ atmetus, jiems apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsiliepimus į apeliacinį skundÄ teikę suinteresuoti asmenys nepateikė praÅ¡ymų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas su jas patvirtinančiais įrodymais, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė