822de616-c021-4ce7-af76-41dcd538deb9 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                                          Â

                                      Baudžiamoji

byla Nr. 1-145-648/2010

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01168-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.

 (S)

                                                                                                               Â

VILNIAUS  MIESTO  ANTROS  APYLINKĖS  TEISMAS

Â

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O SÂ Â Â R E S P U B L I K O SÂ Â Â V A R D U

2009 m. kovo mėn. 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Gintarei Selezniovaitei, dalyvaujant prokurorui  Rimui Juodžiui, nukentėjusiajai Š. B., gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Tamulynui, vertėjui Romuald Čaprockiui kaltinamajam D. M., viešame

teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys

neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, turintis leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio iÅ¡silavinimo,

vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos

BK 281 str. 2 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

D. M., jis, vairuodamas neblaivus kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, kad jis 2009 m. birželio 7 d., apie 01.24 val., būdamas neblaivus vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J.

B., važiuodamas Vilniuje, Tauro gatve nuo Pamėnkalnio gatvės pusės link K. K. gatvės, kelio vingyje nesugebėjęs suvaldyti

automobilio nuvažiavo nuo kelio bei užvažiavęs ant kairėje gatvės pusėje esančio Å¡aligatvio prie Tauro g. 8 namo, Vilniuje, partrenkė ir sužalojo juo ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ Å . B., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Â

Kaltinamasis

D. M. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir teisme parodė, jog įvykio dienÄ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, prieÅ¡ tai iÅ¡gėręs 3-4 bokalus alaus ir 300 g degtinės, pamena, kad važiavo JakÅ¡to gatve. Kaip partrenkė nukentėjusiÄ jÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos nepamena, nes nepastebėjo, kad apskritai buvo įvykis. Kai pajuto smÅ«gį, galvojo, kad į medį atsitrenkė. Tik atsimena, kad važiavo pirmyn ir atsidÅ«rė prie policijos komisariato vartų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji Š. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykis buvo

2009 m. vasara birželio mėn. Ji su draugu apie 01:00 val. ėjo namo. Paties momento, kaip įvyko susidūrimas nepamena. Ji atsibudo

ant Å¡aligatvio. Pamatė savo draugÄ , jis klausė, ar ji gyva. Keistai jautėsi, nesuprato kas dedasi. Pamatė, kad jai iÅ¡ galvos bėga kraujas. Bandė atsistoti, lankstyti kojas ir tuo metu viskas buvo gerai. Draugas jÄ paguldė ant žemės, po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Greitoji pagalba jÄ nuvežė į ligoninę. Jai buvo diagnozuotas kaklo antrojo slankstelio lūžis, dvi kirstinės žaizdos ir smegenų sukrėtimas. Draugas sakė, kad matė kaip maÅ¡ina greitai pravažiavo ir, jiems einant Å¡aligatviu, jÄ nubloÅ¡kė.

Tarnybiniai pranešimai ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir eismo įvykio planas patvirtina, kad eismo įvykis įvyko Tauro gatvėje, kur rasta nukentėjusioji Š. B., automobilio vėžės ir kraujo pėdsakai, o pabėgęs iš įvykio vietos automobilis Ford Focus (duomenys neskelbtini) rastas Akmenų gatvėje (b.l. 3, 5- 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu nustatyta, jog D.

M. vairuoto automobilio Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: dužo priekinkis stiklas, lūžo priekinis bamperis, sudaužytas kairės pusės žibintas bei posūkio žibintas, deformuotas kairys sparnas, įlenktas ir deformuotas variklio dangtis, įbrėžtas kairės pusės statramstis (b.l.17-18).

M. Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2387/09(01) patvirtina, kad Š. B. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio srityjke, muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, stuburo antrojo sklankstelio lamko lūžis, odos nubrozdijimas dešiniame klube, poodinės kraujosruvos pakinklio ir dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo II kaklo slankstelio lanko lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.26-28).

M. Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 2952/09(01) ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 928 patvirtina, kad eismo įvykio metu D. M. buvo neblaivus (kraujyje etilo alkoholio rasta 2,18 %), kas atitinka vidutinį girtumÄ (t.1, b.l. 40, 41).

IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, Tarnybiniu praneÅ¡imu bei Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir planu, Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais, specialisto iÅ¡vadomis, įrodyta, kad D. M., vairuodamas kelių transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktÄ (2008-04-16 redakcija), kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Å . B. sveikata. IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad kaltinamasis nepasirinko saugaus greičio, bei kaltinimas pažeidus KET 133 ir

134 punktų reikalavimus. Nustatyta, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo

priežastis buvo ta, kad automobilį kaltinamasis vairavo neblaivus, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir partrenkė nukentėjusiÄ jÄ . Minėtas KET 14 punktas

draudžia neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, todėl neblaivus asmuo aplamai negali vairuoti transporto priemonės, dėl ko reikalauti iÅ¡ jo kitų KET reikalavimų vykdymo, pagal kaltinimÄ - saugaus greičio ar pareigos prieÅ¡ kliÅ«tį sustoti ar apvažiuoti jÄ , nėra jokio teisinio pagrindo. Kaltinamojo

D. M. veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiÄ jai Å . B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vada bei Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad autoįvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,18 promilės etilo

alkoholio . Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo D. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis D. M. teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus Priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Trakų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįraÅ¡ytas (b.l.57-63),  dirba, gauna minimalias pajamas, padarė neatsargų nusikaltimÄ .

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 54 str., 55 str. 61 str. nuostatas, atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu - baudÄ , mažesnę už jos vidurkį. Kadangi kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra tikslinga kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimÄ naudotis specialia teise, t.y. uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji Å . B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teisme civilinį ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų kurį laikÄ gydėsi gydymo įstaigose, yra patyrusi fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo apėmusi emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas.

Kaltinamasis

civilinį ieškinį pripažino iš dalies, tačiau neturtinės žalos dydžio įvardyti negalėjo.

Civilinis atsakovas UADB ,,ERGO Lietuva“ pareiškime nurodė, kad jo atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 1000 EUR (3452,80 litų) ribose, tačiau civilinį ieškinį jų atžvilgiu prašė atmesti.

Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, kad nukentėjusiajai Å . B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji gydėsi ligoninėje, jai buvo susiÅ«tos žaizdos galvoje, taikytas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tam tikrÄ laikÄ buvo apribota galimybė laisvai judėti ir bendrauti, ji 2 mėn. neÅ¡iojo kaklo įtvarÄ . Byloje nukentėjusioji dėl turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis Å¡iuo metu dirba, jo mėnesinis darbo užmokestis yra minimalus. Kaltinamasis nurodė, kad nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs aptartų kriterijų visumÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 7000 litų.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.

1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Todėl dalį neturtinės žalos 3452,80 Lt privalo atlyginti UAB „ERGO Lietuva“, likusiÄ neturtinės žalos dalį kaltinamasisÂ

D. M..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:

           D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) litų baudÄ .

Nustatyti trijų mėnesių terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ LT247300010112394300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800. Ä®mokos kvitÄ bÅ«tina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ , 415 kab.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti D. M. trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Š. B. 7000 litų neturtinės žalos:

iš UADB „ERGO Lietuva“ - 3452,80 litų,

iš D. M. – 3547,20 litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                               Â

    Artūras Pažarskis