8229717f-aaa3-4451-9d2f-89ab54ce3cdc · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lenkijos bendrovės Smartwings Poland sp. z o. o. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kovo mažosios bendrijos „Atidėtas skrydis“ ieÅ¡kinį atsakovei Lenkijos bendrovei Smartwings Poland sp. z o. o. dėl kompensacijos priteisimo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Atidėtas skrydis“ (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ 2007  m.  liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«rÄ (toliau ir Reglamentas Nr. 861/2007), 4  straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpilžiusi standartinę A ieÅ¡kinio formÄ . IeÅ¡kovė, naudodamasi Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«ra, prašė iÅ¡ atsakovės Lenkijos bendrovės Smartwings Poland sp. z o. o. (buvęs bendrovės pavadinimas - Travel Service Polska sp. z  o. o.) (toliau ir atsakovė) priteisti 3200 Eur dydžio kompensacijÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad turtinius reikalavimus atsakovei reiÅ¡kia remdamasi tuo, kad 2018  m. lapkričio 20 d. turėjęs vykti skrydis iÅ¡ Tarpautinio Vilniaus oro uosto į M. A. oro uostÄ buvo atidėtas daugiau nei 3 valandoms. Minėtu skrydžiu turėjo skristi G. P., B. P., D. Z., Å . Z., M. B., G. S., D. P. ir J. P.. Atidėjus skrydį, pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau ir Reglamentas Nr. 261/2004) 5 straipsnio 1 dalies c punktÄ keleiviai turi teisę gauti komensacijÄ , kuri turi bÅ«ti iÅ¡mokėta pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b) punktas nustato, jog atÅ¡aukto skrydžio keleiviai turi teisę gauti 400 Eur dydžio kompensacijÄ visų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju.

Minėta kompensacija turi bÅ«ti mokama ir atidėto skrydžio atveju kaip iÅ¡aiÅ¡kino Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo formuojamoje praktikoje. Kiekvienam iÅ¡ aukščiau nurodytų keleivių priklauso 400 Eur dydžio kompensacija už skrydžio atidėjimÄ . Kadangi visi aukščiau nurodyti keleiviai savo teisę gauti kompensacijÄ perleido MB „Atidėtas skrydis“, tai ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovės (oro vežėjo) 3200 Eur kompensacijÄ .

3. Atsakovė Lenkijos bendrovė Smartwings Poland sp. z o. o. pateikė teismui užpildytÄ atsiliepimo C formÄ ir atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IÅ¡samesni nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai ir argumentai atsiliepime į ieÅ¡kinį nenurodyti, tik pažymima, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės Lenkijos bendrovės Smartwings Poland sp. z o. o. ieÅ¡kovei MB „Atidėtas skrydis“ 3200  Eur dydžio kompensacijÄ , 6 procentų dydžio metinines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 3200  Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007 nuostatas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikoma valstybės narės, kurioje vykdoma procedūra, proceso teisė (19 straipsnis).

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl skrydžio atidėjimo fakto bei aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) skrydį 2018 m. lapkričio 20 d. iÅ¡ Tarptautinio Vilniaus oro uosto į M. A. oro uostÄ (duomenys neskelbtini) vykdė bÅ«tent atsakovė. Keleiviai G. P., B. P., D. Z., Å . Z., M. B., G. S., D. P. ir J. P. (toliau – Keleiviai) 2018  m. lapkričio 20 d. minėtu skrydžiu turėjo iÅ¡skristi 18 val. 15 min., tačiau skrydis buvo atidėtas 1 val. 00 min. Atstumas tarp Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir M. A. oro uosto sudaro 3321,88 km.

7. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad Keleiviai kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administracijÄ (toliau – Administracija) su skundu dėl atidėto skrydžio. Lietuvos transporto saugos administracijos teisės skyriaus atsakyme „Dėl skundo“ nurodyta, kad Administracija kreipėsi į Smartwings (atsakovę), praÅ¡ydama pateikti įrodymÄ , kad skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių arba sumokėti keleiviams kompensacijÄ . Administracijos atsakyme taip pat nurodoma, kad Smartwings (atsakovė) nepateikė atsakymo į Administracijos praÅ¡ymÄ per nustatytÄ terminÄ bei paraginimÄ .

Tačiau, teismui pateiktame atsakovės atsakyme į D. Z. žinutę nurodoma, jog atsakovė, atsakydama į gautÄ pretenzijÄ , atsipraÅ¡o už visus nepatogumus, susijusius su (duomenys neskelbtini) skrydžiu iÅ¡ Vilniaus į M. A. 2018  m.  lapkričio 20 d. Atsakyme paaiÅ¡kinama, jog minėtas vėlavimas atsirado dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo kontroliuoti ir pasiÅ«lė sumokėti 200 Eur dydžio kompensacijÄ minėtai keleivei. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė faktiÅ¡kai pripažino keleivės teisę į kompensacijÄ .

8. Taip pat teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir pradinių kreditorių (Keleivių) buvo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu Keleiviai perleido nuosavybės teises į savo piniginius reikalavimus į atsakovę pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.

9. Teismas pažymėjo, jog Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos numato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atidedamas. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad atÅ¡aukto skrydžio keleiviai turi teisę gauti 400 Eur dydžio kompensacijÄ visų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Europos  Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali bÅ«ti prilyginti atÅ¡auktų skrydžių keleiviams teisės į kompensacijÄ taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta teise į kompensacijÄ , kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietÄ tris ar daugiau valandų vėliau nei iÅ¡ pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensacijÄ , jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. Å is Europos  Teisingumo Teismo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra Reglamento Nr. 261/2004 sudėtinė dalis ir turi bÅ«ti taikomas aiÅ¡kinant Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytÄ keleivių teisę į kompensacijÄ .

Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, atÅ¡aukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensacijÄ , kuriÄ skrydį vykdantis vežėjas iÅ¡moka pagal 7 straipsnį, iÅ¡skyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, nei atsakyme keleivei D. Z., nei teismui nepateikė jokių įrodymų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178  straipsnis), kad 2018  m. lapkričio 20 d. iÅ¡ Tarptautinio Vilniaus oro uosto į M.

A. oro uostÄ vykdytas skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti ir kurios Å¡alintų Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintÄ atsakovės prievolę mokėti kompensacijas atidėto skrydžio keleiviams.

10. Teismas pabrėžė, kad ir civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovė nesumokėjo kompensacijos nei keleiviams (pradiniams kreditoriams), nei ieÅ¡kovui (reikalavimo teisės įgijėjui). Teismas konstatavo, kad atsakovės keleiviai (pradiniai kreditoriai) įgijo teisę į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1  dalies b punkte numatytÄ kompensacijÄ , todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101- 6.110 straipsnius turėjo teisę jÄ perleisti kitiems asmenims, Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovei. Vadovaujantis Reglamento 5  straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies b punktu, CK 6.101- 6.110 straipsniais ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 3200 Eur dydžio kompensacijÄ , o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos pagrindu 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3200 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11. Teismas atmetė atsakovės argumentus ir motyvus dėl senaties termino taikymo tuo pagrindu, kad atsakovė nenurodė atsiliepime kada prasidėjo ir kada baigėsi ieÅ¡kinio senaties terminas, kokiame teisės akte nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, o apsiribojo tik bendro pobÅ«džio praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senatį. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų) į jį argumentai 12.

Atsakovė Lenkijos bendrovė Smartwings Poland sp. z o. o. (toliau ir apeliantė1) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o teismo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti dėl jurisdikcijos taisyklių pažeidimo. Jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad tokio pažeidimo nėra, praÅ¡o teismo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir, taikant Lenkijos teisę, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus arba sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.

13. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamÄ ginÄÄ priskyrė savo kompetencijai. Nurodo, kad pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsižvelgiant į atsakovės – oro vežėjo – buveinės vietÄ , ginÄÄ nagrinėti kompetentingas Lenkijos teismas.

14. Be to, kad ginčas priskirtinas Lenkijos teismo kompetencijai, jam taip pat taikytina atsakovės šalies, t. y. Lenkijos teisė, kaip tai numatyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 5 straipsnio 2 dalyje.

15. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo atsakovės pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ „Travel Service grupės keleivių ir bagažo vežimo oro transportu sÄ lygos“, galiojantį nuo 2017 m. gegužės 3 d., kuris taikytinas Å¡iam atvejui, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimui netaikė ieÅ¡kinio senaties.

16. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamos bylos teismingumas nustatytinas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau ir Reglamentas Nr. 1215/2012) nustatytas taisykles. Viena svarbiausių alternatyviosios jurisdikcijos taisyklių įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012, 7 straipsnio 1 punkte ir taikoma byloms, kylančioms iÅ¡ sutartinių santykių. Pagal Å¡iÄ taisyklę byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose.

Vežimo oru atveju prievolės vykdymo (paslaugos suteikimo) vieta turi bÅ«ti laikoma tiek lėktuvo iÅ¡vykimo, tiek atvykimo vieta. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių dviejų vietų yra pakankamai susijusi su bylos materialiaisiais elementais ir todėl užtikrina glaudų ryšį tarp sutarties ir jurisdikcijÄ turinčio teismo, kurio siekiama Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatytomis taisyklėmis. Remiantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) iÅ¡aiÅ¡kinimu pateiktu 2009 m. liepos 9 d. sprendime priimtame byloje Nr. C-204/08, keleivių pervežimo oro transportu iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ pagal sutartį, sudarytÄ su oro bendrove, kuri yra skrydį vykdanti oro vežėja, atveju nagrinėti Å¡ia vežimo sutartimi ir 2004 m. vasario 11 d.

Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 295/91, grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl kompensacijos jurisdikcijÄ turi, ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra, tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo iÅ¡vykimo ar atvykimo vieta, teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 541/2009).

18. Papildomai pažymi, kad siekiant užtikrinti vartotojų apsaugÄ , kai kurios Reglamento Nr. 1215/2012 jurisdikcijos taisyklės turėtų bÅ«ti taikomos neatsižvelgiant į atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ (preambulės 14 punktas). Reglamento Nr. 1215/2012 18 straipsnio 1 dalis tiesiogiai numato, kad vartotojas gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitai sutarties Å¡aliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties Å¡alies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties Å¡alies nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.

Reglamento 1215/2012 18 straipsnyje, esančiame jo II skyriaus 4 skirsnyje, nustatytos jurisdikcijos dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, taisyklės netaikomos vežimo sutartims, iÅ¡skyrus sutartis, kuriose už bendrÄ kainÄ numatyta kelionė ir nakvynė (žr. ESTT 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-213/18, 14 punktÄ ). IeÅ¡kovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju už bendrÄ kainÄ buvo numatytas ne tik vartotojų nuskraidinimas į paskirties vietÄ , bet ir buvo numatytos kitos paslaugos bei nakvynė.

Kitaip tariant, vežimo sutartis buvo organizuotos turistinės kelionės dalis ir visas kelionių paketas buvo teikiamas už bendrÄ kainÄ . Dėl to skrydžio keleiviai turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl kompensacijos priteisimo valstybėje narėje, kurioje yra keleivių nuolatinė gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovei iÅ¡ keleivių perėmus reikalavimo teisę į oro vežėjÄ , ji turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Lietuvos  teismams, nes tokiÄ teisę turėjo ir keleiviai kaip vartotojai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.  e3K- 3- 386- 1075/2019).

19. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasitvirtintos keleivių ir bagažo pervežimams bei su vežimu susijusioms paslaugoms taikomos „Bendrosios vežimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) neleidžia daryti kitokių iÅ¡vadų, nepaisant to, kad tokiose taisyklėse atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai ir bÅ«tų numačiusi atitinkamÄ nuostatÄ dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos taikymo. Atsižvelgus į tai, kad keleivio vežimo sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei, teismas ex officio turėtų vertinti atitinkamos sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.).

Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavęs ir ESTT (žr. ESTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08). Pažymi, kad Å¡iuo atveju ginčas yra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais (vežimo sutartis, kaip minėta, buvo organizuotos turistinės kelionės dalis, kuriÄ buvo užsakę vartotojai).

20. Vertindamas oro vežėjo standartines sutarties sÄ lygÄ dėl teismingumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo sutarties sÄ lyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iÅ¡ tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties Å¡alies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimÄ ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismÄ kaÅ¡tus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos, kaip nagrinėjamos bylos atveju.

Taigi, tokia vartojimo sutarties sÄ lyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesÄ Å¾ininga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Pažymi, kad analogiÅ¡kai vartojimo sutarties sÄ lygÄ dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertino ir ESTT (žr. ESTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-240/98–C-244/98; ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-243/08).

21. Atkreipia dėmesį, jog vienoje paskutinių savo iÅ¡nagrinėtų bylų, ESTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad, siekiant užginčyti teismo jurisdikcijÄ nagrinėti oro transporto bendrovei pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, grindžiamÄ Reglamentu Nr. 261/2004, keleivio ir Å¡ios oro transporto bendrovės sudarytos vežimo sutarties sÄ lygos dėl jurisdikcijos pastaroji negali panaudoti prieÅ¡ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę, kuriai keleivis perleido savo reikalavimÄ .

Atitinkamai tokia vartotojo, t. y. lėktuvo keleivio, ir komercinės veiklos subjekto, t. y. Å¡ios oro transporto bendrovės, sudarytos sutarties, kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso komercinės veiklos subjekto buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija, sÄ lyga dėl jurisdikcijos, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, laikytina nesÄ Å¾ininga, remiantis 1993 m.  balandžio  5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalimi (žr.

ESTT 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-519/19).

22. Galiausiai pažymi, kad skrydžio keleiviai nebuvo sudarę jokių sutarčių su atsakove. Atsakovės kaip oro vežėjo vykdomas skrydis buvo numatytas su trečiuoju asmeniu sudarytoje kelionės paslaugų paketo sutartyje, pagal kuriÄ numatytas ir apgyvendinimas. Nepaisant to, skrydį vykdžiusiam oro vežėjui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl kompensacijos priteisimo patenka į Reglamento Nr. 44/2001 4 straipsnio 1 punkte vartojamÄ sÄ vokÄ â€žbylos, kylančios iÅ¡ sutarčių“, kaip ji suprantama pagal minėtÄ reglamento nuostatÄ (žr. ESTT 2020 m. kovo 23 d. sprendimas, priimta byloje Nr. C-215/18).

23. Apibendrindama teigia, kad ieÅ¡kovės nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikÅ¡ti reikalavimai buvo teismingi Lietuvos teismams; skrydžio keleiviai nebuvo sudarę jokių sutarčių su atsakove ir dėl to atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtos taisyklės negali bÅ«ti taikomos (atsakovės kaip oro vežėjo vykdomas skrydis buvo numatytas su trečiuoju asmeniu sudarytoje kelionės paslaugų paketo sutartyje); Atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai į sutartį, sudaromÄ su vartotojais, įtrauktos nuostatos dėl iÅ¡imtinio teismingumo yra nesÄ Å¾iningos ir dėl to teismo ex officio pripažintinos negaliojančiomis.

24. Kadangi skrydžio keleiviai nebuvo sudarę jokių sutarčių su atsakove, atsakovės vienašališkai parengtos Taisyklės negali būti taikomos, todėl ginčui taikytina Lietuvos teisė ir joje numatyti senaties terminai.

25. IeÅ¡kovė pažymi, kad tik Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio) (CPK 3 straipsnio 2 dalis; CK 1.12 straipsnio 1 dalis). Jeigu užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise (CK 1.12 straipsnio 2 dalis).

Jeigu teismui ar ginčo Å¡aliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos  Respublikos teisė (CK 1.12 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė pažymi, kad Å¡iuo atveju atsakovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, susijusių užsienio teisės turiniu, atsižvelgiant į užsienio teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje. Taigi, vien dėl Å¡ios priežasties turėjo bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

26. Pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ , jei Europos SÄ junga nereglamentuoja atitinkamos srities, procesinė ieÅ¡kinių, skirtų užtikrinti teisės subjektams iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės kylančių teisių apsaugÄ , reiÅ¡kimo tvarka turi bÅ«ti užtikrinta pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisinę sistemÄ , tačiau Å¡ia tvarka turi bÅ«ti paisoma ekvivalentiÅ¡kumo ir veiksmingumo principų (žr. ESTT 2010 m.  lapkričio 25 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje C‑429/09, 72 punktÄ ).

ESTT iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinių, kuriais praÅ¡oma priteisti Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniuose numatytÄ kompensacijÄ , pareiÅ¡kimo terminas turi bÅ«ti nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės nacionalinę teisę tiek, kiek atitinkama tvarka atitinka ekvivalentiÅ¡kumo ir veiksmingumo principus (žr. ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-139/11). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (turtinės, neturtinės). Taigi, Å¡iuo atveju dėl kompensacijos už sutrikdytÄ skrydį priteisimo turi bÅ«ti taikomas Lietuvos teisėje numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris yra trys metai.

27. Galiausiai pažymi, kad CK 1.37 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog aplinkybė, kad Å¡alys susitarimu pasirinko sutarčiai taikytinÄ užsienio teisę, nėra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas, kurių Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti ar jų atsisakyti. Å alių susitarimu pakeisti ieÅ¡kinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarkÄ draudžiama (CK 1.125  straipsnio 12 dalis). CK nuostatos, susijusios su ieÅ¡kinio senatimi, imperatyvios. Dėl to Å¡alims nėra leidžiama susitarti, kad nebus taikomos imperatyvios CK nuostatos, kurios numato trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , juolab, kai toks susitarimas sudaromas su vartotoju ir nuostatos dėl taikytinos teisės (įskaitant senaties termino) yra standartinės sÄ lygos, įtrauktos į verslo subjekto parengtas tipines taisykles.

28. IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti taikoma Lietuvos teisė; skrydžio keleiviai nebuvo sudarę jokių sutarčių su atsakove ir dėl to atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtos taisyklės negali bÅ«ti taikomos; atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai į sutartį, sudaromÄ su vartotojais, įtrauktos nuostatos dėl taikytinos teisės yra nesÄ Å¾iningos ir dėl to teismo ex officio pripažintinos negaliojančiomis; atsakovė neįrodė praÅ¡omos taikyti užsienio teisės turinio; nagrinėjamoje byloje taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nustatytinas pagal Lietuvos teisę ir jis yra trys metai; Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti ar atsisakyti taikyti imperatyvias Lietuvos teisės normas dėl ieÅ¡kinio senaties. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės Lenkijos bendrovės Smartwings Poland sp. z o. o. ieÅ¡kovei MB „Atidėtas skrydis“ 3200 Eur dydžio kompensacijÄ , 6  procentų dydžio metinines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 3200 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

31. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamÄ ginÄÄ priskyrė savo kompetencijai. Nurodo, kad pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (toliau ir Reglamentas Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsižvelgiant į atsakovės – oro vežėjo – buveinės vietÄ , ginÄÄ nagrinėti kompetentingas Lenkijos teismas.

Be to, kad ginčas priskirtinas Lenkijos teismo kompetencijai, jam taip pat taikytina atsakovės šalies, t. y. Lenkijos teisė, kaip tai numatyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (toliau ir Reglamentas Nr. 593/2008) dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 5 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas netinkami vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl nepagrįstai ieškovės reikalavimui netaikė ieškinio senaties.

Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos 32. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį pasinaudodama ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«ra nustatyta 2007  m.  liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007 (toliau ir Reglamentas Nr. 861/2007), nustatančio Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«rÄ . Reglamentas Nr. 861/2007, alternatyviai valstybių narių įstatymuose numatytoms procedÅ«roms, nustato Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«rÄ , skirtÄ supaprastinti ir pagreitinti ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimÄ tarpvalstybinio pobÅ«džio bylose ir sumažinti iÅ¡laidas (Reglamento Nr. 861/2007 1 straipsnis).

Kolegija pažymi, kad skirtingai nei teigia atsakovas, Reglamentas Nr. 861/2007 nenustato jurisdikcijos taisyklių.

33. Jurisdikcijos taisyklės, civilinėse ir komercinėse bylose, tarp Europos SÄ jungos valstybių narių nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau ir Reglamentas Nr.  1215/2012 ir/arba Reglamentas Briuselis Ia). IeÅ¡kinys, dėl kompensacijos priteisimo, be kita ko, grindžiamas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.  261/2004 (toliau ir Reglamentas Nr. 261/2004), nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.

34. Apeliantė, visų pirma apeliuoja į Å¡alių susitarimÄ , dėl jurisdikcijos, dėl ko, jos nuomone, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1215/2012, 25 straipsnio nuostatas, jurisdikcija priskirtina Lenkijos teismams. Atsakovė, laikosi pozicijos, kad susitarimas dėl jurisdikcijos priskyrimo Lenkijos teismams, laikytinas sudarytu, atsižvelgiant į vieÅ¡ai vežėjo internetiniame portale skelbiamas Keleivių ir bagažo vežimo oro transportu sÄ lygas, kurių 18.1. punkto c papunktyje nustatyta „visiems santykiams tarp vežėjo ir keleivio taip pat yra taikoma tos Å¡alies teismų jurisdikcija, kurioje yra atitinkamo vežėjo buveinė. Å ių teismų jurisdikcija buvo nustatyta pagal reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (Briuselis I bis) 25 straipsnį.“ IeÅ¡kovė, tuo tarpu, laikosi pozicijos, kad susitarimas dėl jurisdikcijos apskirtai nebuvo sudarytas, nes Keleiviai pirko visÄ kelionės paketÄ , įskaitant skrydį, iÅ¡ turizmo agentÅ«ros.

35. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (kelionės dokumentų), matyti, kad keleiviai iÅ¡ UAB „Itaka Lietuva“ įsigijo kelionės paketÄ , tame tarpe skrydį iÅ¡ Tarpautinio Vilniaus oro uosto į M. A. oro uostÄ , kurį vydkė atsakovė. Pateitkų dokumentų priede yra nurodyta, kad <...> turistas patvirtina, kad jis prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį turėjo galimybę susipažinti su skrydį vykdančio oro vežėjo keleivių ir bagažo vežimo sÄ lygomis, raÅ¡tu ar kitoje laikmenoje gavo pagrindines vežimo sÄ lygas (jei perka kelionę lėktuvu) <...>.

36. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau ir ESTT) aiÅ¡kinadamas Reglamento Nr. 1215/2012, 25 straipsnio taikymÄ , yra nurodęs, kad teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigÄ in limine litis iÅ¡nagrinėti, ar Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarė dėl jurisdikcijos sÄ lygos (Å¡is susitarimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tikslus), nes Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais Å¡iuo aspektu siekiama užtikrinti, kad susitarimas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų sudarytas (Å¡iuo klausimu žr. 2013 m. vasario 7 d.

Sprendimo Refcomp, C?543/10, 27 punktÄ ir jame nurodytÄ jurisprudencijÄ ir 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo Saey Home & Garden, C?64/17, 25 punktÄ ir jame nurodytÄ jurisprudencijÄ ). Dėl jurisdikcijÄ suteikiančios nuostatos, įtvirtintos standartinėse sÄ lygose, ESTT yra pareiÅ¡kęs, kad tokia nuostata teisėta tuo atveju, jei abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties tekste yra aiÅ¡ki nuoroda į standartines sÄ lygas, kuriose yra tokia nuostata (2016 m. liepos 7 d. Sprendimo H?szig, C?222/15, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37. Nagrinėjamu atveju, pateiktuose kelionės dokumentuose, nėra jokios aiÅ¡kios nuorodos į apeliantės minimas Travel Service grupės keleivių ir bagažo vežimo oro transportu sÄ lygas, galiojančias nuo 2017 m. gegužės 3 d., o vien pastarųjų prieinamumas internete negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alies valios iÅ¡raiÅ¡ka sudarant susitarimÄ dėl jurisdikcijos.

38. Be to, kaip teisingai pažymi ieÅ¡kovė, net jeigu susitarimas ir bÅ«tų laikomas sudarytu, tai ESTT praktikoje yra pažymėta, kad į sutartį įtraukta sÄ lyga dėl jurisdikcijos iÅ¡ esmės gali sukelti padarinių tik Å¡ios sutarties sudarymui pritarusių Å¡alių tarpusavio santykiams (2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Refcomp, C?543/10, 29 punktas ir 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Leventis ir Vafeias, C?436/16, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Be to, detalizuodamas aptariamų nuostatų taikymÄ , tais atvejais, kuomet sÄ lyga dėl jurisdikcijos remiamasi ne prieÅ¡ sutarties, kurioje ta sÄ lyga įtvirtinta, Å¡alį, bet prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, ESTT iÅ¡aiÅ¡kino, kad siekiant užginčyti teismo jurisdikcijÄ nagrinėti oro transporto bendrovei pareikÅ¡tÄ Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, keleivio ir oro transporto bendrovės sudarytos vežimo sutarties sÄ lygos dėl jurisdikcijos ta bendrovė iÅ¡ esmės negali panaudoti prieÅ¡ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę, kuriai keleivis perleido savo reikalavimÄ (2020 m. lapkričio 18 d.

Sprendimo Ryanair, C-519/19, 46, 47 punktai). Pastarajame sprendime, teismas be kita ko iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad vartotojo, t. y. lėktuvo keleivio, ir komercinės veiklos subjekto, t. y. Å¡ios oro transporto bendrovės, sudarytos sutarties, kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso komercinės veiklos subjekto buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija, sÄ lyga dėl jurisdikcijos, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, laikytina nesÄ Å¾ininga, remiantis 1993  m.  balandžio 5  d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalimi.

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Keleivių reikalavimus perėmusi įmonė, o Keleiviai nebuvo sudarę tiesiogiai sutarčių su oro vežėju. Å iuo aspektu, ESTT 2020 m. kovo 26 d. Sprendime, byloje C-215/18, yra nurodęs <...> 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos  reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis ReglamentÄ (EEB) Nr. 295/91, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad tris ar daugiau valandų atidėto skrydžio keleivis gali skrydį vykdžiusiam oro vežėjui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl kompensacijos pagal Å¡io reglamento 6 ir 7 straipsnius priteisimo, net jei Å¡is keleivis ir Å¡is oro vežėjas nėra sudarę sutarties ir aptariamas skrydis yra kelionės paslaugų paketo, kuriam taikoma 1990 m. birželio 13 d.

Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų, dalis <...> Reglamento Nr. 44/2001 15–17 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad ieÅ¡kinys dėl kompensacijos priteisimo, keleivio pareikÅ¡tas skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, su kuriuo Å¡is keleivis nėra sudaręs sutarties, nepatenka į Å¡ių straipsnių, susijusių su specialiÄ ja jurisdikcija bylose dėl vartojimo sutarčių, taikymo sritį. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, plačiau nepasisako dėl ieÅ¡kovės nurodomų argumentų, susijusių su vartojimo teisiniams santykiams taikytinų jurisdikcijos taisyklių.

40. ESTT aiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrÄ Ä¯traukÄ ir 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrÄ Ä¯traukÄ , nustatančiÄ , kad teikiant paslaugas jurisdikcija priskiriama valstybės narės, kurioje paslaugos buvo arba turėtų (turėjo) bÅ«ti suteiktos pagal sutartį, teismams, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatavo, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties Å¡alis, tiek lėktuvo iÅ¡vykimo, tiek atvykimo vieta turi bÅ«ti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikcijÄ nagrinėti reikalavimÄ dėl kompensacijos pagal Å¡iÄ vežimo sutartį ir ReglamentÄ Nr. 261/2004, kai ieÅ¡kovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimÄ kelti lėktuvo iÅ¡vykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (2009 m. liepos 9 d.

Sprendimo Rehder, C?204/08, 43 ir 47 punktai).

41. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl jurisdikcijos nepriskirtinumo Lietuvos teismams laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais. Dėl taikytinos teisės ir ieÅ¡kinio senaties 42. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad susitarimas dėl jurisdikcijos nebuvo sudarytas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai iÅ¡vadai, dėl Å¡alies valios iÅ¡raiÅ¡kos, vertinant tame pačiame 18.1. punkto c papunktyje, anot apelianto sulygtÄ iÅ¡lygÄ , dėl taikytinos teisės. Å i sÄ lyga nustatyta taip:

„Ši teisė yra taikytina pagal reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 5 straipsnio 2 dalį.“ 43. Reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 5 straipsnio 2 dalis, be kita ko nustato, kad tiek, kiek keleivių vežimo sutarčiai taikytina teisė nepasirinkta pagal antrÄ pastraipÄ , sutarčiai taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jei iÅ¡vykimo vieta arba paskirties vieta yra toje valstybėje. Taigi, nagrinėjamu, nėra pakankamo teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog turėtų bÅ«ti taikoma Lenkijos materialinė teisė.

Be to, kaip minėta, ieškinys grindžiamas Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu kompensavimo taisykles atidėto ar atšaukto skrydžio atveju, t. y. tiesioginio taikymo materialinės teisės aktu.

44. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendime, byloje Nr. C-139/11, 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis ReglamentÄ (EEB) Nr. 295/91, aiÅ¡kintinas taip, kad terminas ieÅ¡kiniams dėl Å¡io reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo reikÅ¡ti nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį.

45. Nagrinėjamu atveju, skrydis atidėtas 2018 m. lapkričio 20 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2020 m. vasario 18 d., taigi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų pažeidimų 46. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad teismas padarė ir kitų procedÅ«rinių pažeidimų. Pastaruosius grindžia iÅ¡ esmės netinkamu Keleivių ir bagažo vežimo oro transportu sÄ lygų įvertinimu, apeliuojant į jurisdikcijos ir taikytinos teisės taisyklių pažeidimÄ , dėl ko teismas jau pasisakė aukščiau, bei tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vežėjo pasiÅ«lymas sumokėti kiekvienam keleiviui 200 Eur kompensacijÄ yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99).

48. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali bÅ«ti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr.  16034/90). Tačiau iÅ¡ sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobÅ«džio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigÄ motyvuoti sprendimÄ , iÅ¡plaukiančiÄ iÅ¡ Konvencijos 6 straipsnio, gali bÅ«ti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997  m.  gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 20772/92).

49. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog „<...> vėlavimas atsirado dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo kontroliuoti ir pasiÅ«lė sumokėti 200 Eur dydžio kompensacijÄ minėtai keleivei. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė faktiÅ¡kai pripažino keleivės teisę į kompensacijÄ â€œ nelemia iÅ¡vados, kad teismas vien tik Å¡ios nustatytos aplinkybės pagrindu tenkino ieÅ¡kinį, nes tokia apelianto pozicija, prieÅ¡tarauja teismo sprendimo turiniui.

Akivaizdu, kad pastaroji aplinkybė, teismo buvo vertinama kartu su visu įrodymų visetu, vertinant atsakovo pareigÄ atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus. Dėl procesinės bylos baigties 50. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 51. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl ko jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : atsakovės Lenkijos bendrovės Smartwings Poland sp. z o. o. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė