8229256b-e7e5-4fc2-8cd6-28b9303d186f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3506-1153/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33924-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. K., ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, atsakovui R. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei Jurgitai Bareikienei, AB Swedbank banko atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui R.

K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų santuokos nutraukimo byloje nagrinėjimų klausimų, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, antstolė Jurgita Bareikienė, AB Swedbank bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė L. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) nutraukti ieÅ¡kovės L. K. ir atsakovo R. K. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2) nustatyti vaikų D. K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina L. K.;

3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: atsakovui – K., ieškovei – K.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. sÅ«naus D. K. iÅ¡laikymui po 350 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ mokamÄ nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. sÅ«naus A. K. iÅ¡laikymui po 250 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ mokamÄ nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės;

6) nustatyti, kad lėšos vaikų išlaikymui indeksuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.72 straipsnio 11 dalimi, 3.78 straipsnio 6 dalimi, 3.208 straipsniu ir 6.288 straipsnio 3 dalimi;

7) paskirti lėšų vaikams tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę L. K.;

8) nustatyti tokiÄ tėvo R. K. bendravimo su vaikais tvarkÄ : 8.1) tėvas pasiima vaikus iÅ¡ vaikų motinos kas antrÄ savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.; 8.2) kas antras Å¡ventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.; 8.3) vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu;

9) priteisti atsakovui R. K. ieÅ¡kovės L. K. vardu registruotÄ automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2004 m. lapkričio 18 d.;

10) priteisti ieÅ¡kovei L. K. atsakovo R. K. vardu registruotÄ VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006 m. rugsėjo 13 d.;

11) pripažinti prievoles pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-2574-506/2019 antstolei Jurgitai Bareikienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB Swedbank bankui asmeninėmis atsakovo prievolėmis;

12) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuokÄ . Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. K., o (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. K. Pažymi, kad santuoka su atsakovu yra iÅ¡irusi dėl charakterių skirtumų, atsakovo nepagarbaus nuolatinio elgesio su ieÅ¡kove, smurto naudojimo ieÅ¡kovės atžvilgiu bei nuolatinio girtavimo. Atsakovas nesidomi nepilnamečių sÅ«nų gyvenimu, nedalyvauja juos auklėjant, eilę metų neteikia lėšų jiems iÅ¡laikyti.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovė iÅ¡laiko vaikus viena iÅ¡ savo gaunamų pajamų ir motinos teikiamos paramos. Dėl atsakovo kaltės bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas ir daro žalÄ sÅ«nų vystymuisi, todėl vienintelė iÅ¡eitis yra santuokos nutraukimas. Atsakovas turi bÅ«ti pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, nes nuolat girtauja, naudoja psichologinį smurtÄ , grasina susidoroti. Santuokos metu Å¡alys nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu kartu su atsakovu įsigijo du automobilius – VW PASSAT.

Pažymi, kad ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis VW PASSAT priteistinas atsakovui, kadangi jis juo naudojasi (vairuodamas šį automobilį, bÅ«damas neblaivus, automobilį sudaužė), o atsakovo vardu registruotas automobilis turi bÅ«ti priteistinas ieÅ¡kovei, kadangi po to, kai ji įsigijo, ieÅ¡kovė jį suremontavo savo lėšomis, perėjo techninę apžiÅ«rÄ , naudojosi ir nuolat remontavo. Kompensacija už ieÅ¡kovei priteistinÄ atsakovo vardu registruotÄ bei didesnę vertę turintį automobilį, atsakovui neturi bÅ«ti priteista, kadangi atsakovas sudaužė ieÅ¡kovės vardu registruotÄ automobilį ir jo nesuremontavo.

Bylos įrodymai šias aplinkybes patvirtina. Pažymi, kad šalių vaikai nori gyventi su ieškove, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teigia, kad atsakovas nevykdo išlaikymo teikimo pareigos, todėl iš atsakovo turi būti priteistas sūnaus D. K. naudai 350 Eur išlaikymas, o A. K. 250 Eur išlaikymas iki jų pilnametystės. Nurodo, kad išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis.

IÅ¡laikymo sau – ieÅ¡kovė nereikalauja. IeÅ¡kovė siÅ«lo bendravimo tvarkÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas yra paėmęs vartojimo kreditÄ iÅ¡ AB Swedbank banko, taip pat atsakovo atžvilgiu antstolė Jurgita Bareikienė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å is iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas dėl atsakovo padarytos avarijos pasekmių, kuriÄ atsakovas padarė neblaivus. IÅ¡ieÅ¡kotojas pagal šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ieškovė prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.

3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0018/19/01976, vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019 dėl 1 500 Eur konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Trečiasis asmuo neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimui R. K. skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/01976, pripažinti asmenine atsakovo prievole, o dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Prašė bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

4. Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Trečiasis asmuo AB Swedbank bankas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Pateikė teismui 2021 m. balandžio 30 d. su atsakovu R. K. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 21-014440-GV kopijÄ .

6. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ byloje. Nurodo, kad Å¡alių Å¡eima Tarnybai dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Å eima gyvena 81 kv. m 4 kambarių bute, bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu, bÅ«stas erdvus. Berniukai turi savo atskirÄ kambarį, kuriuo dalinasi.

Kambaryje yra dviaukÅ¡tė vaikiÅ¡ka lova, spinta, vaikiÅ¡kas kilimas, 2 raÅ¡omieji stalai, daug vaikiÅ¡kų knygų, dėlionių, žaislų. Sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Tarnyba nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Mano, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti vaikų iÅ¡laikymų sumos (350 Eur D. K. ir 250 Eur A. K.) galėtų patenkinti berniukų poreikius.

Mano, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos galėtų būti patikslintas toje dalyje, kurioje minimos šventės. II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė 7. 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymu buvo nustatytas 6 mėnesių susitaikymo terminas ir byla sustabdyta. 2022 m. liepos 18 d. ieškovės prašymu bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

8. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovui pripažinus visus ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai, nepraÅ¡o priteisti ir neteiks papildomų įrodymų dėl dar 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ .

9. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino visus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 140 straipsnio 2 dalies. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas nusprendė baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

10. Tretieji asmenys ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl bylÄ nuspręsta nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 11. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė L. K. (buvusi pavardė – J.) ir atsakovas R. K. sudarė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuokÄ . (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė sÅ«nus – D. K., (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė sÅ«nus – A. K.

12. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso Å¡alies – atsakovo teisę pripažinti ieÅ¡kinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinį pripažįsta. Kai ieÅ¡kinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasiraÅ¡yti standartinę ieÅ¡kinio pripažinimo formÄ (Å¡ios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). RaÅ¡ytinis atsakovo pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ . Kai atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį, jeigu nėra Å¡io Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

13. Tokios aplinkybės byloje nustatytos, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino visiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinimÄ (Å¡ios aplinkybės užfiksuotos teismo posėdžio metu protokole, garso įraÅ¡e), teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai nepateikė prieÅ¡taravimų dėl bylos tolesnio nagrinėjimo (t. y. pritarė bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės baigimui). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės vyko įprasta tvarka, teismo posėdyje dėl Å¡ių aplinkybių (bylos nagrinėjimui baigimui iÅ¡ esmės, kai atsakovas pripažino visus reikalavimus) buvo iÅ¡klausyti visi dalyvavę asmenys (t. y. ieÅ¡kovė, jos atstovas ir atsakovas), tretieji asmenys (jų atstovai) ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas buvo tinkamai informuoti ir Å¡ie pasirinko teise nedalyvauti teismo posėdyje, jiems teisės apribotos nebuvo, jie savo teisėmis galėjo naudotis visa apimtimi.

Atsakovui buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, tarp jų ir dėl ieškinio pripažinimo, patvirtino, kad savo teises ir pareigas suprato.

14. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio pripažinimas yra ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo besÄ lygiÅ¡kas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieÅ¡kinį, tarp bylos Å¡alių Å¡ioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl Å¡ios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, gali suraÅ¡yti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino visus ieškinio reikalavimus.

16. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas ir atsakovo visiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio pripažinimÄ , teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu, suraÅ¡o sutrumpintus motyvus pripažintose ieÅ¡kinio dalyse. SuraÅ¡ant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės 17. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

19. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas netinkamai elgėsi Å¡eimoje. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nuolatos nepagarbiai elgėsi su ieÅ¡kove, naudojo ieÅ¡kovės atžvilgiu smurtÄ , nuolat girtavo, nesidomėjo nepilnamečių vaikų gyvenimu, nedalyvauja juos auklėjant, neteikia lėšų jiems iÅ¡laikyti. Dėl atsakovo kaltės bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas ir daro žalÄ sÅ«nų vystymuisi.

Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymu buvo nustatytas 6 mėnesių susitaikymo terminas ir byla sustabdyta. 2022 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymu bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nurodžius, kad atsakovas toliau vartoja alkoholinius gėrimus, naudoja psichologinį bei fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. 2022 m. liepos 4 d. pradėtas atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metų atstumu laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.

20. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltės sutiko, jas pripažino ir jų neginčijo, pripažino ieškinį šioje dalyje.

21. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkinamas ir atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, iÅ¡ esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas. Todėl Å¡alių santuoka nutraukiama pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo 22. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. IeÅ¡kovė po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti jai turimÄ pavardę (t. y.

„K.“), atsakovas tam neprieÅ¡taravo, todėl teismas palieka ieÅ¡kovei turimÄ pavardę „K.“, o atsakovui turimÄ pavardę „K.“. Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo 23. IeÅ¡kovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio iÅ¡laikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui bÅ«tų ženkliau reikalingas iÅ¡laikymas po santuokos nutraukimo, Å¡alims sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, iÅ¡laikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Dėl turto padalijimo 24.

Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.

25. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino teismui, kad vienintelis bendras (santuokoje įgytas) ginčo šalių dalintinas turtas yra transporto priemonės – 1) ieškovės L. K. vardu registruotas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

2) atsakovo R. K. vardu registruotas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra tarp šalių ginčo, kad automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 000 Eur, o automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 000 Eur.

26. IeÅ¡kovė praÅ¡o ieÅ¡kiniu priteisti atsakovui R. K. ieÅ¡kovės L. K. vardu registruotÄ automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės), o ieÅ¡kovei L. K. atsakovo R. K. vardu registruotÄ VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės). IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas naudojosi ieÅ¡kovės vardu registruotu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, bÅ«damas neblaivus, jį sudaužė, dėl to automobilio vertė yra mažesnė. Automobiliu VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi, prižiÅ«ri ir remontuoja ieÅ¡kovė. Teigia, kad kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę vertę turintį automobilį atsakovui neturėtų bÅ«ti priteista, kadangi atsakovas sudaužė ieÅ¡kovės vardu registruotÄ automobilį ir jo nesuremontavo, t. y. ieÅ¡kovė praÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pilnai pripažino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir tokį turto pasidalinimÄ .

Šalių kreditoriai savo pozicijos ar prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto dalijimo būdo (ir nukrypimo nuo lygių dalių) nepareiškė.

27.  CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nukrypimas nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę turi bÅ«ti bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaikų interesus (CK 3.123 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ Â CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje.

Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019 kopija) patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas R. K., bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį (apgadino bendrÄ Å¡eimos automobilį). IeÅ¡kovė nepraÅ¡o (nereiÅ¡kia reikalavimo) kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ atsakovui naudojant Å¡iÄ transporto priemonę ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, padarius eismo įvykį esant neblaiviam ir jÄ apgadinus, tačiau praÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant turtÄ natÅ«ra.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , į tai, kad atsakovas pilnai pripažino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ (jo neginčija), o Å¡alių kreditoriai savo pozicijos ar prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomo turto dalijimo bÅ«do taip pat nepareiÅ¡kė (neginčijo), taip pat į byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės leidžia nukrypti nuo sutuoktinių lygių principo, dalijant turtÄ natÅ«ra. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimai yra tenkinami – nutraukus santuokÄ priteisti atsakovui R.

K. asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovės L. K. vardu registruotÄ automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės), o ieÅ¡kovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovo R. K. vardu registruotÄ VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės). Kompensacija (500 Eur) atsakovui nėra mokama, kadangi nukrypstama nuo lygių dalių principo.

29. Kito ginčo Å¡alių dalintino turto nenustatyta. Dėl prievolių padalijimo 30. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo turi bÅ«ti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sÄ lygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

32. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikta įrodymų apie tai, kad sutuoktiniai turi šiuos kreditorius – antstolė Jurgita Bareikienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB Swedbank bankas.

33. Ginčo tarp šalių ir kreditorių dėl prievolių nėra. Atsakovas pripažįsta ieškinyje nurodytas jo asmenines prievoles. Sutuoktiniai nurodė, kad bendrų prievolių neturi. Kreditoriai (tretieji asmenys) byloje taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio dalies pripažįstant ieškinyje nurodytas prievoles atsakovo asmeninėmis.

34. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0018/19/01976, vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019 dėl 1 500 Eur konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Trečiasis asmuo neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimui R. K. skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/01976, pripažinti asmenine atsakovo prievole.

35. Pagal CK 6 knygos 3 skirsnio taisykles iÅ¡ sutuoktinio delikto (vienasmeniÅ¡kų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 straipsnis ir kt.) atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimÄ bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytÄ Å¾alÄ ar sumokėti baudas, yra asmeninės, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t. y., antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos.

36. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Å¡i atsakovo prievolė (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) yra kilusi nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pagrindu, byloje nesant ginčo, Å¡i atsakovo prievolė trečiajam asmeniui (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-2574-506/2019, kurį vykdo antstolė Jurgita Bareikienė, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo R. K. prievole.

37. Dėl prievolės trečiajam asmeniui AB Swedbank bankui. Kaip minėta, bankas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, savo pozicijos teismui dėl Å¡ios prievolės neatskleidė, neginčijo ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti atsakovo prievoles bankui asmeninėmis. Teismui pateikta 2021 m. balandžio 30 d. su atsakovu R. K. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 21-014440-GV kopija. IÅ¡ sutarties matyti, kad kredito gavėjas yra atsakovas R. K. IeÅ¡kovė nėra Å¡ios sutarties Å¡alimi (nėra kredito gavėjas), nėra laidavusi už sutarties vykdymÄ .

Atsakovas pripažino, kad Å¡i prievolė yra jo asmeninė, t. y. kad paimta jo, susijusi su jo asmeninių poreikiu tenkinimu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Å¡i prievolė pagal 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-014440-GV po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo R. K. prievole. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 38. Sprendžiant, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis).

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norÄ , tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygos. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas.

Bylos duomenimis abu vaikai (D. K. ir A. K.) nuo pat gimimo prižiÅ«rimi ir gyvena su motina (ieÅ¡kove). Kurį laikÄ atsakovas dar gyveno su ieÅ¡kove ir vaikais, tačiau Å¡iai dienai vaikų tėvai (ginčo Å¡alys) gyvena atskirai. Tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su motina (ieÅ¡kove). Vaikai su ieÅ¡kove gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė su vaikais gyvena 81 kv. m 4 kambarių bute, bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu, bÅ«stas erdvus.

Berniukai turi savo atskirÄ kambarį, kuriuo dalinasi. Kambaryje yra dviaukÅ¡tė vaikiÅ¡ka lova, spinta, vaikiÅ¡kas kilimas, 2 raÅ¡omieji stalai, daug vaikiÅ¡kų knygų, dėlionių, žaislų. Sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Tarnyba nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Atsakovas su reikalavimu Å¡ioje dalyje pilnai sutinka. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, Å¡alių pozicijÄ nurodytu reikalavimu, taip pat Å¡alių vaiko faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų A. ir D.

K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove L. K. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo 39. Vaiko iÅ¡laikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

40. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

41. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

42. Orientacinio kriterijaus nustatymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rÅ«pinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis iÅ¡leidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklÄ , gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Ä®rodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ orientacinį bÅ«tino iÅ¡laikymo dydį.

Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko iÅ¡laidų dydžiui nustatyti, nes klausimÄ dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų iÅ¡laidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iÅ¡ esmės pagal Å¡alių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi bÅ«ti pateikta teismo poreikių analizė pagal Å¡alių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

43. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. sÅ«naus D. K. iÅ¡laikymui po 350 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ mokamÄ nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, o sÅ«naus A. K. iÅ¡laikymui po 250 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ mokamÄ nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikta konkrečios vaikų poreikių lentelės, pateikti duomenis apie Å¡alių turtinę padėtį. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai. Tarnyba iÅ¡vadoje taip pat pažymėjo, kad toks iÅ¡laikymas galėtų užtikrinti vaikų poreikius.

44. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, Å¡alių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, nurodytus vaikų poreikius, taip pat Å¡alių galimybes dirbti bei (ir) gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir Å¡alių pozicijÄ Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje (t. y. tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Å¡io iÅ¡laikymo dydžio) bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkina ir iÅ¡ atsakovo priteistinas 350 Eur dydžio iÅ¡laikymas sÅ«nui D. K., o sÅ«nui A. K. 250 Eur dydžio iÅ¡laikymas, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

45. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams D. ir A. K. iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieÅ¡kovė L. K., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymÄ ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Å i teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 46. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , t. y.

1) tėvas pasiima vaikus iÅ¡ vaikų motinos kas antrÄ savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.;

2) kas antras šventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.;

3) vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu. Ginčo dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo nėra, atsakovas pripažįsta šį reikalavimÄ .

47. Ä®statymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimÄ ir tinkamųjų raidos sÄ lygų sudarymÄ . Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu.

Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimÄ â€“ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Ä®statymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

48. Kaip minėta, ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinyje konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka yra tinkama, atitinka vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu, užtikrina atsakovo teisę (kartu ir pareigÄ ) matytis ir bendrauti su vaiku, yra aiÅ¡ki ir konkreti. Todėl teismas, atsižvelgęs į Å¡ių aplinkybių visumÄ , tenkina šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nustato ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , t. y.

1) tėvas pasiima vaikus iÅ¡ vaikų motinos kas antrÄ savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.;

2) kas antras šventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.;

3) vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu.

49. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismÄ (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

51. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė yra patyrusi Å¡ias faktines bylinėjimosi iÅ¡laidas – sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį. Taip pat ieÅ¡kovė pateikė įrodymus apie Å¡ias patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 500 Eur už teisines advokato padėjėjo paslaugas konsultuojant ieÅ¡kovę ir parengiant ieÅ¡kinį (2021 m. gruodžio 16 d. sÄ skaita), t. y. bendrai patyrė ir pateikė įrodymų apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovui pripažinus visus reikalavimus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovė nebepraÅ¡o priteisti ir neteiks papildomų įrodymų dėl dar 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjo pagalbÄ .

52. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 600 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (100 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato padėjėjo pagalbÄ ). 2022 m. sausio 11 d. nutartimi teismas buvo atidėjęs ieÅ¡kovei likusios nesumokėtos 30 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ (ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡i suma turi bÅ«ti priteista valstybės naudai iÅ¡ atsakovo), taip pat ieÅ¡kovė buvo atleista už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo priteisimo (ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡i suma turi bÅ«ti priteista valstybės naudai iÅ¡ atsakovo).

Taip pat buvo patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų už paÅ¡to iÅ¡laidas. Kaip minėta, CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti Å¡iÄ normÄ (atleisti jį nuo valstybės iÅ¡laidų).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti Å¡iÄ normÄ , kadangi atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas pripažino visus ieÅ¡kinio reikalavimus, padėjo bylÄ iÅ¡nagrinėti operatyviai, nevilkinant. Taigi, abi bylos ginčo Å¡alys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti ieÅ¡kovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo R. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti turimÄ pavardę „K.“, o atsakovui turimÄ pavardę „K.“.

Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuokÄ atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (k. 188659752) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019, kurį vykdo antstolė Jurgita Bareikienė vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/01976, yra asmeninė atsakovo R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB Swedbank bankui (k. 112029651) pagal 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-014440-GV, yra asmeninė atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaikų motina (ieÅ¡kove) L. K. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 350 Eur (trys Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti vaikams A. K. ir D. K. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieÅ¡kovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini). SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Nustatyti atsakovo R. K. ir vaikų A. K., D. K. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. Tėvas pasiima vaikus iÅ¡ vaikų motinos kas antrÄ savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.;

2. Kas antras šventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.;

3. Vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atleisti atsakovÄ R. K. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas Malijauskas