2019-01-08 Nr. AB-1211-3-62-3-02659-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-43-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02659-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus pavaduotojo T. B. parengtą 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 7-2425 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2S-3436; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. P. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Išanalizavęs pareiškėjo skundą, teismas sprendė, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, t. y. kėlė ginčą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN-AK. Teismo vertinimu, pareiškėjas nekėlė ginčo iš santykių, susijusių su Pravieniškių PN-AK veikla, vykdant priskirtas viešojo administravimo subjekto funkcijas.

Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ginčas kilo ne viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė tokio pačio pobūdžio skundą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo keliamas reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, teigdamas, jog nuteisimas iki gyvos galvos nesuteikiant vilties dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo išeiti į laisvę anksčiau, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo R. P. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės kilęs dėl lygtinio paleidimo nesuteikimo ir yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teismas darė išvadą, kad ginčas, kylantis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, jog nesiekia lygtinio paleidimo, o dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, kuris nenumato galimybės jam išeiti į laisvę anksčiau laiko, patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas dėl skundo priėmimo, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas jo skundo reikalavimų pagrįstumas, bus analizuojami ginčą sprendžiant iš esmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, teismingumo byloje Nr. T-7-2013).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 str.). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, kai pareiškėjai, siekdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kreipiasi į teismą, prašydami teismo įpareigoti pataisos įstaigą parengti kreipimosi į teismą dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-41-11; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su įstaigos veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reiškė reikalavimą panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 7-2425 ir Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2S-3436, kuriais netenkintas prareiškėjo prašymas pristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai, ir priteisti jam 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas savo reikalavimus siejo su Pravieniškių PN-AK administracijos galbūt netinkamai atliktais veiksmais lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos procese. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė analogiško pobūdžio skundą, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-3928-595/2018 perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė