2021-05-19 Nr. AB-10764-3-62-3-01261-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1186-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01261-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos 12.3; 12.15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Rivona“) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaišiadorių agrofirma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, atsakovas) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (7.45-4.2)K-12853 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kauno AVMI iš naujo svarstyti klausimą dėl UAB „Kaišiadorių agrofirma“ 2017 m. sausio 13 d. tikslintos 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijos priėmimo (apskaitymo).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė atsakovui 2019 m. balandžio 26 d. prašymą dėl 2017 m. sausio 13 d. patikslintos 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijos (toliau – ir patikslinta PVM deklaracija) priėmimo (apskaitymo). Skundžiamu Sprendimu Kauno AVMI atsakė, kad pareiškėjo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis atsisakoma suvesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenų bazę.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracija buvo patikslinta dėl teismo patvirtinta taikos sutartimi anuliuotos pareiškėjo 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KAV Nr. 21349 (toliau – ir Paslaugos sąskaita), išrašytos UAB „Rivona“ už jos produkcijos sandėliavimą-saugojimą. Tarp pareiškėjo ir UAB „Rivona“ vyko civilinis ginčas dėl 2013 metais pareiškėjo patalpose buvusios ir pareiškėjui vėliau nuosavybėn perleistos UAB „Rivona“ produkcijos kiekio ir UAB „Rivona“ prievolės atsiskaityti už jos sandėliavimą-saugojimą. UAB „Rivona“ įrodinėjo produkcijos trūkumą ir trūkstamos dalies tiekimą pareiškėjui įformino 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra RKZ Nr. 000015477 (toliau – ir Produkcijos pirkimo sąskaita). Pareiškėjas nesutiko su produkcijos trūkumu ir pareikalavo iš UAB „Rivona“ atlyginti produkcijos sandėliavimo-saugojimo išlaidas pagal UAB „Rivonai“ išrašytą 2013 m. kovo 19 d. Paslaugos sąskaitą (šios sąskaitos UAB „Rivona“ nepriėmė (grąžino pareiškėjui), neapskaitė ir joje nurodyto pirkimo PVM į atskaitą neįsitraukė). Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016 (toliau – ir Taikos sutartis) Paslaugos sąskaita buvo anuliuota.

4. Vykstant minėtam civiliniam ginčui atsakovas patikrino pareiškėjo PVM apskaičiavimą bei mokėjimą ir 2016 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte bei Kauno AVMI 2016 m. liepos 20 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir VMI 2016 m. spalio 18 d. sprendime nurodė, kad įvertinti teiktų saugojimo ir sandėliavimo paslaugų realumą nėra galimybės, o pateikti UAB „Kaišiadorių agrofirma“ atlikti kiaulienos likučių sandėliavimo-saugojimo skaičiavimai nepatvirtina pačios sandėliavimo-saugojimo paslaugos. 2016 m. Taikos sutartimi anuliavus Paslaugos sąskaitą, kurioje išskirtas 36 626,72 Eur (126 464,74 Lt) tiekimo PVM buvo įtrauktas į pareiškėjo 2013 m. apskaitą, deklaruotas ir sumokėtas. Pareiškėjas 2017 m. sausio 13 d. pateikė patikslintą 2013 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, atitinkamai mažindamas mokėtiną pardavimo PVM ir siekdamas susigrąžinti permoką. Taigi, PVM apskaita koreguota ir patikslinta PVM deklaracija pateikta pasibaigus civiliniam ginčui ir dar vykstant mokestiniam ginčui. Atsižvelgiant į tai, kad vyko mokestinis ginčas dėl UAB „Rivona“ išrašytos 2013 m. kovo 19 d. Produkcijos pirkimo sąskaitos, atsakovas nusprendė patikslintos PVM deklaracijos priėmimo klausimą spręsti pasibaigus mokestiniam ginčui. Pasibaigus mokestiniam ginčui, Kauno AVMI priėmė ginčijamą Sprendimą.

5. Pareiškėjo manymu, Sprendime nėra jį pagrindžiančių motyvų, svarstymai apie mokesčių ir civilinės teisės tarpusavio santykį stokoja ryšio su ginčo situacija. Mokestinio ginčo, susijusio su patikrinimu už atitinkamą laikotarpį, pasibaigimas neatima teisių į jo metu atliktą PVM apskaitos ir deklaravimo koregavimą/taisymą (tokie ribojimai nėra nustatyti jokiais įstatymais). Pareiškėjo teigimu, sąskaitoje atvaizduotas sandoris neįvyko (UAB „Rivona“ Paslaugos sąskaitos niekada nepripažino, jos neįsitraukė į savo apskaitą, galiausiai ji buvo anuliuota), be to, šio tiekimo mokestinio ginčo metu nepripažino ir atsakovas, atitinkamai nėra PVM objekto. Pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti atlygio ir jo niekada negavo iš UAB „Rivona“, todėl pareiškėjo savo lėšomis pagal Paslaugų sąskaitą sumokėtas 36 626,72 Eur (126 464,74 Lt) pardavimo PVM, anuliavus šią sąskaitą ir patikslinus PVM deklaraciją, jam grąžintinas. Atsakovas Sprendimu atsisakydamas suvesti Patikslintos PVM deklaracijos duomenis tiesiogiai trukdo jos pagrindu apskaityti PVM permoką. Atsakovas nepagrįstai prejudicinę galią teikia teismo nenustatytoms aplinkybėms, teigdamas, jog ginčas dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių jau išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-642-442/2019.

6. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Kauno AVMI 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (04.7.2)FR0682-460 dėl 2016 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-366 tvirtinimo ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu dėl klaidų taisymo Nr. (04.7.2) FR0682-495 nurodė pareiškėjui sumokėti papildomai priskaičiuotus 43 137,83 Eur PVM, 10 902,72 Eur PVM delspinigius ir 4 314 Eur PVM baudą. Kauno AVMI atlikti mokestiniai patikrinimai (pirminis 2015 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-274 ir pakartotinis 2016 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-366) apėmė tiek pardavimo PVM, tiek PVM atskaitos apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo įvertinimą, nustatyta PVM mokestinė prievolė be sankcijų – 43 137,83 Eur. Patikrinimų metu dėl pareiškėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Rivona“ už produkcijos laikymo (saugojimo) paslaugas nustatyta, kad 2013 m. kovo 19 d. UAB „Kaišiadorių agrofirma“ išrašė paslaugos pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Serija KAV Nr. 21349 UAB „Rivona“, kurioje įvardintos sandėliavimo paslaugos pagal 2010 m. birželio 8 d. gamybos sutartį Nr. 10-016 už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn., paslaugos apmokestinamoji vertė – 174 412,96 Eur, pardavimo PVM suma – 36 626,72 Eur, iš viso mokėjimo suma – 211 039,68 Eur. Išrašyta PVM sąskaita faktūra įtraukta į 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos apmokestinamąsias pajamas, apskaičiuota ir deklaruota pardavimo PVM suma yra 36 626,72 Eur.

8. Nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimais pareiškėjas juos skundė, tačiau visose mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose jo skundai atmesti. LVAT išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas su pareiškėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 41 137,83 Eur PVM pagal UAB „Rivona“ vardu išrašytą 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RKZ Nr. 000015477 aplinkybes (tame tarpe ir Taikos sutartį) ir konstatavo, kad mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotos PVM sumos yra teisingos. Taigi mokesčių administratorius pagrindė, kad pareiškėjas pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą realiai paslaugų neįsigijo (apmokestinamasis sandoris neįvyko), t. y. nėra vienos iš privalomų teisės į PVM atskaitą sąlygosi.

9. Vertindamas Taikos sutartį, LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad sandoriai civilinėje byloje vertinami pagal civilinius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Mokestiniai teisiniai santykiai reguliuojami mokesčių teisės normomis. Dėl tų pačių veiksmų kvalifikavimo pagal atskirų teisės šakų normas, gali kilti skirtingos teisinės pasekmės. Sprendimai civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis) ir administracinėje byloje (LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartis) neprieštarauja vienas kitam. Teismo patvirtinta taikos sutartis galutinio teismo sprendimo galią (res judicata) turi tik jos šalims, taigi Taikos sutartimi civilinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami UAB „Kaišiadorių agrofirma“ apmokestinimo PVM klausimai. Visi šio ginčo klausimai yra išnagrinėti mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ir galutinai išspręsti LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis ir pareiškėjas 2010 m. birželio 8 d. sudarė gamybos sutartį Nr. 2010-016-10, kuria UAB „Kaišiadorių agrofirma“ įsipareigojo paskersti UAB „Rivona“ tiekiamus gyvulius ir atlikti skerdienos sudalinimo bei gautos produkcijos paskirstymo paslaugas, o netinkamą prekybai skerdieną nupirkti. Gamybos sutartis buvo vykdoma iki 2013 m. kovo mėn. UAB „Rivona“ perdavė gyvas kiaules pareiškėjui, iš jų pareiškėjas pagamino skerdienos, kurios apskaitinis likutis tiek pagal jo, tiek pagal UAB „Rivona“ buhalteriją atitiko 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą RKZ Nr. 000015477. UAB „Rivona“ pardavė, taip pat ir perdavė pareiškėjui PVM sąskaitoje faktūroje nurodomą produkciją. Pagal 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RKZ Nr. 000015477 parduota produkcija, vadovaujantis 2010 m. birželio 8 d. gamybos sutartimi, buvo laikoma pareiškėjo Bendrovėje, nes pareiškėjas nuo 2010 metų iki 2013 metų teikė UAB „Rivona“ skerdimo paslaugą. Kai pareiškėjas pareikalavo atsiskaityti už produkcijos sandėliavimą, kilo ginčas, nes UAB „Rivona“ nesutiko su tokiu reikalavimu, kadangi UAB „Rivona“ neužsakė šaldytos mėsos ir neprašė jos saugoti. UAB „Rivona“ ir pareiškėjas dėl šio ginčo pasirašė Taikos sutartį.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Kauno AVMI iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo 2017 m. sausio 13 d. tikslintos 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijos priėmimo (apskaitymo). Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1595,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

12. Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš skundžiamo akto turinio nėra aišku, kodėl atsakovas visiškai nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracija buvo patikslinta dėl teismo patvirtinta Taikos sutartimi anuliuotos pareiškėjo 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KAV Nr. 21349, išrašytos UAB „Rivona“ už produkcijos sandėliavimą-saugojimą.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisę patikslinti mokesčio deklaraciją ir tai padarė nepraleisdamas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Atsakovas Sprendime nesirėmė jokiais deklaracijų tikslinimą ir mokestinių prievolių apskaitymą reglamentuojančiais teisės aktais, bet savo atsisakymą suvesti patikslintos PVM deklaracijos duomenis grindžia išimtinai įsiteisėjusio teismo sprendimo galia. Teismas pažymėjo, kad šie atsakovo motyvai yra visiškai nepagrįsti, nes mokestinis ginčas, išspręstas LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, buvo kilęs dėl pareiškėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 41 343,54 Eur (142 751 Lt) PVM pagal UAB „Rivona“ vardu išrašytą 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RKZ Nr. 000015477. Būtent dėl Taikos sutartimi anuliuotos Paslaugos sąskaitos, kurioje išskirtas 36 626,72 Eur (126 464,74 Lt) tiekimo PVM buvo įtrauktas į pareiškėjo 2013 m. apskaitą, deklaruotas ir sumokėtas, pareiškėjas 2017 m. sausio 13 d., pateikdamas patikslintą 2013 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, ir siekia susigrąžinti sumokėtą pardavimo PVM 36 626,72 Eur permoką. Šios aplinkybės dėl 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KAV Nr. 21349 anuliavimo ir tuo pagrindu patikslintos deklaracijos pateikimo nebuvo minėto mokestinio ginčo objektu, todėl atsakovo rėmimasis LVAT nutartimi, sprendžiant patikslintos deklaracijos priėmimą, yra nepagrįstas. Atsakovas Sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl, pareiškėjo teigimu, neteisingai (nepagrįstai) išrašytos PVM sąskaitos anuliavimas nesudaro pagrindo tikslinti PVM deklaraciją (priimti pateiktą patikslintą PVM deklaraciją). Mokesčių administratorius, atliekantis mokestinį patikrinimą, neįvertino tinkamai mokesčio mokėtojo pateiktos patikslintos deklaracijos, dėl to administraciniu sprendimu galėjo būti neteisingai nustatytas mokestinės prievolės dydis. Mokesčių administratorius nevertino, kodėl nepripažino pareiškėjo išrašytos PVM sąskaitos, nuo kurios paskaičiuotas pardavimo PVM ir kuris sumokėtas į biudžetą, anuliavimo fakto. Minėti Sprendimo turinio trūkumai yra esminiai.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra buvo anuliuota, tačiau šia nutartimi nebuvo panaikinta pati UAB „Rivona“ ir pareiškėjo sudaryta gamybos sutartis Nr. 10-016 bei įvykę sandoriai. Be to, PVM sąskaita faktūra Serija KAV Nr. 21349 buvo anuliuota po jau atlikto pareiškėjo mokestinio patikrinimo.

14.2. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis atsisakoma suvesti į VMI duomenų bazę, kadangi tikslinant deklaraciją nepateikta naujų duomenų, o taip pat konstatavo, kad apie Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje buvo žinoma LVAT priimant 2019 m. balandžio 10 d. nutartį mokestiniame ginče. Atsakovas Sprendime pareiškėjui išsamiai nurodė, dėl kokių priežasčių nesuvedami deklaracijos duomenys į VMI duomenų bazę pasisakė dėl visų pareiškėjo 2019 m. balandžio 26 d. prašyme išdėstytų aplinkybių ir nurodė mokestinės nepriemokos išdėstymo aplinkybes. Teismas į tai neatsižvelgė.

14.3. Kauno AVMI atlikto mokestinio patikrinimo už 2013 m. metu buvo tikrinta ne tik PVM atskaita, bet ir pardavimo PVM. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad sandėliavimo sandoris neįvyko, todėl, atsakovo nuomone, Taikos sutartis nereiškia, kad sandėliavimo sandoris neįvyko. Būtent tai ir buvo išdėstyta Sprendime, kuriame pasisakyta, kad „atlikus PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, įvertinat pardavimo PVM ir PVM atskaitos apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, tikrinimo aktu nustatyta PVM mokestinė prievolė 41343,54 Eur“.

14.4. Dėl pareiškėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros KAV Nr. 21349 išsamiai pasisakyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendime (mokestinio ginčo metu), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad:

15.1. Paslaugos sąskaita buvo anuliuota Taikos sutartimi, nes UAB „Rivona“ niekad nepripažino, kad pagal 2010 m. birželio 8 d. gamybos sutartį pareiškėjas turėjo teisę į atlygį už UAB „Rivona“ produkcijos sandėliavimą-saugojimą, be to, dar prieš pasirašant Taikos sutartį Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu, kuris neįsiteisėjo dėl pasirašytos Taikos sutarties, atmetė pareiškėjo priešieškinį, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti skolą iš UAB „Rivona“ už produkcijos sandėliavimą-saugojimą.

15.2. Paslaugos sąskaita ir pagal ją pareiškėjo apskaičiuotas ir sumokėtas pardavimo PVM nebuvo LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi išnagrinėto mokestinio ginčo objektas.

15.3. Sprendime neatskleista, kodėl mokestinio ginčo objektu nebuvęs Paslaugos sąskaitos anuliavimo faktas nelaikytinas nauja aplinkybe ir kaip jos įtaka tariamai vertinta LVAT nutartimi. LVAT nutartyje, kuria remiasi atsakovas, nevertinta Paslaugos sąskaitos anuliavimo įtaka pareiškėjo PVM prievolėms arba patikslintos PVM deklaracijos duomenų teisingumas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčas dėl to paties dalyko tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

15.4. UAB „Rivona“ Paslaugos sąskaitos nepriėmė, neapskaitė ir joje nurodyto pirkimo PVM į atskaitą neįsitraukė. Tai patvirtino ir Kauno AVMI. Tuo tarpu, pareiškėjas pardavimo PVM pagal Paslaugos sąskaitą į biudžetą sumokėjo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. UAB „Rivona“ pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas Sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl, pareiškėjo teigimu, neteisingai išrašytos PVM sąskaitos anuliavimas nesudaro pagrindo tikslinti PVM deklaraciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėjas, 2017 m. sausio 13 d. teikdamas patikslintą 2013 m. kovo mėn. PVM deklaraciją atsakovui, iš esmės siekia atitinkamai sumažinti mokėtiną pardavimo PVM, tuo pačiu susigrąžinti ir PVM permoką. Šį prašymą grindžia taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016, kuria 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra KAV Nr. 21349 šalių (pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens – UAB „Rivona“) susitarimu buvo anuliuota.

19. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą, atsisakymą iš esmės grįsdamas tuo, kad šis administracinis ginčas yra tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes visi šio ginčo klausimai yra išnagrinėti mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ir galutinai išspręsti LVAT 2019 m. balandžio 10 d. neskundžiama nutartimi.

20. Byloje nustatyta, kad 2015–2016 m. buvo atliekamas pareiškėjo veiklos mokestinis patikrinimas, kuris apėmė tiek pardavimo PVM, tiek PVM atskaitos apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo įvertinimą ir buvo nustatyta pareiškėjo PVM mokestinė prievolė 43 137,83 Eur. Šio patikrinimo dalyku buvo ir 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitoje-faktūroje KAV Nr. 21349 užfiksuotos ūkinės operacijos mokestinis vertinimas, apskaičiuojant pareiškėjui mokėtinus mokesčius.

21. Mokestinio ginčo metu pareiškėjas savo argumentus dėl jam priskaičiuotų mokesčių pagrįstumo ir teisingumo grindė ir minėta taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016, kuria 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra šalių (pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens – UAB „Rivona“) susitarimu buvo anuliuota.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-642-442/2019, įvertinęs šią taikos sutartį, iš esmės priėjo prie išvados, kad 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros panaikinimas šalių susitarimu neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, jam priskaičiuotų mokesčių prasme, t. y., kad 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros panaikinimas šalių susitarimu, vykstant mokestiniam ginčui, neturi įtakos pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių pagrįstumui ir teisėtumui.

23. Visa tai lemia, kad pareiškėjas, tikslindamas deklaraciją ir tokiu būdu siekdamas įgyti teisę į PVM permoką, iš esmės siekia pakeisti mokestinio ginčo rezultatą, kuris yra užfiksuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Minėta faktinė aplinkybė dėl 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros panaikinimo šalių susitarimu buvo šio mokestinio ginčo nagrinėjimo dalyku. Todėl tai nėra nauja faktinė aplinkybė, atsiradusi po mokestinio ginčo pabaigos, kuri galėtų turėti įtakos pareiškėjo prievolės dydžiui, nustatytam mokestinio ginčo metu. Dėl to pareiškėjo siekis įgyti teisę į PVM permoką reiškia, kad šiuo veiksmu yra inicijuojamas pakartotinis mokestinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ši aplinkybė savo ruožtu lemia ir tai, kad yra negalimas pakartotinis ginčo (dėl jo atitinkamos dalies) teismine tvarka nagrinėjimas, o byla pagal pareiškėjo skundą nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą, o bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“ skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius