Legislator Case Law & Legislation
82233e75-7a67-43cc-8184-683ab37e2feb AI generated

82233e75-7a67-43cc-8184-683ab37e2feb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 82233e75-7a67-43cc-8184-683ab37e2feb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BD Development“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BD Development“ ir R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmai

Legislator headnote

AI generated

82233e75-7a67-43cc-8184-683ab37e2feb · Lietuvos apeliacinis teismas: Vilniaus apygardos teismas pripažino ginčijamÄ sutartį negaliojančia ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „BD Development“ 133 254,49 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-226/2011

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1, 114.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BD Development“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BD Development“ ir R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmai

„Pilis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. R. , dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos

taikymo.Â

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas BADB „Baltikums draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „BD Development“ ir R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmai „Pilis“ reikalaudamas pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 8 d. tarp ADB „Baltikums draudimas“ ir atsakovų sudarytÄ triÅ¡alį susitarimÄ dėl projektavimo darbų sutarties galutinio įvykdymo bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo UAB „BD Development“

133 254,49 Lt sutartimi perduoto projekto vertės ir kainos, už kuriÄ projektas buvo ginčijama sutartimi perduotas, skirtumÄ . Nurodė, kad ginčijamÄ susitarimÄ atsakovai su ieÅ¡kovu sudarė galiojant Draudimo priežiÅ«ros komisijos nustatytam draudimui ieÅ¡kovui be Draudimo priežiÅ«ros komisijos pritarimo sudaryti sandorius, kurių vertė virÅ¡ija 20 000 Lt. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas

R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firma „Pilis“ 2006 m. vasario 1 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieÅ¡kovo užduotį atlikti projektavimo darbus ir parengti techninius dokumentus bei darbų rezultatÄ perduoti ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui už atliktus darbus sumokėti 174 616,71 Lt. 2007 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firma „Pilis“ sutartį įvykdė ir darbų rezultatÄ perdavė ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas atsakovui už darbus sumokėjo tik dalį kainos – 133 254,49 Lt. Pateikdamas ieÅ¡kovui 2008 m. sausio 18 d. pretenzijÄ atsakovas R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firma „Pilis“ pareikalavo, kad ieÅ¡kovas įvykdytų savo prievolę ir sumokėtų likusius 41 362,22 Lt. Todėl ieÅ¡kovas, gavęs atsakovo pretenzijÄ , kreipėsi į Draudimo priežiÅ«ros komisijÄ su praÅ¡ymu pritarti atsiskaitymui su Å¡iuo atsakovu. Taip pat ieÅ¡kovas prašė leidimo sudaryti triÅ¡alį susitarimÄ , įtraukiant ir atsakovÄ UAB „BD Development“, pagal kurį ieÅ¡kovo skola R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmai „Pilis“ ir visos teisės į projektÄ kartu su technine dokumentacija pereitų atsakovui UAB „BD Development“. 2008 m. sausio

29 d. posėdyje Draudimo priežiÅ«ros komisija nutarė atidėti klausimo dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti skolÄ svarstymÄ . Taip pat nutarė įpareigoti ieÅ¡kovÄ kreiptis į atsakovÄ UAB „BD Development“ dėl teisių į projektÄ perleidimo sÄ lygų, galutinės mokėtinos projektuotojui sumos suderinimo ir ieÅ¡kovo iÅ¡leistų lėšų pagal projektavimo darbų sutartį susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo UAB „BD Development“, projekto perdavimo jam atveju. Tai reiÅ¡kia, kad 2008 m. sausio 29 d. sprendimu Draudimo priežiÅ«ros komisija ieÅ¡kovui jokio leidimo sudaryti sandorį nedavė. Nepaisant to, ieÅ¡kovas 2008 m. vasario 8 d. su atsakovais sudarė triÅ¡alę sutartį, kuria atsakovas UAB „BD Development“ įsipareigojo projektuotojui R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmai „Pilis“ sumokėti ieÅ¡kovo skolÄ už parengtÄ projektÄ (41 362,22 Lt), o ieÅ¡kovas perleido visas teises į projektuotojo parengtÄ ieÅ¡kovui pagal 2006 m. vasario 1 d. sutartį projektÄ .

II.     Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas pripažino ginčijamÄ sutartį negaliojančia ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „BD Development“ 133 254,49 Lt.

Teismo sprendimo motyvai: 2006 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos sprendimu visiems ieÅ¡kovo sandoriams buvo privaloma gauti Å¡ios Komisijos pritarimÄ . TokiÄ Å¡ios institucijos teisę nustatė Draudimo įstatymo 193 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Toks pritarimas dėl ginčijamos triÅ¡alės sutarties sudarymo nebuvo gautas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamasis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo dienos (CK 1.80 str. 1 d.), ir, pripažinęs sandorį negaliojančiu, taikė restitucijÄ (CK 6.222 str.). Teismas netaikė grÄ Å¾inimo natÅ«ra, įvertinęs tai, kad atsakovas UAB „BD Development“ pagal ginčijamÄ sutartį gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo projektÄ , pritaikytÄ ir tinkamÄ tik jo valdomam žemės sklypui, todėl Å¡io projekto techninės dokumentacijos ir visų teisių į projektÄ grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui bÅ«tų pastarajam nenaudingas ir beprasmis. Todėl iÅ¡ atsakovo UAB „BD Development“ teismas priteisė ieÅ¡kovui pagal negaliojantį sandorį gauto projekto vertę pinigais – atlyginimas, sumokėtas atsakovo R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmai „Pilis“ (CK 6.222 str. 1, 3 d.).

Teismas nepripažino

atsakovo UAB „BD Development“ ir trečiojo asmens E. R. pagrįstais teiginių, kad ginčo projekto

kainos dalį – 133 254,49 Lt, atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui, mokėdamas už žemės sklypÄ 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties pagrindu, nes to neįrodo nei iÅ¡ Å¡ios sutarties turinys, nei Å¡alių pateikti įrodymai. Teismas pažymėjo, kad, kad į bylÄ pateikti duomenys apie preliminariÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę patvirtina prieÅ¡ingai, t.y. tai, kad žemės sklypo dalies (552 iÅ¡ 712 kv. m.) vertė pagal vienÄ vertinimÄ yra 969 000 Lt, o pagal kitÄ â€“ nuo 900 000 Lt iki 1 050 000 Lt. Be to, teismas sprendė, kad tokia vertė nėra ir negali bÅ«ti absoliučiai sutapatinama su parduodamo sklypo kaina, sumokėta pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi sutarties kaina nustatoma abipusiai naudingu bendru sutarties Å¡alių sutarimu. IÅ¡ atsakovo R. StaÅ¡kevičiÅ«tės projektavimo firmos „Pilis“ ir ieÅ¡kovo sudaryto projektavimo darbų galutinio priėmimo-perdavimo akto matyti, kad projektavimo darbų sutarties rezultatas ieÅ¡kovui buvo perduotas tik 2008 m. sausio 21 d., kai perdavimo aktÄ pasirašė tuometis ieÅ¡kovo direktorius E. R. , t. y. jau po 2007 m. gruodžio 22 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tokių darbų rezultato dar nebuvo arba jis dar nebuvo perduotas ieÅ¡kovui. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas negalėjo to, ko dar neturėjo įgijęs, perduoti atsakovui UAB „BD Development“. Be to, tuo pačiu perdavimo aktu 2008 m. sausio 21 d. buvo susitarta dėl galutinės projektavimo darbų kainos, padidėjusios 18 775,29 Lt. Dėl kainos pasikeitimo ieÅ¡kovui ir projektuotojui susitarus tik 2008 m. sausio 21 d., nauja kaina negalėjo bÅ«ti įvertinta ir įtraukta į 2007 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokiai sutarties daliai (dėl projekto darbų dalies perdavimo) taip pat reikėjo Komisijos pritarimo, dėl kurio ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2008 m. sausio mėnesį, t. y. jau sudaręs 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį.

III.    Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,BD Development“ praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas neišklausė trečiojo asmens

E. R. , kuris ginčijamo sandorio metu vadovavo ADB ,,Baltikums draudimas“. Nebuvo išklausytas ir atsakovo kviestas liudytojas, buvęs UAB ,,BD Development“ direktorius J.

N. , nes negalėjus jam atvykti buvo atmestas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

2. Lietuvos draudimo priežiÅ«ros komisija, kaip prižiÅ«rinti ir kontroliuojanti organizacija, turėjo pastebėti, kad ADB ,,Baltikums draudimas“ sudarė neleistinÄ sandorį. IeÅ¡kovo pareiga buvo gauti leidimÄ dėl triÅ¡alio susitarimo sudarymo, todėl atsakovo sÄ Å¾iningumas Å¡ia prasme nepaneigtas. Be to, atsakovui nebuvo žinomi ADB „Balticums draudimas“ santykiai su minėta komisija.

3.

Teismas nepagrįstai nepriėmė UAB ,,BD Development“ bei trečiojo asmens E. R. argumentų, kad trišaliu susitarimu perimto projekto kaina dalinai įėjo į ADB

,,Baltikums draudimas“ UAB ,,BD Development“ perleisto žemės sklypo dalies kainÄ .

4. Teismas neteisingai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus dėl įsigyto žemės sklypo dalies įvertinimų. Turto vertės nustatymas pateiktas teismui tam, kad teismas galėtų palyginti turto vertę ir pirkimo kainÄ , vertę su projektu ir be projekto. IÅ¡ teismui pateiktų

vertinimo aktų akivaizdu, kad žemės sklypas pirktas už 1 172 448 Lt kainÄ , virÅ¡ijančiÄ vertę – 1 050 000 Lt (sklypo dalies su

projektu).

5. Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad projektavimo darbų sutarties rezultatas ieškovui buvo perduotas tik 2008 m. sausio 21 d. Šis teiginys nepagrįstas, nes byloje yra 2007 m. rugpjūčio 6 d. E.

R. pasirašytas galutinis darbų priėmimo perdavimo aktas, o žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 27 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BADB ,,Baltikums draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad:

1. Pagal 2008 m. vasario mėn. 8 d. sudarytÄ triÅ¡alį susitarimÄ UAB „BD Development“

įsipareigojimo grÄ Å¾inti 133 254,49 Lt ADB „Baltikums draudimas“ sumokėtus pinigus už projektavimo darbus numatyta nebuvo,

nors Komisija buvo įpareigojusi tai

padaryti. IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas tokį triÅ¡alį susitarimÄ , veikė prieÅ¡ingai Komisijos nurodymams, draudimo bendrovės ir jos kreditorių interesams, o tuometinis generalinis direktorius E. R. Å¡iais savo neteisėtais veiksmais jÄ dar

labiau pablogino, todėl draudimo bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

2. Atsakovas UAB „BD Development“ turėjo visÄ informacijÄ apie jam perleisto turto kainÄ (ji nurodyta 2006 m.

vasario 1 d. projektavimo darbų sutartyje Nr. 8-PR-2U06), šis atsakovas su ADB „Baltikums draudimas“ buvo

sudarę konsultavimo paslaugų teikimo ir projektų valdymo sutartis, kurių įvykdymas buvo susijęs būtent su nekilnojamojo turto objektu, esančių adresu H. Manto g.

43 a, Klaipėdoje. Be to, atsakovas žinojo, kad ieškovas tam tikrus finansinius klausimus turi derinti su Komisija (šie reikalavimai jau buvo vykdomi, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo galimybių ir dydžio pagal sutartis su atsakovu dėl konsultavimo paslaugų teikimo ir projektų valdymo).

3. Komisijos protokolai patvirtina, kad minėto žemės sklypo dalies ir projektavimo darbų pardavimai nebuvo tarpusavyje susiję sandoriai. Be to, žemės sklypo dalies pirkimas negalėjo būti siejamas ir su projektavimo darbų pirkimu (ar daliniu jų apmokėjimu), kadangi galutinis projektavimo darbų priėmimo - perdavimo aktas ieškovo vadovo buvo pasirašytas tik 2008 m. sausio 21 d., tai yra žymiai vėliau nei buvo sudarytas 2007 m. gruodžio 28 d. sandoris dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo.

4. Apeliantas nurodo, kad už žemės sklypo dalį mokėjo žymiai daugiau nei buvo to turto vertė. Tačiau atsakovo pateikta išvada

dėl preliminaraus rinkos vertės nustatymo to nepatvirtina (sandorio kaina 1 172 448 Lt, nurodyta turto vertė nuo 900 000 Lt iki 1 050 000 Lt, skaičiuojant kainÄ pridedamas PVM 18 proc. — todėl

pardavimo kaina galėtų bÅ«ti vidutiniÅ¡kai 975 000 Lt plius PVM, kas sudaro apie 1 150 500 Lt). Tai įrodo, kad į žemės sklypo dalies kainÄ nebuvo ir negalėjo bÅ«ti įtraukta ir suma, mokėtina už projektavimo darbus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CK

6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Å iame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«das, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymÄ .

CK

6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AukÅ¡taitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

Teiginį, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė dviem aplinkybėmis. Pirma, kad ginčijamu 2008 m. vasario 8 d. triÅ¡aliu susitarimu (t. 1, b. l. 25) iÅ¡ esmės turtas (projektavimo darbai) buvo perleistas už per maÅ¾Ä kainÄ , antra, kad Å¡iam sandoriui sudaryti nebuvo gautas privalomas Draudimo priežiÅ«ros komisijos leidimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos 3K-3-485/2010), tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokiam sandoriui nebuvo gautas privalomas Draudimo priežiÅ«ros komisijos pritarimas. Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jam (atsakovui) neturėjo bÅ«ti ir nebuvo žinomi ADB „Balticums draudimas“ santykiai su minėta komisija, todėl atsakovas negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu. Apeliantas taip pat nurodo, jog 133 254,49 Lt už projektavimo darbus ADB ,,Baltikums draudimas“ jau sumokėta suma buvo įskaičiuota į žemės sklypo dalies, kuriÄ ADB ,,Baltikums draudimas“ pardavė atsakovui UAB ,,BD Development“ 2007 m. gruodžio 22 d., kainÄ (1 172

448 Lt). Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos draudimo priežiÅ«ros komisijos sprendimu (t. 1, b. l. 20) nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. visiems ADB ,,Balticums draudimas“ (draudimo įmonė) sandoriams su draudimo įmone susijusiu atsakovu UAB ,,BD Development“ buvo privaloma gauti Draudimo priežiÅ«ros komisijos pritarimÄ . Tai, kad apie tokio pritarimo bÅ«tinumÄ atsakovas žinojo, patvirtina aplinkybė, jog jau sudarant 2007 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, toks leidimas turėjo bÅ«ti ir buvo gautas, ginčo dėl to byloje nėra. Pagal Draudimo įstatymo 193 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ draudimo priežiÅ«ros komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę, įpareigoti draudimo įmonę, ketinančiÄ vykdyti reikÅ¡mingus sandorius, gauti draudimo priežiÅ«ros komisijos pritarimÄ . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sandoris, sudarytas nesant bÅ«tino Draudimo priežiÅ«ros komisijos pritarimo, pažeidžia imperatyvias teisės normas.

Atsakovo UAB ,,BD ,,Development“ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, jog 2008 m. vasario 8 d. triÅ¡aliame susitarime užfiksuota, kad žemės sklypo, kuriam paruoÅ¡tas statinio projektas, nuosavybės teisė perėjo trečiajam asmeniui (atsakovui UAB ,,BD Development“), žemės sklypo techninis projektas užsakovui (ADB ,,Baltikums draudimas“) neperduotas ir už jį su vykdytoju (atsakovu R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firma ,,Pilis“) galutinai neatsiskaityta. Tai reiÅ¡kia, kad, visų pirma, jau iÅ¡ Å¡ios sutarties turinio akivaizdu, jog atsakovas UAB ,,BD Development“ Å¡iuo susitarimu apmoka tik dalį projekto kainos. Antra, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ADB ,,Baltikums draudimas“ žemės pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo parduoti to, ko pats neturėjo, t. y. iÅ¡ triÅ¡alio susitarimo turinio akivaizdu, jog sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartį ADB ,,Baltikums draudimas“ projektavimo darbų pagal 2006 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 8-PR-2006 rezultato (projekto) dar nebuvo gavęs.

Tai, kad projektavimo darbų kaina negalėjo bÅ«ti įtraukta į žemės sklypo dalies kainÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2006 m. vasario 1 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 8-PR-2006 buvo nustatyta negalutinė projektavimo darbų kaina -

155 841,42 Lt (t. 1, b. l. 15), o galutinė darbų kaina E. R. buvo patvirtinta tik 2008 m. sausio 21 d. Aplinkybę, jog E. R. apie galutinę kainÄ sužinojo tik 2008 m. sausį, patvirtina tiek iÅ¡taisyta data priėmimo-perdavimo akte (t. 1, b. l. 17), tiek atsakovÄ R. StaÅ¡evičiÅ«tės projektavimo firmÄ ,,Pilis“ atstovaujančio advokato A. Kunčiaus raÅ¡tas, kuriuo raginama atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir kurį ADB ,,Baltikums draudimas“ gavo 2008 m. sausio 18 d. (t. 1, b. l. 18). Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).

Apeliantas akcentuoja, kad skundžiamame sprendime buvo neteisingai įvertinti Å¡alių pateikti įrodymai dėl įsigyto žemės sklypo dalies įvertinimų. Apelianto nuomone, iÅ¡ teismui pateiktų vertinimo aktų akivaizdu, kad į žemės sklypo kainÄ - 1 172 448 Lt, įtraukta ir projektavimo darbų kaina, nes preliminari Å¡io turto vertė – 1 050 000 Lt. Bylos medžiaga, kaip minėta, nepatvirtina tokių apelianto argumentų, be to, jei tikėti apelianto teiginiais, tokiu atveju projektavimo darbų kaina, kuri įtraukta į žemės sklypo kainÄ , sudarytų 122 448 Lt (1

172 448-1 050 000), tačiau apie tokiÄ sumÄ bylos medžiagoje iÅ¡ viso niekur nėra kalbama, net nepriklausomai nuo to, priskaičiuojant ar nepriskaičiuojant 2008 m. sausio 21 d. perdavimo aktu nustatytÄ 18 775,29 Lt sumÄ , kuria padidėjo galutinė projektavimo darbų kaina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ADB ,,Baltikums draudimas“, 2007 m. gruodžio

18 d. kreipdamasis su praÅ¡ymu į Draudimo priežiÅ«ros komisijÄ dėl pritarimo parduoti žemės sklypo dalį, nurodė, jog žemės sklypo dalies kaina nustatyta pagal balansinę vertę, proporcingai parduodamos žemės sklypo dalies plotui - 1

172 448 Lt su PVM (t. 2, b. l. 40). Kadangi Å¡iame praÅ¡yme užfiksuota, kad žemės sklypo dalies kaina paskaičiuota atsižvelgiant į vienintelį kriterijų - balansinę sklypo vertę, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatant Å¡ios žemės sklypo dalies kainÄ , buvo įvertinti ir bÅ«simi projektavimo darbai (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad taikant restitucijÄ , atsakovas UAB „BD Development“ neprivalo grÄ Å¾inti projekto techninės dokumentacijos ir visų teisių į projektÄ ieÅ¡kovui. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „BD Development“ pagal ginčijamÄ sutartį gavo projektÄ , pritaikytÄ ir tinkamÄ tik jo valdomam žemės sklypui, taigi projekto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui bÅ«tų nenaudingas ir beprasmis. Netaikius grÄ Å¾inimo natÅ«ra, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad atsakovas UAB „BD Development“ privalo atlyginti ieÅ¡kovui pagal negaliojantį sandorį gauto projekto vertę pinigais (CK 6.222 str. 1 d.).

Apelianto argumentas, kad Draudimo priežiūros komisija, kaip prižiūrinti ir

kontroliuojanti organizacija, turėjo pastebėti, kad ADB ,,Baltikums draudimas“ sudarė neleistinÄ sandorį, nepaneigia ADB ,,Baltikums draudimas“ ir atsakovo UAB ,,BD

Development“ veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad vien Draudimo priežiūros komisijai priskirtos funkcijos negali būti traktuojamos kaip galimybė pažeidinėti imperatyvias įstatymo nuostatas.

Apeliantas be kitų argumentų, jo nuomone, patvirtinančių skundžiamo sprendimo nepagrįstumÄ nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo praÅ¡ymÄ ir neapklausė E. R. , kuris ginčijamo sandorio metu vadovavo ADB ,,Baltikums draudimas“, ir liudytojo - UAB ,,BD Development“ buvusio direktoriaus J. N. . Taip teigdamas apeliantas praÅ¡ymo apklausti nurodytų asmenų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, nors turėjo žinoti, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Be to, atsižvelgdama į tai, kad, kaip buvo konstatuota, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos iÅ¡samios esminės bylos aplinkybės, kolegija apelianto nurodytos aplinkybės nevertina kaip procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Dėl to, kas pasakyta, kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Artūras Driukas

Marytė Mitkuvienė

Nijolė Piškinaitė