2021-09-16 Nr. AB-18880-4-52-3-00436-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3930-438/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00436-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam A. S. B. (A. S. B.), jo atstovui advokatui P. V.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams Dovilei Baliukevičienei, Sunritai Bhattacharyyai (Sunrita Bhattacharyya),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisitačiusio A. S. B. (A. S. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisitačiusio A. S. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. S. B. (A. S. B.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. liepos 25 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandas. Užsienietis 2021 m. liepos 24 d. apie 21.10 valandą kartu su 2 kitais užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos veikimo teritorijoje, kai neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių Užsieniečiui teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką. Nėra nustatyta kada ir kokiu būdu Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

4. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini)., tačiau teismas tai vertina kritiškai, nes asmenų perdavimo akto matyti, kad Užsienietis VSAT pareigūnams nurodė gimęs (duomenys neskelbtini)., jau esantis pilnametis. Užsienietis prisistatydamas nurodė ne tik klaidingus duomenis apie amžių, bet keičia ir kitus anketinius duomenis – vardą ir pavardę. Daryta rentgenograma parodo, kad Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus arba vyresnis.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis nenustatytu laiku ir vieta atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kirto valstybės sieną nenustatytu laiku, neleistinai išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Teismas konstatavo, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, nevykdo sprendimo dėl apgyvendinimo stovykloje. Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės Užsieniečio atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai netaikė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, tokią savo išvadą grindė motyvais (netaikant sulaikymo Užsienietis pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat bandydamas išvengti grąžinimo į užsienio šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali bandyti pasislėpti). Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių dėl alternatyvių sulaikymo priemonių skyrimo net nesvarstė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

8.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Užsieniečio padarytas pažeidimas, kai jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro buvo vienkartinis, nėra asmens veiksmuose sistemos, kurie leistų tvirtinti, kad yra būtina jį sulaikyti.

8.3. Teismas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį. Pareiškėjo teikime nurodyta, kad Užsieniečio atvykimo data nėra žinoma. Galima pagrįstai manyti, jog Užsienietis iki tol Lietuvoje nebuvo sulaikytas, apgyvendinimo tvarkos nepažeidė, todėl nėra pagrindo manyti, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, išvyktų į kitą Europos Sąjungos valstybę.

8.4. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečiui apgyvendinti, būtų užtikrintas jo būvimas Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo būvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti Užsieniečio laisvės.

8.5. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

9. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre, sulaikymu Lenkijos Respublikos teritorijoje, ir papildomai nurodo, kad:

9.1. Pareiškėjas teigia, kad Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta, valstybės sieną kirto neteisėtai, ne per pasienio punktą, prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų, į Lietuvą atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, 2021 m. liepos 24 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir ta pačią dieną apie 21.40 valandą buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo vertinimu, Užsienietis sutrukdė valdžios institucijoms tinkamai vykdyti savo užduotis, iš kurių viena – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir vykdyti bendrą tarptautinę teisėkūrą. Užsieniečio veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti bendradarbiavimu, o jo tapatybė išlieka nenustatyta.

9.2. Užsieniečiui buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo byloje, užsienietis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl negalima laikyti užsieniečio elgesio kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.

9.3. Teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečiams. Teismas nematė galimybės taikyti Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

9.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi alternatyvi sulaikymo priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia pavojaus valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė.

9.5. Atsiliepime teigiama, kad suteikus užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad nesulaukęs galutinio sprendimo išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Nurodoma, kad užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

9.6. Remiantis išdėstytais argumentais, VSAT teigia, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu Užsieniečių registracijos centro Teikimą patenkino ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu nusprendė užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 27 d.

12. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Užsieniečio – prieglobsčio prašytojo – sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad dar nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kad užsienietis nebendradarbiauja, kad gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (ypač atsižvelgiant, jog Užsienietis neleistinai išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimu, esant Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui, Užsienietis sulaikytas pagrįstai. Paminėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nenurodė Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo, tačiau byloje buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjo tapatybė ir (arba) pilietybė nėra nustatyta.

18. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Nesant nustatytai užsieniečio tapatybei šioje byloje alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negalimas.

19. Apeliantas teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes yra pagrindo manyti, kad jis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga.

20. Paminėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 27 d. sprendimu sulaikė Užsienietį iki 2021 m. spalio 27 d., nors Teikime buvo prašoma sulaikyti Užsienietį iki 2021 m. spalio 25 d. Ši fakto klaida padaryta niekaip neargumentuojant, tačiau ji nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje tikslintina data, vietoj formuluotės „iki 2021 m. spalio 27 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. spalio 25 d.“.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi teikimai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, prieglobsčio prašytojai taip pat buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, visi kalba ta pačia kalba. Atsižvelgęs į tai, teismas, siekdamas ekonomiško ir operatyvaus sprendimo, nusprendė procesą nagrinėti viename posėdyje. Teisėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija bus įvertinama individualiai ir kiekvieno atžvilgiu bus priimtas atskiras procesinis sprendimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

22. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. spalio 27 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. spalio 25 d.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prisitačiusio A. S. B. (A. S. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. spalio 27 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. spalio 25 d.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė