2016-02-24 Nr. AB-4187-3-62-3-00042-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-230-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00042-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R., atstovaujamos advokatės D. V., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės D. V., kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–7), prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. T-691 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 1.2 punkte nurodyti būsto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) vertę pakeitusių nuomininko investicijų dydį ir jas įvertinti apskaičiuojant parduodamo savivaldybės būsto kainą, taip pat priteisti pareiškėjai iš Kauno miesto savivaldybės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi (b. l. 28–29) pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str. 1 d.). Tuo tarpu ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Atitinkamai teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėja kelia ginčą dėl privatizuojamo būsto įkainojimo, t. y. ginčas kilęs iš privatizavimo teisinių santykių. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai.

Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d., 2004 m. sausio 27 d., 2004 m. balandžio 14 d. nutartimis). Be to, teismas pažymėjo, kad santykiams, kurie šiuo atveju yra susiklostę tarp pareiškėjos ir Kauno miesto savivaldybės, nėra būdingas pavaldumas.

Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė, t. y. veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d., 2010 m. kovo 10 d., 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimis).

Teismas kartu akcentavo, kad šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies norma, nustatanti, jog privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip (rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi). Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš administracinių, o iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, todėl šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas papildomai išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

III. Pareiškėja V. R., atstovaujama advokatės D. V., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31–32), prašydama panaikinti minėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog vyraujantys santykiai yra kildinami iš civilinės teisės, teismas privalėjo skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Tuo tarpu atsisakius priimti pareiškėjos skundą, yra pažeidžiama jos teisė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos pareiškėjos teisės, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis gali užkirsti galimybę tolesnei bylos eigai.

Kauno miesto savivaldybės meras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Be to, akcentuoja, kad pareiškėja pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį (civilinė byla Nr. e2-4595-886/2016), kuriame kelia tuos pačius reikalavimus, kaip ir šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal pareiškėjos skundą ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš administracinių, o iš civilinių teisinių santykių, todėl šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su minėta teismo išvada, plačiau dėl to nepasisako. Kita vertus, pareiškėja mano, kad šiuo atveju Kauno apygardos administraciniam teismui nustačius, jog vyraujantys santykiai yra kildinami iš civilinės teisės, teismas privalėjo skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o ne atsisakyti jį priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo teiginys, jog nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas privalėjo skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o ne atsisakyti jį priimti, iš esmės grindžiamas ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtos nuostatos taikomos būtent bylos nagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo (bylos nutraukimo, skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtu) priėmimo stadijoje (ABTĮ II skyriaus keturioliktasis skirsnis). Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl dėl šio skundo dar nebuvo prasidėjusi administracinė byla, nes jis nebuvo priimtas (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-653/2014, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1089/2014 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent skundo priėmimo klausimus reglamentuojančiomis ABTĮ nuostatomis, kurios numato galimybę tik atsisakyti priimti skundą, jei byla nepriskirtina tam teismui, ir pareigą išaiškinti pareiškėjui, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjos skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui ir išaiškino pareiškėjai, jog ji dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą. Šiame kontekste teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad minėtos išvados ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, nepažeidžia pareiškėjos teisės įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos ar ginčijamos jos teisės. Juolab kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja, atstovaujama advokatės D. V., 2016 m. sausio 19 d. elektroninio ryšio priemonėmis Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį (civilinė byla Nr. e2-4595-886/2016), kuriame kelia tuos pačius reikalavimus, kaip ir šioje administracinėje byloje, ir teismas minėtą ieškinį priėmė.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. R., atstovaujamos advokatės D. V., atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius