2023-03-15 Nr. AB-5761-3-64-3-01331-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-357-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01331-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui I. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. M. (toliau – ir atsakovas) pareiškėjo naudai 2 732,91 Eur tiesioginę materialinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PI-343 „Dėl J. A. darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) J. A. buvo atleista iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų (0,5 etato) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 69 straipsnio 1 dalį. Nesutikdama su atleidimu J. A. 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijai pateikė 2020 m. gegužės 29 d. prašymą „Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų išmokų priteisimo“, kuriuo buvo prašoma panaikinti Įsakymą, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti J. A. į buvusį darbą, atlikti kitus atitinkamus veiksmus bei priteisti J. A. naudai iš Administracijos dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, netesybas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. 2020 m. birželio 22 d. buvo pateiktas patikslintas J. A. prašymas „Dėl pareikšto prašymo (reikalavimo dalies) patikslinimo. Darbo bylos Nr. DGS-10656“. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-4408, J. A. patikslintą prašymą tenkino iš dalies ir pripažino J. A. atleidimą iš darbo neteisėtu bei panaikino Įsakymą, pripažino, kad J. A. ir Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. P6-16 nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu. Šiuo sprendimu išieškota iš Administracijos J. A. 855,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir po 16,77 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020 m. liepos 2 d, iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Sprendimu išieškota J. A. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.2. Nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-4408 Administracija 2020 m. liepos 31 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams pateikė ieškinį „Dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės“, kuriuo buvo prašoma J. A. 2020 m. gegužės 29 d. prašymą „Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų išmokų priteisimo“, kuris 2020 m. birželio 22 d. buvo patikslintas, atmesti. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai (toliau – ir Teismas) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino J. A. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino Įsakymą. Vykdydama Teismo sprendimą Administracija 2020 m. spalio 20 d. sumokėjo: J. A. 1 000 Eur (neturtinę žalą 300 Eur ir bylinėjimosi išlaidas 700 Eur) bei 1 444,91 Eur (darbo užmokestį); Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 479,61 Eur (pajamų mokestį); Socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 508,39 Eur. Viso Administracija įvykdydama Teismo sprendimą sumokėjo 3432,91 Eur (300 Eur + 700 Eur +1444,91 Eur + 479,61 Eur + 508,39 Eur).

2.3. Būdamas Administracijos direktoriumi atsakovas atleido J. A. iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų. Administracijos direktoriaus Įsakymas Teismo sprendimu pripažintas neteisėtu. Būdamas Administracijos direktoriumi atsakovas Administracijai padarė tiesioginę materialinę žalą, kuri yra 2732,91 Eur (300 Eur + 1444,91 Eur + 479,61 Eur + 508,39 Eur). Administracijai padaryta žala, nes, vykdydama Teismo sprendimą Administracija iš biudžeto išmokėjo 3432,91 Eur, iš kurių 2732,91 Eur laikytina tiesiogine materialine žala. Šiuo atveju egzistuoja visos buvusio Administracijos direktoriaus atsakomybės sąlygos, t. y. Administracijos direktoriaus neteisėti veiksmai, kurie pripažinti įsiteisėjusiu Teismo sprendimu panaikinant Įsakymą, padaryta žala. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp buvusio Administracijos direktoriaus neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės žalos, nes turtinė žala Administracijai atsirado todėl, kad buvusio Administracijos direktoriaus pasirašytas Įsakymas pripažintas neteisėtu. Egzistuoja buvusio Administracijos direktoriaus kaltė dėl neteisėto Įsakymo. Šiuo atveju Administracija reikalauja tokio dydžio tiesioginės materialinės žalos atlyginimo, kiek ji yra sumokėjusi tretiesiems asmenims vykdydama Teismo sprendimą – 2732,91 Eur. Piniginių sumų priteisimas ir išmokėjimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais neteisėtais buvusio Administracijos direktoriaus veiksmais. Neteisėti veiksmai ir lėmė žalos atsiradimą.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Su J. A. 2019 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P6-16, pagal kurią ji buvo priimta dirbti 0,5 etato (duomenys neskelbtini). Darbuotoja minėtu laikotarpiu taip pat dirbo ir (duomenys neskelbtini). Į šias pareigas taip pat įėjo ir (duomenys neskelbtini) funkcijos, t. y. J. A. atliekamos funkcijos dubliavosi. Abi sutartys su darbuotoja sudarytos pareiškėjui neinant Administracijos direktoriaus pareigų, todėl nustatęs tapačių funkcijų atlikimo pagal dvi skirtingas darbo sutartis faktą, priėmė sprendimą naikinti (duomenys neskelbtini) pareigybę bei atleisti darbuotoją iš darbo, nutraukiant su ja sudarytą terminuotą darbo sutartį. Dėl šios priežasties, dar prieš priimant Įsakymą dėl projekto įgyvendinimo darbo grupės sudėties pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) pareigybės naikinimo, žodžiu informavo savivaldybės teisės ir administravimo skyriaus vedėją bei tiesiogiai už nurodymo vykdymą atsakingą vyriausiąją specialistę, nurodydamas, kad bus nutraukiama darbo sutartis. Nurodymą teisės ir administravimo skyriaus darbuotojams priminė keletą kartų ir netgi nurodė terminą šiems veiksmams atlikti – 2020 m. balandžio 30 d. Nepaisant to, minėtas pavedimas įvykdytas ne visa apimtimi, padarytos teisės aiškinimo klaidos bei aplaidžiai įvertinta informavimo pareiga. Su J. A. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis projekto vykdymo terminui, kuris sprendimo pakeisti projekto įgyvendinimo grupės sudėtį dieną, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., dar nebuvo pasibaigęs, tačiau Teisės ir administravimo skyrius netinkamai interpretavo sutarties pabaigos terminą, t. y. buvo laikoma, kad pasirašius Įsakymą dėl (duomenys neskelbtini) pareigybės naikinimo, suėjo sutarties pasibaigimo terminas ir sutartis nutrūko savaime.

3.2. Dėl netinkamo darbo sutarties pasibaigimo momento interpretavimo bei visiško darbuotojos neinformavimo, t. y. nesilaikyta ir DK 65 straipsnio 4 dalies nuostatų, dėl ko J. A. apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo iš trečiųjų asmenų, o ne iš atsakingo Administracijos skyriaus, dėl to keletą dienų vykdė darbines funkcijas, nors jau buvo atleista iš darbo, vertina, kad atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu dėl Teisės ir administravimo skyriaus darbuotojų kompetencijos stokos, vertinant darbo sutarties nutraukimo klausimus ir rengiant su tuo susijusius dokumentus bei pareiškėjo, kaip vadovo, tiesioginio nurodymo netinkamo vykdymo. Pažymėjo, kad į Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą įtraukta teisinio dokumentų vertinimo pareiga, t. y. prievolė įvertinti, ar skyriaus parengti Administracijos direktoriaus įsakymai bei kiti dokumentai atitinka teisėtumo reikalavimus, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – priteisė Administracijai iš atsakovo 2 732,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

5. Byloje nustatyta, kad Administracija 2019 m. gegužės 17 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią J. A. nuo 2019 m. gegužės 17 d. priimta dirbti Administracijoje projekto (duomenys neskelbtini) 0,5 etato. Sudaryta terminuota darbo sutartis projekte (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Projektas), nustatytas darbo sutarties terminas – projekto vykdymo ir įgyvendinimo laikotarpis. Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. liepos 1 d., numatoma pabaiga – 2020 m. gruodžio 31 d. J. A. į Projekto įgyvendinimo darbo grupę buvo įtraukta Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Al-1052 „Dėl projekto darbo grupės sudarymo“. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Al-656 pakeista Projekto įgyvendinimo darbo grupės sudėtis – joje neliko Projekto (duomenys neskelbtini) J. A.. Vadovaujantis šiuo įsakymu priimtas Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo J. A. nuo 2020 m. balandžio 30 d. atleista iš Administracijos projekto (duomenys neskelbtini) pareigų pagal DK 69 straipsnio 1 dalį.

6. J. A. nesutikdama su atleidimu 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijai 2020 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą „Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų išmokų priteisimo“, kuriuo buvo prašoma panaikinti Įsakymą, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti J. A. į buvusį darbą, atlikti kitus atitinkamus veiksmus bei priteisti J. A. naudai iš Administracijos dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, netesybas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. 2020 m. birželio 22 d. pateiktas patikslintas J. A. prašymas „Dėl pareikšto prašymo (reikalavimo dalies) patikslinimo. Darbo bylos Nr. DGS-10656“.

7. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-4408, J. A. patikslintą prašymą tenkino iš dalies ir pripažino J. A. atleidimą iš darbo neteisėtu bei panaikino Įsakymą, pripažino, kad J. A. ir Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. P6-16 nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu. Šiuo sprendimu išieškota iš Administracijos J. A. 855,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir po 16,77 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020 m. liepos 2 d, iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Sprendimu išieškota J. A. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8. Administracija nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-4408 Administracija 2020 m. liepos 31 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams pateikė ieškinį „Dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės“, kuriuo buvo prašoma J. A. 2020 m. gegužės 29 d. prašymą „Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų išmokų priteisimo“, kuris 2020 m. birželio 22 d. buvo patikslintas, atmesti. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino J. A. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino Įsakymą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai sprendimu priteisė iš Administracijos J. A.: 2 096,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. po 16,77 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 6 darbo dienų savaitės režimą, iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. balandžio 30 d.; neturtinės žalos atlyginimą 300 Eur; bylinėjimosi išlaidos 700 Eur.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracija padarytą materialinę žalą sieja su atsakovo priimtu Įsakymu, kuris vėliau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-4408 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

10. Byloje nėra ginčo, kad Administracija yra sumokėjusi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteistas pinigų sumas J. A.. Pareiškėjas yra pateikęs į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad nurodyta suma – 2732,91 Eur, išmokėta neteisėtai atleistai J. A., pripažintina Administracijos patirta tiesiogine materialine žala. Byloje nėra ginčo, jog veiksmai (priimant Įsakymą), iš kurių kilo prašoma atlyginti žala, atsakovo buvo atlikti veikiant vidaus administravimo srityje.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės sutiko su Administracijos argumentais, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimu ir įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu yra konstatuotas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas, kuris šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų faktas šioje byloje iš naujo nenustatinėtinas.

12. Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste, atsakinga už personalo funkcijas. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 29 d. Administracijos direktorius įėjo į kabinetą ir paklausė, kodėl J. A. vis dar yra neatleista ir nurodė, kad rytoj būtų paruoštas įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo. Paklausus Administracijos direktoriaus, kokiu pagrindu J. A. turėtų būti atleista, tai Administracijos direktorius nurodė, jog reikia pakeisti darbo grupę, kurioje J. A., dirbo projekto (duomenys neskelbtini) pareigose ir nurodė, jog tai bus pagrindas jos atleidimui. 2021 m. balandžio 30 d. buvo parengtas kito skyriaus įsakymas, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. A1-1052 ir šio įsakymo pagrindu buvo Įsakymas dėl J. A. atleidimo. Administracijos direktoriaus dar kartą paklausė ar tai yra pagrindas atleisti J. A. iš darbo. Liudytoja patvirtino, kad atleidimo procedūra buvo derinama su Administracijos direktoriumi ir Įsakymas dėl atleidimo buvo paruoštas, nes Administracijos direktorius nurodė, jog ji turi būti atleista kitą dieną.

13. Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 patvirtintų Administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte nurodyta, kad Administracijos direktoriaus įsakymų projektus pagal kompetenciją rengia skyrių vedėjai, specialistai bei kiti Administracijos darbuotojai. Įsakymo projektą vizuoja padalinio vadovas (jei rengia skyriaus specialistas), Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas specialistas, direktoriaus pavaduotojas (priskirtas atitinkamai sričiai). Įsakymą pasirašo rengėjas ir Administracijos direktorius. Įsakymo originalas su vizomis ir parašais lieka Administracijoje. Pasirašytas įsakymas registruojamas Įsakymų registracijos knygoje ir atiduodamas pasirašytinai vykdymui toms institucijoms ar asmenims, kuriems jis yra skirtas. Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-147 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės administracijos teisės ir administravimo skyriaus veiklos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Šių nuostatų 14 punkte nurodyta, kad skyrius, vykdydamas pavestus uždavinius, juos įgyvendina per Skyriaus vedėją, Skyriaus vedėjo pavaduotoją, Poskyrį bei Darbuotojus, kurie atlieka atitinkamas funkcijas: Teisės srityje konsultuoja Savivaldybės merą, jo pavaduotoją, Administracijos direktorių ir jo pavaduotoją, Administracijos struktūrinių padalinių darbuotojus ir valstybės tarnautojus teisiniais klausimais, priskirtais Savivaldybės ir Administracijos kompetencijai. Personalo ir ūkio srityje - rengia įsakymų projektus dėl darbuotojų priėmimo į darbą, perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš darbo, kasmetinių ir kitokių atostogų suteikimo bei įsakymus registruoja Administracijos direktoriaus įsakymų registracijos žurnaluose.

14. Bylos medžiaga patvirtina, jog Įsakymas dėl J. A. atleidimo nebuvo suderintas (vizuotas) su Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėju, todėl buvo pažeistas Taisyklių 29 punktas. Atmesti, kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog turėdamas pagrindo pasitikėti Teisės ir administravimo skyriaus darbuotojų kompetencija spręsti teisinius klausimus pavedė tinkamai, DK nuostatomis, parengti atleidimo iš darbo procedūros dokumentus bei informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Bylos medžiaga ir liudytojos parodymai patvirtina, jog atsakovas davė nurodymą Teisės ir administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei J.

J., kuri atsakinga už personalo funkcijas, kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. paruošti įsakymą dėl J. A. atleidimo ir nurodė teisinį pagrindą, kuriuo J. A. turi būti atleista iš darbo. Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas E. V. vykusių teismo posėdžių metu patvirtino, jog Įsakymas dėl J. A. atleidimo su juo nebuvo derintas, o apie Įsakymą sužinojo, kai J. A. jau buvo atleista iš darbo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas veikdamas, kaip įstaigos vadovas ir priimdamas Įsakymą, iš esmės pažeidė aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę numatytą Taisyklių 29 punkte, ir matydamas, kad Įsakymas nėra suderintas (vizuotas) pažeidė procedūrą.

Atsakovas, kaip įstaigos vadovas, galėjo pasitelkti teisininkus, prieš priimdamas Įsakymą, tačiau jis to nepadarė, o sprendimą priėmė vienasmeniškai ir Įsakymo projektą pavedė paruošti savivaldybės administracijos teisės ir administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei, kuri buvo atsakinga už personalo funkcijas bei nurodė teisinį pagrindą, kuriuo J. A. turi būti atleista. Žodinį Administracijos direktoriaus pavedimą įgyvendino vyriausioji specialistė dėl J. A. atleidimo, nederinusi su skyriaus vedėju, kurį pasirašė atsakovas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina buvusio Administracijos direktoriaus kaltė. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus duomenis ir išklausęs šalių argumentus, darė išvadą, kad dėl neteisėto J. A. atleidimo atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. atsakovas turėjo ir galėjo aktyviau veikti, užkirsdamas kelią pažeidimui. Pažymėtina, kad Teisės ir administravimo skyriaus darbuotojų veiksmai niekaip negali paneigti ir nepaneigia šioje byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl ko Administracijai atsirado materialinė žala.

15. Byloje nustatyta atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir materialinė žala. Taip pat nustatytas ir priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (priimto Įsakymo, kuris vėliau pripažintas neteisėtu) ir Administracijai atsiradusios žalos, nes Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai priteisė atitinkamas sumas J. A., kuri neteisėtai būtent atsakovo Įsakymu buvo atleista iš darbo.

16. Nors byloje nėra pateikta pažymos apie atsakovo priskaičiuotą darbo užmokestį, tačiau iš viešai prieinamos Telšių rajono savivaldybės svetainės duomenų matyti, kad Administracijos direktoriaus 2020 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 3581,61 Eur, neatskaičius mokesčių. Iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjos prašoma 2732,91 Eur suma neviršija šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (3581,61 Eur x 6 mėn.), šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Tai reiškia, kad yra pagrindas iš atsakovo Administracijai priteisti 2732,91 Eur materialinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas skundu prašė jam iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.

III. 18. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.

19. Apeliaciniame skunde nurodo:

19.1. Teismas neįvertino to, kad veiksmą – atleidimą iš darbo atliko ne vienas asmuo: teisininkai rengė dokumentus, o Administracijos direktorius juos pasirašė. Teismas neįvertino, koks kiekvieno iš valstybės tarnautojų indėlis į neteisėtu pripažinto juridinio fakto atsiradimą. Neatsižvelgta ir į pareigybių skirtumus – Administracijos direktoriaus pareigybė yra grindžiama ne profesinėmis savybėmis, teisės aktų ar viešojo administravimo išmanymu, o išimtinai politiniu pasitikėjimu, kas šiuo atveju suponuoja išskirtinai svarbią pareigą Administracijos teisininkams ne tik išmanyti teisės aktų taikymą ir tinkamai parengti dokumentus, juos pasirašančiam asmeniui, kuriam teisinių žinių reikalavimai nėra keliami, bet ir konsultuoti bei teisinių reikalavimų išmanymu padėti, priimant sprendimus (įtraukta į pareigybės aprašymą), kas šiuo atveju, nebuvo padaryta. Teismas neproporcingai vertino atsakovo veiksmus kaip išskirtinai neteisėtus, nepasisakydamas dėl kitų darbuotojų pareigų nevykdymo bei netinkamo vykdymo rengiant teisinę galią turinčius dokumentus bei pareigų, kaip valstybės tarnautojų, atlikimo.

19.2. Teismas, konstatuodamas kaltės dėl minėtos turtinės žalos atsiradimo buvimą, išimtinai rėmėsi žodiniais pareiškėjo atstovų parodymais ir nepatikrino šių aplinkybių, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio nuostatų. Byloje nenustatytos aplinkybės, pagrindžiančios atsakovo, kaip vadovo kaltės laipsnio pakankamumą ir nerūpestingo elgesio faktą, neįvertinta sprendimo priėmimo subjektyvioji pusė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo, kaip politinio pasitikėjimo pagrindais, vadovaujančias pareigas einantis asmuo, dėjo maksimalias pastangas finansiškai atsakingai valdyti Telšių rajono savivaldybės finansinius išteklius.

Atsakovas pastebėjęs, kad už tų pačių funkcijų atlikimą darbuotojai yra mokama du kartus, nes ši yra įdarbinta pagal dvi savo turiniu tapačias darbo sutartis, kreipėsi į Teisės ir administravimo skyriaus darbuotojus dėl vienos iš šių darbo sutarčių nutraukimo ir tokiu būdu dėjo protingas pastangas tinkamai interpretuoti teisės aktus dėl darbuotojos atleidimo, priimdamas sprendimą pasitelkė profesionalus ir įvertino alternatyvas. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad sprendimas buvo priimtas vienasmeniškai, nes Įsakymo tekstas buvo parengtas ne paties atsakovo, nors tokia galimybė yra, o nurodžius tą tinkamai atlikti teisinį išsilavinimą turintiems darbuotojams.

Įsakymas buvo nuginčytas būtent dėl procesinių normų nesilaikymo, o ne paties Įsakymo atleisti darbuotoją pagrindo pagrįstumo. Teismas netinkamai vertino duotus žodinius nurodymus ir nepašalino prieštaravimų įrodymų tyrimo metu, laikydamas, kad pareiškėjo atstovų įvardytos aplinkybės iš tiesų egzistavo ir neatsižvelgdamas į tai, kad parodymai kardinaliai skiriasi. Netinkamai interpretuotas ir duoto nurodymo turinys: darbuotojai buvo nurodyta parengti dokumentus, tačiau į Administracijos direktoriaus pareigas neįeina prievolė teikti teisinių pagrindų nustatymą ir tas nebuvo padaryta – buvo nurodyta tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusias faktines aplinkybes ir laikytis kitų DK keliamų reikalavimų, kas nebuvo šiuo atveju padaryta.

Be to, Teismas neištyrė tokio dokumento pateikimo pasirašyti faktinių aplinkybių, t. y. kokiu būdu nesuderintas dokumentas buvo pateiktas pasirašyti, ar toks dokumentas iš esmės nesuderintas galėjo būti pateiktas vidinėje dokumentų valdymo sistemoje, o jei visgi buvo pateiktas, kokiu būdu.

19.3. Vertindamas, ar pakankamas priežastinis ryšys tarp galbūt neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, teismas neatsižvelgė į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendime įvardytus argumentus, kodėl konstatuotas teisės pažeidimas ir atleidimo iš darbo neteisėtumas, t. y. iš esmės nevertino priežastinio ryšio pakankamumo, o būtent, ar būtų atsiradusi žala, jei darbuotoja būtų buvusi atleista iš darbo, laikantis procedūrinių reikalavimų, už kurių vykdymą buvo atsakinga J. J.. Taip pat, svarbu paminėti, kad vertinant priežastinio ryšio buvimo klausimą, neatsižvelgta į tai, kad žala atsirado dėl keleto asmenų veiksmų, todėl nebuvo pasisakyta, kurie veiksmai turėjo neginčijamą tiesioginę, laike artimiausią įtaką žalos atsiradimui bei kodėl nespęstinas klausimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, jei vis dėl to žala atsirado dėl visų darbuotojos atleidimo iš darbo procese dalyvavusių asmenų veiksmų. Teismas taip pat nevertino ir žalos, kurią Administracija būtų patyrusi darbuotojai ir toliau gaunant dvigubą apmokėjimą už tų pačių funkcijų atlikimą.

20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsiliepime pažymima:

21.1. Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas E. V. niekada negavo jokių Administracijos direktoriaus pavedimų susijusių su J. A. atleidimu. Administracijos direktorius yra valstybės tarnautojas, todėl jam taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad J. A. buvo atleista dėl procedūrinių darbo teisės reikalavimų nesilaikymo. Atsakovo neteisėtų veiksmų faktą įrodo įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl J. A. atleidimo atsakovo buvo priimtas vienasmeniškai.

21.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad J. J. turi teisinį išsilavinimą. Pareiškėjas pažymi, jog minėtas asmuo neturi teisinio išsilavinimo. Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo teiginiai, neva, J. J. nebuvo nurodytas J. A. atleidimo teisinis pagrindas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

21.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimas dėl J. A. atleidimo atsakovo buvo priimtas vienasmeniškai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp buvusio Administracijos direktoriaus neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės žalos, nes turtinė žala Administracijai atsirado todėl, kad buvusio Administracijos direktoriaus Įsakymas pripažintas neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Administracijos regreso teisės į žalą įgyvendinimo, reikalaujant ją priteisti iš neteisėtus veiksmus, lėmusius šio žalos atsiradimą, atlikusio Telšių rajono savivaldybės tarnautojo – atsakovo I. M., kuris neteisėtų veiksmų atlikimo metu (neteisėto Įsakymo priėmimo metu) ėjo Administracijos direktoriaus pareigas.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, konstatavęs, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti, byloje nustatyta atsakovo neteisėti veiksmai priimant Įsakymą, kaltė ir materialinė žala. Taip pat nustatytas ir priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (priimto Įsakymo, kuris vėliau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-4408 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu) ir Administracijai atsiradusios žalos, nes Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai priteisė atitinkamas sumas J. A., kuri neteisėtai būtent atsakovo Įsakymu buvo atleista iš darbo. Atsakovas I. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su atsakovo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl egzistuojančių visų būtinų sąlygų atsakovo materialinei atsakomybei kilti, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aiškindamasis dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo priteisti materialinės žalos atlyginimą, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar yra nustatytos visos būtinos sąlygos materialinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos J. J. parodymais, taip pat pareiškėjo atstovo E. V. paaiškinimais, nes atsakovas byloje jokiais kitais įrodymais jų nenuginčijo, nors tam turėjo visas galimybes. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu neteikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismo padarytos išvados vertinant teismui pateiktus paaiškinimus yra neteisingos.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog prašo išreikalauti iš Administracijos rašytinius įrodymus, dokumentų valdymo sistemos duomenis apie minėtų dokumentų įkėlimo, peržiūros, vizavimo ir pasirašymo dokumentų valdymo sistemoje seką. Tačiau atsakovas nenurodė konkrečiai kokių dokumentų duomenis prašoma išreikalauti, jų identifikacinių duomenų (datų, numerių, pavadinimų ar kt.) ir šiuo atveju nėra aišku, ar šie duomenys egzistuoja, taip pat nenurodė kokias faktines aplinkybes, reikšmingas šios bylos teisingam išsprendimui, šie duomenys gali patvirtinti ar paneigti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Minėta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Atsakovui nenurodžius priežasčių dėl kurių prašymas dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ar kodėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos nagrinėjimo, teismas negali įvertinti, ar šios priežastys yra pagrįstos.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo I. M. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

29. Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje numatyta valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo šios žalos atlyginimo.

30. Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dėl kurių darbuotojų (valstybės tarnautojų) neteisėtų veiksmų buvo priteistas žalos atlyginimas ją patyrusiems subjektams, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimas yra pastarųjų materialinės atsakomybės instituto dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl valstybės tarnautojų atsakomybės, valstybės institucijai įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, įrodinėtini visi civilinės atsakomybės elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovo materialinė atsakomybė siejama su Darbo kodekso reikalavimų nesilaikymu neteisėjai atleidžiant iš pareigų J. A.. Neteisėto atleidimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog J. A. buvo atleista iš darbo dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo, nes apylinkės teismas J. A. atleidimą pagal DK 69 straipsnio 1 dalį iš darbo pripažino neteisėtu, nustatęs, jog nebuvo pasibaigęs šalių sudarytos Darbo sutarties 3 punkte numatytas terminas, t. y. projekto vykdymo ir įgyvendinimo laikotarpis 2020 m. balandžio 30 d. nebuvo pasibaigęs. Apylinkės teismas nesutiko, jog J. A. Projekto įgyvendinimo darbo grupės veikloje turėjo dalyvauti, net ir nesudarius su ja darbo sutarties, nes tai buvo jos, kaip (duomenys neskelbtini) tiesioginė funkcija, ir vertino, jog buvo sudarytos dvi skirtingas darbo funkcijas numatančios darbo sutartys,<...> o jos (J. A.) pašalinimas iš Projekto įgyvendinimo darbo grupės nėra tapatus Darbo sutarties termino pasibaigimui.

32. Kaip minėta, Įsakymas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas dėl to, jog jį priimant buvo pažeisti atitinkamų teisės aktų (Darbo kodekso) reikalavimai. Tokiu būdu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo konstatuoti neteisėti Administracijos veiksmai ir šie faktai laikytini prejudiciniais. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovo, kaip Administracijos direktoriaus, veiksmai priimant Įsakymą šiuo atveju sutapo su Administracijos veiksmais, kurių įvertinimas atliktas įsiteisėjusiame apylinkės teismo sprendime, kuriame konstatuota, jog priimant Įsakymą nebuvo laikytasi DK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų, o pakeista darbo grupės sudėtis nelemia Darbo sutarties termino pabaigos.

33. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog atleidimo iš darbo veiksmą atliko ne vienas asmuo, nes dokumentus rengė teisininkai, o atsakovas, kaip Administracijos direktorius, juos tik pasirašė, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir įvertino Įsakymo priėmimo aplinkybes, taip pat Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-147 patvirtintus Telšių rajono savivaldybės administracijos teisės ir administravimo skyriaus veiklos nuostatų nuostatas ir nustatė, kad Įsakymas dėl J. A. atleidimo nebuvo suderintas (vizuotas) su Telšių rajono savivaldybės teisės ir administravimo skyriaus vedėju, taip pažeidžiant Taisyklių 29 punktą. Įvertinęs bylos medžiagą ir liudytojos parodymus, teismas nustatė, jog atsakovas davė nurodymą už personalo funkcijas atsakingai teisės ir administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. J., kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. paruošti įsakymą dėl J. A. atleidimo ir pats nurodė teisinį jos atleidimo pagrindą, o su skyriaus vedėju Įsakymas nebuvo derintas.

34. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius dėl jo vienasmenės atsakomybės nebuvimo ir pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog personalo skyriaus specialistė įvykdė žodinį atsakovo pavedimą, parengė Įsakymo dėl atleidimo projektą nurodydama atsakovo konkrečiai įvardytą atleidimo pagrindą. Atsakovui ėjusiam Administracijos direktoriaus pareigas, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turėjo ir galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų tinkamai įgyvendinta Taisyklių 29 punkte nurodyta Įsakymo derinimo su teisininkais procedūra. Be to, teismas nustatė, jog apie Įsakymą Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas sužinojo, jau po jo priėmimo, kai J. A. jau buvo atleista iš darbo (nutarties 14 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad veikdamas, kaip įstaigos vadovas ir priimdamas Įsakymą, atsakovas iš esmės pažeidė aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę numatytą Taisyklių 29 punkte, prieš priimant Įsakymą turėjo ir galėjo pasitelkti teisininkus, tačiau to nepadarė, o sprendimą dėl Įsakymo ir jame nurodyto atleidimo pagrindo priėmė vienasmeniškai.

35. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju kitų Administracijos darbuotojų veiksmai galėjo įtakoti atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus (kad jis, kaip Administracijos vadovas, buvo suklaidintas, kad jam buvo pateikta netiksli informacija ir pan.).

36. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

37. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą išdėstytus argumentus, įvertino byloje surinktus įrodymus laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų, iš esmės teisingai taikė šiai bylai aktualias materialiosios teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis