2020-05-20 Nr. AB-10007-3-61-3-01862-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-742-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01862-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. balandžio 25 d. atsakymą į prašymą Nr. (3)-V3-591(12.1) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant imtis priemonių ir atlikti reikiamus veiksmus, kad plano tikslinimas būtų suderintas su pareiškėjos teisėmis ir teisiniais interesais dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo parke sąlygų, sudarant pareiškėjai sąlygas poilsio nameliu tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę – poilsio paskirtį, savo lėšomis įsirengiant / statant būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini tinkamam poilsio namelio eksploatavimui.

2. Pareiškėja paaiškino, jog jai nuosavybės teise priklauso statinys (jo dalis) – poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje. Poilsio namelis buvo teisėtai kapitaliai suremontuotas 2014 metais, tačiau jame neįrengtas elektros tiekimas, vandentiekis, kanalizacija ir pan., nors tai yra būtina tinkamam namelio eksploatavimui pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 str. 1 d., 2 d. 1 p., 13 str. 3 d. ir 6 d., Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 str.), tokiu būdu išskiriant su poilsio nameliu susijusius asmenis iš kitų asmenų, kurie turi galimybę naudotis jiems priklausančiu turtu Parko teritorijoje, įskaitant inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir kt. Parko teritorija tvarkoma pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (toliau – ir Planas). Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 (toliau – ir Nutarimas) nuspręsta šį planą tikslinti. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama inicijuoti Plano ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus, siekiant sudaryti sąlygas tinkamai naudotis jai priklausančiu nameliu (savo lėšomis įsirengti būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas), tačiau atsakovas ginčijamu Raštu atsisakė imtis pareiškėjos nurodomų veiksmų, iš esmės remdamasis tik tuo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Plano teritoriją, be to, Plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas jau yra pasibaigęs ir pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento nebepriimami. Pareiškėja tokį atsakovo neveikimą laikė neteisėtu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Nutarimu nuspręsta tikslinti visą Planą (ne jo dalį) ir yra siekiama derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Parke sąlygų, o Plano sprendinių derinimas gali būti vykdomas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377 (toliau – ir Nuostatai), būtent Tarnyba yra saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatorius, o pagal Nutarimo 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Ministerija) pavesta parengtą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pareiškėjos vertinimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nepagrįstas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms ir yra grindžiamas teisės aktu, kuris būtent ir turėtų būti tikslinamas, o, kaip nurodė Lietuvos administracinių ginčų komisija, Rašte pateikta apskundimo tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kadangi ginčo žemės sklypas pagal šiuo metu galiojantį Planą yra Parko teritorijoje, atsakovas nepagrįstai teigia, kad žemės sklypas nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Plano teritoriją.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie vadovavimąsi Plano darbų programa. Tuo atveju, jei pareiškėjos prašymas buvo nenagrinėtinas, buvo pažeistas 5 darbo dienų terminas į jį atsakyti, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjos įsitikinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali savo nuožiūra nustatyti ir keisti Parko zonų ribas ir kt., tokiu būdu pakeičiant Rašte minimą 2010 metų Seimo nutarimą.

Vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (toliau – ir Parko nuostatai), 1 ir 11 punktais, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 (toliau – ir Parko apsaugos reglamentas), 25, 26 ir 27 punktais, Parko teritorija gali būti tvarkoma įrengiant / statant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kurie būtini tinkamam pareiškėjos namelio eksploatavimui, užtikrinant ne tik namelio, bet ir viso Parko tinkamą priežiūrą (be kita ko, apsaugą nuo gaisrų).

4. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas tvirtino, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjai priklausantis poilsio namelis, nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai nei pagal galiojantį Planą, nei pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 (toliau – ir Bendrasis planas). Ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai, joje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis (Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento, patvirtinto Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, 14.1.9 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017 33, 34 p., ir kt.). Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja neturi ginčo valstybinės žemės valdymo pagrindo (nuomos terminas pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. N23/2004-0482 pasibaigė 2016 m. rugsėjo 16 d.), todėl turi atlaisvinti valstybinę žemę. Remiantis šiomis aplinkybėmis, ginčo teritorijoje jokių poilsio namelių negalėjo ir negali būti. Atsakovas taip pat akcentavo, jog Plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas yra pasibaigęs, nes viešas sprendimų aptarimas vyko 2016 m. birželio 15 d. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nurodoma, kad planuojama teritorija – Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtintame Parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose. Pareiškėjos siūloma koreguoti teritorija yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje ir nėra įtraukta į Tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakymas į pareiškėjos prašymą, gautą 2018 m. balandžio 23 d., buvo pateiktas per dvi darbo dienas (ginčijamas Raštas priimtas 2018 m. balandžio 25 d.), todėl jos teiginiai apie praleistą terminą neatitinka faktinių aplinkybių. Ginčijamas raštas yra išsamus ir motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kartu atstovaudamas trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Ministerija pažymėjo, jog pareiškėjos siūloma koreguoti teritorija Plane yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuris į Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą nėra įtrauktas. Ginčo teritorijoje pagal Plano sprendinius įtvirtintas buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimas – natūralios būklės atkūrimas, likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius, galiojo nuo 1994 metų, tebegalioja iki šiol. Ministerijos vertinimu, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano darbų programa patvirtinta ir teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos pagal teisės aktų reikalavimus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. S. skundą.

9. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (18-1)-D8-3413 pavedė Tarnybai organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo rengimą. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 pradėtas Plano tikslinimo (specialiojo planavimo) procesas. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo darbų programa, kurioje apibrėžta planuojama teritorija, nurodyti planavimo uždaviniai, vykdymo etapai ir darbų apimtys. Tarnyba 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. (3)-V3-1470 kreipėsi dėl planavimo sąlygų į jas išduodančias institucijas.

10. Tarnyba 2018 m. balandžio 23 d. gavo pareiškėjos pasiūlymą Plano korektūrai. Tarnyba į šį pasiūlymą atsakė ginčijamu 2018 m. balandžio 25 raštu Nr. (3)-V3-591 (12.1). Pareiškėjai buvo nurodyta, kad pasiūlyme minimas objektas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Plano teritoriją. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nustatyta, kad planuojama teritorija – Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose. Ginčo žemės sklypas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuris į Plano tikslinimo ir planavimo darbų programą nėra įtrauktas. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad Plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas yra pasibaigęs, o, vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo procese nuostatais, po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento nebepriimami.

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Plano 7.1.1. p.) ir pažymėjo, jog iš byloje esančios grafinės medžiagos ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro matyti, kad ši teritorija pagal galiojantį Planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai. Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, sprendinius, ši teritorija taip pat nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatu statybai, taigi pareiškėjos teiginys, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija gali būti tvarkoma įrengiant / statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie būtini jai priklausančio poilsio namelio eksploatavimui, yra visiškai nepagrįstas. Plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorijoje yra aiškiai nurodytas ženklas – „Likviduojami objektai“. Šioje teritorijoje pagal Plano sprendinius įtvirtintas buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimas – natūralios būklės atkūrimas, likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius, kuris tebegalioja iki šiol. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi tiek atsakovas, tiek Ministerija pagrįstai teigia, kad ginčo teritorijos koregavimas yra neįmanomas.

12. Teismo įsitikinimu, pareiškėja nepagrįstai teigė, jog Nutarimu pritarta viso Plano tikslinimui. Kaip minėta, Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nustatyta, kad planuojama teritorija – 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ , patvirtiname Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose. Ginčo teritorija (žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) Plane yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuris į Tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą nėra įtrauktas.

13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentą, kad Plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas dar nebuvo pasibaigęs, kadangi, kaip pareiškėja buvo informuota Raštu, po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų nebepriimami (Teritorijų planavimo įstatymo 35 str., 37 str. 1 d.). Šiuo atveju visos procedūros dėl pasiūlymų teikimo yra pasibaigusios, nes viešas sprendinių aptarimas įvyko 2016 metais (byloje pateikta informacija apie susipažinimą su parengtais (koreguojamo) Plano sprendiniais ir jų viešą svarstymą TPDRIS sistemoje).

14. Teismas akcentavo, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su Raštą priėmusio atsakovo teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Raštą laikyti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas toks Raštas, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai. Atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Raštą buvo pripažintas nepagrįstu. Atitinkamai netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 15. Pareiškėja I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėja iš esmės pakartoja skundo argumentus, jog jai nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis buvo teisėtai pastatytas 1965 metais ir kapitaliai sutvarkytas 2014 metais, tačiau dėl valdžios institucijų (įskaitant atsakovą) ilgą laiką besitęsiančio neveikimo ji poilsio namelio dar vis negali tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę – poilsio – paskirtį, nes tam nėra įrengti būtini inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, tokiu būdu pažeidžiami teisės aktų reikalavimai (be kita ko, reglamentuojantys priešgaisrinę saugą), o pareiškėja yra diskriminuojama.

Pažymi, kad Plano sprendinių derinimas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Nutarimu nuspręsta ne tik peržiūrėti viso Plano sprendinius, bet ir juos pakeisti taip, kad būtų užtikrinama darni Parko teritorijoje esančių gyvenviečių (įskaitant ginčo poilsio namelį) raida bei būtų suderinti asmenų (įskaitant pareiškėjos) interesai dėl Parko teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo. Pagal Nutarimo 7.1.1 papunktį, teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, iš esmės galima veikla (ūkininkavimas), o, pareiškėjos teigimu, ginčo žemės sklype dar 2004 metais nustatyti servitutai antžeminėms ir požeminėms komunikacijoms tiesti.

Pareiškėja pabrėžia, kad ginčo poilsio namelis yra privati nuosavybė, jokia valdžios institucija nėra priėmusi sprendimo jį likviduoti, pavyzdžiui, paėmus visuomenės poreikiams. Nors Planas galioja nuo 2012 metų, valstybės valdžios institucijos sudarė sąlygas poilsio namelį kapitaliai sutvarkyti 2014 metais, o Nutarimas 2015 metais galbūt ir buvo priimtas siekiant pakoreguoti planą, suderinant jį su asmenų interesais. Pareiškėjos įsitikinimu, nei Nutarimas, nei kiti teisės aktai nedraudžia atsakovui pakeisti (papildyti) Plano tvarkymo (koregavimo) darbų programą, o atsakovas pats pasirinko, kurioje dalyje tikslinti Planą.

Tam, kad Nutarimas būtų įgyvendinamas tinkamai, turi būti užtikrinami jo tikslai, tarp jų – Plano sprendinių suderinamumas su tuo susijusių asmenų interesais. Pareiškėjos nuomone, jei visos procedūros dėl pasiūlymų teikimo iš tiesų būtų pasibaigusios, tai jokie Plano tikslinimo veiksmai nebebūtų galimi ir Nutarimas jau būtų įgyvendintas, tačiau šiuo atveju Plano tikslinimo (derinimo) terminas (Nutarimo 4 p.) vis pratęsiamas. Be to, pareiškėja palaiko savo argumentus, kad ginčijamas Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, bei kad Vyriausybė gali savo nuožiūra nustatyti ir keisti Parko zonų ribas ir kt.

17. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas nurodo palaikantis atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų ginčui reikšmingų aplinkybių. Pakartoja, kad ginčo teritorija nei pagal šiuo metu galiojantį Planą, nei pagal Bendrąjį planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai, priešingai – šioje teritorijoje numatyti likviduojami objektai, bei kad su pareiškėja sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl ji privalo atlaisvinti valstybinę žemę (šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs civilinėse bylose Nr. 3K-3-146-687/2017, Nr. e3K-3-402-219/2017 ir Nr. e3K-3-18-695/2018).

Papildomai akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis nėra rekreacinė teritorija ir rekreacinės veiklos plėtojimas joje nėra prioritetinis tikslas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 numatyta pažintinė rekreacija). Atsakovo vertinimu, planavimo procedūros buvo pradėtos ir vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, be kita ko, Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 apibrėžta planuojama teritorija. Tai, kad Nutarimu pritarta Plano dalies korektūrai, o ne pavesta rengti naują dokumentą, patvirtina nutarimo teikime Vyriausybei (2015 m. balandžio 8 d. raštas Nr. (18-2)-D8-2622) išdėstytos poreikį tikslinti galiojantį Planą lėmusios priežastys – tinkamai suderinti galiojantį Planą su rengiamais kultūros paveldo vietovių (Smiltynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyvenviečių) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektais ir peržiūrėti Plano sprendinius, apimančius problemas, susijusias su teismų sprendimų dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus Parke, vykdymu.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja buvo informuota, jog Plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas yra pasibaigęs ir po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento nebepriimami. Jeigu būtų nuspręsta keisti Plano sprendinius ir grįžti į jų viešinimo etapą, visuomenė būtų apie tai informuota nustatyta tvarka. Kita vertus, visuomenės teikiami pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str.). Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką situaciją administracinėje byloje Nr. eA-882-556/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kartu atstovaudamas trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Ministerija sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Ministerija akcentuoja Parko teritorijoje nustatytą specialų apsaugos ir naudojimo režimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 25 rašto Nr. (3)-V3-591 (12.1) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo raštu Tarnyba 2018 m. balandžio 23 d. atsakė į pareiškėjos pasiūlymą dėl Tvarkymo plano korektūros.

22. Ginčijamu raštu pareiškėjai buvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Tvarkymo plano teritoriją. Iš tiesų ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje ir patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – MEk (LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro ištrauka).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantės naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programoje nustatyta, kad planuojama teritorija yra Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Juodkrantės urbanistinio draustinio ir kt. ribose. Vadinasi, kaip ir teigia atsakovas ginčijamame rašte, ginčo teritorija nebuvo įtraukta į Tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad nei Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389, kuriuo nuspręsta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą tikslinti, nei kiti teisės aktai nedraudžia atsakovui pakeisti (papildyti) Plano tvarkymo (koregavimo) darbų programą, o atsakovas pats pasirinko, kurioje dalyje tikslinti šį Planą, tam, kad Nutarimas būtų įgyvendinamas tinkamai, turi būti užtikrinami jo tikslai, tarp jų – Plano sprendinių suderinamumas su tuo susijusių asmenų interesais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (18-1)-D8-3413 pavedė Tarnybai organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo rengimą. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 pradėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) procesas. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo darbų programa, kurioje apibrėžta planuojama teritorija, nurodyti planavimo uždaviniai, vykdymo etapai ir darbų apimtys. Nors pareiškėja yra įsitikinusi, kad jos 2018 m. balandžio 23 d. pasiūlymas dėl Tvarkymo plano korektūros turėjo būti vykdomas Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 pradėto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) proceso kontekste, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programoje apibrėžtą planuojamą teritoriją, taip pat į Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389, kuriuo nuspręsta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą tikslinti, nustatytus Tvarkymo plano tikslinimo tikslus, laikosi nuostatos, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 389 yra pakankamas pagrindas atsakovui inicijuoti pareiškėjos prašyme nurodytus atitinkamus reikiamus Tvarkymo plano pakeitimus, nes juo pritarta viso Tvarkymo plano tikslinimui.

27. Iš nagrinėjamoje byloje esančios grafinės medžiagos ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro matyti, kad ginčo teritorija pagal galiojantį Tvarkymo planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai, ginčo teritorija yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje ir patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – MEk (LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro ištrauka). Remiantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 7.1.1. punktu išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai (MEk) taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi. Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, sprendinius, ši teritorija taip pat nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatu statybai, o pareiškėjos teiginys, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija gali būti tvarkoma įrengiant / statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini pareiškėjai priklausančio Poilsio namelio eksploatavimui, yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir atsakovas, ir Aplinkos ministerija pagrįstai laikėsi nuostatos, kad ginčo teritorijos koregavimas yra neįmanomas Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 pradėto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) proceso kontekste.

28. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja teigia, kad atsakovas atsisakė koreguoti Tvarkymo planą pagal pareiškėjos pateiktą pasiūlymą, tačiau ginčijamame rašte atsakovas paaiškina, kad pareiškėjos pasiūlymą užregistravo ir pradėjus rengti naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą arba jo dalies korektūrą šis prašymas bus perduotas planavimo dokumentus rengiantiems specialistams ir turės būti vertinamas teisės aktų numatyta tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Pareiškėja buvo informuota, jog konkrečiu atveju Tvarkymo plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas yra pasibaigęs ir po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento nebepriimami, jeigu būtų nuspręsta keisti Plano sprendinius ir grįžti į jų viešinimo etapą, visuomenė būtų apie tai informuota nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Plano sprendinių derinimas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės teikiami pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str.) ir planavimo organizatorius turi tam tikrą diskreciją dėl Tvarkymo plano tikslinimo (korektūros) sprendinių formulavimo, kuria turi naudotis nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų.

29. Pareiškėjos teigimu, jai pateiktas ginčijamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas su tokia pozicija pagrįstai nesutiko. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo rašto turinį, laikosi nuostatos, kad šis Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas toks Raštas, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė