2022-05-31 Nr. BB-3829-1-01-1-07196-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-171-387/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07196-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu V. P. (V. P.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. 23.34 val. iki 2021 m. kovo 9 d. 15.24 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė bauda yra 38 MGL (1900 Eur). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio ir nuteistojo V. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 8 d. apie 23.04 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi“ (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki esančios kliūties, dėl to važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Toyota RAV“ (duomenys neskelbtini), jį apgadino, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0450 23.51 val. V. P. nustatė 1,84 prom. neblaivumą. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 221 punktą, padarė nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Nesutiktina su teismų išvadomis, kad V. P. veika pasireiškė alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taigi nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių. Priešingai, kadangi BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, vadinasi, nepriklausomai nuo to, kokiais alternatyviais veiksmais ši veika konkrečiu atveju buvo padaryta, kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

2.2. Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos lingvistinio ir loginio aiškinimo matyti, kad transporto priemonės vairavimas (arba praktinio vairavimo mokymas) kartu su alternatyviomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo: 1) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, 2) arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, 3) arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2.3. Taigi be transporto priemonės V. P. nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio ir po to, iki jo aplinkybių nustatymo, vartoti alkoholio, kai nustatomas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas. Nuteistojo automobilis „Mitsubishi“ (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaip priemonė ne tik nusikalstamai veikai palengvinti, bet ir tiesiogiai jai padaryti, todėl jis atitinka įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius.

2.4. Teismų praktika analogiškose situacijose dėl turto konfiskavimo asmeniui, kurio nusikalstami veiksmai pasireiškė alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, yra įvairi. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-384-843/2021 konstatuota, kad, esant BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytai veikai – alkoholio vartojimui po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, automobilis atitinka įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius ir turėtų būti konfiskuojamas.

2.5. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020). Byloje nenustatyta, kad V. P. automobilio konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Ankstesni V. P. baustumai leidžia teigti, kad jo elgesys nėra atsitiktinis, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad per paskutinius penkerius metus jis net du kartus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į byloje esančią situaciją, visuomenės ir V. P. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš šio nebūtų konfiskuota transporto priemonė, – taip būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir formuojama nepagarba baudžiamajam įstatymui. Šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas.

3. Nuteistasis V. P. atsiliepimu į prokuroro kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad alkoholį jis vartojo po įvykusio eismo įvykio, t. y. padarė vieną iš alternatyvių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje (vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas), kuri nesusijusi su automobilio vairavimu, todėl automobilis negali būti laikomas tiesioginiu nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ir negali būti konfiskuotas. Konfiskavus automobilį būtų įvykdytas formalus teisingumas, prieštaraujantis konstituciniam teisingumo principui.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas tenkintinas.

5. Kasacinis skundas paduotas dėl BK 72 straipsnio nepagrįsto netaikymo, teismams pripažinus, kad V. P. veika pasireiškė alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl tiesiogiai nėra susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu. Tokia teismų išvada nepagrįsta. V. P. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, ši veika negali būti padaryta nenaudojant transporto priemonės, todėl spręstinas klausimas dėl nuteistajam V. P. priklausančios transporto priemonės pripažinimo nusikalstamos veikos priemone, atitinkančia konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis).

6. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja darydamas nusikalstamą veiką.

7. BK 2811 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmoje dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,5 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Nagrinėjamu atveju yra aktuali nusikalstama veika – vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kartu aktualus ir KET 221 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį, 2) po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas.

9. Šią išvadą pagrindžia ir sisteminis teisės aiškinimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė asmenims, kurie neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengę apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoję po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Akivaizdu, kad tarp paminėtos ANK normos ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos egzistuoja sisteminis ryšys, įgalinantis aiškinti teisės normas, teigiant, kad tiek administracinio nusižengimo, tiek nusikalstamos veikos negalima padaryti be transporto priemonės panaudojimo.

10. Būtent tokia situacija susidarė nagrinėjamoje byloje, t. y. 2021 m. kovo 8 d. apie 23.04 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. P., vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi“ (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki esančios kliūties, dėl to važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Toyota RAV“ (duomenys neskelbtini), jį apgadino, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0450 23.51 val. V. P. nustatė 1,84 prom. neblaivumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „Mitsubishi“ panaudojimas buvo būtinas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl teisėjų kolegija, priešingai nei nusprendė abiejų instancijų teismai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismai, neskirdami nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis).

11. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Mitsubishi“ priklausė kaltininko žmonai J. R.‑P., todėl turto konfiskavimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 ar 5 dalyse nurodyta taisykle, o tai susiję su faktinių aplinkybių tyrimu ir vertinimu. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jam suteiktų įgaliojimų ribas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnis), neturi galimybės tikrinti faktų ir nustatyti faktinių aplinkybių. Dėl šios priežasties byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro skundas dėl turto konfiskavimo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas