821659f8-043a-4ebd-a7bf-d3c165c49cfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ,dalyvaujant Lietuvos valstybÄs atstovui RamÅ«nui Valatkai,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2-ajam apylinkÄs teismui dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generated821659f8-043a-4ebd-a7bf-d3c165c49cfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å io teisÄs akto 3 punkte nustatyta, kad Å¡venÄių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisÄjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisÄjų budÄjimo grafikÄ ; 4 punkte nustatyta, kad teisÄjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venÄių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinÄjama byla arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidÄliotinus veiksmus).
Full text
(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ,dalyvaujant Lietuvos valstybÄs atstovui RamÅ«nui Valatkai,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2-ajam apylinkÄs teismui dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo pareiÅ¡kÄjams nesumokÄtÄ atlyginimo dalį už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis: A. B. â 4 133,22 Lt, V. K. â 7 366,50 Lt, A. K. M. â 6 936,02 Lt, A. P. â 2 897,49 Lt, O. R. â 1 571,52 Lt.PareiÅ¡kÄjų pirminiame skunde (t. 1, b. l. 1â12) nurodytas reikalavimas dÄl teisÄjų atlyginimo dalies, nesumokÄtos nuo 2009 m. gegužÄs mÄnesio neteisÄtai sumažinus teisÄjų atlyginimų (pareiginÄs algos) koeficientus ir nuo 2009 m. rugpjÅ«Äio mÄnesio neteisÄtai sumažinus teisÄjų atlyginimų bazinį dydį, priteisimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-13 nutartimi iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ .PareiÅ¡kÄjų patikslintame skunde (t. 1, b. l. 124â134) nurodytas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto 2-Ä jį apylinkÄs teismÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjų staÅ¾Ä , suteikiantį teisÄ gauti TeisÄjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytÄ priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiÅ¡kÄjų advokatų darbo staÅ¾Ä ir priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokÄtÄ priedÄ :
A. B. nuo 1990-03-11 â 13 727,31 Lt, V. K. nuo 1990-03-11 â 15 497,96 Lt, A. K. M. nuo 1996-11-20 â 10 333,27 Lt, A. P. nuo 1998-01-27 â 7 467,28 Lt, O. R. nuo 1990-03-11 â 15 622,27 Lt, iÅ¡sprÄstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-22 sprendimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartimi nagrinÄti iÅ¡ naujo perduotas reikalavimas priteisti nesumokÄtÄ atlyginimo dalį už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis. Teismas tokios apimties bylÄ nagrinÄja Å¡ioje apimtyje, laikydamas, kad kiti pareiÅ¡kÄjų reikalavimai buvo iÅ¡sprÄsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-22 sprendimu.PareiÅ¡kÄjai paaiÅ¡kino, kad yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo teisÄjai.
A. B. yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo teisÄja nuo 2005-04-28, V. K. â nuo 2004-04-26, A. K. M. â nuo 2004-06-03, A. P. â nuo 2005-07-20, O. R. â nuo 2002-09-18. Esant dideliam darbo krÅ«viui Vilniaus miesto 2-ajame apylinkÄs teisme ir bÅ«tinybei eiti teisÄjo pareigas savaitgaliais, 2009 m. dirbo virÅ¡valandžius ir Å¡venÄių bei poilsio dienomis. TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis nustato atlyginimÄ už tokį darbÄ , taÄiau Å¡is teisinis reglamentavimas leidžia teisÄjams, dirbusiems virÅ¡valandžius ir poilsio bei Å¡venÄių dienomis, iÅ¡ viso nemokÄti už darbÄ , jei atitinkamų metų ValstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Å¡iam tikslui nepakanka lÄšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesÄiui mokÄti.
Vilniaus miesto 2-ajam apylinkÄs teisme teisÄjų virÅ¡valandinis darbas ir darbas poilsio bei Å¡venÄių dienomis yra traukiamos į apskaitÄ . PareiÅ¡kÄjai už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis 2009 m. ir paskesniais metais negavo jokio atlyginimo. PadÄtis, kai už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ nesumokamas atlyginimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsniui, nustatanÄiam teisÄ gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis 2009 m. ir paskesniais metais turi bÅ«ti sumokÄtas atlyginimas.
Nesant kitokios teisÄtos TeisÄjų atlyginimų įstatyme nustatytos užmokesÄio už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis tvarkos bei laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ principo, už tokį teisÄjų darbÄ turi bÅ«ti sumokÄtas atlyginimas, ne mažesnis nei Darbo kodekso 193 straipsnyje ir 194 straipsnio 1 dalyje numatytas darbo užmokestis: už virÅ¡valandinį darbÄ turi bÅ«ti sumokÄtas 1,5 karto didesnis atlyginimas, o už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis turi bÅ«ti sumokÄtas du kartus didesnis atlyginimas už pareiÅ¡kÄjams faktiÅ¡kai mokÄtÄ atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjai A.
B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. 2012-10-01 pateikÄ praÅ¡ymus nagrinÄti administracinÄ bylÄ jiems nedalyvaujant (t. 3, b. l. 1).Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Teisingumo ministerijos, praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjų skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad TeisÄjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnis nustato, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnÄ kaip pareiginÄs algos dydžio vienkartinÄ iÅ¡moka.
Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų ValstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo pirmininko 2010-02-03 raÅ¡te nurodyta, kad sumokÄti vienkartines priemokas už 2009 m. dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis nÄra galimybÄs, kadangi teismui skirti 2009 m. biudžeto asignavimai darbo užmokesÄiui, nustatyti 2009 m. valstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, yra nepakankami, todÄl, vadovaujantis minÄtomis TeisÄjų atlyginimo įstatymo nuostatomis, tokios iÅ¡mokos negalimos.
Teismo posÄdyje atsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovo Teisingumo ministerijos atstovas palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ . Jeigu skundas bÅ«tų tenkinamas, praÅ¡Ä nesumokÄtas sumas priteisti ne iÅ¡ valstybÄs, o iÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo.Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkÄs teismas praÅ¡Ä priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad teisÄjų atlyginimai yra finansuojami iÅ¡ valstybÄs biudžeto lÄšų pagal valstybÄs biudžeto darbo užmokesÄiui patvirtintus asignavimus.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkÄs teismas, apskaiÄiuodamas ir iÅ¡mokÄdamas teisÄjams atlyginimus, vadovaujasi galiojanÄiais teisÄs aktais. TeisÄjams atlyginimai yra skaiÄiuojami vadovaujantis 2008-11-06 priimtu TeisÄjų atlyginimų įstatymu, kuriuo nustatyta nauja teisÄjų atlyginimų apskaiÄiavimo ir mokÄjimo tvarka.Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkÄs teismas 2012-07-18 pateikÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ jo atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 192). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
TeisÄjų atlyginimų dydžius ir jų skaiÄiavimo tvarkÄ nustato 2008-11-06 priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojÄs TeisÄjų atlyginimų įstatymas. Å io įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnÄ kaip pareiginÄs algos dydžio vienkartinÄ priemoka.
Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų ValstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Jeigu Å¡ių lÄšų nepakanka, taip pat jei teisÄjas institucijoje nÄra iÅ¡dirbÄs visų metų, priemokos dydis perskaiÄiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms ir tais metais dirbtam laikui. MinÄto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato TeisÄjų taryba.             TeisÄjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino VienkartinÄs priemokos teisÄjams nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡Ä (toliau â Tvarkos apraÅ¡as), kuriuo reglamentavo TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, iÅ¡mokamos metų pabaigoje, vienkartinÄs priemokos teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ .
Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta analogiÅ¡ka TeisÄjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinÄ priemoka teisÄjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų ValstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Jei Å¡ių lÄšų nepakanka, priemokos dydis perskaiÄiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms ir tais metais dirbtam laikui. TeisÄjų taryba 2009-04-24 priÄmÄ nutarimÄ Nr. 13P-71-(7.1.2) âDÄl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisÄjams mokÄjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis, atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinÄs priemokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas bei tvarkÄ bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis, apskaitos ir vienkartinÄs priemokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .
Å io teisÄs akto 3 punkte nustatyta, kad Å¡venÄių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisÄjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisÄjų budÄjimo grafikÄ ; 4 punkte nustatyta, kad teisÄjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venÄių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinÄjama byla arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidÄliotinus veiksmus).
TeisÄjų taryba 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5â6 punktuose iÅ¡dÄstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. TeisÄjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis ir budÄjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisÄjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis (budÄjimų) apskaitos žurnale. TeisÄjui, atliekant teisÄjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venÄių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas jo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti.
InformacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis ir budÄjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įraÅ¡o teisÄjas.Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinta, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Iki Å¡ios dienos teisÄjų atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atliekant teisÄjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista.PareiÅ¡kÄja A. B. paskirta teisÄja Prezidento 2005-04-28 dekretu Nr. 277 (t. 1, b. l. 18), V. K. ir O. R. teisÄjais paskirti Prezidento 2002-09-18 dekretu Nr. 1895 (t. 1, b. l. 20), A. K. M. teisÄja paskirta Prezidento 2004-06-03 įsakymu Nr. 89 (t. 1, b. l. 21), A. P. teisÄju paskirtas 2004-01-08 dekretu Nr. 333 (t. 1, b. l. 22). Atsakovo pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo teisÄjų budÄjimo sekmadieniais ir Å¡venÄių dienomis grafikai (t. 2, b. l. 69â73), virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos pažymos (t. 2, b. l. 74â86), teisÄjų virÅ¡valandinio darbo laiko, darbo laiko poilsio ir Å¡venÄių dienomis ne pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ bei darbo laiko Å¡venÄių ir poilsio dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ apskaitos žiniaraÅ¡Äiai (t. 2, b. l. 90â187) rodo, jog pareiÅ¡kÄjai 2009-2011 m. budÄjo pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis bei dirbo virÅ¡valandžius.Pripažindamas TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieÅ¡taraujanÄia Konstitucijai Konstitucinis Teismas pažymÄjo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisÄjui, vykdanÄiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisÄjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venÄių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.
Konstitucinis Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad iÅ¡ Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisÄjų funkcijos, kurias vykdydamas teisÄjas turi dirbti virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venÄių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas turi bÅ«ti pristatytas į teismÄ , kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtÄ asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suÄmimÄ Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas turi bÅ«ti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisÄjui, kuris jį apklausia dÄl suÄmimo pagrįstumo ir priima dÄl to atitinkamÄ sprendimÄ ; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas iÅ¡sprendžia ne vÄliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo.
IÅ¡ Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos ParlamentÄ , Savivaldybių tarybų rinkimų, Referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, iÅ¡nagrinÄti per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas. Kartu Konstitucinis Teismas nurodÄ, jog TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta keliÄ individualizuoti teisÄjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis.
Kadangi TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieÅ¡taraujanÄia Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo nutarime pažymÄta bÅ«tinybÄ atlyginti už atliktÄ darbÄ , taÄiau jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, tai teisÄjų atlyginimo už darbÄ ne darbo metu nebuvimas laikytinas teisÄs spraga, kuri užpildytina pagal įstatymuose nustatytas taisykles. Tokia teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanÄia, kad tokiu atveju, kai nÄra įstatymo, reglamentuojanÄio ginÄo santykį, teismas taiko įstatymÄ reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nÄra, â vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teismų įstatyme teisÄjų darbo ne nustatytu darbo laiku apmokÄjimo klausimas nÄra reguliuojamas. ValstybÄs tarnybos santykius reglamentuojanÄio ValstybÄs tarnybos įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro valstybÄs tarnautojo pareiginÄs algos su jam nustatytais priedais dydžio, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už budÄjimÄ valstybÄs tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. ValstybÄs tarnybos įstatymo 261 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budÄjimo laikas skaiÄiuojamas teisÄs aktų nustatyta tvarka.Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesÄio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Darbo kodeksas nenustato iÅ¡skirtinÄs apmokÄjimo už budÄjimus tvarkos, todÄl vadovaujamasi normomis, kurios nustato darbo užmokesÄio už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis mokÄjimo tvarkÄ . Darbo kodekso 194 straipsnyje iÅ¡skiriami du darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis atlyginimo bÅ«dai atsižvelgiant į tai, ar asmuo dirbo pagal grafikÄ , ar ne pagal grafikÄ . Kadangi pareiÅ¡kÄjai budÄjo pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ jiems turi bÅ«ti taikomos Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už darbÄ Å¡venÄių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . PažymÄtina, kad už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridÄjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar Å¡venÄių dienomis nÄra numatytas pagal grafikÄ (Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, kaip tik Å¡ios teisÄs normos tinkamiausios nesureguliuotam teisÄjų virÅ¡valandinio darbo ir darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis budÄjimo metu atlyginimo teisiniam santykiui, todÄl turi bÅ«ti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu.IÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo 2011-04-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiÅ¡kÄja A.
B. poilsio ir Å¡venÄių dienomis budÄjo 24 valandas, pareiÅ¡kÄjas V. K. â 24 valandas, pareiÅ¡kÄja A. K. M. â 40 valandų, pareiÅ¡kÄjas A. P. â 24 valandas, pareiÅ¡kÄjas O. R. â 24 valandas (t. 1, b. l. 161). Darbas poilsio ir Å¡venÄių dienomis paskirtas pagal budÄjimo sekmadieniais ir Å¡venÄių dienomis (t. 2, b. l. 69â73) bei apskaiÄiuotas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose (t. 2, b. l. 90â187). Už apskaiÄiuotÄ budÄjimų laikÄ pareiÅ¡kÄjams turi bÅ«ti atlyginama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubÄ darbuotojo darbo užmokestį, nurodytÄ Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Priteistinos už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ sumos nustatomos pagal minÄtÄ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo pažymÄ (t. 1, b. l. 161): A. B. â 1594,56 ((8 x 34,68 + 16 x 32,49) x 2) Lt, V. K. â 1 650,72 ((16 x 35,14 + 8 x 32,89) x 2) Lt, A. K. M. â 2 783, 84 (16 x 36,22 + 24 x 33,85) x 2) Lt, A. P. â 1 588 (8 x 33,61 + 16 x 32,82) x 2) Lt, O. R. â 1 614,08 (8 x 35,06 + 16 x 32,91) x 2) Lt. Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad virÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant Å¡io kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytÄ darbo laiko trukmÄ.
Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbdavys gali skirti dirbti virÅ¡valandinius darbus tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais virÅ¡valandiniai darbai gali bÅ«ti organizuojami tik gavus raÅ¡ytinį darbuotojo sutikimÄ arba raÅ¡ytinį darbuotojo praÅ¡ymÄ . Bet kuriuo atveju Darbo kodekso 150 bei 151 straipsniuose nurodoma, kad virÅ¡valandiniai darbai yra galimi tik esant darbdavio, kurio funkcijas Å¡iuo atveju kaip darbo administratorius atliktų teismo pirmininkas, sprendimui paskirti dirbti virÅ¡valandinius darbus.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-19 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-328/2011 pažymÄta, kad virÅ¡valandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmÄ, nors galimai ir susijÄs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokÄti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .
Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime yra įvardytos situacijos, kurioms susiklosÄius galima laikyti, jog teisÄjas pagal įstatymus turi skubiai atliktinų darbų, dÄl to gali privalÄti dirbti virÅ¡valandžius, â tai teisÄjui pavestų funkcijų, kurioms atlikti įstatymais nustatytas trumpas terminas, vykdymas. Konstitucinis Teismas iÅ¡skyrÄ, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisÄjo darbo vykdant funkcijas, kurios turÄtų bÅ«ti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisÄjo darbo laiku, apmokÄjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisÄs normų.
PareiÅ¡kÄjų pateikiamuose virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos pažymose (t. 2, b. l. 74â88) virÅ¡valandinio darbo metu atlikti darbai (sprendimų ir nutarties raÅ¡ymas) yra įprastinis teisÄjo darbas. Kai kuriose virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos pažymose yra teismo pirmininko suderinimo viza (2010-10-01, 2010-10-29, 2010-11-06, 2010-11-29, 2010-02-25, 2010-04-29, 2010-05-28, 2010-06-29). Å iomis pažymomis suderintas pareiÅ¡kÄjos A.
B. darbo pareigų atlikimas â 31 valanda, pareiÅ¡kÄjo V. K. â 30 valandų. Kitų pareiÅ¡kÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos pažymų, kuriose bÅ«tų teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens suderinimo viza, nepateikta, nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkÄs teismas 2012-05-25 raÅ¡tu buvo praÅ¡ytas pateikti visus duomenis apie pareiÅ¡kÄjų dirbant virÅ¡valandžius atliktas funkcijas ir priežastis. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad daugiau virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos pažymų nebuvo sudaryta ir darbdavio pritarimo dirbti virÅ¡valandžius negauta.
Darbo kodekso 150, 151 straipsnių nuostatose pažymima, kad vien tik darbuotojo praÅ¡ymo ar sutikimo nepakanka, virÅ¡valandiniai darbai turi bÅ«ti organizuojami, t. y. dÄl jų vykdymo turi bÅ«ti priimamas darbdavio sprendimas. Bylos medžiaga rodo, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo pirmininkas nepriÄmÄ sprendimų dÄl virÅ¡valandinio darbo vykdymo. Teismo pirmininko viza virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos pažymose nelaikoma virÅ¡valandžių atlikimÄ organizuojanÄiu veiksmu, nes nenustatytas faktinis virÅ¡valandinio darbo organizavimo poreikis, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime įvardytas situacijas.
Kaip matyti iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių, retas teisÄjas dirbo virÅ¡valandžius arba papildomo darbo neįtraukÄ Ä¯ apskaitÄ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo pirmininko 2009-03-06 įsakymo Nr. V-43 nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 87â88). Kad pareiÅ¡kÄjams A. B. ar V. K. bÅ«tų nustatytas didesnis darbo krÅ«vis nei kitiems teismo teisÄjams, nenustatyta. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad TeisÄjų tarybos 2009-04-24 nutarimas Nr. 13P-71-(7.1.2) âDÄl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisÄjams mokÄjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ buvo skirtas reglamentuoti teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitÄ dÄl vienkartinÄs priemokos, nustatytos TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo, t. y. nustatÄ konkreÄios teisÄs normos taikymo sÄ lygas, o ne apmokÄjimÄ už virÅ¡valandžius pagal Darbo kodekso nuostatas.
Remdamasis iÅ¡dÄstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjai neturi teisÄs į apmokÄjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ . Vertindamas, ar Å¡ioje byloje atsakovas yra tinkamas, teismas atsižvelgia į tai, kad atlyginimo dalis pareiÅ¡kÄjoms nebuvo mokama dÄl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo. Teismo biudžetas darbo užmokesÄiui sumokÄti sudaromas pagal galiojanÄiais teisÄs aktais nustatytÄ atlyginimų dydį. TodÄl teismas vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi laikosi savo faktinÄmis aplinkybÄmis panaÅ¡ioje byloje, priimtoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-21 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-P-187/2007, suformuluotos praktikos, kad teisÄjams neiÅ¡mokÄtų atlyginimų bylose ginÄo materialinių teisinių santykių subjektas yra valstybÄ â Lietuvos Respublika (âTeismų praktikaâ Nr.
27) ir tuo remdamasis neiÅ¡mokÄtÄ atlyginimÄ priteisia iÅ¡ Lietuvos valstybÄs.Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime, kuris buvo priimtas iÅ¡aiÅ¡kinant šį Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnį, buvo nurodyta, kad tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nÄra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkreÄiu atveju nustato jurisdikcinÄs ir kitos teisÄ taikanÄios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojanÄias įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisÄs aktuose įtvirtintas teisÄs normas.Teismų praktika aiÅ¡kinant minÄtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje âAdministracinių teismų praktikojeâ Nr. 5, 2004 m.
Å ioje nutartyje teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad âsprendimo priÄmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisÄs ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priÄmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginÄijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nÄra galutinai apibrÄžtas â tikrasis teisinis santykis, su neginÄijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisÄmis ir pareigomis, dar nÄra galutinai susiformavÄs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nÄra įgavÄs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisÄs normos (ar tinkamų teisÄs normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nÄra baigta.
Sprendimo įvykdymas (jei teisÄs normos nenumato iÅ¡imÄių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinÄ kvalifikacija yra baigta. TeisinÄ kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priÄmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinÄjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybÄ sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguotiâ. Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinÄjamam ginÄui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklÄ, kad âsprendimas dÄl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priÄmimo dienÄ galiojanÄiomis teisÄs normomisâ.
Ta pati teismo pozicija iÅ¡dÄstyta 2009-09-07 nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį sprendimo įvykdymu reikÄtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradÄs galimybÄ Ä¯siterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostÄ iki teisÄs normos, reglamentavusios minÄtus santykius, pripažinimo neteisÄta. DÄl Å¡ios priežasties teismas laikÄ negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.
VÄliau Å¡i praktika buvo pakartota daugumoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, susijusių su pareigÅ«nų teise į darbo užmokesÄio nepriemokÄ , paduotų dÄl Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo.Remiantis anksÄiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dÄl darbo užmokesÄio mokÄjimo yra neįvykdyti. NagrinÄdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priÄmimo metu galiojanÄius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d Ä : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, A. B. 1 594,56 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus ir penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus), V. K. â 1 650,72 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų ir septyniasdeÅ¡imt du centus), A. K.
M. â 2 783,84 Lt (du tÅ«kstanÄius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis centus), A. P. â 1 588 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus), O. R. â 1 614,08 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiolika litų ir aÅ¡tuonis centus). Kitoje dalyje ir kito atsakovo atžvilgiu skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                        JÅ«ra Marija StrumskienÄÂ