Legislator Case Law & Legislation
821659f8-043a-4ebd-a7bf-d3c165c49cfd AI generated

821659f8-043a-4ebd-a7bf-d3c165c49cfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 821659f8-043a-4ebd-a7bf-d3c165c49cfd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė,dalyvaujant Lietuvos valstybės atstovui RamÅ«nui Valatkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

821659f8-043a-4ebd-a7bf-d3c165c49cfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å io teisės akto 3 punkte nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ ; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė,dalyvaujant Lietuvos valstybės atstovui RamÅ«nui Valatkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. prašė priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pareiÅ¡kėjams nesumokėtÄ atlyginimo dalį už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis: A. B. – 4 133,22 Lt, V. K. – 7 366,50 Lt, A. K. M. – 6 936,02 Lt, A. P. – 2 897,49 Lt, O. R. – 1 571,52 Lt.PareiÅ¡kėjų pirminiame skunde (t. 1, b. l. 1–12) nurodytas reikalavimas dėl teisėjų atlyginimo dalies, nesumokėtos nuo 2009 m. gegužės mėnesio neteisėtai sumažinus teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientus ir nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio neteisėtai sumažinus teisėjų atlyginimų bazinį dydį, priteisimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-13 nutartimi iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ .PareiÅ¡kėjų patikslintame skunde (t. 1, b. l. 124–134) nurodytas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto 2-Ä jį apylinkės teismÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų staÅ¾Ä , suteikiantį teisę gauti Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytÄ priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiÅ¡kėjų advokatų darbo staÅ¾Ä ir priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ priedÄ :

A. B. nuo 1990-03-11 – 13 727,31 Lt, V. K. nuo 1990-03-11 – 15 497,96 Lt, A. K. M. nuo 1996-11-20 – 10 333,27 Lt, A. P. nuo 1998-01-27 – 7 467,28 Lt, O. R. nuo 1990-03-11 – 15 622,27 Lt, iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-22 sprendimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartimi nagrinėti iÅ¡ naujo perduotas reikalavimas priteisti nesumokėtÄ atlyginimo dalį už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Teismas tokios apimties bylÄ nagrinėja Å¡ioje apimtyje, laikydamas, kad kiti pareiÅ¡kėjų reikalavimai buvo iÅ¡spręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-22 sprendimu.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjai.

A. B. yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja nuo 2005-04-28, V. K. – nuo 2004-04-26, A. K. M. – nuo 2004-06-03, A. P. – nuo 2005-07-20, O. R. – nuo 2002-09-18. Esant dideliam darbo krÅ«viui Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme ir bÅ«tinybei eiti teisėjo pareigas savaitgaliais, 2009 m. dirbo virÅ¡valandžius ir Å¡venčių bei poilsio dienomis. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis nustato atlyginimÄ už tokį darbÄ , tačiau Å¡is teisinis reglamentavimas leidžia teisėjams, dirbusiems virÅ¡valandžius ir poilsio bei Å¡venčių dienomis, iÅ¡ viso nemokėti už darbÄ , jei atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Å¡iam tikslui nepakanka lėšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesčiui mokėti.

Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teisme teisėjų virÅ¡valandinis darbas ir darbas poilsio bei Å¡venčių dienomis yra traukiamos į apskaitÄ . PareiÅ¡kėjai už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis 2009 m. ir paskesniais metais negavo jokio atlyginimo. Padėtis, kai už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ nesumokamas atlyginimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsniui, nustatančiam teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , todėl pareiÅ¡kėjams už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis 2009 m. ir paskesniais metais turi bÅ«ti sumokėtas atlyginimas.

Nesant kitokios teisėtos Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytos užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis tvarkos bei laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo, už tokį teisėjų darbÄ turi bÅ«ti sumokėtas atlyginimas, ne mažesnis nei Darbo kodekso 193 straipsnyje ir 194 straipsnio 1 dalyje numatytas darbo užmokestis: už virÅ¡valandinį darbÄ turi bÅ«ti sumokėtas 1,5 karto didesnis atlyginimas, o už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti sumokėtas du kartus didesnis atlyginimas už pareiÅ¡kėjams faktiÅ¡kai mokėtÄ atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjai A.

B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. 2012-10-01 pateikė praÅ¡ymus nagrinėti administracinę bylÄ jiems nedalyvaujant (t. 3, b. l. 1).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnis nustato, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė iÅ¡moka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko 2010-02-03 raÅ¡te nurodyta, kad sumokėti vienkartines priemokas už 2009 m. dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nėra galimybės, kadangi teismui skirti 2009 m. biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui, nustatyti 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, yra nepakankami, todėl, vadovaujantis minėtomis Teisėjų atlyginimo įstatymo nuostatomis, tokios iÅ¡mokos negalimos.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Teisingumo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Jeigu skundas bÅ«tų tenkinamas, prašė nesumokėtas sumas priteisti ne iÅ¡ valstybės, o iÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo.Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad teisėjų atlyginimai yra finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Teisėjams atlyginimai yra skaičiuojami vadovaujantis 2008-11-06 priimtu Teisėjų atlyginimų įstatymu, kuriuo nustatyta nauja teisėjų atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-07-18 pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jo atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 192). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato 2008-11-06 priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Å io įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.             Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, iÅ¡mokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta analogiÅ¡ka Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei Å¡ių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimÄ Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .

Å io teisės akto 3 punkte nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ ; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus).

Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose iÅ¡dėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas jo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti.

InformacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įraÅ¡o teisėjas.Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“ konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iki Å¡ios dienos teisėjų atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista.PareiÅ¡kėja A. B. paskirta teisėja Prezidento 2005-04-28 dekretu Nr. 277 (t. 1, b. l. 18), V. K. ir O. R. teisėjais paskirti Prezidento 2002-09-18 dekretu Nr. 1895 (t. 1, b. l. 20), A. K. M. teisėja paskirta Prezidento 2004-06-03 įsakymu Nr. 89 (t. 1, b. l. 21), A. P. teisėju paskirtas 2004-01-08 dekretu Nr. 333 (t. 1, b. l. 22). Atsakovo pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų budėjimo sekmadieniais ir Å¡venčių dienomis grafikai (t. 2, b. l. 69–73), virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaitos pažymos (t. 2, b. l. 74–86), teisėjų virÅ¡valandinio darbo laiko, darbo laiko poilsio ir Å¡venčių dienomis ne pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ bei darbo laiko Å¡venčių ir poilsio dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ apskaitos žiniaraščiai (t. 2, b. l. 90–187) rodo, jog pareiÅ¡kėjai 2009-2011 m. budėjo pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei dirbo virÅ¡valandžius.Pripažindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieÅ¡taraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas turi bÅ«ti pristatytas į teismÄ , kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtÄ asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suėmimÄ Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas turi bÅ«ti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamÄ sprendimÄ ; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas iÅ¡sprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo.

IÅ¡ Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos ParlamentÄ , Savivaldybių tarybų rinkimų, Referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, iÅ¡nagrinėti per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas. Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta keliÄ individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis.

Kadangi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta bÅ«tinybė atlyginti už atliktÄ darbÄ , tačiau jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, tai teisėjų atlyginimo už darbÄ ne darbo metu nebuvimas laikytinas teisės spraga, kuri užpildytina pagal įstatymuose nustatytas taisykles. Tokia teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad tokiu atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismų įstatyme teisėjų darbo ne nustatytu darbo laiku apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už budėjimÄ valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Darbo kodeksas nenustato iÅ¡skirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios nustato darbo užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis mokėjimo tvarkÄ . Darbo kodekso 194 straipsnyje iÅ¡skiriami du darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis atlyginimo bÅ«dai atsižvelgiant į tai, ar asmuo dirbo pagal grafikÄ , ar ne pagal grafikÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjai budėjo pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ jiems turi bÅ«ti taikomos Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Pažymėtina, kad už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar Å¡venčių dienomis nėra numatytas pagal grafikÄ (Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, kaip tik Å¡ios teisės normos tinkamiausios nesureguliuotam teisėjų virÅ¡valandinio darbo ir darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis budėjimo metu atlyginimo teisiniam santykiui, todėl turi bÅ«ti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu.IÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiÅ¡kėja A.

B. poilsio ir Å¡venčių dienomis budėjo 24 valandas, pareiÅ¡kėjas V. K. – 24 valandas, pareiÅ¡kėja A. K. M. – 40 valandų, pareiÅ¡kėjas A. P. – 24 valandas, pareiÅ¡kėjas O. R. – 24 valandas (t. 1, b. l. 161). Darbas poilsio ir Å¡venčių dienomis paskirtas pagal budėjimo sekmadieniais ir Å¡venčių dienomis (t. 2, b. l. 69–73) bei apskaičiuotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (t. 2, b. l. 90–187). Už apskaičiuotÄ budėjimų laikÄ pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti atlyginama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubÄ darbuotojo darbo užmokestį, nurodytÄ Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Priteistinos už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ sumos nustatomos pagal minėtÄ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pažymÄ (t. 1, b. l. 161): A. B. – 1594,56 ((8 x 34,68 + 16 x 32,49) x 2) Lt, V. K. – 1 650,72 ((16 x 35,14 + 8 x 32,89) x 2) Lt, A. K. M. – 2 783, 84 (16 x 36,22 + 24 x 33,85) x 2) Lt, A. P. – 1 588 (8 x 33,61 + 16 x 32,82) x 2) Lt, O. R. – 1 614,08 (8 x 35,06 + 16 x 32,91) x 2) Lt. Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad virÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant Å¡io kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytÄ darbo laiko trukmę.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbdavys gali skirti dirbti virÅ¡valandinius darbus tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais virÅ¡valandiniai darbai gali bÅ«ti organizuojami tik gavus raÅ¡ytinį darbuotojo sutikimÄ arba raÅ¡ytinį darbuotojo praÅ¡ymÄ . Bet kuriuo atveju Darbo kodekso 150 bei 151 straipsniuose nurodoma, kad virÅ¡valandiniai darbai yra galimi tik esant darbdavio, kurio funkcijas Å¡iuo atveju kaip darbo administratorius atliktų teismo pirmininkas, sprendimui paskirti dirbti virÅ¡valandinius darbus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 pažymėta, kad virÅ¡valandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galimai ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime yra įvardytos situacijos, kurioms susiklosčius galima laikyti, jog teisėjas pagal įstatymus turi skubiai atliktinų darbų, dėl to gali privalėti dirbti viršvalandžius, – tai teisėjui pavestų funkcijų, kurioms atlikti įstatymais nustatytas trumpas terminas, vykdymas. Konstitucinis Teismas išskyrė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų.

Pareiškėjų pateikiamuose viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymose (t. 2, b. l. 74–88) viršvalandinio darbo metu atlikti darbai (sprendimų ir nutarties rašymas) yra įprastinis teisėjo darbas. Kai kuriose viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymose yra teismo pirmininko suderinimo viza (2010-10-01, 2010-10-29, 2010-11-06, 2010-11-29, 2010-02-25, 2010-04-29, 2010-05-28, 2010-06-29). Šiomis pažymomis suderintas pareiškėjos A.

B. darbo pareigų atlikimas – 31 valanda, pareiškėjo V. K. – 30 valandų. Kitų pareiškėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymų, kuriose būtų teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens suderinimo viza, nepateikta, nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-05-25 raštu buvo prašytas pateikti visus duomenis apie pareiškėjų dirbant viršvalandžius atliktas funkcijas ir priežastis. Iš to daroma išvada, kad daugiau viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymų nebuvo sudaryta ir darbdavio pritarimo dirbti viršvalandžius negauta.

Darbo kodekso 150, 151 straipsnių nuostatose pažymima, kad vien tik darbuotojo praÅ¡ymo ar sutikimo nepakanka, virÅ¡valandiniai darbai turi bÅ«ti organizuojami, t. y. dėl jų vykdymo turi bÅ«ti priimamas darbdavio sprendimas. Bylos medžiaga rodo, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas nepriėmė sprendimų dėl virÅ¡valandinio darbo vykdymo. Teismo pirmininko viza virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaitos pažymose nelaikoma virÅ¡valandžių atlikimÄ organizuojančiu veiksmu, nes nenustatytas faktinis virÅ¡valandinio darbo organizavimo poreikis, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime įvardytas situacijas.

Kaip matyti iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių, retas teisėjas dirbo virÅ¡valandžius arba papildomo darbo neįtraukė į apskaitÄ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko 2009-03-06 įsakymo Nr. V-43 nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 87–88). Kad pareiÅ¡kėjams A. B. ar V. K. bÅ«tų nustatytas didesnis darbo krÅ«vis nei kitiems teismo teisėjams, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimas Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ buvo skirtas reglamentuoti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaitÄ dėl vienkartinės priemokos, nustatytos Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo, t. y. nustatė konkrečios teisės normos taikymo sÄ lygas, o ne apmokėjimÄ už virÅ¡valandžius pagal Darbo kodekso nuostatas.

Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai neturi teisės į apmokėjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ . Vertindamas, ar Å¡ioje byloje atsakovas yra tinkamas, teismas atsižvelgia į tai, kad atlyginimo dalis pareiÅ¡kėjoms nebuvo mokama dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo. Teismo biudžetas darbo užmokesčiui sumokėti sudaromas pagal galiojančiais teisės aktais nustatytÄ atlyginimų dydį. Todėl teismas vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi laikosi savo faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje byloje, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, suformuluotos praktikos, kad teisėjams neiÅ¡mokėtų atlyginimų bylose ginčo materialinių teisinių santykių subjektas yra valstybė – Lietuvos Respublika („Teismų praktika“ Nr.

27) ir tuo remdamasis neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ priteisia iÅ¡ Lietuvos valstybės.Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime, kuris buvo priimtas iÅ¡aiÅ¡kinant šį Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnį, buvo nurodyta, kad tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje „Administracinių teismų praktikoje“ Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“. Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį sprendimo įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.

Vėliau Å¡i praktika buvo pakartota daugumoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, susijusių su pareigÅ«nų teise į darbo užmokesčio nepriemokÄ , paduotų dėl Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo.Remiantis anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, A. B. 1 594,56 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus ir penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus), V. K. – 1 650,72 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų ir septyniasdeÅ¡imt du centus), A. K.

M. – 2 783,84 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis centus), A. P. – 1 588 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus), O. R. – 1 614,08 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiolika litų ir aÅ¡tuonis centus). Kitoje dalyje ir kito atsakovo atžvilgiu skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        JÅ«ra Marija StrumskienėÂ