82151904-d887-4e76-a1c2-aa558d346fcd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėja V. N. Griškevičienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-847-123/2011Teisėja L. Jociuvienė                                          (Proceso Nr. 2-24-3-01959-2009-6)                                 Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                         121.21; 15.4; 15.5; 11.9.10.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gruodžio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovui K.

L.,ieÅ¡kovo atstovui UAB „Neo Group“ darbininkų sÄ jungos atstovui A. B.,atsakovės atstovui advokatui P. L., atsakovės atstovui T. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Neo Group“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Neo Group“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ bei kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o panaikinti 2009-08-11 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ; 2009-10-30 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo; praÅ¡o pripažinti, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai bei nepagrįstai ir grÄ Å¾inti jį dirbti į ieÅ¡kovės bendrovę priedų paruoÅ¡imo operatoriumi; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2009-10-30 iki 2010-12-23 – 45 499,76 Lt, o nuo 2010-12-24 – po 156,72 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismo sprendimo dalį dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vieno mėnesio vidutinio užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipti skubiam vykdymui.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-01-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino           2009-08-11 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir 2009-10-30 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai bei nepagrįstai ir grÄ Å¾ino jį dirbti į ieÅ¡kovės bendrovę priedų paruoÅ¡imo operatoriumi.

Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo K. L. naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2009-10-30 iki 2010-12-23 – 45 499,76 Lt, o nuo 2010-12-24 – po 156,72 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismo sprendimo dalį dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (3 295,04 Lt) iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipė skubiam vykdymui.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko dėl pateisinamos priežasties, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ ir apie tai pranešė pamainos vadovui ryte, apie 8.20 val. 2009-08-11 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ panaikino, nes atsakovas nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių Å¡ios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų ir ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ dėl ligos negali bÅ«ti pripažįstama darbo drausmės pažeidimu. Panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, iÅ¡nyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sÄ lygos, todėl darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas.

Darbo drausmės pažeidimas, už kurį skirta antroji nuobauda, nebuvo sunkus, grėsmės nerealizuotos, žala nepadaryta. IeÅ¡kovas nebuvo informuotas apie tai, kad kitas asmuo atsuko sklendę, todėl jis negalėjo žinoti, kad jÄ reikėjo užsukti. Dėl netinkamo dažiklio paruoÅ¡imo yra neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du bendrovėje yra perduodama informacija, susijusi su atsakingais asmenimis, nes potvarkių žurnale ties patvarkymu apie keičiamÄ priedų receptÅ«rÄ , ieÅ¡kovo paraÅ¡o nėra.Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Neo Group“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Darbuotojas pamainos vadovÄ informavo 8.20 val., todėl laikė, kad 20 min. darbuotojas neturėjo įstatymo suteiktos garantijos ir Å¡is laikotarpis traktuotinas kaip neteisėtas neatvykimas į darbÄ ir darbo drausmės pažeidimas. Darbuotojas apie įgytÄ nedarbingumÄ turi praneÅ¡ti prieÅ¡ darbo pradžiÄ ir kuo anksčiau, tokia praktika įmonėje buvo nusistovėjusi. Dėl ieÅ¡kovo netinkamo pareigų vykdymo (prieÅ¡ pradedant darbus nepatikrinus, ar yra užsklęsta sklendė) iÅ¡kilo grėsmė, kad bus pagaminta apie 110 tonų nekokybiÅ¡kos produkcijos, kurios vertė – 110 000 eurų, o dėl netinkamos receptÅ«ros dažiklio paruoÅ¡imo galėjo bÅ«ti pagaminta 220 tonų nekokybiÅ¡kos produkcijos, kurios vertė – 220 000 eurų.

Itin dideli nuostoliai nebuvo patirti ne dėl ieÅ¡kovo, o dėl kitų darbuotojų aktyvių veiksmų, todėl remtis aplinkybe, jog grėsmė nesimaterializavo, Å¡velninant ieÅ¡kovo atsakomybę, negalima. Nepaisant materialinių nuostolių iÅ¡vengimo, buvo patirta nematerialinė žala. PaaiÅ¡kino, kad tai, jog sklendę buvo atidaręs kitas darbuotojas, nedaro įtakos darbuotojo pareigai patikrinti, ar sklendė uždaryta. IeÅ¡kovas savo pasiaiÅ¡kinimuose neneigia matęs ir skaitęs mėlyno dažiklio paruoÅ¡imo tvarkÄ .

Apeliantės manymu paskutinieji darbo drausmės pažeidimai gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto prasme. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. L. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo paskirta už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Apie tai, kad ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko dėl ligos, apeliantei buvo žinoma dar iki priimant sprendimÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo. PaaiÅ¡kino, kad priedus nuleidus kitam darbuotojui, jis nežinojo, kad iÅ¡leidus priedus sklendė palikta neužsukta.

Technologinio proceso stebėjimas yra tiesioginė PVS operatoriaus pareiga, todėl nukrypimÄ nuo gamybinio proceso PVS operatorius pastebėjo vykdydamas tiesiogines pareigas. PaaiÅ¡kino, kad paruošė netinkamÄ dažiklį, nes neturėjo informacijos, kad tÄ dienÄ vienoje iÅ¡ gamybinių linijų turėjo bÅ«ti naudojamas kitoks dažiklis. IeÅ¡kovo pagamintas priedas su senu dažikliu buvo panaudotas kitoje gamybos linijoje. Teismas negali darbo drausmės pažeidimo, kurio darbdavys nelaikė Å¡iurkščiu, kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iÅ¡ darbo, kurias ieÅ¡kovas ginčija.

Dėl 2009-08-11 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo2009-08-11 įsakymu Nr. P-85/09 ieÅ¡kovui, vadovaujantis DK 235 straipsnio 9 dalimi, bei 2009-07-27 tarnybinio praneÅ¡imo ir 2009-08-07 paaiÅ¡kinimo pagrindu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad 2009-07-26 ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ dieninės pamainos metu ir apie tai neinformavo pamainos vadovo (t. 1, b. l. 62). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių Å¡ios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų ir ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ dėl ligos negali bÅ«ti pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu.

Skiriant drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ atsakovei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko dėl svarbios priežasties – ligos, byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas informavo pamainos vadovÄ apie neatvykimÄ 2009-07-26 8.20 min., todėl pripažintina, kad drausminės atsakomybės taikymas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 dalį, t. y. kai neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nagrinėjamu atveju yra negalimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad 20 min. darbuotojas neturėjo įstatymo suteiktos garantijos ir Å¡is laikotarpis turi bÅ«ti traktuotinas, kaip neteisėtas neatvykimas į darbÄ ir darbo drausmės pažeidimas. IeÅ¡kovas atsakovei pateikė nedarbingumo pažymėjimÄ , kuris pateisina jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ nedarbingumo laikotarpį, t. y. 2009-07-24–2009-07-27 (t. 1, b. l. 65), todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovas turėjo įstatymo suteiktÄ garantijÄ ir svarbiÄ neatvykimo į darbo priežastį, o ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ dėl ligos negali bÅ«ti traktuojamas kaip pravaikÅ¡ta.

Apeliantė nurodo, kad darbuotojas apie įgytÄ nedarbingumÄ turi praneÅ¡ti prieÅ¡ darbo pradžiÄ ir kuo anksčiau, ir, kad tokia praktika įmonėje buvo nusistovėjusi, tačiau darbo tvarkos taisyklių, nustatančių terminÄ , per kurį darbuotojas turi pareigÄ praneÅ¡ti apie nedarbingumÄ , atsakovės įmonėje nebuvo. IeÅ¡kovas pranešė darbdaviui apie nebuvimÄ darbe dėl ligos praėjus 20 min. nuo darbo pradžios, todėl konstatuotina, kad tai padarė per protingÄ terminÄ . PraneÅ¡imas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ per 20 min. terminÄ nuo darbo pradžios, įmonėje nesant lokalių aktų, nustatančių praneÅ¡imo tvarkÄ , nelaikytinas lojalumo darbdaviui pareigos pažeidimu ir už jį negali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė.

Dėl 2009-10-30 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo Nustatyta, kad 2009-10-30 drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad 2009-09-21 dieninės pamainos metu netinkamai ruošė priedus, t. y. ruoÅ¡damas fosforo priedÄ neužsuko paruoÅ¡imo talpos sklendės, dėl to teko daryti korekcijas bei paruošė netinkamos rÅ«Å¡ies dažiklį (t. 1, b. l. 11–12). Atsakovė skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui 2009-08-11 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, t. y., kai darbuotojui per paskutinius 12 mėnesių jau buvo paskirta drausminė nuobauda (DK 237 str. 3 p., 136 str. 3 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad remiantis teismų praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, iÅ¡nyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sÄ lygos (nebėra vieno juridinio fakto iÅ¡ juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004).

Pripažinus, kad ieÅ¡kovui 2009-08-11 įsakymu drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sÄ lygos iÅ¡nyko, todėl aplinkybės, susijusios su drausminės nuobaudos paskyrimu už tai, kad ieÅ¡kovas neužsuko paruoÅ¡imo talpos sklendės ir paruošė netinkamos rÅ«Å¡ies dažiklį, neturi sprendžiamosios reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir dėl jų plačiau nepasisako.Apeliantės manymu paskutinieji darbo drausmės pažeidimai gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto prasme.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka už sistemingÄ darbo drausmės pažeidimÄ (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Šį drausminės atsakomybės taikymo, o kartu ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ pasirinko darbdavys, todėl šį atleidimo pagrindÄ ieÅ¡kovas ir ginčijo pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o atsakovė pateikė atsikirtimus į jį. Todėl įrodinėjimo dalyku byloje nebuvo aplinkybės, ar ieÅ¡kovo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus.

Atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, atsakovė Å¡io pažeidimo Å¡iurkščiu taip pat nepripažino. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , teismas gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisėtai (DK 242 str. 2 d.), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvačiÄ nuobaudÄ ; teismas taip pat negali darbo drausmės pažeidimÄ , kurį darbdavys nelaikė Å¡iurkščiu, kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimoBylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo keliamas klausimas dėl to, ar už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį ieÅ¡kovas privalo gauti visÄ vidutinį darbo užmokestį, ar tik jo skirtumÄ tarp gautų pajamų ir kompensacijos dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas             K. L. 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) naftos gavybos operatoriumi.

Per nurodytÄ laikotarpį ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta 22 093,56 Lt darbo užmokesčio. DK 297 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad DK 297 straipsnyje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas.

Be to, kolegija, aiškindama šio straipsnio 3 dalį, nurodė, jog tokios kompensacijos dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-05-27 nutartis byloje Nr. 3K-7-296/2005).

Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.                3K-3-545/2010; 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Å¡ios kompensacijos funkcija yra ne tik atlyginti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atsiradusius praradimus, bet yra ir sankcija darbdaviui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010), Å¡ie kasacinių nutarčių motyvai nepaneigia įstatyme nustatytos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ prigimties.

Dėl to sÄ voka „sankcija“ Å¡iame kontekste negali bÅ«ti suprasta kaip nuobauda darbdaviui, nes, minėta, DK 297 straipsnyje nustatyta kompensacija – tai garantija darbuotojui (darbdavio materialinis suvaržymas ir pareiga mokėti tam tikrÄ darbuotojo turtinius praradimus atlyginančiÄ iÅ¡mokÄ , jei konstatuotas neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Esant nurodytiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, ir esant įrodymų, kad 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta                     22 093,56 Lt darbo užmokesčio kitoje darbovietėje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalį nukreipus skubiam vykdymui K.

L. iÅ¡mokėtas vieno mėnesio darbo užmokestis – 3 295,04 Lt (t. 2, b. l. 50–51) tikslinga pirmosios instancijos teismo priteistÄ 45 499,76 Lt sumÄ sumažinti gautomis sumomis ir ieÅ¡kovui priteisti 20 111,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2009-10-30 iki 2010-12-23.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui visÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neatsižvelgdamas į ieÅ¡kovo gautas pajamas kitoje darbovietėje, ir tai sudaro pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teismui iÅ¡ esmės palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei nepriteistinos (CPK 93 str. 1, 2, 4 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį pakeisti – sumažinti ieÅ¡kovui K. L. iÅ¡ atsakovės UAB „Neo Group“ priteistÄ vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, t. y. už 2009-10-30–2010-12-23 laikotarpį, iki 20 111,16 Lt.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                              Danguolė Martinavičienė                                                                                                        ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius