8214897b-ff84-4e4b-b463-9cf3e6a3d86e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1227-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21564-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. B. ieÅ¡kinį atsakovei O. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punkto sÄ lygÄ , nustatant, kad: „sÅ«naus M. B. gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų, nustatoma su jo tėvu, D. B., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“;

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto sÄ lygas, nustatant, kad: „šalys susitaria, kad yra nustatoma tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ jÄ savaitę paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo pirmo mėnesio sekmadienio 17.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ mėnesio sekmadienį 17.00 val. O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio trečiÄ savaitgalį paimant vaikÄ penktadienį 17.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 17.00 val.;

3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 punkto sÄ lygas, nustatant, kad: „O. B., iÅ¡laikymui įsipareigoja teikti po 250 Eur iÅ¡laikymÄ iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, pervedant lėšas į asmeninę D. B. banko sÄ skaitÄ , ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant tokias pinigines lėšas D. B. valdyti uzufrukto teise;

4) priteisti ieškovui iš atsakovės O. B. bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 nutraukta jo ir atsakovės O. B. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria Å¡alys susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta bus su motina, nustatė vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį (200 Eur/mėn.) ir bendravimo su vaiku tvarkÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi taip pat patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl 2017 m. vasario 1 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies pakeitimo.

Pagal jÄ sÅ«naus M. B. gyvenamoji vieta toliau liko nustatyta su atsakove, tačiau taikos sutartimi Å¡alys susitarė pakeisti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , padidinti vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį iki 250 Eur bei susitarė, kad ieÅ¡kovas mokės O. B. kas mėnesį po 200 Eur piniginę kompensacijÄ bÅ«sto nuomai iki bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. sprendimo 4.6 punktas (iki sÅ«nui M. B. nupirks ir padovanos butÄ ).

3. Po taikos sutarties sudarymo, atsakovė be ieÅ¡kovo žinios tyčia pasislėpė, pakeitė ne tik gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau ir darbovietę, visus kontaktinius duomenis, uždraudė kitiems asmenims Å¡iuos duomenis atskleisti. 2018 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovui nuvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo sÅ«naus ir buvusios sutuoktinės ieÅ¡kovas nerado. Manydamas, kad vaikas yra pagrobtas, su pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ (toliau – Tarnyba) dėl neteisėtai iÅ¡vežto vaiko sugrÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal 1980 m.

Hagos konvencijÄ dėl vaikų grobimo civilinių aspektų. 2019 m. birželio 26 d. Hagos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad M. B. į Nyderlandų karalystę buvo iÅ¡vežtas neteisėtai, taip pat kad vaiko socialinių interesų vieta yra susijusi su Lietuva, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ LietuvÄ esant pagrindams, numatytiems Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse (taip pat nesant Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a. ir b. punktuose, 2 dalyje įtvirtintų atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindų), tačiau Å¡iuo Hagos teismo sprendimu ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas buvo atmestas.

4. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė savo kaip motinos teises įgyvendina akivaizdžiai prieÅ¡ingai vaiko interesams, piktnaudžiauja tėvų valdžia. Atsakovė nevykdo teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, iÅ¡ vaiko gyvenimo siekia paÅ¡alinti bet kokį bendravimÄ su tėvu, panaikinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Pažymėjo, kad atsakovės jos gyvenamosios vietos adresu nepavyko rasti jau nuo 2018 metų kovo mėnesio, t. y. iki teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo.

IeÅ¡kovas vaikÄ matė tik tris kartus, kai vyko teismas Nyderlanduose, susitikimai su vaiku truko tik po 1,5 val. IeÅ¡kovas nurodė, kad užtikrins galimybę matyti abu tėvus. Vaikas taip pat turi giminaičių (močiutė, senelis, dėdė), su kuriais galėtų pabendrauti, tačiau Å¡iuo metu visi ryÅ¡iai yra nutraukti. Vaikas užaugo ant tėvo rankų, visÄ laikÄ , kurį ieÅ¡kovas galėjo skirti vaikui, skyrė vaikui. PaaiÅ¡kino, kad pats ieÅ¡kovas pakeitė darbo pobÅ«dį tam, kad galėtų rÅ«pintis savo vaiku.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje, dirba toje pačioje įmonėje ((duomenys neskelbtini) darbas), gali dirbti iÅ¡ namų, taigi vaiko tėvas turės galimybę dalyvauti vaiko auklėjime. Patvirtino, kad darbas nėra susijęs su komandiruotėmis, Å¡iuo metu yra nutraukęs visas komandiruotes. Nurodė, kad iÅ¡laiko vaikÄ , perveda vaiko iÅ¡laikymui 250 Eur per mėnesį.

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė be ieÅ¡kovo žinios neteisėtai iÅ¡siveždama sÅ«nų gyventi į užsienio valstybę, taip pat nepaisė įstatyme įtvirtinto imperatyvaus draudimo iÅ¡vežti vaikÄ gyventi į užsienio valstybę be kito tėvo raÅ¡ytinio sutikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalis) ir tai yra neginčijamas pagrindas pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant kartu su tėvu. Atsakovė, izoliuodama ieÅ¡kovÄ nuo sÅ«naus, užkirto keliÄ bet kokiam ieÅ¡kovo bendravimui su vaiku, nepagrįstai ir neteisėtai atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę dalyvauti sÅ«nų auklėjant, todėl yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu.

6. IeÅ¡kovas nurodė, kad gyvendamas su sÅ«numi užtikrins jam gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, teiks tinkamÄ maitinimÄ , rÅ«bus, sveikatos priežiÅ«rÄ , auklėjimÄ . IeÅ¡kovas gyvena atskirame bute, kur nepilnamečiui sÅ«nui bus užtikrintos visos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sÄ lygos. SÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu visiÅ¡kai užtikrintų vaiko interesus, teigiamai atsilieptų jo asmenybės formavimuisi, brandai ir ugdymui (mokslams).

7. Teigė, kad Tarnybos iÅ¡vada yra pakankamai formali, nebuvo iÅ¡klausyta atsakovė, nebuvo suteikta galimybė pateikti klausimus dėl draudimo, kliudymo bendrauti, taip pat nebuvo iÅ¡klausytas pats vaikas. IeÅ¡kovas dėjo pastangas bendrauti su vaiku. Tarnyba, kuri turi užtikrinti vaiko interesus, nusiuntė vaiko tėvÄ Ä¯ policijÄ , pati institucija nedėjo pastangų užtikrinti vaiko interesus. Vaikas buvo apklaustas Hagos teisme anglų kalba, savo gimtÄ ja kalba nebuvo iÅ¡klausytas, dėl to buvo pasiÅ«lyta galimybė atvykti į teismÄ Lietuvoje.

8. IeÅ¡kovas atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu, taip pat siekdamas užtikrinti netrukdomÄ vaiko bendravimÄ su motina bei galimybę atsakovei visapusiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjime, siÅ«lė nustatyti beveik analogiÅ¡kÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nustatyta taikos sutartyje.

9. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ieškovas nurodė, kad anksčiau nustatytas išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir tėvų finansinę padėtį, atitinkamai prašo nustatyti, kad atsakovė vaiko išlaikymui įsipareigoja teikti po 250 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės.

10. Pasisakydamas dėl jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atžvilgiu ieÅ¡kovas nurodė, kad pagal ReglamentÄ Briuselis II bis“ Lietuvos teismai Å¡iuo atveju kompetentingi nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

11. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ kaip neteismingÄ Lietuvos teismams ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, apsiribodamas tik konstatavimu, kad jis neva geriau užtikrins nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygas.

13. Pažymėjo, kad sÅ«nus nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri jį visada iÅ¡laikė ir juo rÅ«pinosi; vaikas yra prisirišęs prie motinos; su sÅ«numi ji palaiko itin artimus Å¡iltus tarpusavio santykius, visÄ savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleidžia su vaiku, atsakovė su vaiku puikiai sutaria, vaikas noriai bendrauja su atsakove, rodo tam iniciatyvÄ . Atsakovė yra tikra, kad sÅ«nui yra sudariusi tinkamas, visapusiÅ¡kas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sÄ lygas. Atsakovė nurodė, kad ji nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba.

Darbe yra charakterizuojama teigiamai. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovė nurodė, kad niekada nenuteikinėja sÅ«naus prieÅ¡ tėvÄ , nesivelia į konfliktus, yra iÅ¡silavinusi, ramaus bÅ«do, kantri, niekada nekelia balso, vaikui skiepija tinkamas vertybes, skatina bendrauti su tėvu, stengiasi ieÅ¡koti kompromiso. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl savo gyvenimo bÅ«do ar asmeninių savybių negalėtų rÅ«pintis sÅ«numi, kad blogai jį auklėja ar daro jo vystymuisi neigiamÄ Ä¯takÄ , kad pablogėjo sÅ«naus auklėjimas.

14. Atsakovė teigė, kad ieškovo noras bendrauti/gyventi su vaiku apsiriboja vien tik jo nepagrįstais kreipimaisi į teismus su ieškiniais, prašymais, skundais. Ieškovas praktiškai sūnui neskambina, nesidomi sūnaus dienotvarke, auklėjimu, buitimi, laisvalaikiu. Ieškovas tik teoriškai, bet ne praktiškai siekia atkurti savo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšį.

15. Atsakovė nurodė, kad ji 2018 metais iÅ¡vyko gyventi į Nyderlandus, ten vaiko gyvenamoji aplinka yra stabili, saugi, jis yra įpratęs gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklÄ , bÅ«relius, kieme žaisti su draugais, lankytis jam įprastose vietose, sÅ«nus moka olandų kalbÄ , bendrauja su vietiniais vaikais, yra visiÅ¡kai prie jų pritapęs. SÅ«nui susirgus, bÅ«tent atsakovė jį slaugo, rÅ«pinasi jo sveikata, pristato į gydymo įstaigas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nė karto nėra slaugęs sÅ«naus, jam nė karto nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas dėl to, kad jam nėra žinomos vaiko slaugymo ir priežiÅ«ros subtilybės.

16. Pažymėjo, kad tiek Nyderlandų teismai, tiek vaiko gyvenamÄ sias sÄ lygas tikrinusi institucija nustatė, kad atsakovė tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jo sveikata, užsiima jo lavinimu, vystymusi, vaikui yra sudarytos tinkamos ir visapusiÅ¡kos sÄ lygos augti ir vystytis, todėl nėra pagrindo jo grÄ Å¾inti gyventi į LietuvÄ . Å iuo atveju itin svarbi ir vaiko nuomonė, kuriÄ iÅ¡klausė Nyderlandų karalystės teismas. Vaikas nurodė, kad jam patinka gyventi Nyderlanduose, jis nori čia gyventi ir nenori grįžti į LietuvÄ .

SÅ«naus, nuolat gyvenančio su atsakove, staigus gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik gali, bet ir sukels nepageidaujamų padarinių jo raidai ir psichinei sveikatai. Atsakovė yra tikra, kad toks ieÅ¡kinio reikalavimo pareiÅ¡kimas yra susijęs tik su siekiu iÅ¡vengti teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įsipareigojęs per dviejų metų terminÄ po santuokos nutraukimo nupirkti ir padovanoti sÅ«nui butÄ , nevirÅ¡ijantį 30 000 Eur, tačiau Å¡io įsipareigojimo ieÅ¡kovas iki Å¡iol nėra įvykdęs.

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neturėjo galimybių apsilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, tiesiogiai iÅ¡tirti Å¡eimos aplinkos sÄ lygas bei iÅ¡klausyti vaiko nuomonę, tačiau pažymėjo, kad atsakovė, dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma.

Nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat tėvų gyvenimo skyriumi pradžios buvo nustatyta kartu su mama, duomenų, kad vaiko mama juo rÅ«pintųsi netinkamai, nėra nei byloje, nei Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje. Nurodė, kad susipažinus su byloje esančiais dokumentais, matyti, kad nepilnamečio M. interesai yra visapusiÅ¡kai užtikrinami. 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Hagos pirmosios instancijos teismas įvertino, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į fizinius ir emocinius ryÅ¡ius, kuriuos vaikas dabar užmezgė su savo gyvenamÄ ja vieta.

Teismas nustatė, kad berniukas, gyvendamas Å¡alyje nuo 2018 metų kovo pradžios, jau gali gerai suprasti olandų kalbÄ . Nenustatyta, kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, yra jam nesaugi. PrieÅ¡ingai, vaikas gyvena kartu su mama ir patėviu, kuris moko jį olandų kalbos, vaikas visÄ laikÄ lanko mokyklÄ Nyderlanduose, kuri nėra orientuota tik į tarptautinę aplinkÄ , papildomai vaikas yra ugdomas užklasine veikla – plaukimu, akrobatika Olandijos jaunimo cirke. Hagos teismo sprendimu konstatuota, kad M. yra draugiÅ¡kas ir žaidžia su draugais iÅ¡ Olandijos, vadinasi, naujoje aplinkoje yra adaptavęsis, jo interesai yra užtikrinti.

Aplinkos, kurioje vaikas auga, stabilumas, yra įtakÄ turintis veiksnys.

18. Atsakovė pažymėjo, kad keičiant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tina nustatyti, jog vaiko esama aplinka tapo nesaugi, tačiau byloje tokių duomenų pateikta nėra. Vaikas užsienyje gyvena beveik du metus, pagal Hagos teismo sprendimÄ konstatuota, vaikas yra užmezgęs ryšį su Å¡ia Å¡alimi. Nors vaiko motina neteisėtai iÅ¡sivežė vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, tačiau ji vaiku iki Å¡iol rÅ«pinasi, ugdo, vaiko grÄ Å¾inimas į Å¡alį, nuo kurios vaikas yra atsitraukęs, prieÅ¡tarautų vaiko interesams.

Vaikui bÅ«tų padaroma žala, kadangi jis bÅ«tų atitrauktas nuo motinos, su kuria vaikas gyvena pakankamai seniai. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į paties vaiko nuomonę, kad jis nenorėtų grįžti į LietuvÄ . Taip pat Tarnyba nurodė, kad nemato paties ieÅ¡kovo pastangų užsitikrinti bendravimÄ su vaiku, į OlandijÄ buvo vykstama tik į teismus. Tarnybos žiniomis, ieÅ¡kovas kreipėsi į centrinę bÅ«stinę, bet ne į skyrių, nebuvo iniciatyvos iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės bendraujant su vaiku, kreipiantis dėl pagalbos į TarnybÄ dėl bendravimo tvarkos.

Kadangi šiuo metu vaikui yra užtikrinta saugi, tinkama aplinka augti ir ugdytis, Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų jo geriausių interesų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 616 Eur bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas, įvertinęs Å¡alių argumentus, sprendė, kad Lietuvos teismas Å¡iuo atveju pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 11 straipsnio 7 dalį yra kompetentingas nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, todėl jo jurisdikcijai priklauso sprendimų dėl vaiko globos priėmimas po grobimo procedÅ«ros. Tuo pačiu pažymėjo, kad tolimesniuose procesuose dėl vaiko globos teisių teismingumas priklausys nuo Å¡io teismo sprendimo rezultato.

21. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 nutraukta šalių santuoka jų bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1 punkte šalys susitarė, kad sūnaus M. B. gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų nustatoma su jo motina O. B. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos.

Sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, 3 punkte Å¡alys susitarė pakeisti iÅ¡laikymo vaikui dydį ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. D. B. įsipareigojo teikti po 250 Eur iÅ¡laikymÄ iki sÅ«naus pilnametystės, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę O. B. banko sÄ skaitÄ Luminor banke.

22. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2018 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į TarnybÄ dėl neteisėtai iÅ¡vežto vaiko sugrÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Hagos teismas 2019 m. birželio 26 d. iÅ¡nagrinėjo vaiko grÄ Å¾inimo klausimÄ , atmetė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nepilnametį M. B. į LietuvÄ . Hagos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos Hagos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo palaikė ginčijamÄ sprendimÄ ir atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmetė pakartotinio nagrinėjimo galimybės praÅ¡ymÄ apeliacine tvarka.

23. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog vaikas buvo iÅ¡vežtas neteisėtai į Nyderlandus savaime nėra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu. Nurodė, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Å¡eimos aplinkos apsaugÄ ir nesant bÅ«tino reikalingumo bei aiÅ¡kaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje m. v. Bulgarija). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovas ir nesutiko su motinos sprendimu iÅ¡vykti kartu su sÅ«numi gyventi į Nyderlandus, tačiau toks sprendimas esmingai vaiko interesų nepažeidžia, kadangi Nyderlanduose vaikui sukurta tinkama vaikui augti ir vystytis aplinka.

24. Teismas nurodė, kad byloje svarbios aplinkybės, nustatytos Hagos apeliacinės instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime, kuriame teismas įvertino vaiko fizinius ir emocinius ryÅ¡ius, kuriuos vaikas sprendimo priėmimo metu užmezgė su savo gyvenamÄ jÄ vieta. Teismas pažymėjo, kad tai liečia ne tik naujus Å¡eimos narius, bet ir daugiau iÅ¡orinių veiksnių bei santykių, tokių kaip Å¡eima, draugai, sportas ir mokykla. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. yra 8 metai ir nuo 2018 metų kovo mėnesio pradžios jis gyvena kartu su savo motina ir patėviu, kuris jį moko olandų kalbos, ir kad jis, kaip paaiÅ¡kėjo per vaiko pokalbius tarybos posėdžių salėje, jau gali gerai suprasti kalbÄ .

Patėvis sukÅ«rė palaikymo aplinkÄ aplink Å¡eimÄ . M. visÄ laikÄ lanko mokyklÄ Nyderlanduose, kuri nėra orientuota tik į tarptautinę aplinkÄ , lanko plaukimo pamokas, kuriose jis gavo trečios vietos plaukimo diplomÄ ir užsiima akrobatika Olandijos jaunimo cirke. Jis taip pat eina į BSO (popamokinės veiklos bÅ«reliai) su olandų vaikais, jis žaidžia su draugais iÅ¡ Olandijos, o jie žaidžia su juo. M. yra draugiÅ¡kas savo bÅ«du ir formavosi tokiu ir tiek, kiek tinka jo amžiui. Teismas taip pat įvertino M.

Å¡aknis ir pritapimÄ Nyderlanduose, taip pat Lietuvoje. Sprendė, kad pakankamai tikėtina, jog M. neturi jokio socialinio ryÅ¡io su Lietuva už savo tėvo ir motinos ribų ir kad nėra tinkamos aplinkos, į kuriÄ moteris su M. galėtų grįžti. Motina neturi jokių kitų Å¡eimos narių Lietuvoje. M. motina buvo svarbiausia prisiriÅ¡imo figÅ«ra jo gyvenime ir po persikėlimo tai iÅ¡liko nepakitę. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. Å¡aknys yra Nyderlanduose, kad praÅ¡ymas grįžti į LietuvÄ turi bÅ«ti atmestas, tenkinant M. interesus.

25. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad ginčo šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas visų pirma yra susijęs su vaiko interesais. Nurodė, kad aplinkybė, jog vyksta ginčas tarp tėvų, turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokių byloje nebuvo nustatyta.

PrieÅ¡ingai, teismas pabrėžė, kad vaikas Nyderlanduose gyvena beveik du metus, kur jau yra nusistovėję vaiko socialiniai ryÅ¡iai. Vaikui staiga pakeitus gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir nustačius gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, tai gali sukelti jam itin neigiamas pasekmes, emocijas, psichologinį nestabilumÄ , diskomfortÄ , nesaugumo jausmÄ . Kadangi Å¡iuo metu vaiko gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose ir socialinių interesų centras yra bÅ«tent ten, o ne Lietuvoje, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas vaiko stabiliai ir nekintamai aplinkai.

26. Teismas nurodė, kad byloje svarbu, jog pats nepilnametis vaikas buvo išklausytas tarybos posėdžių salėje. Apklaustas Hagos teismo paskirtos kuratorės (psichoterapeutės/klinikinės psichologės/mediatorės) vaikas nurodė, kad Lietuvoje gyveno 6 metus, jam labai patinka gyventi Nyderlanduose, jis turi daug draugų ir sportuoja, nurodė, kad jo didžiausias noras yra gyventi Nyderlanduose su motina. Teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog vaiko išreikštas noras prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, vaiko socialiniai ryšiai Nyderlanduose yra susiformavę, vaiko identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas iš esmės yra užtikrinami vaiko motinos.

27. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje apklausti nepilnametį vaikÄ , pažymėdamas, kad tai bÅ«tų perteklinis procesinis veiksmas, kadangi vaikas buvo apklaustas Nyderlanduose vykusiuose teismo procesuose. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti vaiko pasisakymais, iÅ¡reikÅ¡tu noru likti Nyderlanduose su motina, taip pat tuo, kad apklausiant vaikÄ buvo nesilaikyta atitinkamų procedÅ«rų (dėl kalbos ir pan.). Pažymėjo, kad vaikas namuose su motina kalba angliÅ¡kai arba rusiÅ¡kai, pokalbis su kuratore taip pat vyko dalyvaujant rusų ir anglų kalbų vertėjai, dirbančiai vertėjų centre, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaikas buvo apklaustas kalba, kurios nesupranta ar supranta nepakankamai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena ne Lietuvoje, o Nyderlanduose, taip pat sprendė, kad atvykimas į apklausÄ Lietuvoje vaikui sukeltų ir nepatogumų (vaikas bÅ«tų atitrauktas nuo bÅ«relių, mokyklos ir pan.).

28. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog Tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko esama aplinka tapo nesaugi; vaikas Nyderlanduose gyvena beveik du metus, yra užmezgęs ryšį su Å¡ia Å¡alimi; nuo Å¡alių gyvenimo skyriumi pradžios vaikas gyveno kartu su motina, kuri juo rÅ«pinasi tinkamai, ugdo, vaikas lanko mokyklÄ , bÅ«relius, užsiima plaukimu.

29. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo argumentų, jog atsakovė draudžia jam bendrauti su vaiku, pažymėjo, kad viena vertus, galima įžvelgti motinos nepakankamÄ norÄ užtikrinti vaiko interesÄ bendrauti su abiem tėvais, tačiau kita vertus, gyvenamosios vietos pakeitimas, ar tai reikÅ¡tų apsigyvenimÄ kitame mieste ar valstybėje, savaime nereiÅ¡kia ir nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl bÅ«tinybės keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir aplinkÄ , su kuria yra susiformavęs vaiko socialinis ryÅ¡ys. Pažymėjo, kad esant Å¡iuolaikinėms galimybėms laisvai kirsti valstybių sienas, iÅ¡vystytai transporto infrastruktÅ«rai, geografinio atstumo įtaka bendravimo galimybėms tik mažėja.

30. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos antstolius, kurie negalėjo įvykdyti teismo sprendimo (nutarties), kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, taip pat nėra pakankama spręsti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas galimybes bei priemones (įskaitant ir teisines) užsitikrinti bendravimÄ su vaiku kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl Å¡ios nutarties vykdymo už Lietuvos Respublikos ribų, kitoje Europos SÄ jungos Å¡alyje (pvz., nėra duomenų dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarnybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 41 str. 1 d., 3 d. numatytų teisių realizavimo).

31. IeÅ¡kovo teiginius, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas užtikrins motinos ir vaiko bendravimÄ , teismas laikė hipotetinio pobÅ«džio, nesudarančius pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad bus užtikrintas motinos ir vaiko bendravimas ir jis realiai bus įgyvendinamas. Pažymėjo, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl itin menka tikimybė, kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, situacija staiga pasikeis į gerÄ jÄ pusę ir bus užtikrinama vaiko teisė sklandžiai bendrauti su abiem tėvais. Teismo įsitikinimu, bendravimo nevykdymas kyla iÅ¡ Å¡alių tarpusavio konfliktiÅ¡kumo, todėl Å¡alims nesiekiant taikiai spręsti bendravimo tvarkos klausimų, gyvenamosios vietos pakeitimas iÅ¡ esmės Å¡alių konfliktinės situacijos neiÅ¡spręstų.

32. Teismas, atmetęs reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų (dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo priteisimo), kaip iÅ¡vestinių iÅ¡ pirmojo, nepasisakė.

33. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi Å¡alių patvirtintos taikos sutarties sÄ lygas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendė, kad poreikio, pasikeitus situacijai (atsakovei iÅ¡vežus vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę), keisti bendravimo tvarkÄ nėra. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nutartimi nustatyta maksimali ir plati tėvo bendravimo su vaiku tvarka, sudaranti sÄ lygas bei galimybes pakankamai ilgus laikotarpius nepertraukiamai tėvui bendrauti su vaiku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 34. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 34.1. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje neiÅ¡klausęs vaiko nuomonės dėl ginčo, kuris tiesiogiai su juo susijęs, pažeidė proceso teisės normas.

Teismas apsiribojo tik Hagos teisme vykusios vaiko apklausos ataskaita; neįvertino, kad su vaiku bendravusi kuratorė į antrÄ jį klausimÄ dėl vaiko gebėjimo laisvai reikÅ¡ti nuomonę, pateikė iÅ¡vadÄ , kad „susidaro įspÅ«dis, jog jis negali ar nenori laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės“; apklausos metu klausimai buvo užduodami siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko grÄ Å¾inimo (kaip prievartinio veiksmo) tikslingumÄ , o ne dėl vaiko bendravimo su tėvu įsivaizdavimo ir ketinimų; apklausa vyko ne gimtÄ ja, o anglų kalba, todėl tokia apklausa negali bÅ«ti prilyginama laisvos vaiko nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimui. 34.2.

Teismas, nepaisydamas iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos praneÅ¡imo, kad ji negali pateikti iÅ¡vados Å¡ioje civilinėje byloje, tokiÄ iÅ¡vadÄ vis vien įpareigojo pateikti remiantis byloje esančiais dokumentais ir ja nepagrįstai vadovavosi priimdamas sprendimÄ . Tarnybos iÅ¡vada neatitinka jos turiniui keliamų teisės aktų reikalavimų, kadangi ji pateikta neiÅ¡tyrus realių Å¡eimos aplinkos sÄ lygų, nė karto nebendravus su vaiku, atsakove, o iÅ¡ esmės vertinant tik vienÄ 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Hagos teismo sprendimÄ . Byloje esančius dokumentus turi vertinti teismas, o ne Tarnyba. 34.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas tinkamas, visapusiÅ¡kas ir efektyvus bylos nagrinėjimas, nebuvo iÅ¡klausyta atsakovė, iÅ¡siaiÅ¡kinta jos pozicija, taip pat buvo apsunkinta galimybė Å¡alims užbaigti ginÄÄ taikiai, teismas nesudarė sÄ lygų ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du, nors įstatymas imperatyviai numato teismo pareigÄ imtis priemonių Å¡alims sutaikyti. 34.4.

Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.174 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtintas teisinis pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat klaidingai vertino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę reikÅ¡mę vaiko trumpalaikių ir kintančių poreikių tenkinimui (draugai, bÅ«reliai ir t.t.), paneigdamas esminę vaiko teisę dėl tėvo dalyvavimo jo gyvenime. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvai gyvena ne toje pačioje valstybėje, atsakovė pagrobė vaikÄ ir nesilaiko galiojančios ir vykdytinos bendravimo tvarkos, kurios vykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas tik Lietuvoje.

Teismas turėjo vertinti net tik kurioje gyvenamojoje vietoje vaikui bus užtikrintos komfortabilesnės gyvenimo sÄ lygos, tačiau ir vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais ir teisė bÅ«ti abiejų auklėjamu. Stabilios ir nekintamos aplinkos buvimas nėra aukščiau nei vaiko teisė augti su tėvu. Å iuo atveju teismas bylÄ sprendė vienpusiÅ¡kai, pasisakydamas tik dėl vaiko socialinės aplinkos susiformavimo. Vaikas iki Å¡eÅ¡erių metų amžiaus nuolat gyveno Lietuvoje, bendravo su abiem tėvais, o pakitusioje gyvenamojoje aplinkoje Nyderlanduose vaikas gyveno vos daugiau nei vienerius metus. 34.5.

Atsakovė nuo pat 2018 m. kovo 9 d. taikos sutarties sudarymo piktybiÅ¡kai nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė be ieÅ¡kovo žinios su nepilnamečiu vaiku iÅ¡vyko į Nyderlandus, pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik su policijos pagalba. Vien vaiko pagrobimas sudaro pagrindÄ pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su ieÅ¡kovu. 34.6. Vien tai, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. Hagos teismo sprendimu buvo konstatuota, jog vaikas susigyveno su nauja aplinka, nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis Å¡ia byla, kadangi Hagos teisme iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmÄ ja instancija, teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendime buvo priėjęs prieÅ¡ingos iÅ¡vados – kad vaiko socialinių interesų vieta yra Lietuvoje.

Taigi teismas Å¡ioje byloje privalėjo pats iÅ¡samiai tirti ir nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o ne perraÅ¡yti Hagos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ . Teismas priėmė sprendimÄ neiÅ¡tyręs bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendimas paremtas iÅ¡ esmės tik vieninteliu Hagos apeliacinės instancijos teisme priimtu sprendimu vaiko grobimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pagrindo grÄ Å¾inti pagrobtÄ vaikÄ buvimo/nebuvimo, o ne dėl vaiko globos teisių pakeitimo. 34.7.

Teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės nesprendė ginčo, kadangi nepilnamečiam vaikui toliau liko teisiškai neapibrėžta ir tik formali galimybė matytis su ieškovu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. patvirtinta taikos sutartimi pakeista bendravimo tvarka yra pritaikyta ieškovo ir vaiko bendravimui Lietuvoje. Šios bendravimo tvarkos neįmanoma vykdyti kitoje valstybėje. Taip pat protingumo principui prieštarauja teismo motyvai, jog taikos sutartimi patvirtina plati bendravimo tvarka, o būtent jos 2 punktas suteikia ieškovui teisę ilgus laikotarpius (kas savaitgalį) nepertraukiamai bendrauti su vaiku.

Akivaizdu, kad dėl mokyklinio ugdymo, kelionių bei iÅ¡laidų naÅ¡tos mažametis vaikas negali įgyvendinti bendravimo tvarkos, kuri pritaikyta vykdymui Lietuvoje. Nors ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti dėl teisės nustatymo, tačiau ieÅ¡kiniu buvo siekiama paÅ¡alinti ieÅ¡kovo ir vaiko teisių pažeidimÄ , todėl tai įpareigojo teismÄ bÅ«ti aktyviu Å¡ioje byloje ir nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės – spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo pagrindų buvimo nustatymo, o tokių pagrindų nenustačius – iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, siekiant paÅ¡alinti esamÄ pažeidimÄ , dėl kurio buvo paduotas ieÅ¡kinys, t. y. taikyti kitÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovas prašė teismo iÅ¡spręsti ginÄÄ , neprieÅ¡taravo ir bendravimo tvarkos pakeitimui, tačiau teismas ne tik nenustatė ieÅ¡kovo ir vaiko teisių pažeidimo, bet ir sprendė, kad nėra pagrindo keisti bendravimo tvarkÄ , kad ji yra tinkama.

35. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 35.1. Teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bylÄ tinkamai iÅ¡nagrinėjo įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nurodydamas, kad pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra, vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina. 35.2.

Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis eliminuotas iÅ¡ vaiko gyvenimo, taip pat kad atsakovė ribotų ieÅ¡kovo bendravimÄ su sÅ«numi, jį nuteikinėtų; Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. PrieÅ¡ingai, atsakovė visuomet skatino ieÅ¡kovÄ bendrauti su sÅ«numi, tačiau bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės, jo nenoro neužsimezga jo ir sÅ«naus bendravimas, pats ieÅ¡kovas vengia vaiko, nesistengia atkurti su vaiku dėl jo paties kaltės prarastÄ tarpusavio ryšį.

Ieškovo noras bendrauti/gyventi su vaiku apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais bei nepagrįstais kreipimaisi į teismus su ieškiniais, prašymais, skundais. Pats ieškovas jokių veiksmų neatlieka, su sūnumi nebendrauja, visiškai nesilaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, jam pats praktiškai neskambina, neatsiliepia į sūnaus skambučius, nesidomi sūnaus dienotvarke, auklėjimu, buitimi, laisvalaikiu, norais, pasaulėžiūra ir t.t.

Tai, kad ieÅ¡kovas nebendrauja su vaiku kaip galėtų pagal patvirtintÄ taikos sutartį, akcentavo ir Tarnyba, nurodydama, jog nemato paties ieÅ¡kovo pastangų, kad užsitikrintų bendravimÄ su vaiku, į OlandijÄ buvo vykstama tik į teismus. Tarnybos žiniomis, ieÅ¡kovas kreipėsi į centrinę bÅ«stinę, bet ne į skyrių, nebuvo iniciatyvos iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės bendraujant su vaiku, kreipiantis dėl pagalbos į TarnybÄ dėl bendravimo tvarkos. IeÅ¡kovas, žinodamas apie vaiko sveikatos/ psichologines problemas, vaiko kritinę bÅ«klę, neatsižvelgdamas į vaiko praÅ¡ymus, veikdamas prieÅ¡ingai vaiko interesams net du mėnesius atsisakinėjo/vengė pasiraÅ¡yti sutikimÄ vaiko psichologinės pagalbos suteikimui (sutikimÄ ieÅ¡kovas davė tik pasitelkus į pagalbÄ profesionalius teisininkus).

Be to, pasak atsakovės, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė dėl tėvo eliminavimo iÅ¡ sÅ«naus gyvenimo apskritai nėra nustatyta CK 3.174 straipsnio 4 dalyje kaip pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . 35.3. IeÅ¡kovas nepateikė jokių svarių įrodymų, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, apsiribodamas tik konstatavimu, jog jis neva geriau užtikrins nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygas, kadangi atsakovė nesilaiko bendravimo tvarkos, neva be jo žinios iÅ¡vežė vaikÄ Ä¯ užsienį/ pagrobė vaikÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, vaikas nebuvo pagrobtas, ieÅ¡kovas žinojo apie atsakovės planus negyventi Lietuvoje, su kuria atsakovės ir vaiko nesieja jokie ryÅ¡iai, žinojo apie planus vykti į Nyderlandų Karalystę ir tam neprieÅ¡taravo. 35.4. Teismas įvertino aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nenustatė aplinkybių, kad Å¡iuo metu vaiko interesams yra bÅ«tinas aplinkos keitimas, kad esama aplinka nesaugi. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu neabejotinai vaiko socialinis ryÅ¡ys Nyderlanduose.

Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , byloje nebuvo nustatyta, tokių apeliaciniame skunde nenurodė ir ieÅ¡kovas. Atsakovė su ieÅ¡kovu bylinėjasi dar nuo 2016 m. ir nors vaikas yra itin jauno amžiaus, tačiau jo pozicija nuo pat bylinėjimosi pradžios visuomet buvo ta pati ir vienoda – sÅ«nus nori gyventi su motina. Hagos teismo paskirtos kuratorės ataskaitoje taip pat užfiksuoti pokalbiai su M., vaiko noras gyventi su atsakove. 35.5.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo itin aktyvus, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir dėl jų plačiai pasisakė. Teismas sprendime įvertino tai, kad Å¡alių sÅ«nus nuo gimimo gyvena kartu su motina, kuri jį visada iÅ¡laikė ir juo rÅ«pinosi, jis yra prisirišęs prie motinos, bÅ«tent atsakovė su sÅ«numi palaiko itin artimus Å¡iltus tarpusavio santykius, visÄ savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleidžiu su vaiku, puikiai sutaria, vaikas noriai bendrauja su motina, rodo tam iniciatyvÄ , bÅ«tent ji sÅ«nui yra sudariusi tinkamas, visapusiÅ¡kas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sÄ lygas.

Atsakovė nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba. Darbe yra charakterizuojama teigiamai, niekada nenuteikinėjo sÅ«naus prieÅ¡ tėvÄ , nesivelia į konfliktus, yra iÅ¡silavinusi, ramaus bÅ«do, kantri, niekada nekelia balso, vaikui skiepija tinkamas vertybes, skatina bendrauti su tėvu, stengiasi ieÅ¡koti kompromiso. Tarnyba taip pat nurodė, kad atsakovė dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma, kad duomenų, kad ji vaiku rÅ«pinasi netinkamai, nėra nei byloje, nei Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, nėra duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta/aplinka jam tapo nesaugi, nurodė, kad nepilnamečio M. interesai gyvenant su atsakove yra visapusiÅ¡kai užtikrinami. 35.6.

Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad teismo sprendimo nepagrįstumui įtakos turėjo byloje neatlikta nepilnamečio vaiko apklausa. Vaiko apklausa Hagoje buvo atlikta kompetentingų teismo pareigÅ«nų. Pokalbis su vaiku vyko dalyvaujant rusų ir anglų vertėjai, dirbančiai vertėjų centre, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaikas kažko nesuprato. Atsakovė kartu su vaiku Nyderlanduose gyvena dvejus metus, anglų kalba vaikui tapo antrÄ ja „gimtÄ ja“ kalba (vaikas mokosi Nyderlandų mokykloje, mokslai vyksta anglų kalba, jis bendrauja su angliÅ¡kai kalbančiais vaikais, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko bÅ«relius, kur taip pat kalbama anglų kalba).

Be to, vaikas namuose taip pat su atsakove kalba angliÅ¡kai arba rusiÅ¡kai (lietuvių kalba jis apskritai nekalba, lietuvių kalbos nesupranta, kÄ patvirtinta ir Hagos teismas savo sprendimu). Byloje pateikta nepilnamečio vaiko pozicija neprieÅ¡tarauja jo interesams, atitinka byloje esančiÄ medžiagÄ . Be to, vaikas yra jautrus, nedrÄ sus, patiriantis panikos priepuolius dėl tėvo noro prieÅ¡ vaiko valiÄ paimti jį iÅ¡ jam įprastos, mėgstamos aplinkos, todėl vaiko apklausa sukeltų dar didesnę žalÄ jo psichinei bÅ«klei, įtakÄ neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.

Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena ne Lietuvoje, o Nyderlanduose, kas reiÅ¡kia, jog vaikui kiltų papildomų nepatogumų vėl atvykti į apklausÄ ir Å¡ioje civilinėje byloje (vaikas bÅ«tų atitrauktas nuo bÅ«relių, mokyklos ir pan.). 35.7. Atsakovė nesutinka, kad teismas be pagrindo vadovavosi Tarnybos 2019 m. lapkričio 25 d. iÅ¡vada Nr. 8451-(8.1.27.). Tarnyba iÅ¡vadÄ pateikė vadovaudamasi ne tik Hagos teismo sprendimais, bet ir kita tiek byloje, tiek Tarnybos žinioje esančia medžiaga.

IeÅ¡kovas pateiktos iÅ¡vados neginčijo, neprašė atlikti pakartotinio Å¡eimos sÄ lygų tyrimo, kas patvirtina, kad su iÅ¡vadomis sutiko. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie bÅ«tinumÄ keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl nesant tokių duomenų, Tarnyba net negalėjo/neturėjo tam pagrindo priimti kitokį sprendimÄ bei pateikti iÅ¡vadÄ , kurios turiniu bÅ«tų patenkintas pats ieÅ¡kovas. Be to, teismas vertino visus bylos duomenis, taigi, priimdamas sprendimÄ , įvertino ne tik institucijos iÅ¡vadÄ , bet ir vaiko norus bei kitus Å¡alių pateiktus įrodymus. 35.8.

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo atsakovės dalyvavimÄ byloje pripažinti bÅ«tinu, kad tai sukliudė priimti teisingÄ sprendimÄ . Atsakovė dar 2019 m. lapkričio 24 d. pranešė, kad teismo posėdyje nedalyvaus dėl objektyvių priežasčių, t. y. su sÅ«numi gyvena Olandijoje, todėl neturi galimybės atvykti į LietuvÄ ne tik dėl sÅ«naus mokslų, finansinės situacijos, prasto susisiekimo, bet ir dėl to, kad atvykimas yra pavojingas atsakovės sveikatai ir gyvybei (dėl grasinimų nužudyti, sutrikdyti sveikatÄ ).

Atsakovė viso proceso metu buvo aktyvi, vykdė visus teismo įpareigojimus, teikė teismui reikiamus procesinius dokumentus, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ visais klausimais, pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovės teiginius ir kt. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, bÅ«tent jis niekada nenorėjo bylos iÅ¡spręsti taikiai, visada rašė nepagrįstus skundus, siekė vilkinti bylÄ ir kt., kÄ patvirtino ieÅ¡kovo atsakymas teismui teismo posėdžio metu dėl mediacijos galimybės – ieÅ¡kovas nurodė, kad nemato galimybės su atsakove susitarti dabar, kad atsisako nuo mediacijos, sutinka su mediacija tik jeigu teismas nustatys vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. 35.9.

Nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės nepasisakydamas dėl kitų reikalavimų (dėl bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo priteisimo). Teismai laikosi pozicijos, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, iÅ¡vestinis reikalavimas taip pat negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat nesutiktina su tuo, jog teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir atmesdamas gyvenamosios vietos pakeitimo reikalavimÄ spręsti dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ nėra poreikio, kadangi nutartimi nustatyta maksimali ir plati tėvo bendravimo su vaiku tvarka, sudaranti sÄ lygas bei galimybes pakankamai ilgus laikotarpius nepertraukiamai tėvui bendrauti su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir IÅ¡vados 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

38. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, privalėdamas bÅ«ti aktyvus Å¡eimos bylose, Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, pažeisdamas civilinio proceso kodekso reikalavimus: nebuvo iÅ¡klausyta vaiko nuomonė nagrinėjamu klausimu; teismas nepagrįstai rėmėsi Tarnybos iÅ¡vada, kuri pateikta įvertinus ne realiÄ faktinę situacijÄ (vaiko Å¡eimos aplinkos sÄ lygas), o tik remiantis byloje esančiais dokumentais; teismas atmetė praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, todėl apsunkino Å¡alims galimybę ginÄÄ užbaigti taikiai, nors įstatymas įpareigoja teismÄ imtis aktyvių priemonių Å¡alims sutaikyti; teismo sprendimas iÅ¡ esmės paremtas tik Hagos apeliacinėje instancijoje priimtu teismo sprendimu vaiko grobimo byloje; teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė ginčo, kadangi palikdamas nepakeistÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, teismas privalėjo spręsti tėvo bendravimo tvarkos su užsienyje gyvenančiu vaiku tvarkos klausimÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.174 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtintas teisinis pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , klaidingai vertino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus.

40. IÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo matyti, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia tiek procesinės, tiek materialinės teisės normų pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl Å¡ių ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje 41. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje iÅ¡ esmės svarbus buvo dėl to, jog iÅ¡klausius pačiÄ atsakovę bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta jos pozicija, surastas kompromisas dėl bendravimo su vaiku abiem tėvams priimtinu bÅ«du, jog teismas, nepripažinęs atsakovės dalyvavimo parengiamajame/teismo posėdyje bÅ«tinu, užkirto keliÄ ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai sudarant taikos sutartį, nesudarė galimybės ginčo spręsti teisminės mediacijos bÅ«du, nors CPK įpareigoja teismÄ imtis priemonių Å¡alims sutaikyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka.

42. CPK IV dalies XIX skyriaus, numatančio šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, pirmojo skirsnio 375 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje įtvirtintos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi CK numatytomis procesinėmis teisės normomis.

43. Pažymėtina, kad nei CPK, nei CK normos, susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu (pakeitimu), bendravimo tvarkos nustatymu (pakeitimu), taip pat susijusios su išlaikymo priteisimu (išlaikymo dydžio padidinimu/sumažinimu) nenumato privalomo atsakovės dalyvavimo sprendžiant ieškovo ieškiniu pareikštus reikalavimus.

44. CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys bÅ«tinai turi atvykti į teismo posėdį. Pagal CPK 230 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį, gali nuspręsti, kad į parengiamÄ jį teismo posėdį turi atvykti Å¡alys ir tretieji asmenys asmeniÅ¡kai. IÅ¡ nurodytų teisės normų matyti, kad diskrecijos teisė pripažinti Å¡alies dalyvavimÄ bÅ«tinu, palikta bÅ«tent teismui.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė su vaiku gyvena užsienio valstybėje, dėl ko apsunkintas jų atvykimas į LietuvÄ , atsakovė yra pateikusi procesinius dokumentus, kuriuose aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu, taip pat tai, kad pati nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje, atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptariamu klausimu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

46. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu, nurodė, jog svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovės pozicijÄ dėl ginčo klausimų, susijusių su jų nepilnamečiu vaiku, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu klausimu atsakovės pozicija byloje buvo aiÅ¡ki – jÄ atsakovė iÅ¡dėstė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, teikdama praneÅ¡imÄ dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, papildomus įrodymus), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės dalyvavimas parengiamajame/teismo posėdyje turėjo esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui.

Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungtyniÅ¡kumo principo, o Å¡io principo įgyvendinimas apima ir asmens teisę dalyvauti ar nedalyvauti teismo posėdyje. Å iuo atveju atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad galimybė atvykti į LietuvÄ apsunkinta (nepilnamečio vaiko mokslų, finansinės situacijos, prasto susisiekimo), taip pat dėl konfliktiÅ¡kų santykių su ieÅ¡kovu nusprendė teismo posėdyje asmeniÅ¡kai nedalyvauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės pasirinkimas neužkirto kelio teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priežasčių, dėl kurių atsakovės dalyvavimas žodiniuose teismo posėdžiuose bÅ«tų buvęs bÅ«tinas, nenustatyta, todėl prieÅ¡ingi ieÅ¡kovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

IeÅ¡kovo nurodyti teiginiai, kad jis vyko į teisminius procesus, vykusius Nyderlanduose, savaime nereiÅ¡kia, kad ir atsakovė turėjo procesinę pareigÄ atvykti į bylos nagrinėjimÄ , vykusį Lietuvos teisme.

47. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovės nedalyvavimas parengiamajame/teismo posėdyje apsunkino Å¡alims galimybę taikiai susitarti, nebuvo sudaryta galimybė ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du, teismas nevykdė pareigos imtis priemonių Å¡alims sutaikyti.

48. Sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad CPK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas privalo imtis priemonių Å¡alims sutaikyti, taip pat siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, tačiau pažymėtina, kad teismo pareiga siekti, jog Å¡alys ginÄÄ baigtų taikiai negali bÅ«ti suabsoliutinama ir vertinama atsietai nuo faktinių aplinkybių, Å¡alių tarpusavio santykių, pačių Å¡alių pastangų siekti taikaus susitarimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie tai, kad jau bandyta taikyti tarptautinę mediacijÄ , tačiau po pradinio pokalbio tarp mediatorių ir ieÅ¡kovo bei atsakovės, buvo priimtas sprendimas, kad tarptautinė mediacija yra netinkama (el. b. ap. t.

I, l. 43), šalių bendravimo ypatumus (ieškovo atstovas paminėjo, kad iš esmės bendraujama per institucijas), taip pat siekdamas neužvilkinti proceso, sprendė, kad šiuo atveju byloje tikimybė sudaryti taikos sutartį buvo itin maža. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

49. Byloje esantys įrodymai (elektroniniai laiÅ¡kai, vykę teisminiai procesai, kt.) patvirtina, kad santykiai tarp Å¡alių yra įtempti, Å¡alys sunkiai geba rasti abi tenkinančius bendravimo variantus, Å¡alių ginčai tęsiasi jau kurį laikÄ , neapsiribojant Å¡ios bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visumÄ faktinių aplinkybių, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, abejotina, ar atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje bÅ«tų lėmęs kitokį ginčo iÅ¡sprendimÄ , t. y. ar tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės bÅ«tų pasiektas taikus susitarimas ginčo klausimais.

Paminėtina ir tai, kad nors ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neiÅ¡naudotos visos galimybės ir taika galima, tačiau taikai sudaryti yra bÅ«tina dviejų Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia. Å iuo atveju atsakovė, susipažinusi su atsakovo procesiniais dokumentais (ieÅ¡kiniu, kuriame pasisakyta dėl taikos sutarties sudarymo galimybės), taip pat turėdama galimybę susipažinti su byloje esančia medžiaga, įskaitant ir teismo posėdžio garso įraÅ¡us, nepareiÅ¡kė noro bylÄ baigti taikos sutartimi.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad taikos sutarties nesudarymas byloje yra nulemtas ne teismo veiksmų pirmosios instancijos procese, o pačių Å¡alių apsisprendimo. Atsakovės asmeniÅ¡ko dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimas bÅ«tinu vien todėl, kad atsakovė galėtų žodžiu pasisakyti dėl bylos baigimo taikos sutartimi ar galimybės taikyti teisminę mediacijÄ , bÅ«tų savitikslis ir neproporcingas. Å alims neapribota teisė pareikÅ¡ti tokį praÅ¡ymÄ , be to, baigti bylÄ taikos sutartimi galima bet kurioje stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam 50. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik Hagos teisme vykusios vaiko apklausos ataskaita; neįvertino, kad su vaiku bendravusi kuratorė į 2 klausimÄ dėl vaiko gebėjimo laisvai reikÅ¡ti nuomonę, pateikė iÅ¡vadÄ , kad „susidaro įspÅ«dis, jog jis negali ar nenori laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės“; apklausos metu klausimai buvo užduodami siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko grÄ Å¾inimo (kaip prievartinio veiksmo) tikslingumÄ , o ne dėl vaiko bendravimo su tėvu įsivaizdavimo ir ketinimų; apklausa vyko ne gimtÄ ja, o anglų kalba, todėl tokia apklausa negali bÅ«ti prilyginama laisvos vaiko nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimui.

Pasak ieÅ¡kovo, visa tai sudaro pagrindÄ teigti, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje neiÅ¡klausęs vaiko nuomonės dėl ginčo, kuris tiesiogiai su juo susijęs, pažeidė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais dėl žemiau nurodytų motyvų.

51. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais (2 dalis).

52. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio jÄ pareikÅ¡ti tiesiogiai ar per atstovÄ ) apsvarstymÄ . Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė teikiama jo pareikÅ¡to noro svarbai, priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokannen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

53. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui bÅ«tinai turi bÅ«ti suteikiama galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu, nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiÅ«ros jį liečiančiu klausimu gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovÄ ar atitinkamÄ institucijÄ nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

54. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam Å¡eimos bylose. Vis dėlto EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia Å¡ios teisės reikÅ¡mę, taikydamas ir aiÅ¡kindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Konvencijos tekstas griežtai nenustato bÅ«tinos iÅ¡klausymo formos (gali bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai ar per atstovÄ ) (2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 10161/13). Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog bÅ«tų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme iÅ¡klausyti vaikÄ spręsdami bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų klausimÄ , nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ (2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sahin prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 30943/96, ir kt.).

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

56. Nutarties 51-55 punktuose aptartas reguliavimas reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimus, kurie betarpiÅ¡kai susiję su vaikais, turi bÅ«ti iÅ¡klausoma jų nuomonė ir į jÄ atsižvelgiama, jeigu ji neprieÅ¡tarauja vaikų interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iÅ¡ esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės iÅ¡klausymo faktas, tačiau vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti.

57. Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametis vaikas buvo iÅ¡klausytas Hagoje vykstančiame teismo procese, teismui 2019 m. balandžio 29 d. paskyrus specialųjį kuratorių, atstovaujantį vaiko interesus. Pokalbiai vyko su kuratoriumi. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2019 m. gegužės 20 d. specialiojo kuratoriaus ataskaitos (el. b. ap. t. II, l. 48-57) matyti, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus M. vykusių pokalbių metu buvo iÅ¡klausytas kuratorės, turinčios psichoterapeutės/klinikinės psichologės/mediatorės kvalifikacijÄ , dalyvaujant rusų ir anglų kalbų vertėjai. Hagos pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskundus apeliacine tvarka, 2019 m. liepos 23 d. taip pat vyko nepilnamečio vaiko ir specialiojo kuratoriaus pokalbis (el. b. ap. t. II, l. 65-67).

58. Sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta nagrinėjant bylÄ dėl vaiko grobimo, o ne byloje dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo ar kitų reikalavimų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas, atsakydamas į kuratorės klausimus, dažnai faktines aplinkybes siejo ne apskritai su gyvenamÄ ja vieta, įsitvirtinimu Lietuvoje ar Nyderlanduose, iÅ¡ esmės vaikas galimas savo gyvenamÄ sias vietas ir norÄ gyventi atitinkamoje Å¡alyje atskyrė pagal tėvus, t. y. gyvenimÄ Nyderlanduose susiedamas su motina, o Lietuvoje – su tėvu.

Vaikas ne kartÄ skirtingų klausimų kontekste nurodė, kad jis nenori gyventi su tėvu, daugelį situacijų iÅ¡ esmės siejo su jo ir tėvo, tėvų tarpusavio santykiais. Taigi darytina iÅ¡vada, kad nors ginčas buvo kilęs dėl vaiko grobimo, nepilnametis Å¡alių sÅ«nus iÅ¡ esmės aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė ir savo nuomonę dėl nenoro gyventi su tėvu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad vaikui, kuris iÅ¡ esmės pagal savo amžių ir brandÄ negeba daryti takoskyros tarp teisminių terminų, ginčo nagrinėjimo ribų, nuomonei iÅ¡reikÅ¡ti turėjo įtakos nagrinėjamos bylos pobÅ«dis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta kvalifikuotų specialistų, vykstant teisminiam procesui, todėl nėra pagrindo abejoti, jog vaiko nuomonė bÅ«tų iÅ¡klausyta netinkamai ir nebuvo pagrindo ja vadovautis Å¡ioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus berniuko amžių, kuratorės pastabas dėl vaiko susikaupimo atsakyti į klausimus, taip pat atsakovės iÅ¡sakytas pastabas dėl vaiko bendros psichologinės bÅ«klės (vaikas jautrus, nedrÄ sus, patiriantis panikos priepuolius, kt.), nulemtos visų teisminių procesų, įtemptų tarpusavio tėvų santykių, taip pat aplinkybes, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, dėl ko atvykimas į LietuvÄ , nesutrikdant įprastos vaiko kasdienės rutinos (mokyklos, bÅ«relių, kt.), praktiÅ¡kai negalimas, darytina iÅ¡vada, kad papildoma apklausa Å¡iame Lietuvoje vykstančiame teisminiame procese nebuvo bÅ«tina ir vaiko interesų neatitiko.

59. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad kuratorė pateikė pastabas, jog „susidaro įspÅ«dis, jog jis negali ar nenori laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės“, cituodamas Å¡iuos teiginius, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pats pritaria, kad sÅ«nus galimai negali visapusiÅ¡kai konstruktyviai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, visgi nepaisant to, laikosi pozicijos, kad vaiko apklausa Å¡ioje byloje turėjo įvykti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad vaikas nesugebėjo iki galo sklandžiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, nepaneigia vaiko, kuriam apklausos metu buvo Å¡iek tiek daugiau nei aÅ¡tuoneri metai, ne kartÄ ir ne vieno pokalbio metu, kad ir Å¡iek tiek padrikai, tačiau pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų minčių dėl nenoro gyventi su ieÅ¡kovu. Tai, kad vaiko nuomonė nesutampa su ieÅ¡kovo, nėra pagrindas pakartotinai apklausti vaikÄ , atsižvelgiant į nutarties 58 punkte jau nurodytas aplinkybes.

60. IeÅ¡kovo teiginiai, kad vaikas negalėjo laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės dėl galimo kalbos barjero, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad iÅ¡klausant vaikÄ dalyvavo rusų ir anglų kalbos vertėja, dirbanti vertėjų centre. Paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad vaikas negeba suprasti anglų ir/ar rusų kalbų. Hagoje vykusiame teisminiame procese taip pat nebuvo keliamas klausimas, kad iÅ¡klausant vaikÄ yra pažeidžiamos proceso taisyklės, neužtikrinant vaiko teisės atsakyti į klausimus jam suprantama kalba.

Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad vaikas negebėjo suprasti jam užduodamų klausimų esmės, kad jo atsakymai yra nulemti klausimų nesupratimo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pateiktų dokumentų turinio akivaizdu, kad vaikas atsakinėjo į jam užduodamus klausimus pagal savo amžių ir brandÄ , juos suprato. Be to, paminėtina ir tai, kad iÅ¡ kuratorės ataskaitos matyti, jog vaikas kalbėdamas dažnai nuo rusų kalbos pereina prie anglų kalbos ir atvirkščiai, taip pat pats vaikas pokalbio metu pareiÅ¡kė norÄ kalbėti anglų kalba, nurodydamas, kad tiksliai nežino, kaip tam tikri žodžiai skamba rusų kalba (el. b. ap. t.

II, l. 52, 54). Be to, atsakovė nurodė, kad vaikas lietuvių kalba apskritai nekalba, ieÅ¡kovas to nepaneigė, todėl atsižvelgiant į tai, jog teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine – lietuvių kalba (CPK 11 straipsnio 1 dalis), vertėjo (anglų/rusų kalbos) dalyvavimas bÅ«tų buvęs bÅ«tinas ir Lietuvoje vykstančiame teismo procese. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad vaiko apklausa Å¡ioje byloje Lietuvoje iÅ¡ esmės bÅ«tų vykusi tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir Hagoje vykusio teisminio proceso metu, kuriame jokių proceso teisės pažeidimų, susijusių su galimybe kalbėti vaikui suprantama kalba, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo teiginiai, kad buvo pažeistos vaiko iÅ¡klausymo jam suprantama kalba taisyklės ir dėl to vaikas laisvai neiÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonės, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados 61. IeÅ¡kovas kaip vienu apeliacinio skundo argumentų taip pat remiasi tuo, jog teismas įpareigojo pateikti TarnybÄ iÅ¡vadÄ , nors Å¡i ir nebuvo kompetentinga jÄ teikti.

Pasak ieÅ¡kovo, Tarnybos iÅ¡vada neatitinka jai keliamų reikalavimų, pateikta įvertinus ne realiÄ faktinę situacijÄ (vaiko Å¡eimos aplinkos sÄ lygas), o tik remiantis byloje esančiais dokumentais.

62. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, bÅ«tinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, iÅ¡tyrusi Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, pateikia teismui iÅ¡vadÄ dėl ginčo, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu. Spręsdamas ginÄÄ , teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ , bet ir vaiko norus bei kitus Å¡alių pateiktus įrodymus.

Reikalavimus Å¡ioje dalyje nurodytos iÅ¡vados turiniui tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-159 patvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus, iÅ¡tyrusio Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismui teikiamos iÅ¡vados dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko turinio reikalavimai (toliau – Reikalavimai) (redakcija nuo 2019 m. kovo 20 d.) numato iÅ¡vadai keliamus turinio reikalavimus.

63. IeÅ¡kovas nurodo, kad Tarnybos iÅ¡vada neatitinka 5.1-5.5 punktuose numatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su tokiais ieÅ¡kovo teiginiais tiek, kiek iÅ¡vados neatitikimas Reikalavimams grindžiamas faktiniu atsakovės gyvenamosios aplinkos neiÅ¡tyrimu, nuvykstant į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir vaiko nuomonės neiÅ¡klausymu. Visgi pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinamas ne iÅ¡vados atitiktis Reikalavimams, tačiau ir aplinkybės, kurioms esant buvo pateikta tokia iÅ¡vada, taip pat pačios iÅ¡vados, kaip dokumento, įtaka, t. y. kiek ji turėjo reikÅ¡mės teismui priimant sprendimÄ .

64. Paminėtina, kad Å¡ioje byloje susiklosčiusi specifinė situacija, kuomet atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, todėl atsakovės gyvenamosios aplinkos iÅ¡tyrimas fiziÅ¡kai į jÄ nuvykstant yra apsunkintas bÅ«tent Å¡ių veiksnių. Nors Tarnyba ir neatliko faktinės atsakovės gyvenamosios vietos ir joje esančių sÄ lygų tyrimo, tačiau tiek byloje esančių įrodymų pagrindu, tiek savo turimos duomenų bazės duomenimis nustatė aplinkybes, susijusias su atsakove, o bÅ«tent, kad atsakovė Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, duomenų, kad motina nepilnamečiu vaiku rÅ«pintųsi netinkamai Tarnyba taip pat neturi; nenustatyta, kad aplinka, kurioje vaikas auga, bÅ«tų jam nesaugi, bÅ«tų netinkama augti ir ugdytis.

Aplinkybė, jog Tarnyba, pateikdama iÅ¡vadÄ , be kita ko rėmėsi byloje esančiais dokumentais, nereiÅ¡kia, kad Tarnyba atliko teismo vaidmenį įrodymų vertinimo aspektu.

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Tarnybos teismui pateikta iÅ¡vada byloje yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau jos duomenys neturi teismui iÅ¡ankstinės galios, todėl tokia iÅ¡vada teismui nėra privaloma. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, spręsdamas ginÄÄ , teismas visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu, taigi įvertina ne tik Tarnybos iÅ¡vadÄ , bet ir vaiko norus bei kitus Å¡alių pateiktus įrodymus.

Pažymėtina, kad jeigu byloje kyla abejonių dėl iÅ¡vados pagrįstumo ar jos neÅ¡aliÅ¡kumo, vienas iÅ¡ galimų bÅ«dų Å¡ias abejones paÅ¡alinti galėtų bÅ«ti teismo įpareigojimas užpildyti Tarnybos parengtÄ patikslintÄ klausimynÄ dėl tėvų galimybių ir gebėjimų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimÄ , taip pat byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę nesutikti su Tarnybos iÅ¡vada bei jÄ ginčyti, užduoti Tarnybos atstovui klausimus iÅ¡vadai papildyti ar patikslinti.

66. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikta Tarnybos iÅ¡vada nebuvo pagrindinis įrodymas, lėmęs teismo sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Tarnybos iÅ¡vadoje dėstytos aplinkybės vertintos tik kaip papildomi argumentai, pagrindžiant teismo padarytas iÅ¡vadas įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ : raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose atkleistos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės (vaiko nuomonė, gyvenimo sÄ lygos užsienio valstybėje ir kt.), ieÅ¡kovo ir jo atstovo, taip pat Tarnybos atstovės paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu. Vien tai, kad teismo padarytos iÅ¡vados savo esme sutampa su Tarnybos iÅ¡vada (ar atvirkščiai), nereiÅ¡kia, kad pastarojo dokumento turinys iÅ¡ esmės lėmė esamÄ teismo sprendimÄ .

67. Paminėtina ir tai, kad Tarnybos iÅ¡vada byloje pateikta 2019 m. lapkričio 25 d., tačiau nei pats ieÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, nei ieÅ¡kovas ir jo atstovas 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu nereiÅ¡kė praÅ¡ymų dėl iÅ¡vados patikslinimo, papildymo, ieÅ¡kovo atstovas apsiribojo tik teise užduoti klausimus Tarnybos atstovei, pateikti pastabas, kad iÅ¡vada pateikta neatlikus realaus atsakovės gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir neiÅ¡klausius vaiko nuomonės dėl gyvenimo su vienu iÅ¡ tėvų.

Nesant pagrindų abejoti iÅ¡vados pagrįstumu, Å¡aliÅ¡kumu, teismas neturėjo pagrindo praÅ¡yti jÄ papildyti, patikslinti, o ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo. Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nepaisant iÅ¡vados turinio trÅ«kumų, iÅ¡vada pateikta įvertinus byloje esančius įrodymus, Tarnybos duomenų bazės duomenis, jos vaidmuo teismui priimant sprendimÄ nebuvo esminis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nevisapusiÅ¡kos turinio prasme iÅ¡vados pateikimas lėmė neteisėto ir (ar) nepagrįsto sprendimo Å¡ioje byloje priėmimÄ , kas bÅ«tų pagrindas konstatuoti esant procesinių teisės normų pažeidimÄ .

Dėl ginčo esmės 68. Byloje nustatyta, kad Å¡alys nutraukdamos santuokÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkte susitarė, kad jų vaiko M. B. gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės nustatoma su atsakove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, kuria Å¡alys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos.

Sutarties 2 punktu Å¡alys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, 3 punkte Å¡alys susitarė pakeisti iÅ¡laikymo vaikui dydį ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti po 250 Eur iÅ¡laikymÄ iki sÅ«naus pilnametystės, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę atsakovės banko sÄ skaitÄ .

69. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepakeitė vaiko gyvenamosios vietos, nustatydamas jÄ su ieÅ¡kovu, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovė pagrobė vaikÄ , t. y. be ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo iÅ¡sivežė vaikÄ Ä¯ užsienį ir ten gyvena, o vien tai sudaro pagrindÄ pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Be to, pasak ieÅ¡kovo, atsakovė nesudaro galimybių bendrauti su vaiku, riboja tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , o nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, jis bÅ«tų geranoriÅ¡kas ir sudarytų tinkamas sÄ lygas, kad vaikas galėtų bendrauti su abiem tėvais. Pažymi, kad teismas nepagrįstai vaiko socialinės aplinkos stabilumÄ iÅ¡kėlė aukščiau tėvo ir sÅ«naus bendravimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų pasisako toliau.

70. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

71. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

72. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į bÅ«stÄ ; bÅ«sto sÄ lygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryÅ¡ių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryÅ¡is su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryÅ¡iai su kitais Å¡eimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai.

73. IeÅ¡kovas nurodo, jog be kita ko vien tai, kad atsakovė be jo raÅ¡ytinio sutikimo iÅ¡sivežė jų vaikÄ Ä¯ užsienį savaime pagrindžia, kad yra pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl vaiko pagrobimo, t. y. neteisėto vaiko iÅ¡vežimo neturint ieÅ¡kovo sutikimo nėra. Vaiko pagrobimo faktas buvo konstatuotas ir įsiteisėjusiais Hagos teismų 2019 m. birželio 26 d. (pirmojoje instancijoje) ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. (apeliacinėje instancijoje) sprendimais.

Sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , vaiko iÅ¡vežimas be kito tėvo žinios į užsienio Å¡alį laikomos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo prieÅ¡ingai vaiko interesams, tačiau nagrinėjamu atveju vien Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. jos turi bÅ«ti vertinamos visumos aplinkybių kontekste, pasveriant kiekvienos jų reikÅ¡mę ir surandant interesų pusiausvyrÄ esamoje situacijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl to, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas jÄ numatant su tėvu neatitiktų vaiko geriausių interesų principo.

74. Byloje nustatyta, kad atsakovė sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos be ieÅ¡kovo sutikimo į Nyderlandus iÅ¡sivežė 2018 m. kovo mėn. Pagrobimo bylÄ nagrinėjant Hagos teismuose, vaikas užsienio valstybėje jau gyveno daugiau nei vienerius metus, Å¡iuo metu jau apie dvejus metus. Paminėtina, kad Hagos apeliacinės instancijos teismas jau 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime konstatavo Å¡alių nepilnamečio vaiko ryšį, įsitvirtinimÄ valstybėje, į kuriÄ jis atvežtas – Nyderlandus, taigi nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kad vaiko aplinka pasikeitė ir ji jam nebetinkama augti, vystytis, spręstina, kad vaiko socialinis ryÅ¡ys su Å¡alimi kurioje jis gyvena, jį supančia aplinka Å¡iuo metu tik dar sustiprėjo.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didelę reikÅ¡mę Hagos teismų konstatuotoms aplinkybėms ir, spręsdamas klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡ esmės rėmėsi tik Å¡iais sprendimais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti sprendimai yra tiesiogiai susiję su Å¡ia nagrinėjama byla tiek, kiek jie atskleidžia vaiko gyvenimo sÄ lygas, aplinkÄ , įsitvirtinimÄ Å¡alyje, todėl yra svarbÅ«s Å¡ios bylos kontekste, dėl ko pagrįstai jais buvo remtasi.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes: vaiko fizinius ir emocinius ryÅ¡ius, kuriuos vaikas užmezgė su savo naujÄ ja gyvenamÄ ja vieta, susijusius ne tik naujais Å¡eimos nariais (patėvį, su kuriuo vaikas gerai sutaria, kuris vaikÄ moko olandų kalbos, vaikas jÄ jau geba pakankamai gerai suprasti), tačiau ir iÅ¡orinius veiksnius, santykius su aplinka (vaikas lanko mokyklÄ , kuri nėra orientuota tik į tarptautinę aplinkÄ , turi draugų Olandijoje, su kuriais kartu žaidžia, sportuoja, taip pat lanko bÅ«relius: plaukimÄ , užsiima akrobatika olandų jaunimo rate, žaidžia futbolÄ ).

Teismas taip pat įvertino vaiko Å¡aknis ir pritapimÄ Nyderlanduose ir Lietuvoje, taip pat ryšį su tėvais, akcentavo, kad motina Å¡alių vaiko gyvenime yra pagrindinė figÅ«ra ir jis prie jos labai prisirišęs, sprendė, kad vaiko interesų vieta yra Nyderlanduose, čia yra nusistovėjęs vaiko socialinis ryÅ¡ys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įsiteisėjusių Hagos teismų sprendimų nustatytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, siekdamas, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista, neįrodė vaiko gyvenimo sÄ lygų esminio pasikeitimo, taip pat neįrodė, kad aplinka, kurioje vaikas auga jam nebėra fiziÅ¡kai ar emociÅ¡kai tinkama, dėl ko bÅ«tų pagrindas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatytÄ su motina jos gyvenamojoje vietoje, ir jÄ nustatyti su ieÅ¡kovu (vaiko tėvu) (CPK 178 straipsnis).

76. IeÅ¡kovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė vaiko stabilios aplinkos buvimÄ aukščiau už vaiko ryšį su tėvu, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju vaiko bendravimas su tėvu nebuvo paneigtas, stabilios aplinkos kriterijus buvo įvertintas visumoje įrodymų ir plačiÄ ja prasme, t. y. įvertinta ne tik vaiko fizinė aplinka (gyvenimo sÄ lygos, mokyklos, bÅ«relių lankymas, pripratimas gyventi Nyderlanduose), tačiau ir vaiko socialiniai ryÅ¡iai – draugų turėjimas, geri santykiai su patėviu, taip pat tvirtas ryÅ¡ys su motina, kuri vaiku rÅ«pinasi nuo gimimo.

Atsižvelgus į visa tai, buvo padaryta išvada, kad vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitinka jo gyvenimas su motina, nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos – nenustatant jos su tėvu. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia kito tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, vaidmens dalyvaujant vaiko auginime paneigimo, tačiau natūralu, kad tėvams gyvenant skyriumi neįmanoma abiem tėvams, atsižvelgiant į visas aplinkybes, užtikrinti vienodo bendravimo, o tai yra nulemta objektyvių aplinkybių.

77. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad vaiko ryÅ¡ys su aplinka, kurioje jis Å¡iuo metu gyvena, nustatytas ne tik vertinant faktines aplinkybes, įrodymus, tačiau atsižvelgus ir į paties vaiko nuomonę. Hagoje vykusio teisminio proceso metu, taip pat specialiajam kuratoriui atliekant teismo pavedimÄ , pokalbių su nepilnamečiu vaiku metu, vaikas ne kartÄ pareiÅ¡kė norÄ gyventi Nyderlanduose, nurodydamas, kad jam čia patinka, jis turi daug draugų, sportuoja, jeigu pagalvoja apie LietuvÄ , prisimena, kad jam ten buvo negera, teigė, kad noras matytis su tėvu nėra didelis, kad didžiausias jo noras yra likti Nyderlanduose kartu su motina; nurodė, kad jam labai nepatiktų, jeigu tėvas pasiimtų jį su savimi, kad jeigu galėtų likti Nyderlanduose, bÅ«tų laimingas. Taigi vaikas iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina Å¡alyje, kurioje ji gyvena ir iÅ¡sakė nerimÄ , baimes dėl nenoro grįžti į LietuvÄ , gyventi su tėvu.

78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«tų sėkmingai įgyvendintas, geriausia, kai jam pritaria visos suinteresuotos Å¡alys, o ypač vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018, 33 punktas). Å iuo atveju matyti, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog nori gyventi su motina, su kuria vaikÄ nuo pat gimimo sieja tvirtas ryÅ¡ys, o duomenų, kad motina įgyvendintų vaiko teises prieÅ¡ingai jo interesams nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko iÅ¡reikÅ¡tas noras prieÅ¡tarautų jo interesams (CPK 178 straipsnis).

79. IeÅ¡kovas kaip pagrindÄ pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodo ir tai, kad atsakovė neužtikrina ir riboja vaiko bendravimÄ su tėvu, t. y. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apelianto teiginius kaip neįrodytus.

80. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

81. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė jam neužtikrina bendravimo su vaiku, tačiau nagrinėjamu atveju įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas remiasi, siekdamas pagrįsti Å¡ias aplinkybes, iÅ¡ esmės yra tik jo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių elektroninių laiÅ¡kų reikÅ¡mę nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad minėti laiÅ¡kai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovė ribotų ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku, jam trukdytų, jog ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo mastas yra nulemtas bÅ«tent atsakovės veiksmų, kuriais ji sÄ moningai draustų, neleistų tėvui ir sÅ«nui matyti vienas kito (CPK 185 straipsnis).

82. IÅ¡ teismui ieÅ¡kovo pateiktų elektroninių laiÅ¡kų (2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. gruodžio 4 d.) matyti, kad ieÅ¡kovas teikė pastabas atsakovei dėl bendravimo su vaiku, bendravimo neužtikrinimo, prašė sudaryti sÄ lygas matytis su vaiku, taigi iÅ¡reiÅ¡kiant mintį, kad atsakovė realaus bendravimo iÅ¡ tiesų neužtikrina. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiÅ¡kų turinį kontroliuoja pačios Å¡alys, taigi vien tai, kad raÅ¡omos atitinkamos pastabos, praÅ¡ymai, nesudaro pagrindo teigti, kad faktinė situacija tokia ir yra, kokia ji nurodoma elektroniniuose laiÅ¡kuose.

Paminėtina ir tai, kad visi teismui pateikti laiÅ¡kai iÅ¡ esmės apima tik laikotarpį, kuomet vyko teisminis procesas Å¡ioje byloje (ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 18 d., byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta ir sprendimas priimtas 2020 m. vasario 12 d.). Kitų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės leistų teigti, kad motina riboja tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ byloje nėra.

83. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su vaiku, tačiau pritartina Tarnybos pateiktoms pastaboms, kad realiai nėra duomenų, jog pats ieškovas būtų aktyviai siekęs bendrauti su sūnumi (CPK 178 straipsnis). Ieškovas remiasi tuo, jog atsakovė nedavė savo telefono numerio, nežinojo atsakovės gyvenamosios vietos užsienyje adreso, tačiau, atsižvelgiant į laikotarpį, kurį vaikas su atsakove jau gyvena užsienyje (nuo 2018 m. kovo mėn.) iki šios bylos nagrinėjimo ir jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (2020 m. vasario 12 d.) įrodymų, kad atsakovas būtų dėjęs realias pastangas bendrauti su sūnumi pateikta nėra.

IÅ¡ byloje esančių Hagos teismų sprendimų, specialiojo kuratoriaus su M. pokalbių matyti, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs į Nyderlandus, tačiau atvykimo laikas iÅ¡ esmės sutapo su tuo metu vykstančiais teismo procesais. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų papildomai inicijavęs susitikimÄ su sÅ«numi ar siekęs bendrauti kitokia forma (telefonu, SMS žinutėmis, internetinėmis video ryÅ¡io programomis ar kt.) ir atsakovė tÄ bÅ«tų draudusi, byloje, iÅ¡skyrus elektroninius laiÅ¡kus, dėl kurių įrodomosios galios jau pasisakyta nutarties 82 punkte, nėra (CPK 178 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir kad draudžia ieškovui matytis su sūnumi.

84. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog bÅ«tent jis, jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu, užtikrintų motinos ir vaiko bendravimÄ , iÅ¡ esmės yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nesudaro pagrindo spręsti, kad jie bÅ«tų realiai įgyvendinami. Kaip jau buvo nurodyta, Å¡alių tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiÅ¡ki, taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡alims nesiekiant taikiai spręsti bendravimo su vaiku klausimų, abejotina, ar nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, situacija staiga pasikeistų į gerÄ jÄ pusę ir bÅ«tų užtikrinama vaiko teisė sklandžiai bendrauti su abiem tėvais.

85. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus, kad teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos antstoliai Lietuvoje negali įvykdyti, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas galimybes bei priemones, kad užsitikrinti bendravimÄ su vaiku, kreipdamasis į atitinkamas institucijas dėl Å¡ios nutarties vykdymo už Lietuvos Respublikos ribų, kitoje Europos SÄ jungos Å¡alyje.

86. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų bÅ«ti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tų pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje nenustatyta, kad vaikui jo gyvenamoji vieta tapo nesaugi, kad motina juo nesirÅ«pina, taip pat nenustatyta, kad motina draustų ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nyderlanduose jau yra susiformavę vaiko socialiniai ryÅ¡iai, pats vaikas pareiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, su kuria jį sieja tvirtas emocinis ryÅ¡ys.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, konstatavęs, kad gyvenamosios vietos pakeitimas be kita ko reikÅ¡tų ir vaiko interesų pažeidimÄ .

87. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo patenkintas pirminis ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas pagrįstai nenagrinėjo likusių ieÅ¡kovo reikalavimų – bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsakovės atžvilgiu, taip pat iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovės, kurie savo esme yra iÅ¡vestiniai ir priklauso nuo pradinio reikalavimo iÅ¡sprendimo. Dėl teismo aktyvaus vaidmens Å¡ioje byloje 88. IeÅ¡kovas teigia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje, pažymėdamas, kad nors ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti dėl teisės nustatymo, tačiau ieÅ¡kiniu buvo siekiama paÅ¡alinti ieÅ¡kovo ir vaiko teisių pažeidimÄ , dėl ko teismas, nenustatęs pagrindų keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , siekdamas paÅ¡alinti esamÄ pažeidimÄ , turėjo taikyti kitÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų apeliacinio skundo argumentų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas teisių pažeidimo paÅ¡alinimÄ Å¡iuo atveju laiko bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, pakeitimÄ . Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neiÅ¡sprendė ginčo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka.

89. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga Å¡eimos bylose bÅ«ti aktyviam reiÅ¡kia teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti Å¡alis (CK 3.64 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir specialias laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.

Nurodytos įstatymo nuostatos yra viena dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

90. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos Å¡alių taikos sutarties 2 punkte Å¡alys numatė tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : 2.1 punktas – D. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ jÄ savaitę paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo pirmo mėnesio sekmadienio 18 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ mėnesio sekmadienį 18 val. (pvz., 2018 m. gegužės mėn. 6-13 d., birželio 3-10 d., liepos 1-8 d., rugpjūčio 5-12 d., rugsėjo 2-9 d. ir t. t.).; 2.2 punktas – nuo 2018 m. liepos 1 d.

D. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ jÄ savaitę paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo pirmo mėnesio sekmadienio 18 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ mėnesio sekmadienį 18 val. (pvz., liepos 1-8 d., rugpjūčio 5-12 d., rugsėjo 2-9 d. ir t.t.). Nuo 2018 m. liepos 1 d. D. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio trečiÄ savaitgalį paimant vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val. (pvz., 2018 m. liepos 20-22 d., rugpjūčio 24-26 d., rugsėjo 21-23 d., spalio 26-28 d. ir t.t.).

91. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje, patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktÄ , nustatant tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ jÄ savaitę paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo pirmo mėnesio sekmadienio 17.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ mėnesio sekmadienį 17.00 val. O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio trečiÄ savaitgalį paimant vaikÄ penktadienį 17.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 17.00 val. Taigi, ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti analogiÅ¡kÄ skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarkÄ jau nustatytajai minėtu teismo procesiniu sprendimu.

92. Pirmosios instancijos teismas, nors ir laikydamas, kad ieÅ¡kovo reikalavimai Å¡ioje byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , atmetęs pradinį reikalavimÄ plačiau dėl jų nepasisakė, tačiau sprendime papildomai konstatavo, kad nėra pagrindo keisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos Å¡alių sutartos bendravimo su vaiku tvarkos. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nustatyta maksimali ir plati tėvo bendravimo su vaiku tvarka, sudaranti sÄ lygas bei galimybes pakankamai ilgus laikotarpius nepertraukiamai tėvui bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.

93. Pažymėtina, jog nors ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas realiai neiÅ¡sprendė ginčo, kad tokia bendravimo tvarka sunkiai įgyvendinama vaikui gyvenant užsienio valstybėje, tačiau tokie ieÅ¡kovo teiginiai prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo pasiÅ«lytai bendravimo su vaiku tvarkai Å¡ioje byloje. Viena vertus, ieÅ¡kovas nurodo, kad teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi numatyta bendravimo tvarka sunkiai įvykdoma, kai vaikas gyvena kitoje valstybėje, kita vertus, Å¡ioje byloje siekdamas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , pats siÅ«lė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ atsakovės atžvilgiu, jai gyvenant užsienio valstybėje (nutarties 90-91 punktai).

94. Teismo aktyvumas procese negali bÅ«ti suprantamas kaip ieÅ¡kovo rungimosi, dispozityvumo teisės perėmimas, teisės keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ Ä¯gijimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes – faktinę situacijÄ , Å¡alių gyvenimÄ skirtingose valstybėse, yra pakankamai sunkiai įgyvendinama. Tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, kad nors ieÅ¡kovas nurodo, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, netgi neprieÅ¡taravo bendravimo tvarkos pakeitimui, tačiau pats buvo pasyvus ir viso proceso metu neteikė siÅ«lymų, kaip kitaip įsivaizduoja bendravimo tvarkÄ , negu ji numatyta teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartyje.

PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta nutarties 93 punkte, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje atsakovės atžvilgiu pasiÅ«lė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nors jo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju vaikas gyventų kitoje valstybėje nei motina. Nagrinėjamu atveju bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra teismo nustatyta, todėl Å¡alis, siekianti jÄ pakeisti, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti pakeitimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje tokių aplinkybių ieÅ¡kovas, tiek, kiek jos nesusijusios su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, neįrodinėjo ir reikalavimų dėl nustatytos jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nereiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į paties ieÅ¡kovo atsakovei siÅ«lytÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarkÄ Å¡ioje byloje, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nelaiko, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nustatyta esama bendravimo tvarka realiai negalėtų bÅ«ti įgyvendinama, nepaisant Å¡alių gyvenimo skirtingose valstybėse, todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai, susiję su bÅ«tinybe teismui savo iniciatyva pakeisti nustatytÄ jo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 376 straipsnio reikalavimų, iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė ginÄÄ , pasisakydamas dėl esminių bylos aplinkybių, todėl nesutiktina su ieÅ¡kovu, kad buvo neatskleista bylos esmė, dėl ko bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti, sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti ar bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Dėl bylos baigties 96. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 98. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

99. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 847 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos 847 Eur dydžio iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Giedrė Čėsnienė Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė