2024-09-25 Nr. AB-13893-3-62-3-00997-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-580-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00997-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas O. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 15 nutarimą Nr. NSN-18-41, kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2S-615 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido, nes jo finansinės galimybės ribotos, be to, pareiškėjas norėjo gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau valstybės skirtas advokatas gali atstovauti tik konkrečioje byloje

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo O. C. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo O. C. skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (5 str. 1 d., 26 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 d.), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas (100 str. 1 d., 2 d.), nurodė, kad Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. NSN-18-41 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, su kuria pareiškėjas nesutiko, todėl Alytaus kalėjimo viršininko nutarimą pareiškėjas apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2S-615 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo atmestas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 2S-615 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ jam buvo įteiktas 2024 m. vasario 22 d., todėl paskutinė diena skundui paduoti dėl minėtų sprendimų panaikinimo – 2024 m. kovo 12 d. Kadangi pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. gegužės 27 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas 2 mėnesius ir 15 dienų praleido skundo padavimo teismui terminą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (pareiškėjo finansinės galimybės ribotos, be to, pareiškėjas norėjo gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau valstybės skirtas advokatas gali atstovauti tik konkrečioje byloje) nesudaro pagrindo teigti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Teismas pabrėžė, kad pagal BVK 41 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentų siuntimas elektroninėmis ryšių priemonėmis nereikalauja iš įkalinimo įstaigose laikomų asmenų papildomų lėšų, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), o tai yra subjektyvios priežastys.

III. Pareiškėjas O. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra teisininkas, apskundimo laikotarpis nėra ilgas, pareiškėjo galimybės apskųsti sprendimą ribotos, nes jis yra kalėjime, be to, pareiškėjas turėjo pasirašyti skundą, o teikiant elektroniniu būdu, pareiškėjas to padaryti negalėtų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, o, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo paties pareiškėjo priklausančių priežasčių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis nėra teisininkas, apskundimo laikotarpis nėra ilgas, pareiškėjo galimybės apskųsti sprendimą ribotos, nes jis yra kalėjime, be to, pareiškėjas turėjo pasirašyti skundą, o teikiant elektroniniu būdu, pareiškėjas to padaryti negalėtų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl toliau vertintina, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Kartu pažymėtina, jog vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad terminą skundui praleido dėl to, kad jis nėra teisininkas, apskundimo laikotarpis nėra ilgas, pareiškėjo galimybės apskųsti sprendimą ribotos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo O. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Iveta Pelienė