Legislator Case Law & Legislation
82120611-9332-4e8b-bdbd-76a73d00e176 AI generated

82120611-9332-4e8b-bdbd-76a73d00e176 · Kauno apygardos teismas

Case Number 82120611-9332-4e8b-bdbd-76a73d00e176
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, A. P., R. P., S. P., E. P., trečiajam asmeniui S. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir R. K. ieÅ¡kinį Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. R., A. K., S. P., E. P. dėl teisės pripažinimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 4-7) ir ieÅ¡kiniu (t. 3, b. l. 87-89) prašė pripažinti niekiniu buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), 2011 m. spalio 21 d. turto pardavimo be varžytynių aktÄ Nr. 9/11, kuriuo bankrutavusi SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ butÄ pardavė atsakovams A.

Legislator headnote

AI generated

82120611-9332-4e8b-bdbd-76a73d00e176 · Kauno apygardos teismas: Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡nuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15 ), tačiau ieÅ¡kovė dėl Å¡ių patalpų nuomos sutarties nesudarė, Å¡iuo adresu deklaravo savo ir jo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 1, b. l. 17-18). 2000 m. sausio 3 d. Kauno SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ su ieÅ¡kove sudarė buto (duomenys neskelbtini) eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (t.1, b. l. 16), 2001 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovė su AB „Kauno energija“ sudarė minėto buto Å¡ilumos tiekimo sutartį (t.1, b. l. 23-25). 1996 m. rugpjūčio 5 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1954-343/2014(Proceso Nr. 2-56-3-00066-2012-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6; 121.21; 121.22. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1914-877/2014 pagal ieÅ¡kovės R.

K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, A. P., R. P., S. P., E. P., trečiajam asmeniui S. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir R. K. ieÅ¡kinį Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. R., A. K., S. P., E. P. dėl teisės pripažinimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 4-7) ir ieÅ¡kiniu (t. 3, b. l. 87-89) prašė pripažinti niekiniu buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), 2011 m. spalio 21 d. turto pardavimo be varžytynių aktÄ Nr. 9/11, kuriuo bankrutavusi SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ butÄ pardavė atsakovams A.

P. ir R. P.; pripažinti niekine 2011 m. lapkričio 22 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. P., R. P. ir S. P., E. P.; taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ginčo butÄ Kauno miesto savivaldybei ir pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) .IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo butÄ ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡nuomoti 1996 m. balandžio 23 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 441, kurio pagrindu ieÅ¡kovė apsigyveno ginčo bute su Å¡eima. 2000 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovė su SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ sudarė ginčo buto eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį.

IeÅ¡kovė parengė ginčo buto privatizavimo dokumentus, tačiau po patirto insulto ieÅ¡kovė tapo invalide ir įstatymų nustatytu terminu ginčo buto privatizuoti nespėjo, tačiau terminas privatizuoti butÄ dėl svarbių priežasčių gali bÅ«ti atnaujintas. Vėliau ieÅ¡kovė iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ . 2011 m. sužinojo, kad ginčo butÄ SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ bankroto administratorius pardavė. IeÅ¡kovės nuomone ginčo butas parduotas neteisėtai, galiojant ieÅ¡kovės ginčo nuomos sutarčiai, pažeidžiant Vyriausybės nustatytÄ turto įvertinimo tvarkÄ , nes buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ .Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinį atmesti (t. 2, b. l. 164-168).

Nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, kadangi atsakovu turi bÅ«ti SÄ® „Namų priežiÅ«ra“, kuri patikėjimo tvarka valdė savivaldybės perduotÄ ginčo butÄ , o Kauno miesto savivaldybė jokių veiksmų su ginčo butu neatliko. SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ bankroto administratorius turėjo teisę parduoti ginčo butÄ . Likvidavus SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ visos jos turėtos teisės ir pareigos nebuvo perduotos savivaldybei. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog pateikė dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsakovai A. P. ir R. P. (t. 1, b. l. 161-163) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė negali pareikÅ¡ti teisių, kylančių iÅ¡ nuomos sutarties prieÅ¡ trečiuosius asmenis, nes nuomos sutartis nėra registruota vieÅ¡ajame registre. Restitucijos taikymas nėra galimas, nes SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ jau yra bankrutavusi, be to, bÅ«tų pažeistos atsakovų, kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų teisės. IeÅ¡kovė yra praleidusi vienerių metų senaties terminÄ pardavimo be varžytynių sandoriui ginčyti, numatytÄ CPK 602 straipsnio 3 dalyje.

IeÅ¡kovė neturi teisės privatizuoti ginčo butÄ , nes privatizavimo procesas yra pasibaigęs ir jį reglamentuojantis įstatymas negalioja.Atsakovas S. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti (t.1, b. l. 158-160). Nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas ginčyti turto pardavimo kainas, ji nebuvo SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ kreditorė, jos teisės nebuvo pažeistos. IeÅ¡kovė negali ginčyti ginčo buto pardavimo sutarties, kadangi ji nėra sandorio Å¡alis, ji nėra tinkamas subjektas ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ginčo buto pardavimo sandorio nuginčijimas jos atžvilgiu jokios įtakos neturės. Atsakovas save laiko sÄ Å¾iningu ginčo buto įgijėju, ginčo butas nebuvo įgytas nusikalstamu bÅ«du, todėl restitucija negalima.Trečiasis asmuo bankroto administratorius S. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti (t. 1, b. l. 42-43).

Nurodė, kad SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ ginčo buto nuomos sutarties su ieÅ¡kove nebuvo sudariusi, todėl nebuvo pagrindo informuoti ieÅ¡kovės apie nuomos sutarties pratęsimÄ . Nuomos sutartis nebuvo registruota vieÅ¡ajame registre, jam nuomos sutartis nebuvo perduota, nuomos sutartis turėjo bÅ«ti sudarytÄ raÅ¡tu. Ginčo butas buvo parduotas kreditorių susirinkime nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad administratorius turi teisę pardavinėti turtÄ , valdomÄ patikėjimo teise ir iÅ¡ jo pardavimo gautomis lėšomis patenkinti kreditorių reikalavimus.

IeÅ¡kovė nebaigė ginčo buto privatizavimo dėl savo kaltės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi teisę privatizuoti ginčo butÄ , privatizavimo įstatymas negalioja jau 10 metų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu (t. 4, b. l. 60-78) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančiu bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiÅ«ra“ 2011 m. spalio 21 d.

Turto pardavimo be varžytynių aktÄ Nr. 9/11, kuriuo bankrutavusios Kauno SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ administratorius S. S. pardavė, o A. P. nupirko butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ; pripažino niekine 2011 m. lapkričio 22 d. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. P., R. P. ir S. P., E. P.; taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino Kauno miesto savivaldybei, butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ; taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 17 800 Lt A.

P. ir R. P.; taikė restitucijÄ ir priteisė solidariai iÅ¡ A. P. ir R. P. 20 000 Lt S. P. ir E. P.; pripažino ieÅ¡kovei R. K. teisę privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ ; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų A.

P., R. P., S. P., E. P. po 516,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1 034 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti; priteisė valstybei iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų A. P., R. P., S. P., E. P. po 17,58 Lt, iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 34,98 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidoms apmokėti.Teismas nustatė, kad pagal 1993 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovės su SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ sudarytÄ nuomos sutartį ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 14 ). 1996 m. balandžio 23 d.

Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡nuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15 ), tačiau ieÅ¡kovė dėl Å¡ių patalpų nuomos sutarties nesudarė, Å¡iuo adresu deklaravo savo ir jo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 1, b. l. 17-18). 2000 m. sausio 3 d. Kauno SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ su ieÅ¡kove sudarė buto (duomenys neskelbtini) eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (t.1, b. l. 16), 2001 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovė su AB „Kauno energija“ sudarė minėto buto Å¡ilumos tiekimo sutartį (t.1, b. l. 23-25). 1996 m. rugpjūčio 5 d.

Valstybinis respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras sudarė buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), techninės apskaitos bylÄ , kurioje savininke nurodė ieÅ¡kovę (t.1, b. l. 26-28). IeÅ¡kovei po jÄ 1994 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡tikusio hemoraginio insulto nuo 1994 m. spalio 1 d. paskirta pensija, nustatyta antra invalidumo grupė (t.1, b. l. 20), ieÅ¡kovei nustatyti liekamieji insulto reiÅ¡kiniai (t. 1, b. l. 29), kuriais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iki Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo pilna apimtimi dienos 1998 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė neleido jai vykti į savivaldybę ir asmeniÅ¡kai sudaryti nuomos sutartį bei pasidomėti, ar visi dokumentai, reikalingi butui privatizuoti, yra pateikti. 1995 m. gegužės mėn. ginčo butas buvo rekonstruotas pagal ieÅ¡kovės parengtÄ rekonstrukcijos projektÄ , suderintÄ SÄ® „Namų priežiÅ«ra“, Kauno miesto savivaldybe. 2002 m. gegužės 9 g. priėmimo-perdavimo aktu Kauno apskrities virÅ¡ininkas perdavė ginčo butÄ , kurio likutinė vertė 79 000 Lt, savivaldybės nuosavybėn, Å¡io akto pagrindu įregistruota Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo butÄ . 2011 m. spalio 21 d. nekilnojamojo turto be varžytynių protokolu ginčo butas buvo parduotas atsakovui A.

P. už 17 800 Lt (t.3, b. l. 31-33). 2011 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. ir R. P. pardavė ginčo butÄ S. P. ir E. P. už 20 000 Lt . 2012 m. vasario 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-5-343/2012 SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ veikla pripažinta pabaigta.Dėl ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį yra tinkama ieÅ¡kovė CK 6.227, CPK 602 straipsnių prasme, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ginčo buto techninės apskaitos byloje nurodyta ginčo buto savininke, tikėtina, kad ieÅ¡kovė buvo pradėjusi privatizavimo procedÅ«rÄ , tačiau jos nebaigė, ginčo butas buvo privatizavimo objektas, todėl jį pardavus tokį statusÄ Å¡is butas prarado, dėl ko ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos.Dėl nuomos sutarties sudarymo.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, jog ieÅ¡kovei kambarys bendrabutyje (duomenys neskelbtini) , buvo suteiktas kaip įmonės „Inkaras“ darbuotojai, bei raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis: 1993 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovės su SÄ® „Namų priežiÅ«ra“ sudaryta neterminuota nuomos sutartimi jai buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa (kambarys), esanti (duomenys neskelbtini), 1996 m. balandžio 23 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡nuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyriaus raÅ¡te (t. 1, b. l. 12 ) ir pačios ieÅ¡kovės patvirtinimu, kad ginčo patalpos ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotos ir nuomos sutartis buvo sudaryta, tačiau jos ieÅ¡kovė nėra iÅ¡saugojusi, ieÅ¡kovė sudarė ginčo buto paslaugų teikimo sutartis, mokėjo už teikiamas paslaugas bei deklaravo savo ir savo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, sprendė, kad Å¡ie surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės susiklostė faktiniai ginčo buto nuomos santykiai, kurie tęsėsi labai ilgÄ laikÄ ir nuomos sutarties sudarymo pareigÄ turėjo abi jos Å¡alys - ieÅ¡kovė ir panaudos teise ginčo patalpas valdžiusi savivaldybės įmonė.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė dėl savo ligos tapo iÅ¡ dalies neįgalia, todėl jai sunkiau tiek suvokti savo teises bei pareigas, tiek teisių gynimu tinkamai pasirÅ«pinti. Formalus Å¡ios situacijos vertinimas neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę bei susiklosčiusius faktinius ilgÄ laikÄ besitęsusius nuomos santykius neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno miesto savivaldybė, perduodama bankroto administratoriui duomenis apie ginčo patalpas, privalėjo nurodyti, jog ieÅ¡kovė ginčo patalpose gyvena kaip nuomininkė bei yra pradėjusi Å¡ių patalpų privatizavimo procesÄ .

Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui buvo pateiktas sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė ir jos sÅ«nus V. R. yra nuomininkai, nesudarę nuomos sutarčių. IÅ¡ Privatizavimo skyriaus pateiktos informacijos ieÅ¡kovei, atsakovė Kauno miesto savivaldybė laikė, kad ginčo buto nuomos sutartis su ieÅ¡kove yra sudaryta, todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad bankroto administratorius turėjo pareigÄ per Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytÄ terminÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie priimtÄ sprendimÄ toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos ( Ä®BÄ® 17 str. 2 d.).

Teismo nuomone, bankroto administratorius nepateikęs jokio praneÅ¡imo apie nuomos sutarties nutraukimÄ ar tolimesnį vykdymÄ ieÅ¡kovei, pažeidė jam nustatytÄ rÅ«pestingumo pareigÄ . Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui buvo žinoma, kad savivaldybės įmonės panaudos teise valdytose gyvenamosiose patalpose gyveno socialiai pažeidžiami asmenys, gaunantys nedideles pajamas. Nors pagal byloje esančius įrodymus savivaldybė administratoriui nebuvo pateikusi iÅ¡samios informacijos apie nuomos sutarties su ieÅ¡kove sudarymÄ , tačiau administratoriui nustatyta rÅ«pestingumo pareiga jam nustatė prievolę tokiÄ informacijÄ gauti pačiam.

Teismas nustatė, kad pateikdamas ieÅ¡kovei 2010 m. sausio 27 d. anketÄ -pasiÅ«lymÄ , kuria norėjo sužinoti apie gyventojų ketinimus nusipirkti butus bei gavęs jÄ ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus V. R. užpildytÄ atsakymÄ su nuoroda, jog norėtų pirkti, jei bÅ«tų suteikta galimybė atsiskaityti dalimis, į jÄ nereagavo, tuo teismo vertinimu suteikdamas ieÅ¡kovei pagrindÄ tikėtis, kad nuomos santykiai bus tęsiami. 2011 m. liepos 28 d. įspėjimas apie rugsėjo mėn. vykstančias varžytynes administratorius ieÅ¡kovei neįteikė.Dėl ginčo buto vertės ir pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. masinio įvertinimo duomenimis ginčo buto rinkos vertė nustatyta 70 500 Lt (t.1, b. l. 10), pradinė ginčo buto kaina varžytynėse 50 796 Lt, o ginčo butas buvo parduotas už 17 800 Lt A. P.. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad mažiausia kaina, už kuriÄ galėjo bÅ«ti parduotas ginčo butas yra 17 779 Lt, A. P., siÅ«lydamas 17 800 Lt kainÄ , tik 1 Lt didesnę už minimaliÄ , turėjo bÅ«ti labai gerai informuotas apie kainų formavimo mechanizmÄ , todėl teismas pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovės abejones dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, nors formaliai kreditorių susirinkimais nustatyta turto pardavimo tvarka ir nebuvo pažeista.

Teismas, įvertinęs tai, jog ginčo butas, yra ne bendrabučio kambarys, o atskiras butas su jame esančiu sanitariniu mazgu, atskira virtuve, po ieÅ¡kovės atliktos buto rekonstrukcijos turintis visiÅ¡kai atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ ir neturintis jokių bendro naudojimo patalpų, todėl sprendė, kad nustatant jo kainÄ kaip ir visų kitų patalpų, kurios buvo žymiai prastesnės kokybės ir vertės, buvo akivaizdžiai pažeista turto vertės nustatymo tvarka, o nustačius mažesnę, negu rinkos vertę, bei jÄ dar žymiai sumažinus turtÄ parduodant (pardavus beveik už keturis kartus mažesnę, nei jo rinkos kaina) buvo pažeisti ne tik kreditorių, bet ir turto savininkės Kauno miesto savivaldybės interesai.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorius pažeidė savo pareigÄ užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sÄ Å¾iningai; parduodant turtÄ nebuvo atskleistos reikÅ¡mingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, turtas įvertintas žymiai mažesne nei rinkos kaina. Administratorius neveikė taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių bei savivaldybės teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedÅ«rÄ nepažeistų ieÅ¡kovės interesų.

Sprendžiant dėl turto pardavimo kainos, administratorius neužtikrino, kad bÅ«tų vadovaujamasi objektyviu kainos nustatymo kriterijumi – realia parduodamo turto rinkos verte. Žinodamas, kad įmonės patikėjimo teise valdomuose bÅ«stuose gyvena socialiai pažeidžiami asmenys, jis nepranešė asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei apie jos nuomojamo bÅ«sto pardavimÄ , nors ieÅ¡kovė jo paklausimu buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ Ä¯sigyti, t. y. nesielgė sÄ Å¾iningai ir protingai, apdairiai ir rÅ«pestingai visų asmenų atžvilgiu, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuoto asmens – ieÅ¡kovės - teises, kas taip pat sudaro pagrindÄ pripažinti 2011 m. spalio 21 d. pardavimo be varžytynių aktÄ negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį 2012m. sausio 17 d. nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti minėtÄ aktÄ , nes senaties terminas sueina 2012 m. spalio 21 d.Dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas remdamasis teismų praktika, jog negalima pirkėjo laikyti sÄ Å¾iningu, jeigu jis įgijęs turtÄ daug mažesne negu rinkos kaina, konstatavo, kad atsakovas A. P. ir jo sutuoktinė negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais ginčo buto įgijėjais ir dėl to, kad įgijo šį turtÄ daug mažesne negu rinkos kaina, apie kuriÄ bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, turėjo žinoti.

Teismas laikė neįrodytais atsakovo A. P. teiginius, kad jis yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir kad nebuvo jo iÅ¡ankstinio susitarimo su galutiniu Å¡io turto įgijėju S. P., kuriam, besiverčiančiam nekilnojamojo turto prekyba, visi turto pardavimo niuansai, kaip Å¡ios srities profesionalui, buvo puikiai žinomi. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, jog A. P. ir R. P. ginčo butÄ pardavė po mėnesio tik už 2 200 Lt didesnę sumÄ , t.y. už 20 000 Lt, kas yra tris kartus mažiau nei ginčo buto rinkos vertė, padarė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina buvus susitarimui tarp atsakovų dėl Å¡io turto įsigijimo ir perleidimo sandorių dar iki turto pardavimo be varžytynių, nes joks protingas žmogus, įsigijęs turtÄ už 17 800 Lt ir siekdamas iÅ¡ turto pardavimo pasipelnyti, už tokiÄ sumÄ turto neparduotų kitam asmeniui.

Teismas sprendė, kad tikrasis turto įgijėjas yra S. P., kuris pirkdamas turtÄ per atsakovus A. P. ir R. P., tokiu bÅ«du siekė įgyti sÄ Å¾iningo įgijėjo statusÄ bei taip užkirsti keliÄ restitucijos taikymui natÅ«ra kilus ginčui dėl sandorių teisėtumo. Atsakovai turtÄ Ä¯sigydami elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokie aukščiau aptarti jų veiksmai prieÅ¡tarauja gerai moralei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. P. ir jo sutuoktinė bei S. P. ir jo sutuoktinė negali bÅ«ti laikomais sÄ Å¾iningais turto įgijėjais, todėl yra pagrindas jų sudarytÄ sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inti butÄ jo savininkei Kauno miesto savivaldybei, atsakovams grÄ Å¾inant už ginčo turtÄ sumokėtÄ kainÄ (CK 1.80 str. 2 d.. 6.145 str.).Dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis įgyvendinimo.

Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ieÅ¡kovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butÄ Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, bÅ«tina įvertinti, ar yra nustatytos visos Å¡iame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sÄ lygos. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvena bendrabutyje nuo 1993 m., o ginčo bute nuo 1996 m., nuo 1996 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovei leista iÅ¡nuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamÄ sias patalpas. Nors į bylÄ nėra pateikta Å¡io buto nuomos sutartis, tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2011 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te Nr. 66-6-821 (t.1, b. l. 12 ) nurodė, kad Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieÅ¡kovei Å¡ios patalpos buvo iÅ¡nuomotos.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, nors ir nesant įrodymų, kad tarp Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiÅ«ra“ ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės įmonės, valdžiusios atsakovės turtÄ patikėjimo teise, susidarė faktiniai nuomos santykiai. Teismo nuomone, raÅ¡ytinės nuomos sutarties nesudarymas yra pateisinamas ir iÅ¡imtine situacija, susidariusia dėl tuometinės ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutinkamai su Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieÅ¡kovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti ginčo butÄ .

Kadangi ginčo butas nebuvo įraÅ¡ytas į Ä®statymo 3 straipsnyje nurodytÄ neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , o atitinka Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų požymius, todėl teismas konstatavo, jog aukščiau nurodytus sandorius pripažinus negaliojančiais ir niekiniais, gali bÅ«ti ir privatizavimo objektu. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei į pateiktÄ netiesioginį raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ ginčo buto techninės apskaitos bylos kopijÄ , kurioje nurodyta, kad ginčo butas priklauso privačiam fondui, jo savininke nurodyta ieÅ¡kovė, į tai, kad ginčo buto inventorinė byla buvo parengta 1996 m. rugpjūčio 5 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui, bet ne vėliau (ar anksčiau), teismas sprendė, kad jei atsakovė nebÅ«tų pradėjusi privatizavimo proceso, tokia buto byla jos vardu nebÅ«tų buvusi parengta.

Teismas, įvertinęs visų Å¡ių įrodymų visetÄ ir civilinėje byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų nustatinėjamÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ dėl ieÅ¡kovės kreipimosi su praÅ¡ymu dėl buto privatizavimo, sprendė, kad pateikti įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog ieÅ¡kovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, pareiÅ¡kimu kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo, ir įgijo teisę privatizuoti šį butÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar ieÅ¡kovės teisė privatizuoti butÄ turi bÅ«ti ginama, suteikiant Å¡iÄ teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , be anksčiau nustatytų aplinkybių atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 neturi, tuo tarpu ginčo bute ieÅ¡kovė su Å¡eima gyvena nuo 1996 m. .

Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisei įgyvendinti, tačiau ieÅ¡kovės teisės privatizuoti butÄ gynimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.). Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktikÄ , teisėtus ieÅ¡kovės lÅ«kesčius įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, teismas laikė, kad yra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovei pripažinti teisę privatizuoti ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ (Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).Dėl ieÅ¡kinio senaties.

Teismas sprendė, kad senaties termino pradžia tapatintina su momentu, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad jos pradėta privatizavimo procedÅ«ra nebus tęsiama, buto privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis nebus vykdomas, t.y. gavus 2011 m. gruodžio 7 d. bankroto administratoriaus raÅ¡tÄ bei Privatizavimo skyriaus raÅ¡tÄ (t.1, b. l. 11, 12). Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo 1998m. liepos 1 d., nes tuo metu, kai ieÅ¡kovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butÄ nuosavybėn lengvatinėmis sÄ lygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista nebuvo, prieÅ¡ingai – dokumentai buvo priimti ir pradėta privatizavimo procedÅ«ra.

Teismas teisiÅ¡kai reikÅ¡minga dėl senaties termino taikymo objektyvia priežastimi laikė ieÅ¡kovės ligÄ , dėl kurios buvo negrįžtamai pažeistos ieÅ¡kovės galvos smegenys ir dėl to sutrikusi ieÅ¡kovės atmintis bei suvokimas. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 97-104) atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:1. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti ginčo butÄ lengvatine tvarka ir įpareigodamas atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka, neatsižvelgė į proceso Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, pažeidė įrodinėjimo taisykles, todėl padarė netinkamas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ teismo sprendimÄ ;2.

Nors 1996 m. balandžio 23 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieÅ¡kovei buvo leista sudaryti ginčo buto nuomos sutartį, tačiau Kauno miesto savivaldybė nėra ginčo buto nuomos sutarties Å¡alis, todėl teismas, nenustatęs prieÅ¡ingai, negalėjo konstatuoti gyvenamųjų patalpų lengvatinio privatizavimo pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ sÄ lygų buvimo. Ginčo buto nuomos sutartis nebuvo pateikta. Ginčo buto nuomos sutartis privalėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos (CK 6.579 str. 1 d., 1964 m.

CK 322 str.). Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovę ir Kauno miesto savivaldybę siejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl ji yra tinkamas subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ ;3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė nepaneigė aplinkybės, jog ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai nesikreipė į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo. Byloje yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tas Nr. 66-3-550, kuriame nurodyta, kad Privatizavimo skyriuje nėra ieÅ¡kovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto praÅ¡ymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) privatizavimo.

Å is raÅ¡tas laikomas oficialiu dokumentu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , juo konstatuotos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis. Teismas nepagrįstai, remdamasis liudytojų parodymais, konstatavo, kad ieÅ¡kovė dėl ginčo buto privatizavimo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ kaip to reikalavo įstatymas, todėl įgijo teisę privatizuoti ginčo butÄ ;4. Nuo 1993 m. balandžio 30 d. įsigaliojus naujai LR butų privatizavimo įstatymo redakcijai, visi praÅ¡ymai dėl lengvatinio privatizavimo buvo privalomai nagrinėjami Butų privatizavimo valstybinėje komisijoje ir tik esant teigiamai Å¡ios komisijos iÅ¡vadai buvo galima pradėti arba tęsti jau pradėtas privatizavimo procedÅ«ras pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .

Byloje nėra pateikta jokių rodymų, kad ieÅ¡kovė ar jos Å¡eimos nariai, bÅ«tų kreipęsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ ir gavę teigiamÄ Å¡ios komisijos iÅ¡vadÄ dėl ginčo buto privatizavimo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog privatizavimo procedÅ«ros buvo pradėtos tinkamai ir laiku;

5. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, norint pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ , yra ieÅ¡kovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo subjektų turi susiklostyti santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Vien dėl ieÅ¡kovės ligos negali bÅ«ti konstatuota, kad jos teisė privatizuoti ginčo butÄ LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo pažeista ir ji tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

Teismas, nuspręsdamas, kad ieÅ¡kovė atliko visus bÅ«tinus veiksmus kaip viena iÅ¡ sandorio Å¡alių ir įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas bet neužbaigė jų dėl pačios ieÅ¡kovės ligos, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir vadovavosi vien tik ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymais, pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir įrodymų vertinimo taisykles;6. Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. IeÅ¡kinio senaties 10 metų terminas ieÅ¡kovei turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 1998 m. liepos 1 d. nuo LR butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo.

IeÅ¡kovės liga gali bÅ«ti vertinama sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimÄ , o ne jos eigos pradžios nustatymo klausimÄ . IeÅ¡kovė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino neprašė;7. Teismas nenurodė sandorių pripažinimo niekiniais pagrindo, nenurodė jokių imperatyvių teisės normų pažeidimo, sÄ lygojusio tokių sandorių pripažinimo niekiniais, teismas abstrakčiai pasirėmė sandorių prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas neaiÅ¡ku kokiu pagrindu remdamasis nusprendė, kad ieÅ¡kovės interesas yra svarbesnis už Å¡iuo metu esančio ginčo buto savininko interesus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės atstovė advokatė V. N. (t. 4, b. l. 109-118) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsikirtimus į apeliacinio skundo argumentus ieÅ¡kovės atstovė grindė pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytais argumentais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ieÅ¡kinio senatį bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , netinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis įgyvendinimoLietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose buvo įtvirtinta 1991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme. Å iame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sÄ lygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, Å¡io įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras galima užbaigti pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifikÄ . Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant klausimÄ , turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra visų bÅ«tinų Butų privatizavimo įstatyme nurodytų privatizavimo sÄ lygų. Teigiama, jog ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas ir neturi teisės privatizuoti ginčo butÄ , kadangi ji nėra ginčo buto nuomininkė, motyvuojant tuo, jog nėra sudarytos privalomos raÅ¡ytinės formos ginčo buto nuomos sutarties tarp ieÅ¡kovės ir Kauno miesto savivaldybės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Å¡alių faktinių nuomos santykių.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 1993 m. gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini) , kuris jai buvo suteiktas kaip AB „Inkaras“ darbuotojai. 1996 m. balandžio 23 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡nuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.15). Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizacijos skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te Nr. 66-6-821 nurodyta, kad minėtos patalpos ieÅ¡kovei yra iÅ¡nuomotos (t.1, b. l. 12-13).

Ginčo bute (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė nuo 1996 m. yra deklaravusi savo ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kovė yra sudariusi ginčo buto eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo, Å¡ilumos tiekimo sutartis (t. 1, b. l. 16, 23-25). Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau paminėtais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės susidarė faktiniai ginčo buto nuomos santykiai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pagal CK 6.579 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tik įsakmiai įstatymuose nurodytais atvejais raÅ¡ytinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CK nuostatos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos santykius paminėto atvejo nenumato (CK6.575-6.617 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovė neatliko visų bÅ«tinų įstatymo numatytų veiksmų teisei privatizuoti ginčo butÄ Ä¯gyti, neiÅ¡reiÅ¡kė valios pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė atsakovei praÅ¡ymo privatizuoti ginčo butÄ . Å is skundo argumentas grindžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. 66-3-550, kuriame nurodyta, kad minėtame skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo ar kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) , privatizavimo.

Apeliantės argumentas, jog Å¡is raÅ¡tas yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir patvirtinantis ieÅ¡kovės valios neiÅ¡reiÅ¡kimÄ privatizuoti ginčo butÄ , laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam tikras raÅ¡ytinis įrodymas gali bÅ«ti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik tokiomis sÄ lygomis:

1) dokumentas išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų;

2) įstatyme nurodyti subjektai, iÅ¡duodami tokį dokumentÄ , nevirÅ¡ijo savo kompetencijos;

3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus;

4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad bÅ«tų nustatytos įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2006). Apeliantės nurodytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus raÅ¡tas nelaikytinas prima facie įrodymu nagrinėjamu atveju. Å is dokumentas iÅ¡duotas institucijos, priklausančios atsakovei Kauno miesto savivaldybei, turinčios materialųjį teisinį interesÄ dėl bylos baigties, neatitinka oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų, kadangi iÅ¡ nurodyto raÅ¡to turinio matyti jį iÅ¡davusios institucijos interesas byloje.

Dėl to minėtas raÅ¡tas vertintinas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas kartu su kitais bylos faktiniais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-192/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, ar yra Kauno miesto savivaldybėje ieÅ¡kovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiÅ¡kimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne. Jeigu toks pareiÅ¡kimas bÅ«tų, ieÅ¡kovei nereikėtų kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ privatizuoti ginčo butÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo iškovė įrodinėjo jos įgaliotos atstovės S. Z. paaiškinimais ir liudytojų J. B. ir V. P. parodymais bei Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu 1996 m. rugpjūčio 5 d. parengta ginčo buto techninės apskaitos bylos kopija, kurioje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , priklauso privačiam fondui, jo savininke įvardinta ieškovė.

IeÅ¡kovės įgaliota atstovė ir liudytojos patvirtino, kad jos rengė ieÅ¡kovei reikalingus ginčo butui privatizuoti dokumentus, kadangi ieÅ¡kovė dėl savo sveikatos bÅ«klės to padaryti negalėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu inventorinės ginčo buto bylos parengimas galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovės vardu patvirtina ieÅ¡kovės realius ketinimus privatizuoti ginčo butÄ . Akivaizdu, kad jei atsakovė Kauno miesto savivaldybė nebÅ«tų pradėjusi privatizavimo proceso, ieÅ¡kovės vardu ginčo buto inventorinė byla nebÅ«tų parengta.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pateikti įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog ieÅ¡kovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi su pareiÅ¡kimu į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieÅ¡kovei, kuri su Å¡eima nuo 1996m. gyveno ginčo bute ir kito nuosavybės teise registruoto turto neturi, teisės privatizuoti ginčo butÄ pripažinimas atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.), teisėtus ieÅ¡kovės lÅ«kesčius įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ , nepagrįstai netaikė Å¡io termino pabaigos teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad senaties termino pradžia negali bÅ«ti laikoma 1998 m. liepos 1 d. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos data, nes tuo metu ieÅ¡kovės teisė nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011 m. gruodžio 7 d., kuomet ji iÅ¡ bankroto administratoriaus raÅ¡to sužinojo, kad ginčo butas yra parduotas. Nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo ieÅ¡kovė sužino apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė neteko galimybės tęsti pradėtos ginčo buto privatizavimo procedÅ«ros. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ginčijamų sandorių pripažinimo niekiniais pagrindo.

Ginčijami sandoriai neatitiko geros moralės reikalavimams, prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai, todėl buvo pagrįstai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu. Skundžiamame sprendime atskleistos reikÅ¡mingos su ginčo buto pardavimo sandoriais susijusios aplinkybės, tinkamai įvertinti bankroto administratoriaus ir ginčo buto pirkėjų veiksmai bei pagrįstai konstatuota, jog bankroto administratorius, vykdydamas ginčo buto pardavimo procedÅ«ras nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, žinodamas, jog parduodamame ginčo bute gyvena socialiai pažeidžiami asmenys, asmeniÅ¡kai nepranešė ieÅ¡kovei apie jos nuomojamo buto pardavimÄ , nors ieÅ¡kovė ir buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ ginčo butÄ Ä¯sigyti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo butas negalėjo bÅ«ti parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ be administratoriaus žinios ir jo suteiktos informacijos atsakovui A. P., o vėliau Å¡io asmens perparduotas atsakovui S. P., kas patvirtina, jog tikrasis turto įgijėjas buvo S. P., kuris pirkdamas turtÄ per atsakovus A. P. ir R. P. tokiu bÅ«du siekė įgyti sÄ Å¾iningo įgijėjo statusÄ ir taip iÅ¡vengti restitucijos taikymo natÅ«ra, kilus ginčui dėl sandorių teisėtumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais. Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, materialinės teisės normas reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės atstovė prašė priteisti ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ių iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų iki apeliacinės instancijos teisme bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                        Gintautas Koriaginas                                                                                                                   RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Albina Rimdeikaitė