2026-05-27 Nr. BB-3331-1-01-1-20422-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1786

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20422-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios S. L. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), ultima ratio (kraštutinės priemonės) principų pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kas reiškia, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas. Kasatorė kaltės nepripažino, todėl teismai, vertindami įrodymus, neturėjo apsiriboti suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų G. R. ir V. G. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. L. parodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nemotyvavo, kokie įrodymai pagrindžia kasatorės kaltę. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad S. L. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apygardos teismui netenkinus bankroto administratoriaus V. G. pareiškimo dėl baudos skyrimo S. L. dėl tariamai pateiktų ne visų dokumentų, teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-136-372/2023 atmetė V. G. skundą ir konstatavo, jog S. L. jam perdavė visus turimus dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, žemesnės instancijos teismai privalėjo remtis minėta civiline byla.

Aplinkybę, kad kasatorė, kaip MB „Lab renginiai“ vadovė, būdama atsakinga už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, šios pareigos nevykdė, teismai grindė prielaidomis. Tai, kad S. L. perdavė V. G. turimus bendrijos dokumentus, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Teismai nevertino aplinkybės, kad tarp MB „Finmeka“ ir MB „Lab renginiai“ sudaryta finansinės apskaitos sutartis buvo sustabdyta, o ne nutraukta. S. L. negalėjo netinkamai organizuoti ir tvarkyti finansinės apskaitos, kadangi finansinę apskaitą tvarkė minėta bendrija, o vėliau – V. G. Esant nepašalintoms abejonėms, apeliacinės instancijos teismas privalėjo byloje atlikti įrodymų tyrimą.

V. G. atliko dalį Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 17-19 punktuose, 129-130 straipsniuose numatytų teisių ir pareigų – organizavo MB „Lab renginiai“ apskaitą, teikė tikrovės neatitinkančias ataskaitas VMI. V. G. nereikalavo bendrijos buhalterinių dokumentų iš MB „Finmeka“, iš kitų fizinių ir juridinių asmenų, neteikė ataskaitų registrams, nes S. L. prasidėjus nemokumo procesui buvo nušalinta nuo bendrijos valdymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmiausia MB „Lab renginiai“ buvo pripažinta bankrutavusia, o tik po to paaiškėjo, kokie mokesčiai VMI nebuvo sumokėti, neatitinka tikrovės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. G., tapęs bendrijos administratoriumi, tvarkė finansinę apskaitą, siekdamas greičiau pabaigti bankroto procedūrą, ir pateikė VMI tikrovės neatitinkančias deklaracijas. Tačiau žemesnės instancijos teismai šių aplinkybių nevertino.

Nors byloje yra pateikta specialisto išvada ir paaiškinimai, tačiau išvadoje neatsakyta, kas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjami asmenys, pažeidę įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Kasatorė byloje buvo pateikusi prašymą skirti ekspertizę, tačiau teismai tokius prašymus atmetė. Tai reiškia, kad teismai ir ikiteisminis tyrimas buvo šališki.

Žemesnės instancijos teismai neįvertino objektyvių ir subjektyvių požymių, lemiančių BK 37 straipsnio taikymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. L. tinkamai organizavo finansinę apskaitą, o jos tinkamai netvarkė MB „Finmeka“ ir V. G. Todėl teismai be teisinio pagrindo netaikė BK 37 straipsnio nuostatų net esant S. L. veiksmuose formaliems BK 223 straipsnio 1 dalies požymiams, veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl to turėjo būti svarstytas administracinės atsakomybės taikymo klausimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatorė skunde dėsto tik deklaratyvią nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, kvalifikuodami S. L. nusikalstamus veiksmus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatorei nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistosios S. L. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir pateikė ginčijamais klausimais motyvuotas išvadas, kurie atkartojami ir kasaciniame skunde. Minėtas teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. L. kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka kasatorės lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios S. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas