Legislator Case Law & Legislation
820d890d-a96e-4ccb-a822-a46efadbee9e AI generated

820d890d-a96e-4ccb-a822-a46efadbee9e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 820d890d-a96e-4ccb-a822-a46efadbee9e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jei neturima leidimo tokiai veiklai, kuriai privalu turėti licencijÄ (leidimÄ ) arba 2) jei veikla vykdoma kitokiu neteisėtu bÅ«du. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas A. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „K.“ direktoriumi, versliÅ¡kai, kitokiu neteisėtu bÅ«du organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiÅ¡kai atitinka keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , su 22 iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡nuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastoviÄ tęstinę keleivių vežimo veiklÄ už atlygį, kuriÄ vykdant nesilaikė keleivių vežimÄ taksi automobiliais reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Legislator headnote

AI generated

820d890d-a96e-4ccb-a822-a46efadbee9e · Vilniaus apygardos teismas:              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 punkto nuostatose numatyta: „Vežėjo, turinčio licencijÄ , transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duodama atitinkanti licencijÄ licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vienÄ licencijos kortelę“;              Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Miroslavas GvozdovičiusBaudžiamoji byla Nr. 1A-264/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00012-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2012 m. balandžio 19 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų ArÅ«no Kisieliaus, Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui,gynėjui advokatui Rolandui Džervui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio jų sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė A.

S. paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.Juridinis asmuo UAB „K.“ pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio jų sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė juridiniam asmeniui UAB „K.“ paskirta 170 MGL (22100 Lt) dydžio bauda.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :             S. nuteistas už tai, kad nuo 1995-12-18, bÅ«damas UAB „K.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, versliÅ¡kai, kitokiu neteisėtu bÅ«du organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiÅ¡kai atitinka keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , su 22 iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡nuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastoviÄ tęstinę keleivių vežimo veiklÄ už atlygį, kuriÄ vykdant nesilaikė Å¡ių teisės aktų reikalavimų:

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 punkto nuostatos numato: „Vežėjo, turinčio licencijÄ , transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duodama atitinkanti licencijÄ licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vienÄ licencijos kortelę“;              Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d.

įsakymo Nr. 130 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklės“ 3.1. punkto nuostatos numato: „Taksi privalo atitikti Å¡iuos reikalavimus: turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklÄ â€“ plafonÄ , kurio priekinėje dalyje turi bÅ«ti užraÅ¡as „taksi“, kitoje plafono pusėje turi bÅ«ti taksi firmos pavadinimas, telefonas; turėti techniÅ¡kai tvarkingÄ , nustatytÄ tvarka užplombuotÄ , metrologiÅ¡kai patikrintÄ ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotÄ teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrÄ , atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus, rodantį mokestį už naudojimÄ si taksi“;

             Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-199/1V-183 patvirtinto „Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as“ 6 punkto nuostatos numato: „Taksi valstybinio numerio ženklai iÅ¡duodami įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi ir turinčių galiojančiÄ licencijÄ vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, automobiliams, registruotiems įmonės vardu“ ir 7 punktÄ â€žVienam taksi automobiliui iÅ¡duodamas vienas standarto LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių taksi valstybinio numerio ženklų komplektas.

Taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys“.Tokiu bÅ«du jis, kaip UAB „K.“ direktorius, neužtikrino, jog Å¡iai veiklai naudojamiems automobiliams bÅ«tų iÅ¡duotos licencijos kortelės ir taksi valstybinio numerio ženklai, įrengti taksi plafonai bei taksometrai ir UAB „K.“ iÅ¡ Å¡ios veiklos 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu gavo 16091 Lt pajamų, t. y. A. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .Be to, A.

S. nuteistas už tai, kad nuo 1995-12-18 bÅ«damas UAB „K.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimÄ â€œ, bÅ«damas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia apgaulingai organizavo apgaulingÄ UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t.y. vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsnio ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, pažeisdamas Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnį „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, reglamentuojančius Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimÄ ir registravimÄ , kuriame nurodoma, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentuose suraÅ¡omos Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais“; A. S. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, kad į kasÄ pinigai priimami iÅ¡ atskaitingo asmens, kuris Å«kio subjekto vardu gavo pinigus iÅ¡ kitų Å«kio subjektų arba gyventojų už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas arba avansÄ .

Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ gyventojų ar Å«kio subjektų pinigus, iÅ¡raÅ¡o pinigų priėmimo kvitÄ . Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas, - jis neužtikrino, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų apskaitomos visos pajamos, gautos iÅ¡ vykdomos Å«kinės komercinės veiklos ir iÅ¡laidos, susijusios su bendrovės Å«kinės komercinės veiklos vykdymu ir dėl Å¡ios priežasties negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpį, t.y.

A. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .             Juridinis asmuo UAB „K.“ nuteistas už tai, kad UAB „K.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), atstovaujama A. S., veikusio bendrovės naudai ir interesais, kuris nuo 2004-12-24 bÅ«damas Å¡ios bendrovės direktoriumi, versliÅ¡kai, kitokiu neteisėtu bÅ«du organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiÅ¡kai atitinka keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , su 22 iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡nuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastoviÄ tęstinę keleivių vežimo veiklÄ už atlygį, kuriÄ vykdant nesilaikė Å¡ių teisės aktų reikalavimų:

             Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 punkto nuostatose numatyta: „Vežėjo, turinčio licencijÄ , transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duodama atitinkanti licencijÄ licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vienÄ licencijos kortelę“;              Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d.

įsakymo Nr. 130, patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių“ 3.1. punkto nuostatose numatyta: „Taksi privalo atitikti Å¡iuos reikalavimus: turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklÄ â€“ plafonÄ , kurio priekinėje dalyje turi bÅ«ti užraÅ¡as „taksi“, kitoje plafono pusėje turi bÅ«ti taksi firmos pavadinimas, telefonas; turėti techniÅ¡kai tvarkingÄ , nustatytÄ tvarka užplombuotÄ , metrologiÅ¡kai patikrintÄ ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotÄ teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrÄ , atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus, rodantį mokestį už naudojimÄ si taksi“              Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 19 d.

įsakymu Nr. 3-199/1V-183, patvirtinto „Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as“ 6 punkto nuostatose numatyta: „Taksi valstybinio numerio ženklai iÅ¡duodami įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi ir turinčių galiojančiÄ licencijÄ vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, automobiliams, registruotiems įmonės vardu“ ir 7 punkte „Vienam taksi automobiliui iÅ¡duodamas vienas standarto LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių taksi valstybinio numerio ženklų komplektas.

Taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys“.Tokiu bÅ«du UAB „K.“, atstovaujama direktoriaus A. S., veikusio bendrovės naudai ir interesais, neužtikrino, jog Å¡iai veiklai naudojamiems automobiliams bÅ«tų iÅ¡duotos licencijos kortelės ir taksi valstybinio numerio ženklai, įrengti taksi plafonai bei taksometrai ir UAB „K.“ iÅ¡ Å¡ios veiklos 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu gavo 16091 Lt pajamų, t.y., juridinis asmuo – UAB „K.“ nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .Be to, juridinis asmuo - UAB „K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nuteista už tai, kad ji, atstovaujama A.

S., veikusio bendrovės naudai ir interesais, kuris nuo 2004-12-24 bÅ«damas Å¡ios bendrovės direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimÄ â€œ, bÅ«damas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , 2009 metų sausio -rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia apgaulingai organizavo apgaulingÄ UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t.y. vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatomis ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, pažeisdamas Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnį ,,Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, reglamentuojančius Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimÄ ir registravimÄ , kuriame nurodoma, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais“; pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, kad į kasÄ pinigai priimami iÅ¡ atskaitingo asmens, kuris Å«kio subjekto vardu gavo pinigus iÅ¡ kitų Å«kio subjektų arba gyventojų už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas arba avansÄ .

Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ gyventojų ar Å«kio subjektų pinigus, iÅ¡raÅ¡o pinigų priėmimo kvitÄ . Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas, - neužtikrino, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų apskaitomos visos pajamos, gautos iÅ¡ vykdomos Å«kinės komercinės veiklos ir iÅ¡laidos, susijusios su bendrovės Å«kinės komercinės veiklos vykdymu ir dėl Å¡ios priežasties negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį, t.y. juridinis asmuo – UAB „K.“ nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį ir jį bei UAB „K.” išteisinti. Nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio nuostatas. Teigia, jog nei jo, nei UAB „K.“ inkriminuotuose veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementų. Nurodo, kad UAB „K.“ buvo išduota 2005-01-10 licencija, suteikianti teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais.

Licenzijos turėjimas taksi veiklai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia teisėtÄ UAB „K.“ veiklos pobÅ«dį, o už atskirus ekonominėje veikloje pasitaikančius pažeidimus gali bÅ«ti taikoma tik administracinė atsakomybė. Anot apelianto, teismo iÅ¡vada, jog teikiant automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas yra faktiÅ¡kai vykdoma taksi veikla, yra paremta tik prielaidomis. Teigia, kad turėdama licencijÄ jo atstovaujama įmonė teisėtai teikė lengvųjų automobilių taksi bei automobilių nuomos su vairuotojais paslaugas.

Nors savo pobÅ«džiu ir esme taksi paslauga turi panaÅ¡umų ir sutapimų su transporto priemonės nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, tačiau Å¡ios paslaugos nėra tapačios. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius Å¡ias dvi veiklos rūšis skiria kaip atskiras, o bÅ«tent: taksi veikla vykdoma tik turint Å¡iai veiklai iÅ¡duotÄ licencijÄ , taksi automobilis turi turėti taksi atpažinimo ženklÄ , o už kelionę atsiskaitoma pagal taksometro parodymus. Apeliantas pažymi, kad byloje yra nustatyta, kad automobiliai, kuriais buvo teikiamos automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos, neturėjo įrengtų taksometrų, ant Å¡ių automobilių nebuvo taksi ženklų, todėl teismo iÅ¡vada, kad UAB „K.“ veikla atitinka taksi veiklÄ , nepagrįsta.

Teismo nustatytos veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo verčiamasi neteisėta veikla. Surinktais įrodymais yra patvirtinta, jog UAB „K.“ vykdė teisėtÄ automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimÄ .Apeliaciniame skunde pažymima, kad jo, kaip UAB „K.“ atstovo veiksmuose nėra tyčios. Nuo pat automobilių nuomos su vairuotoju paslaugų teikimo pradžios jis buvo įsitikinęs, kad pasirinktas veiklos modelis yra teisėtas, todėl jo, kaip vadovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ moningas siekimas neteisėtai veikti.

Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad apeliantas suvokė įmonės veiklos neteisėtumÄ . Atkreipia dėmesį į tai, jog visi iÅ¡ tokios veiklos gauti ir darbuotojų perduoti pinigai buvo apskaitomi įmonės apskaitoje, nuo jų buvo mokami mokesčiai į biudžetÄ . Be to nustatyta, jog UAB „K.“ iÅ¡ teismo pripažintos neteisėtos veiklos yra gavęs 16091 Lt pajamų, tuo tarpu administracinė atsakomybė už neteisėtÄ Å«kinę veiklÄ galima metinėms pajamoms iÅ¡ neteisėtos veiklos nevirÅ¡ijant 67500 Lt.

Apelianto nuomone, jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo vadovaujamoje įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Teigia, jog įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo samdomas buhalteris, jam jokie įtarimai dėl buhalterinių įrašų neteisingumo nėra pareikÅ¡ti.

Atkreipia dėmesį į tai, jog įneÅ¡dami į įmonės kasÄ pinigus, darbuotojai deklaruodavo, kad visi Å¡ie pinigai iÅ¡ įmonės veiklos pajamų, todėl pajamuojant Å¡iuos pinigus nėra sÄ moningo apgaulingo apskaitos vedimo požymio. Teismo iÅ¡vadÄ , kad įmonėje pinigai buvo apskaitomi ne pagal jų gavimo faktÄ , o taikant piniginių lėšų apskaičiavimo metodikÄ , paneigia ir liudytojų parodymai. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojams mokamo nuomos mokesčio bendrovė bÅ«tų neapskaičiavusi.Apeliantas pažymi, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „K.“ veikloje yra nustatyti pažeidimai dėl grynųjų pinigų apskaitos.

Nurodo, kad apklausiant Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus teisme, nebuvo vieningos nuomonės dėl neva padarytų minėtų pažeidimų. Teismas, remdamasis specialisto išvada, nepagrįstai konstatavo, kad dėl galimų pažeidimų nėra galima nustatyti UAB „K.“ veiklos ir jos turto. Teigia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įmonėje buvo priduodami visi gauti pinigai, o įmonėje esanti vidaus tvarka nesuteikė jokios galimybės nuslėpti iš įmonės veiklos gautas pajamas.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo A.

S. apeliacinis skundas buvo atmestas, skundo dalis dėl juridinio asmens UAB „K.“ iÅ¡teisinimo palikta nenagrinėta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio „neteisėta veikla“ BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du.

Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį reglamentuojama tik už tokį vertimÄ si Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla, kuris yra neteisėtas. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vertimasis Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų:

1) jei neturima leidimo tokiai veiklai, kuriai privalu turėti licencijÄ (leidimÄ ) arba 2) jei veikla vykdoma kitokiu neteisėtu bÅ«du. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas A. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „K.“ direktoriumi, versliÅ¡kai, kitokiu neteisėtu bÅ«du organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiÅ¡kai atitinka keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ , su 22 iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡nuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastoviÄ tęstinę keleivių vežimo veiklÄ už atlygį, kuriÄ vykdant nesilaikė keleivių vežimÄ taksi automobiliais reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nuteistojo A. S. kaltė, kaip pagrįstai nustatė teismas, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neteisėtu bÅ«du, t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Sprendžiant iÅ¡ byloje užfiksuotų apelianto A. S. parodymų, bÅ«tent Å¡ios rūšies sutarčių pagrindu jo vadovaujama įmonė UAB „K.“ ir teikė paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims.  Pažymėtina, kad pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). Nors kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų UAB „K.“ administracijos atstovų bei pagal automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimÄ Ä¯monėje dirbusių vairuotojų parodymų, pastarieji neva tai kiekvienÄ kartÄ prieÅ¡ suteikdami klientui transporto priemonės nuomos su vairuotoju paslaugÄ , su juo sudarydavo raÅ¡ytinę sutartį, o klientui nesutikus pasiraÅ¡yti tokios sutarties, jo užsakymas nebuvo vykdomas, tačiau bendrovės vadovas minėtų sutarčių nei VMI pareigÅ«nams, kurie atliko operatyvinį UAB „K.“ patikrinimÄ , nei ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui nepateikė, motyvuodamas tuo, kad su klientais sudarytos ir pasiraÅ¡ytos automobilių nuomos su vairavimo paslauga sutartys įmonėje nebuvo saugomos ir į įmonės buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukiamos, nes pagal nuteistÄ jį A.

S., Å¡ios sutartys nebuvo laikomos buhalterinės apskaitos dokumentais. Po to, kai paslauga bÅ«davo suteikiama ir kliento apmokama, vairuotojai Å¡ias sutartis dažniausiai sunaikindavo. Dalis tokių sutarčių, kai kurių vairuotojų teigimu, visgi bÅ«davo perduodamos įmonės administracijai, tačiau ir Å¡ios sutartys įmonėje nebuvo saugomos. Gi pagal byloje apklaustų bendrovės operatyvinį patikrinimÄ atlikusių VMI pareigÅ«nų A. R. bei V. K. parodymus, iÅ¡ esmės jokios aukščiau minimos sutartys su klientais ne tik kad nebuvo sudaromos, bet ir sudaryti nesiÅ«lomos nei paskambinus bendrovės nurodytu telefonu, nei vairuotojui atlikus teikiamÄ paslaugÄ (4 t. b.l. 84-85, 141).            Aukščiau aptartos aplinkybės, pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės deklaruojama veikla, t.y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu realiai vykdoma nebuvo.

Prisidengdama automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, bendrovė faktiÅ¡kai teikė taksi paslaugas, nors automobiliai, kuriais buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikyti. Dėl Å¡ios priežasties buvo pažeisti teisės aktų, numatančių keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi tvarkÄ , reikalavimai.Apeliacinio skundo argumentai, jog įmonė turi licencijÄ , suteikiančiÄ teisę vežti keleivius lengvais automobiliais taksi, o atskiri taksi veiklai taikomų reikalavimų pažeidimai, tokie, kaip licencijos kortelių nebuvimas ir netinkamas automobilių įrengimas, negali bÅ«ti vertinami baudžiamosios teisės plotmėje, motyvuojant tuo, kad už atskirus ekonominėje veikloje pasitaikančius pažeidimus gali bÅ«ti taikoma tik administracinė atsakomybė, nepagrįsti ir atmestini.

BendrÄ sias krovinių, keleivių ir bagažo vežimo nuostatas įtvirtinantis CK 6.807 straipsnis numato, kad vežimo sÄ lygas nustato CK, atskirų transporto Å¡akų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Tai reiÅ¡kia, kad keleivių vežimÄ reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Transporto kodekso 8 straipsnyje, įpareigojančios paslaugos teikėjÄ Ä¯gyti licencijÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsietai nuo su jomis sistemiÅ¡kai susijusių kituose teisės aktuose įtvirtintų normų ir sÄ vokų, kurias analizuojant matyti, jog keleivių vežimo paslaugos teikimui, siekiant užtikrinti teikiamos paslaugos kokybę ir tuo pačiu keleivių saugumÄ , keliami ypatingi reikalavimai.

IÅ¡ Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (Žin., 1997, Nr. 34-859), kurios yra privalomos visoms savivaldybių institucijoms, vežėjams, taksi vairuotojams, taip pat keleiviams, besinaudojantiems taksi paslaugomis, matyti, kad papildomi reikalavimai, teikiant taksi paslaugÄ , keliami tiek pačios veiklos teisėtumui patvirtinti (vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licencijÄ , o taksi privalo turėti licencijÄ atitinkančiÄ licencijos kortelę), tiek tinkamam automobilių pritaikymui (taksi privalo atitikti atitinkamus techninius reikalavimus, turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį taksometrÄ , pramoniniu bÅ«du pagamintÄ plafonÄ su užraÅ¡u TAKSI, turi bÅ«ti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro įsakymu patvirtintus reikalavimus), tiek ir pačių vairuotojų kvalifikacijai (vairuotojais gali dirbti tik asmenys, turintys ne trumpesnį kaip trejų metų automobilio vairavimo staÅ¾Ä , jie privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumÄ ir kultÅ«ringÄ aptarnavimÄ , pagal vežėjo nustatytus tarifus imti užmokestį iÅ¡ keleivių, darbo metu bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingai apsirengę).

Todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dvidešimt dviejų automobilių (iš dvidešimt penkių), kuriais, kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, faktiškai buvo vykdoma keleivių vežimo taksi veikla, neįrengimas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas kaip atskiras, mažareikšmis pažeidimas, dėl kurio UAB „K.“ ar įmonės vadovo atžvilgiu galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, juolab, kad trys bendrovei priklausantys taksi automobiliai visgi buvo įrengti tinkamai, o tai rodo, jog nuteistajam A.

S., kaip įmonės vadovui, teisės aktų nustatyta taksi paslaugų teikimo tvarka buvo žinoma. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio „versliÅ¡kumas“ Aplinkybė, kad neteisėtai veiklai vykdyti UAB „K.“ naudojo net dvideÅ¡imt du automobilius iÅ¡ dvideÅ¡imt penkių sustiprina iÅ¡vadÄ , jog įmonei ir jos vadovui inkriminuojama neteisėta veikla nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido padaryti liudytojų, iÅ¡ dalies paties nuteistojo A.

S. bei UAB „K.“ atstovo A. M. parodymai, taip pat byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų analizė, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „K.“ bei nuteistajam A. S. inkriminuojamÄ veikÄ , kuriÄ pats apeliantas vertina kaip teisėtÄ automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimÄ , bendrovė vykdė 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu ir sistemingai, vairuotojams dirbant pagal įmonėje sudarytus grafikus, kas bylÄ nagrinėjusiam teismui pagrįstai leido konstatuoti A.

S. inkriminuojamoje veikoje esant versliÅ¡kumo požymį. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už užsiėmimÄ komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neteisėtu bÅ«du, atsiranda tik tada, kai Å¡ia veikla užsiimama versliÅ¡kai arba stambiu mastu. Bent vieno iÅ¡ nurodytų alternatyvių požymių pakanka, esant kitiems bÅ«tiniesiems BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, baudžiamajai atsakomybei kilti. Kaltininko veiksmuose nenustačius nei versliÅ¡kumo, nei stambaus masto požymio, užsiėmimas neteisėta komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla iÅ¡ tiesų užtraukia tik administracinę atsakomybę.

Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad versliškumo požymis reiškia, jog neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla yra užsiimama sistemingai arba nuolat, t.y. paprastai ne mažiau nei tris kartus, ir tokia veikla yra kaltininko pajamų šaltinis (nuolatinis pagrindinis ar papildomas). Tuo tarpu gaunamų pajamų kriterijus reikšmingas tik aiškinantis stambaus masto požymio turinį, kuris nei apeliantui, nei jo vadovaujamai bendrovei nebuvo inkriminuotas. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog versliškumas, kaip alternatyvusis BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas objektyviosios pusės požymis, negali būti vertinamas atsietai nuo iš neteisėtos veiklos gautų pajamų dydžio, taipogi atmetamas.  Dėl tyčios požymio (BK 202 straipsnio 1 dalis) Kaip matyti iš byloje užfiksuotų nuteistojo A.

S. parodymų, taip pat pastarojo apeliacinio skundo argumentų, apeliantas aiÅ¡kiai suvokia, kad automobilių nuomos su vairuotojo paslauga ir taksi paslauga yra dvi atskiros Å«kinės veiklos, kurių įgyvendinimÄ reglamentuoja skirtingos tiek CK, tiek kitų teisės aktų, susijusių su atitinkama veiklos sritimi, normos. Tai, kad kiekvienai veiklos sričiai nustatyti reikalavimai, apeliantui, kaip įmonės vadovui, buvo žinomi patvirtina ir byloje objektyviai nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog dar 2005-01-10 UAB „K.“ įgijo licencijÄ , suteikiančiÄ teisę vežti keleivius taksi automobiliais (1 t. b.l. 36), ir tokiÄ veiklÄ vykdė, tris, iÅ¡ naudotojo teisėmis įmonės disponuojamų automobilių, tinkamai įrengus taksi darbui.

DvideÅ¡imt du įmonės iÅ¡ fizinių asmenų nuomojami automobiliai buvo skirti vykdyti kitai veiklai, t.y. automobilių nuomos su vairuotojais paslaugos teikimui (1 t. b.l. 6). Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties, UAB „K.“ atstovai įmonės vykdomos automobilio nuomos su vairuotoju veiklos teisėtumÄ Ä¯rodinėjo pateikdami visus teisės aktų numatytus dokumentus, tame tarpe ir su klientu pasiraÅ¡ytÄ sutartį, kurios pagrindu paslauga buvo suteikta (3 t. b.l. 109-111).

Å ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog UAB „K.“ vadovas A. S., prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, suprato, jog imituodamas automobilio nuomos su vairuotoju paslaugos teikimÄ , faktiÅ¡kai organizavo taksi paslaugos teikimÄ tam tikslui nepritaikytais automobiliais, t.y. vykdė neteisėtÄ veiklÄ , juolab, kad, kaip jau minėta, byloje duomenų, objektyviai patvirtinančių 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu įmonę vykdžius automobilio nuomos su vairuotoju veiklÄ , nenustatyta.      Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartimi apeliantas remiasi, siekdamas įrodyti jam inkriminuojamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nepagrįstumÄ .

Tačiau reikia pažymėti, jog nurodyta nutartimi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi, sprendžiant iÅ¡ nutarties turinio, Vilniaus apygardos administracinio teismo UAB „K.“ darbuotojo A. M. atžvilgiu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1325-38/2008 nustatytos aplinkybės (teismui buvo pateikti visi automobilio nuomos su vairuotoju paslaugos suteikimÄ patvirtinantys dokumentai), nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nustatytosioms, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartimi priimtas sprendimas Å¡ioje byloje neturi prejudicinės galios.       Apeliacinio skundo argumentas, jog jokie teisės aktai nedraudžia automobilio nuomos su vairuotoju paslaugų teikimÄ organizuoti analogiÅ¡ku taksi veiklai bÅ«du pagrįstas, tačiau reikia pažymėti, jog bet kokiu atveju paslaugos teikimas turi bÅ«ti organizuojamas taip, kad nei paslaugÄ užsakančiam klientui, nei juo labiau įgaliojimus tikrinti įmonės veiklÄ turintiems pareigÅ«nams nekiltų pagrįstų abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.

Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog A. S., bÅ«damas įmonės vadovu ir atsakingas už visÄ Ä¯monės veiklÄ bei tinkamÄ jos organizavimÄ , neužtikrino, kad, neva, visais atvejais su klientais sudaromos automobilių nuomos su vairavimo paslauga sutartys, kaip vienas iÅ¡ Å¡ios veiklos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų bÅ«tų apskaitomos ir saugomos, juolab, kad pagal civilinės teisės nuostatas, kaip jau minėta, įrodinėti tokių sutarčių, kurios turi bÅ«ti sudaromos raÅ¡tu, egzistavimo faktÄ Å¡alis, remdamasi liudytojų parodymais, neturi teisės. Tuo tarpu jokių kitų objektyvių duomenų ar raÅ¡ytinių įrodymų, be liudytojais apklaustų asmenų parodymų bei paties nuteistojo A.

S. ir UAB „K.“ atstovo A. M. paaiÅ¡kinimų, galinčių patvirtinti nuomos su vairavimo paslauga sutarčių sudarymo faktus, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, pačių bendrovės darbuotojų prieÅ¡taringi parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad nors į dispečerinę paskambinusiam ar į vairuotojÄ tiesiogiai besikreipiančiam klientui – automobilio su vairuotoju nuomininkui, bÅ«davo iÅ¡aiÅ¡kinamos paslaugos teikimo sÄ lygos ir tvarka, t.y. tai, kad jis privalės pasiraÅ¡yti automobilio nuomos su vairavimo paslauga sutartį, su juo buvo suderinama ir kaina, ir su sÄ lygomis sutikęs klientas tokiÄ sutartį pasiraÅ¡ydavo (antraip, vairuotojų teigimu, klientui paslauga nebÅ«davo suteikiama), pinigų priėmimo kvitui reikalingus duomenis neretai atsisakydavo pateikti, iÅ¡lipdavo iÅ¡ automobilio, vos atlyginęs jam nurodytÄ kainÄ (4 t. b.l. 62, 65, 66, 82, 83), leidžia abejoti ir jų parodymų apie tai, kad automobilio nuomos su vairuotoju sutartys visuomet buvo sudaromos, patikimumu.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomas sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas, pavyzdžiui, Å«kinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „K.“ direktoriumi, kuris, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia organizavo apgaulingÄ UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t.y. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio pagrindu privalėdamas tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, neužtikrino, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų apskaitomos visos pajamos, gautos iÅ¡ vykdomos Å«kinės komercinės veiklos ir iÅ¡laidos, susijusios su bendrovės Å«kinės komercinės veiklos vykdymu, ir dėl Å¡ios priežasties negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpį.

Pažymėtina, kad formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad negalima nurodytų duomenų nustatyti pagal ūkio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai yra nustatomi kompetentingų institucijų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančios UAB „K.“ operatyvinio patikrinimo pažymos duomenis ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad UAB „K.“ veikoje buvo nustatyti ir pažeidimai vykdant grynųjų pinigų apskaitÄ , buvo tendencingas. Tuo tarpu paties nuteistojo A. S. parodymai, kuriais pastarasis tvirtina, jog visa su automobilių nuoma, teikiant vairavimo paslaugÄ , susijusi veikla buvo tvarkoma tinkamai ir visos iÅ¡ Å¡ios veiklos gautos lėšos tinkamai apskaitytos, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip pastarojo pasirinkta gynybos pozicija ir atmesti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu A. S. patvirtino žinojęs, kad automobilio nuomos su vairuotoju sutartys įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo saugomos, neneigė ir tai, kad jam buvo žinoma apie tai, jog tam tikrais atvejais iÅ¡ klientų už jų pervežimÄ gautos lėšos negalėjo bÅ«ti pagrįstos pinigų priėmimo kvitais, kadangi, atvykę į paskirties vietÄ , klientai atsisakydavo pateikti savo asmens duomenis ir, sumokėję už suteiktÄ paslaugÄ , tuoj pat iÅ¡lipdavo iÅ¡ automobilio, taip ir neįforminus pinigų perdavimo-priėmimo fakto (4 t. b.l. 32).

Sprendžiant iš paties nuteistojo A. S. iniciatyva pateiktų dokumentų, taip pat liudytojų parodymų (3 t. nesunumeruotas b.l., esantis tarp b.l. 120 ir 121, 4 t. b.l. 65, 66, 68, 70, 82, 83, 126, 128, 143), įmokėtos sumos dydį privalėjo atspindėti tarp keleivio ir vairuotojo pasirašyta tipinės formos „Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (automobilio nuomos su vairuotojo samdymu) sutartis“. Tačiau, kaip nustatyta byloje, šios sutartys įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitomos bei saugomos.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ UAB „K.“ veiklos operatyvinį patikrinimÄ atlikusių valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad jiems naudojantis įmonės, neva tai teikiama automobilio nuomos su vairuotojo samdymu paslauga, tokių sutarčių sudaryti jiems niekas net nepasiÅ«lė (4 t. b.l. 84-85, 129). Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog dėl įmonėje UAB „K.“, kurios vadovu 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu buvo A.

S., netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos iÅ¡ dalies neįmanoma nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokiu bÅ«du organizuojama iÅ¡ įmonės veiklos gautų pajamų apskaita sudarė sÄ lygas vairuotojams įmonės apskaitos dokumentais neapskaitytas lėšas naudoti ir asmeniniais tikslais, t.y. pirkti kurui, automobilio remontui, maistui ir pan., ir, sprendžiant iÅ¡ pastarųjų parodymų, tai buvo daroma su įmonės vadovo A.

S. žinia. IÅ¡ bendrovės vyr. buhalterės T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taipogi matyti, kad pinigus, kuriuos vairuotojai gaudavo iÅ¡ klientų, pastarųjų pageidavimu jiems neiÅ¡raÅ¡ius pinigų priėmimo kvitų, jie naudodavo automobilio eksploatavimo iÅ¡laidoms, ir nurodyti pinigai nebuvo apskaitomi bendrovės buhalterinėje apskaitoje (3 t. b.l. 46). IÅ¡ liudytojais apklaustų bendrovės vairuotojų parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat matyti, jog dalį įmonės vardu vykdomos veiklos gaunamų lėšų jie naudodavo vienokioms ar kitokioms asmeninėms reikmėms, o likusiÄ dalį, atsižvelgus į nustatytÄ minimalų įdirbį, priduodavo įmonei, įtraukiant jas į buhalterinę apskaitÄ , ir A.

S., kaip įmonės vadovas, ar jo pavaduotojas A. M., apie tai žinojo (3 t. b.l. 48-49, 51; 53-54, 56; 58-59, 61; 63-64, 66; 69-69, 71; 73-74; 85-86; 88-89; 91-92; 94-95). Ir nors bylos nagrinėjimo teisme metu, daugelis iÅ¡ apklaustų liudytojų savo parodymus bandė suÅ¡velninti, teigdami, jog įmonei faktiÅ¡kai priklausančias lėšas iki jos bÅ«davo perduodamos į kasÄ , kartais naudodavo savo asmeniniais tikslais, tačiau po to lėšų trÅ«kumÄ iÅ¡lygindavo, įneÅ¡dami savo asmenines lėšas, ir neva tai darė, įmonės administracijai nežinant, tačiau tokie liudytojų parodymai pagrįstai buvo įvertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas padėti savo esamam ar buvusiam darbdaviui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, ir teisme liudytojų duoti parodymai nepaneigia faktų, jog įmonei priklausantys pinigai visgi buvo naudojami ir asmeniniams poreikiams patenkinti (4 t. b.l. 62, 65, 66, 68, 70, 84, 127, 128, 143).

Aukščiau aptarti duomenys pagrįstai bylÄ nagrinėjusiam teismui leido apelianto pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įvertinti kritiÅ¡kai, kaip gynybinę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir jÄ atmesti, objektyviai nustatyti faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, atkreipiant apelianto dėmesį į tai, kad įrodymais gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistojo A.

S. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, byloje pakanka. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai.

Byloje surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai nevertino kaltinimÄ pagrindžiančių įrodymų. Dėl nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ atstovavimo apeliacinėje instancijoje BPK 388 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali bÅ«ti juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas bÅ«ti atstovu procese.

Tačiau tais atvejais, kai juridinio asmens vadovas pats yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jis pripažintinas netinkamu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu ir atstovauti juridiniam asmeniui neturi teisės. Kai baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens atstovu byloje paskirtas asmuo dėl svarbių priežasčių negali toliau atstovauti juridinio asmens, proceso metu gali būti paskirtas naujas BPK 388 straipsnio 1 dalyje nurodytas atstovas.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos UAB „K.“ atstovu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo paskirtas bendrovės direktoriaus pavaduotojas A.

M. (3 t. b.l. 130, 131), kuris atstovavo bendrovę pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo UAB „K.“ nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, paduotas bendrovės vadovo A. S. Skundo įžanginėje dalyje nurodoma, jog apeliacinis skundas paduodamas ir nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ vardu. Tokį savo sprendimÄ nuteistasis A. S. aiÅ¡kina tuo, kad su A.

M., kuris byloje atstovavo nuteistÄ jį juridinį asmenį UAB „K.“, yra pasibaigę darbiniai santykiai.Tačiau A. S. paduotas apeliacinį skundas nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ vardu negali bÅ«ti nagrinėjamas. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad UAB „K.“ direktorius A. S. Å¡ioje byloje pats turi nuteistojo statusÄ , todėl jis negali bÅ«ti pripažintas tinkamu nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ atstovu. Naujas tinkamas bendrovės atstovas nepaskirtas. Todėl apeliacinio skundo dalis, kuria praÅ¡oma nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, paliktina nenagrinėta, konstatavus, jog apeliacinį skundÄ nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ vardu padavė neįgaliotas asmuo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

             Nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, palikti nenagrinėtÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                        Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                                            ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                                Teresėlė KazlauskienėNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Audronė Kartanienė   Â