Legislator Case Law & Legislation
820cd5d0-d27e-443b-ae0b-817205f88fa2 AI generated

820cd5d0-d27e-443b-ae0b-817205f88fa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 820cd5d0-d27e-443b-ae0b-817205f88fa2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3356-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

820cd5d0-d27e-443b-ae0b-817205f88fa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Keywords

AI generated
inadequate psychiatric report psychiatric impairment mild depressive episode institutional therapeutic measure psychiatric confinement improved psychological condition
AI generated
374d10de-c1b6-4306-8aee-d1604a5e12df
Administracinė byla Nr. I-5734-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2016-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:
fc051288-22c9-4a7b-a577-8b94a2f79692
Court partially allowed non-pecuniary damages claim for inadequate prison cell conditions and lack of privacy.
54856bab-837e-4b11-924e-b29f491a724e
Administracinė byla Nr. I-3126-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-02346-2015-6  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė:
124a3479-8e59-4c34-a9cf-3dadeadf3a21
Administracinė byla Nr. I-541-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02214-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 51.4.;55.1.1. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:
3eeb6de4-d52f-49c9-bff5-a02262b81002
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3356-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). PareiÅ¡kėjo teigimu, minėtu laikotarpiu palatoje buvo gydomas dar su kitais asmenimis, todėl palatos plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Kamerose sienos buvo padengtos pelėsiu, buvo drėgmė bei nemalonus kvapas.

Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis nerÅ«kantis, bet buvo patalpintas į kamerÄ kartu su rÅ«kančiais asmenimis, tuo buvo pažeistos jo teisės ir padaryta žala sveikatai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, papildomų argumentų iÅ¡ esmės nepateikė, prašė skundÄ tenkinti (2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d.

Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.

6. Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, todėl neneigia, kad nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo būti pažeista. Pažymėjo, kad LAVL kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo kabinos ar vietos buvo įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 16.5 papunkčio nuostatų. Gyvenamoji patalpa, kurioje gydėsi pareiÅ¡kėjas buvo vėdinama praveriant langÄ , oro temperatÅ«ra ir drėgmė atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dėl patalpose esančio pelėsio pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ių faktinių aplinkybių nedetalizavo, dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo aplinkybių nenurodė. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas (toliau – TKÄ®) nenumato galybės skirstyti pacientus į rÅ«kančius ir (arba) nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ sias patalpas, kadangi TKÄ® draudimas galioja visoje LAVL teritorijoje ir jos patalpose.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais, apsiribota tik bendrojo pobÅ«džio teiginiais bei samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ , todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 30), atsiliepime į skundÄ prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 12).

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ bÅ«nant LAVL pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad palatose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, todėl nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro    2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 11.1 4 punkte, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2. LAVL atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d.

Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.

6. Tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu palatoje buvo gydoma asmenų, LAVL nepateikė. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatoje Nr. 6 laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai. LAVL teismui pateikė pažymÄ apie kamerų/palatų plotÄ , kurioje matyti, kad Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 6 yra įrengtos 3 dviaukÅ¡tės lovos, o palatos plotas yra 15,51 m2 (b. l. 13).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu palatoje Nr. 6 buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, o minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 m2, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas.   PareiÅ¡kėjas grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, kad kamerų tipo palatose rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais, o tai žemina žmogaus orumÄ . Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normų HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minėtos higienos normos 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose rūkyti draudžia TKĮ 19 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Taigi, LAVL administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia TKÄ® ir Higienos normos HN 76:2010 nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ . Vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) iÅ¡kabinti draudimo rÅ«kyti ženklai ir įspėjamieji užraÅ¡ai (b. l. 21-24). Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad bÅ«tų užfiksuotas asmenų rÅ«kymo faktas LAVL palatose, kuriose ginčo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nėra. PareiÅ¡kėjas į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais (skundais) dėl nuteistųjų (suimtųjų) rÅ«kymo palatoje nesikreipė, perkelti į kitÄ palatÄ neprašė.

Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apie draudimÄ rÅ«kyti LAVL ir jos teritorijoje pacientai informuoti tinkamai, duomenų, kad kartu su pareiÅ¡kėju palatose gydyti asmenys bÅ«tų rÅ«kę, ir tai buvo daroma LAVL administracijai žinant ar leidus, nėra. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose sienos buvo padengtos pelėsiu, buvo drėgmė bei nemalonus kvapas. Tačiau aplinkybių dėl patalpos sienų padengimo pelėsiu nedetalizavo. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad LAVL yra Patalpų valymo procedÅ«ra, patvirtinta LAVL direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d.

įsakymu Nr. V-177, kurioje nustatyta LAVL patalpų bei jose esančių pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos tvarka (b. l. 14–20). Teismui nepateikti įrodymai, kad LAVL administracija tinkamai neužtikrino patalpų valymo procedÅ«ros. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl higienos normų neatitikimo kamerų tipo palatoje Nr. 6. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LAVL administracijÄ su skundais ir praÅ¡ymais dėl palatose esančio pelėsio ar kitų galimų higienos normų pažeidimų nesikreipė, perkelti į kitas patalpas neprašė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog ginčo laikotarpiu patalpų valymo reikalavimai, drėgmės ir temperatÅ«ros rodikliai nebuvo pažeisti. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl laikymo palatose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrė tam tikrų nepatogumų ir diskomfortÄ .

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė, ar jis bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę (7 dienas), tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, bÅ«nant LVAL pagerėjo ir jis buvo iÅ¡leistas į pataisos namus, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (7 dienas), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014 m. birželio 4 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 60 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 str. 1 ir 5 punktais, 132–134 straipsniais teisėjas,              n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. S. 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.KitÄ pareiÅ¡kėjo D. S. skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka