820cd5d0-d27e-443b-ae0b-817205f88fa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3356-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. S.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated820cd5d0-d27e-443b-ae0b-817205f88fa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-3356-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. S.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas D. S. su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.PažymÄjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d. buvo gydomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (toliau â ir LAVL). PareiÅ¡kÄjo teigimu, minÄtu laikotarpiu palatoje buvo gydomas dar su kitais asmenimis, todÄl palatos plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Kamerose sienos buvo padengtos pelÄsiu, buvo drÄgmÄ bei nemalonus kvapas.
Be to, pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis nerÅ«kantis, bet buvo patalpintas į kamerÄ kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, tuo buvo pažeistos jo teisÄs ir padaryta žala sveikatai. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, papildomų argumentų iÅ¡ esmÄs nepateikÄ, praÅ¡Ä skundÄ tenkinti (2017 m. rugpjÅ«Äio 21 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as).AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .AtsakovÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d.
Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.
6. AtkreipÄ dÄmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstanÄiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaiÄiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinÄs asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems, todÄl neneigia, kad nustatyta ploto norma vienam asmeniui galÄjo bÅ«ti pažeista. PažymÄjo, kad LAVL kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo kabinos ar vietos buvo įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-82 16.5 papunkÄio nuostatų. Gyvenamoji patalpa, kurioje gydÄsi pareiÅ¡kÄjas buvo vÄdinama praveriant langÄ , oro temperatÅ«ra ir drÄgmÄ atitiko teisÄs aktų nustatytus reikalavimus. DÄl patalpose esanÄio pelÄsio pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas Å¡ių faktinių aplinkybių nedetalizavo, dÄl valymo priemonių neiÅ¡davimo aplinkybių nenurodÄ. PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolÄs įstatymas (toliau â TKÄ®) nenumato galybÄs skirstyti pacientus į rÅ«kanÄius ir (arba) nerÅ«kanÄiųjų gyvenamÄ sias patalpas, kadangi TKÄ® draudimas galioja visoje LAVL teritorijoje ir jos patalpose.PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nÄra pagrįstas jokiais įrodymais, apsiribota tik bendrojo pobÅ«džio teiginiais bei samprotavimais, nepagrindÄ priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinÄs žalos atsiradimÄ , todÄl praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posÄdyje atsakovÄs atstovas nedalyvavo, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 30), atsiliepime į skundÄ praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant (b. l. 12).
Byloje kilÄs ginÄas dÄl neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.
AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisÄs ribas.
Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinÄs teisÄs normomis.Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
Taip nustatoma civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs, todÄl vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) sprendimai administracinÄse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ bÅ«nant LAVL pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad palatose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, todÄl nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro    2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194, 11.1 4 punkte, nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2. LAVL atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas buvo gydomas nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d.
Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.
6. Tikslių duomenų, kiek ginÄo laikotarpiu palatoje buvo gydoma asmenų, LAVL nepateikÄ. Pagal susiklosÄiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kÄju palatoje Nr. 6 laikytų asmenų skaiÄių, visos abejonÄs yra vertinamos pareiÅ¡kÄjo naudai. LAVL teismui pateikÄ pažymÄ apie kamerų/palatų plotÄ , kurioje matyti, kad Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 6 yra įrengtos 3 dviaukÅ¡tÄs lovos, o palatos plotas yra 15,51 m2 (b. l. 13).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu palatoje Nr. 6 buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, o minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas â 5,1 m2, pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas.   PareiÅ¡kÄjas grįsdamas reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teigia, kad kamerų tipo palatose rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais, o tai žemina žmogaus orumÄ . GinÄo metu galiojusios Lietuvos higienos normų HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 (toliau â ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. MinÄtos higienos normos 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose rÅ«kyti draudžia TKÄ® 19 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose, gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspÄjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Taigi, LAVL administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji asmenys nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerÅ«kanÄio asmens laikymas laisvÄs atÄmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kanÄiaisiais pažeidžia TKÄ® ir Higienos normos HN 76:2010 nuostatas bei nerÅ«kanÄio asmens teisÄ Ä¯ sveikatai saugiÄ aplinkÄ . Vertinant, ar laisvÄs apribojimo institucija nevykdÄ pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kÄjo kreipimasis į laisvÄs apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) iÅ¡kabinti draudimo rÅ«kyti ženklai ir įspÄjamieji užraÅ¡ai (b. l. 21-24). NagrinÄjamoje byloje duomenų, kad bÅ«tų užfiksuotas asmenų rÅ«kymo faktas LAVL palatose, kuriose ginÄo metu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nÄra. PareiÅ¡kÄjas į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais (skundais) dÄl nuteistųjų (suimtųjų) rÅ«kymo palatoje nesikreipÄ, perkelti į kitÄ palatÄ nepraÅ¡Ä.
Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apie draudimÄ rÅ«kyti LAVL ir jos teritorijoje pacientai informuoti tinkamai, duomenų, kad kartu su pareiÅ¡kÄju palatose gydyti asmenys bÅ«tų rÅ«kÄ, ir tai buvo daroma LAVL administracijai žinant ar leidus, nÄra. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kamerose sienos buvo padengtos pelÄsiu, buvo drÄgmÄ bei nemalonus kvapas. TaÄiau aplinkybių dÄl patalpos sienų padengimo pelÄsiu nedetalizavo. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad LAVL yra Patalpų valymo procedÅ«ra, patvirtinta LAVL direktoriaus 2013 m. rugsÄjo 6 d.
įsakymu Nr. V-177, kurioje nustatyta LAVL patalpų bei jose esanÄių pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos tvarka (b. l. 14â20). Teismui nepateikti įrodymai, kad LAVL administracija tinkamai neužtikrino patalpų valymo procedÅ«ros. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, galinÄių patvirtinti pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes dÄl higienos normų neatitikimo kamerų tipo palatoje Nr. 6. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į LAVL administracijÄ su skundais ir praÅ¡ymais dÄl palatose esanÄio pelÄsio ar kitų galimų higienos normų pažeidimų nesikreipÄ, perkelti į kitas patalpas nepraÅ¡Ä.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog ginÄo laikotarpiu patalpų valymo reikalavimai, drÄgmÄs ir temperatÅ«ros rodikliai nebuvo pažeisti. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmÄ, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentÄjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad dÄl laikymo palatose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisÄs aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrÄ tam tikrų nepatogumų ir diskomfortÄ .
Aplinkybių, kad dÄl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kÄjo sveikata, psichinÄ ar fizinÄ bÅ«klÄ, ar jis bÅ«tų patyrÄs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galÄtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme teismas nenustatÄ, jų nenurodÄ ir pats pareiÅ¡kÄjas. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyÄia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmÄ (7 dienas), tai, kad kalinimas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis nepadarÄ negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kÄjo fizinÄs ar psichinÄs sveikatos bÅ«klei, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ, bÅ«nant LVAL pagerÄjo ir jis buvo iÅ¡leistas į pataisos namus, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, jog ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžianÄiomis, sÄ lygomis.Ä®vertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo teisÄs â bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmÄ (7 dienas), taip pat atsižvelgÄs į Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014 m. birželio 4 d. nutartys administracinÄse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui priteistina 60 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis ABTÄ® 84â87 straipsniais, 88 str. 1 ir 5 punktais, 132â134 straipsniais teisÄjas,              n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui D. S. 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs.KitÄ pareiÅ¡kÄjo D. S. skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisÄjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka