2022-02-09 Nr. AB-3224-2-13-3-01151-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-201-438/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01151-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kelių policijos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 879,27 Eur turtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 24 d. 11 val. 15 min., vykstant automobiliu (duomenys neskelbtini) g., Alytaus apskrityje, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR-P-195672-2019 už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pareiškėjas su alkotesterio duomenimis nesutiko ir paaiškino patruliui, kad kelios minutės prieš patikrinimą išgėrė nealkoholinio alaus ir į burną įsipurškė burnos gaiviklio, kurio sudėtyje yra alkoholio. Pareiškėjas paprašė, kad jo blaivumas alkotesteriu būtų patikrintas pakartotinai, bet patrulis tai padaryti atsisakė. Tai, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintoms Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėms (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas nurodė, kad nuvyko į viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai atlikti ir kraujo mėginiui patikrinti. Pareiškėjui neblaivumo faktas nebuvo nustatytas, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kelių policijos vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 29 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodoma, kad pateiktais medicininio patikrinimo dokumentais nėra pagrindo netikėti; pareiškėjo neblaivumas nustatytas nesilaikant alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nustatytų reikalavimų. Administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nesurinkus neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog jis transporto priemonę vairavo neblaivus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną patvirtina, jog patrulis netinkamai atliko savo pareigas bei nesilaikė nustatytų reikalavimų nustatant asmens neblaivumą. Toks patrulio elgesys lėmė pareiškėjui išlaidų atsiradimą, kurios turi būti atlygintos (79,88 Eur – kuro išlaidos; 106,89 Eur – kraujo tyrimo blaivumui nustatyti atlikimas; 692,50 Eur – teisinių paslaugų išlaidos).

4. Pareiškėjas prašė ištirti, ar Taisyklių 4 punktas ta apimtimi, jog nėra numatytas be išimties visų vairuotojų, kurių iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, kai pirmojo patikrinimo metu jų iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo užfiksuota 0,41 ir daugiau promilių, pakartotinis patikrinimas ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlikimo, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 6 dalį, 563 straipsnį, 567 straipsnio 1, 3 dalis, 617 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas vadovavosi ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103–106 straipsniais, atkreipė dėmesį į teismų praktiką ir pažymėjo, kad vien tai, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas – nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai iš valstybės baudžiamojo proceso tvarka. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota. Šiuo atveju prašymo atlyginti patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Atsakovas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, ir administraciniame teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymą priteisti patirtą turtinę žalą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo nagrinėjimo stadijoje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms, kurių reikalauti turėjo vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Atsakovas nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimas, kilus abejonių dėl atsakomybėn traukiamojo kaltės, savaime nėra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu. Policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojų ir kitų asmenų blaivumą, vadovaujasi Taisyklėmis. Taisyklių 29 punktu asmenims yra suteikta teisė savarankiškai, ne vėliau kaip per valandą po to, kai jiems atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, savo lėšomis kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu atlikti medicininę apžiūrą, jeigu jis nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos pareigūnų, rezultatais. Ši teisė pareiškėjui buvo išaiškinta ir jis ja pasinaudojo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nenustatyta viena iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, todėl teisės į turtinės žalos atlyginimą realizavimas šiuo atveju negalimas. Atsakovas vadovavosi Taisyklių 4 punktu, pažymėjo, kad alkoholio matuokliu nustatytas neblaivumo laipsnis (1,03 prom.) neviršijo 1,51 promilių ribos, todėl faktinės aplinkybės neatitiko teisės normos, kuri būtų sudariusi policijos pareigūnui teisinį pagrindą atlikti pakartotinį tyrimą. Atsakovas darė išvadą, kad policijos pareigūno veiksmai atitinka Taisyklių nuostatas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, veiklos, bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, nagrinėja Konstitucinis Teismas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1, 3 straipsniais, 4 straipsnio 1, 2 dalimis, Taisyklių 4, 29 punktais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.5 punktu ir darė išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, atlikti pakartotinį jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu pareigūnai neprivalėjo, nes pakartotinis automobilio vairuotojo blaivumo tikrinimas alkotesteriu galimas tik esant tam tikroms apibrėžtoms sąlygoms, kurių analizuojamu atveju nebuvo.

12. Teismas pažymėjo, kad, nors Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 29 d. nutarime nurodyta, kad R. S. neblaivumas nustatytas nesilaikant alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nustatytų reikalavimų, teismas su šiuo motyvu nesutiko. Teismas nurodė, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, kuriuo pareiškėjui buvo atlikti tikrinimai, instrukcijoje nurodyta, jog nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis M. M., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis priėjo prie sustabdytos transporto priemonės. Automobilyje pajuto alkoholio kvapą. Liudytojas teigė, jog paklausė vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį ir ar praėjo 15 min. nuo alkoholio vartojimo. Vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo prieš dieną. Kelionės metu vartojo nealkoholinį alų ir prieš išvykstant įsipurškė burnos skalavimo skysčio, kuriame yra alkoholio. Nurodė, kad jau praėjo 15 minučių nuo minėtų skysčių vartojimo. Vairuotojui davė pūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas nurodė, kad vyksta iš Kauno. Buvo sustabdytas Alytuje, todėl jau buvo praėję 15 minučių nuo išvykimo iki sustabdymo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui 11.15 val., pareiškėjo blaivumas alkotesteriu patikrintas 11 val. 19 min. 31 s. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kelios minutės prieš patikrinimą jis išgėrė nealkoholinio alaus ir į burną įsipurškė burnos gaiviklio, kurio sudėtyje yra alkoholio, tačiau tokią pareiškėjo versiją teismas vertino kritiškai. Pagal policijos pareigūno M. M. tarnybinį pranešimą, sustabdytas pareiškėjas paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar, dieną gėrė alų. Registruojant pažeidimą, pareiškėjas pasakė, kad kelionės metu gėrė nealkoholinį alų ir prieš išvažiuojant purškė į burną gaiviklį. Netikėti šiais pareigūno paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo.

14. Teismas pažymėjo, kad pareigūnas, apklausiamas teismo posėdžio metu, tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, jis, priešingai nei pareiškėjas, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, iki komentuojamo įvykio pareiškėjo nepažinojo, su juo nekonfliktavo ir automobilio sustabdymo metu. Teismas darė išvadą, kad šis liudytojas jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjo testavimas alkotesteriu buvo atliktas laiku, nepažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimosi tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pareiškėjas jokių paaiškinimų ir pastabų nenurodė, administracinio nusižengimo protokolo dalyje (asmens paaiškinimas ir pastabos) nurodė „sustabdė policija ir įpūčiau 1,03 promilės“, todėl pareiškėjo skunde ir teisme duoti paaiškinimai, kad kelios minutės prieš patikrinimą išgėrė nealkoholinio alaus ir į burną įsipurškė burnos gaiviklio, kurio sudėtyje yra alkoholio, teismo vertinti kaip gynybinė pareiškėjo versija. Teismas įvertino, kad sustabdytas patikrinimui pareiškėjas paaiškino, jog alkoholį vartojo vakar, dieną gėrė alų, atsižvelgė ir į tai, kad sustabdžius ir surašant administracinio nusižengimo protokolą nenurodė, jog prieš sustabdant vartojo gėrimus turinčius alkoholio, ir tik registruojant pažeidimą pareiškėjas pasakė, kad kelionės metu gėrė nealkoholinį alų ir prieš išvažiuojant purškė į burną gaiviklį. Teismas neabejojo, kad reikalaujamas 15 minučių laikas nuo alkoholio pavartojimo iki testo atlikimo jau buvo praėjęs, ir darė išvadą, kad pareiškėjui neblaivumo laipsnis buvo nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu, nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos tvarkos.

15. Teismas darė išvadą, kad policijos pareigūnas, įvertinęs susidariusią situaciją – patikrai sustabdęs automobilį, pamatavęs asmens blaivumą alkotesteriu ir nustatęs 1,03 promilės asmens neblaivumą, surašydamas protokolą už tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus ir galbūt pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nutraukimas, netaikant pareiškėjui atsakomybės, nereiškia policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliktų protokolo surašymo metu.

16. Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas darė išvadą, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Teismas nurodė, kad, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos – veiksmų neteisėtumo, o, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

17. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, pažymėjo, kad pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, t. y. šios bylos procesas užsibaigė administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje – Alytaus AVPK. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė teismo išlaidų administracinio nusižengimo byloje, kurios atlygintinos vadovaujantis ANK 666 straipsniu, dėl to atmetė atsakovo argumentus šiuo aspektu.

18. Teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta tirti, ar norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus (ABTĮ 112 str. 1 d., 114 str. 1 d.), o pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Taisyklių atitinkamo punkto teisėtumą ir atitiktį įstatymams. Teismas vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad Taisyklių 4 punkto nuostata yra pakankamai proporcingai sureguliuota kitomis Taisyklių nuostatomis, proporcingumas įgyvendinamas suteikiant teisę kreiptis į medicinos įstaigą duoti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Dėl to nepaneigiamas visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principas, nes siekis ginti savo asmens teisę nėra apribotas, tam suteikiamos papildomos galimybės, kurios buvo išaiškintos ir pareiškėjas jomis pasinaudojo. Kadangi teismui nekilo abejonės dėl taikytino Taisyklių 4 punkto teisėtumo, teismas netenkino pareiškėjo prašymo.

19. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Tarnybos) neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjo teigimu, teismo padarytos klaidingos išvados dėl jo vykimo iš Kauno į Alytų neatitinka administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kas lėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio M. M. 2019 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo, skirtingai nei teigia teismas bei nurodė patrulis M. M., apklausiamas teismo posėdžio metu, nenurodyta, iš kur iki patrulio M.

M. atlikto blaivumo patikrinimo vyko pareiškėjas. Nei pats pareiškėjas, nei patrulis 2019 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime, kaip pareiškėjo kelionės pradžios vietos nenurodė Kauno miesto. Šią įvykio versiją patrulis M. M. nurodė tik teismo posėdžio metu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad M. M. parodymus davė praėjus daugiau nei dviem metams po nagrinėjamo įvykio, todėl tikėtina, kad pareigūnas negalėjo tiksliai atsiminti būtent šį konkretų įvykį ir visas jo aplinkybes, juo labiau pareiškėjo kelionės pradžios lokaciją.

Pareiškėjas nurodo, kad dar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Alytaus AVPK metu buvo nurodęs, jog jis vyko iš Alytaus miesto į Kauno miestą, o ne atvirkščiai, tos aplinkybės ne kartą buvo nurodytos ir bylą nagrinėjančiam teismui posėdžių metu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas administracinio nusižengimo nagrinėjimo bylos medžiagos ir joje esančių žodinio nagrinėjimo posėdžių įrašų neišsireikalavo, administracinėje byloje jų nenagrinėjo ir netyrė. Kadangi pradinis kelionės taškas buvo Alytaus miestas ir pareiškėjas buvo sustabdytas patikrinimui taip pat Alytaus mieste, pareiškėjo teigimu, nebuvo praėję daugiau nei 15 minučių laiko tarpas nuo burnos skalavimo skysčio ir nealkoholinio alaus pavartojimo iki patrulio atliktos pareiškėjo blaivumo patikros.

Pareiškėjas nurodo, kad jo parodymus šioje byloje pagrindžia medicininės apžiūros bei kraujo mėginio tyrimai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 29 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėjo atžvilgiu pažymėta, jog, įvertinus R. S. byloje surinktus duomenis bei tai, kad alkotesterio parodymai prieštarauja medicininės apžiūros metu nustatytam blaivumui, R. S., neblaivumas nustatytas nesilaikant alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas daro išvadą, kad pareigūno parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, paties pareiškėjo paaiškinimams ir administracinio nusižengimo byloje detaliai nustatytoms prejudicinę galią turinčioms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas padarė objektyviai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog pareiškėjui neblaivumo laipsnis buvo nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu, nepažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos tvarkos.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai netenkino jo atstovo motyvuoto prašymo dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo administracinėje byloje. Pareiškėjas pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio M. M. veiksmų teisėtumo tuo aspektu, jog pagal Taisyklių 4 punkto reikalavimus, šiuo atveju pareigūnui nėra numatyta pareiga atlikti pakartotinį pareiškėjo neblaivumo patikrinimą ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo. Šiuo atveju pareigūnas pakartotinį patikrinimą atlikti atsisakė, nors pareiškėjas nurodė aplinkybes, dėl kurių alkotesterio parodymai galėjo būti netikslūs ir kas buvo patvirtinta. Pareiškėjas pažymi, jog Tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis M. M., atsisakydamas pakartotinai tikrinti pareiškėjo neblaivumą, pažeidė ANK 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 6 punktą, 563 straipsnį, 567 straipsnio 3 punktą, 617 straipsnio 1 punktą, tuo pačiu nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo pareigą ANK byloje pareiškėjui bei dėl to padarydamas jam turtinę žalą.

23. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą, nepaisant to, jog objektyviai egzistavo visos būtinosios sąlygos kilti atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį: neteisėti veiksmai ar neveikimas (konstatuoti prejudiciniame 2019 m. liepos 29 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos), žala (dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę 879,27 Eur žalą) ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys (neteisėti policijos pareigūno veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos pareiškėjui atsiradimą). Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas pažeidė ABTĮ 56, 57, 80, 86 straipsnių nuostatas tiek dėl įrodymų tyrimo, tiek dėl sprendimo motyvų pagrįstumo ar dėl jų visapusiško išyrimo ir vertinimo. Be to, buvo peržengtos pareikšto skundo reikalavimo nagrinėjimo ribos, nes teismas sprendime pasisakė dėl kitoje byloje, t. y. administracinio nusižengimo byloje ir įsiteisėjusiame šioje byloje 2019 m. liepos 29 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jas interpretavo, neturėdamas ir neišsireikalavęs visos šio administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimas, kilus abejonių dėl atsakomybėn traukiamojo kaltės, savaime nėra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nenustatyta viena iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, todėl teisės į turtinės žalos atlyginimą realizavimas šiuo atveju negalimas.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo proceso metu nei pareiškėjas, nei jo atstovas nenurodė teismui fakto apie administracinio nusižengimo byloje egzistuojančius posėdžių įrašus, kurie galėjo turėti lemiamos reikšmės sprendimui priimti. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde tai yra naujos faktinės aplinkybės, kurios neturėtų būti pripažįstamos ir vertinamos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, nes sprendime pasisakė dėl kitoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovo teigimu, svarbu tai, kad teismas aiškinosi tik tas aplinkybes ir vertino tik tuos įrodymus, kurie buvo svarbūs sprendimui priimti ir pagal kuriuos pareiškėjas grindė savo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, policijos pareigūnas M. M. į bylos nagrinėjimo posėdį, kuriame galėjo būti patikslintos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, nebuvo iškviestas ir apklaustas. Buvo vadovaujamasi vien tik atsakomybėn traukiamo asmens, kuris suinteresuotas išvengti atsakomybės, nurodytomis aplinkybėmis. Paneigti arba patvirtinti administracinio nusižengimo byloje esančias aplinkybes (kiek laiko praėjo po sustabdymo iki patikrinimo alkoholio matuokliu ir pan.) galima buvo peržiūrėjus vaizdo įrašą iš tarnybinio policijos automobilio, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas daro išvadą, kad teismas, siekdamas visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes teisingam sprendimui priimti, užpildė spragas (apklausė liudytoju policijos pareigūną, kuris administracinio nusižengimo byloje nebuvo iškviestas patikslinti aplinkybių), kurioms esant sprendimas negalėjo būti objektyvus ir tinkamas.

27. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl norminio akto ištyrimo ir pažymi, kad jeigu ir būtų pripažinta atitinkama teisės norma neteisėta, tuo metu policijos pareigūnas atliko savo pareigas tinkamai, vadovaudamasis tuo metu nustatytais teisės aktų reikalavimais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sąskaitoje pateikti duomenys nėra tikslūs, nurodytos išlaidos už teisines paslaugas yra neproporcingai ir neadekvačiai didelės. Atsakovo teigimu, administracinio nusižengimo bylos nutraukimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, o atitinkamo gynėjo pasitelkimas laikytina kaip asmeninė teisė ir savas pasirinkimas siekiant įrodyti savo teisybę.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus AVPK atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Alytaus AVPK nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės prasme savaime negali patvirtinti nei administracinio nusižengimo bylos nutraukimas faktas, nei procesinio sprendimo, kuriuo ši byla nutraukta, turinys. Alytaus AVPK teigimu, pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal ANK nuostatas neturi prejudicinio ryšio su nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais, t. y., ar valstybės institucijų veiksmai apelianto atžvilgiu buvo tinkami, todėl išnagrinėta ir nutraukta administracinio nusižengimo byla, joje priimtas procesinis sprendimas šiai administracinei bylai jokios prejudicinės galios neturi. Alytaus AVPK pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra grindžiami tik jam palankiu byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas kilęs dėl turtinės žalos – 879,27 Eur, kuri susideda iš 79,88 Eur – kuro išlaidų; 106,89 Eur – kraujo tyrimo blaivumui nustatyti atlikimas; 692,50 Eur – teisinių paslaugų išlaidos, atlyginimo.

31. Šios žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės kildina iš neteisėtų Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio M. M. veiksmų, kurių neteisėtumas, pareiškėjo teigimu, pasireiškė tuo, kad 2019 m. birželio 24 d. 11 val. 15 min. tikrinant minėtam patruliui pareiškėjo blaivumo būseną ir pareiškėjui pareiškus, jog jis prieš keletą minučių vartojo burnos gaiviklį ir paprašė atlikti pakartotinį jo blaivumo testą, patrulis atsisakė tai daryti, dėl ko nepagrįstai buvo nustatytas jam girtumo faktas bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

32. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį „Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.“ O pagal to paties straipsnio 4 dalį, „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

33. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

34. Tačiau atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

35. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

36. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar patrulio M. M. veiksmai, atsisakant atlikti pakartotinį pareiškėjo blaivumo testą, buvo susiję su akivaizdžiu teisės normų, reglamentuojančių blaivumo patikrinimus, imperatyvių reikalavimų pažeidimu, ar ne.

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

38. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas. Ši aplinkybė lemia, kad patruliui M. M. neatsirado pareiga veikti Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo girtumas buvo tikrinamas prietaisu – alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Iš pareiškėjo teikiamų argumentų matyti, kad patrulio M. M. veiksmų neteisėtumą bei prašymą ištirti Taisyklių atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 6 daliai, 563 straipsniui, 567 straipsnio 1 daliai, 3 daliai; 617 straipsnio 1 daliai; Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, iš esmės grindžia šio prietaiso naudojimosi instrukcija, t. y., kad patrulis M. M., nustatydamas pareiškėjo girtumą, galimai neteisingai naudojo šį prietaisą, nes juo pareiškėjo girtumą turėjo tikrinti ne anksčiau kaip po 15 minučių, kai pareiškėjas pavartojo burnos skalavimo skystį, turintį alkoholio.

40. Tačiau alkotesterio, kaip matavimo prietaiso, naudojimosi instrukcija nėra teisės aktas ir negali įtakoti Taisyklių ar kito teisės akto nuostatų dėl jų aiškinimo ir taikymo, ar atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir pan.

41. Šiuo atveju alkotesteris yra įrodinėjimo priemonė, kuriuo remiantis gali būti nustatytos atitinkamos aplinkybės dėl asmens girtumo ar blaivumo. Tai savo ruožtu lemia, kad patrulio M. M. veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali būti vertinamas tik ANK 567 straipsnio aspektu, t. y., ar patrulis M. M. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ tikrindamas pareiškėjo girtumą pažeidė ANK 567 straipsnio reikalavimus dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo, ar ne.

42. Iš bylos matyti, kad šiuo klausimu pareiškėjo ir patrulio M. M. parodymai yra priešingi ir nesutampa dėl pareiškėjo girtumo tikrinimo aplinkybių. M. M. nurodo, kad pareiškėjas tikrinimo metu teigė, jog burnos skalavimo skystį naudojo daugiau kaip prieš 15 min., o pareiškėjas teigia priešingai. Kitų įrodymų byloje, kurie paneigtų ar patvirtintų šių asmenų paaiškinimus, nėra surinkta. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas neneigė iš vakaro naudojęs alkoholį. Minėta, kad alkotesteriu pareiškėjui buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas.

43. ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad „Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).“ „Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.“

44. Aptartos faktinės aplinkybės ir nustatytas teisinis reglamentavimas ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalyse duoda pagrindą išvadai, jog patrulis M. M. įvykio metu turėjo pagrįstą pagrindą alkotesterio parodymus pagal savo įsitikinimą vertinti ne pareiškėjo naudai, o kaip įrodančius pastarojo kaltę dėl padaryto pažeidimo.

45. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad patrulis akivaizdžiai pažeidė imperatyvius reikalavimus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo, nenustatyta. Tokių aplinkybių bei argumentų iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje, padarytos išvados, neturi privalomos įrodomosios galios ir gali būti vertinimo dalyku nagrinėjant bylą teisme, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad tokiame nutarime yra nustatytas, o tuo pačiu ir įrodytas alkotesterio naudojimo tvarkos pažeidimas ir pan., yra nepagrįstas. Be to, šis nutarimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo medicininės apžiūros duomenis, kurie nebuvo žinomi įvykio metu patruliui M. M..

46. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu atsakovo veiksmų, dėl ko jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas (CK 6.246 str.).

47. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais argumentais atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys