8208e218-8ea2-4424-8bc8-2ec044e7e62e · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-614-348/2021 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00441-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties M. L. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. M. L. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, už atskirtus administracinius nusižengimus skirtos nuobaudos subendrintos, M.

L. paskiriant administracinę nuobaudÄ â€“ 500 eurų baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 15 (penkiolikai) mėnesių. M. L. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 13 d., 15.56 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini), chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį, t. y. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, spaudė akseleratoriaus pedalÄ , taip priversdamas automobilį slysti Å¡onu ir tuo kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui.

Be to, asmuo tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ­­â€“ Nutarimas) laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsauginės priemonės ir tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 10 punktų reikalavimus, Nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimus.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundÄ Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi M. L. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Institucijos nutarimÄ dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeitė, paskirdamas M. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 12 (dvylikai) mėnesių.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. skundžiaa Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį praÅ¡o jÄ panaikinti ir dėl skundo priimto naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 8 d. nutarimÄ ir administracinę teisenÄ , dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A.

Č. 2021 m. liepos 8 d. nutarimÄ ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės jam neskirti. 3.1. Pažeidėjas nesutinka nei su Institucijos nutarimu, nei su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad vien KET 9 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ . Nesaugus vairavimas, taip pat ir panaudojant Å¡oninį automobilio slydimÄ , gali bÅ«ti vienas iÅ¡ chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių, tačiau, anot apelianto, jis turi bÅ«ti vertinamas ir kitų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , leidžiančiÄ spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį.

Skunde aukÅ¡tesniajam teismui apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotas taisykles ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju subjektyvios iÅ¡vados tiek Institucijai, tiek ir teismui visiÅ¡kai nepagrįstai leido manyti, jog apelianto veiksmuose yra chuliganiÅ¡ki, siekiantys atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, nesilaikantys saugumo taisyklių. 3.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl automobilio slydimo trajektorijos konstatuodamas vien tai, kad tariamai slystama buvo gana ilgÄ laiko tarpÄ â€“ 9 sekundes.

Tačiau, anot skundo autoriaus, vaizdo įraÅ¡e matosi, jog slystama buvo ne į vienÄ pusę, t. y. nebuvo tipiÅ¡ko slydimo siekiant automobilį sukti ratu, kaip paprastai yra daroma siekiant parodyti vairuotojo vairavimo gebėjimus. Teigia, kad automobilio galinė dalis slystelėjo į deÅ¡inę pusę, vėliau, kuomet pažeidėjas bandė automobilį suvaldyti – į kairę pusę, po to vėl slydo deÅ¡inėn ir automobilis visiÅ¡kai sustojo. Teigia, kad tokia automobilio slydimo trajektorija buvo nulemta jo neatsargumo bei vairavimo aplinkybių neįvertinimo.

Apeliantas analizuoja byloje pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä ir teigia, kad aikÅ¡telės danga buvo padengta sniegu, kuris vietomis buvo suvažinėtas, vietomis ne. Teigia, kad esant tokiai nevienalytei dangai, automobilio judėjimas yra komplikuotas ir susijęs su tam tikrais vairuotojui iÅ¡kylančiais uždaviniais, kurių vienas – teisingai ir objektyviai įvertinti kelio dangÄ bei pasirinkti judėjimo greitį, kryptį ir trajektorijÄ . Apeliantas nurodo, jog judėdamas iÅ¡ vienos aikÅ¡telės pusės į kitÄ per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalÄ , dėl ko galinė automobilio dalis slystelėjo į deÅ¡inę pusę.

Tai, kad akseleratoriaus pedalas buvo paspaustas per stipriai lėmė tai, kad prieÅ¡ tai apeliantui teko traukti užklimpusį automobilį, kas savaime buvo susiję su didesnėmis automobilio apsukomis bei to užfiksavimas pažeidėjo sÄ monėje, o taip pat ir tai, jog tuo metu pažeidėjas ginčijosi su jo vairuojamame automobilyje buvusia keleive. Apeliantas neatmeta galimybės, kad akseleratoriaus pedalÄ paspaudė netyčia, galimai vietoje stabdžio pedalo, tačiau teigia, kad tyčinio veiksmo tikrai nebuvo.

Nurodo, kad po to, kai jis vairÄ pasuko į slydimo pusę, automobilio galinė dalis slystelėjo į prieÅ¡ingÄ â€“ kairę – pusę, apsuko puslankį bei sustojo. Skundo autoriaus nurodo ir tai, kad jo automobilio judėjimo trajektorijoje jokių kitų automobilių nebuvo. Apeliantui pradedant judėti automobilis BMW, pravažiavęs pro Å¡alį, sustojo už galinės dalies, kitos dvi transporto priemonės stovėjo kairėje pusėje nuo jo judėjimo krypties, taigi mano, kad jokios grėsmės jiems nekėlė.

Juo labiau, kad šie du automobiliai buvo palikti anksčiau, juose nei vairuotojo, nei keleivių nesimatė, šios transporto priemonės niekur nejudėjo. 3.3. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog grėsmė buvo sukelta su juo automobilyje buvusiai keleivei, tačiau kuo ši grėsmė pasireiškė neaiškino. Teigia, kad automobilio judėjimo greitis nebuvo didelis, kliūčių jo judėjimo kryptimi nebuvom kas neva rodo, jog grėsmės nebuvo ir tai tėra nieko nepagrįsta prielaida.

Be to, su juo automobilyje buvusi M. M. teismo posėdyje net nebuvo apklausta apie tai, ar jautė kokiÄ nors grėsmę. Pažymi, kad apelianto chuliganiÅ¡kų veiksmų sukeltos neigiamos pasekmės apylinkės teismo nutartyje nurodoma tai, kad kitas eismo dalyvis, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo laukti, kol pažeidėjas baigs pavojingus manevrus ir tik po to galėjo iÅ¡vykti iÅ¡ aikÅ¡telės. Apeliantas analizuoja byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä ir teigia, kad Å¡is automobilis sustojo ne dėl to, jog apelianto vairuojamas automobilis pradeda judėti, o dėl to, jog sustoti buvo bÅ«tent toks Å¡io automobilio vairuotojo tikslas, kadangi automobilis ne tik sustoja, tačiau ir atbulomis privažiuoja prie aikÅ¡telės kraÅ¡to, kas neva rodo aiÅ¡kų tikslÄ toje vietoje sustoti bei stovėti kurį laikÄ .

Mano, kad jeigu šio automobilio vairuotojas būtų ketinęs važiuoti iš aikštelės iš karto po apelianto, tokiu atveju, jis nebūtų automobilio vairavęs atbuline eiga prie aikštelės krašto. Be to, vaizdo įraše matyti, jog apelianto vairuojamo automobilio judėjimas baigėsi 15:56:35 val., kai tuo tarpu automobilis (duomenys neskelbtini), anot teismo, iš vietos pajudėjo tik 15:57:00 val. Tai, pasak apelianto, reiškia, jog dar 25 sek. šio automobilio vairuotojas sėdėjo savo transporto priemonėje ir laukė bijodamas, kad pažeidėjas vėl kokiais nors pavojingais veiksmais sukels jam grėsmę.

Taigi, kad tokia teismo iÅ¡vada yra akivaizdžiai absurdiÅ¡ka jau vien dėl to, kad įraÅ¡o 15:56:44 val. matosi, jog apeliantas su keleive M. M. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa, o 15:56:49 val. mirkteli posÅ«kio žibintai, rodantys, jog automobilyje yra įjungiama apsaugos signalizacija, kas reiÅ¡kia, jog automobilyje jau nėra žmonių. Tačiau netgi to nepakanka, kad automobilis (duomenys neskelbtini) galėtų drÄ siai ir saugiai iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, galimai yra laukiama, kol apeliantas su keleive nuo automobilio pasiÅ¡alins pakankamu atstumu.

Ir tik dar po 13 sek. Å¡io automobilio vairuotojas iÅ¡drįsta iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės. Apibendrindamas mano, kad tokios teismo iÅ¡vados yra prasilenkiančios su realybe, akivaizdžiai siekiant parodyti apeliantÄ kaip kažkokį piktybinį pažeidėjÄ , vieÅ¡osios tvarkos trikdytojÄ . 3.4. Skundo autorius akcentuoja ir tai, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas vienu iÅ¡ apelianto kaltės įrodymų konstatavo faktÄ , jog liudytoja M. M. nurodė, jog įvykio dienÄ jai priklausantį automobilį vairavo E. V., o pastarasis šį faktÄ patvirtino.

Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas apeliantas nurodo, jog nežino ar tÄ dienÄ M. M. buvo su kuo nors susitikusi. TÄ dienÄ apeliantas su minėta liudytoja buvo susitikęs, vyko į nuoÅ¡alesnę aikÅ¡telę pasikalbėti, teigia, kad jis nebuvo apklaustas administracinio nusižengimo byloje ir kol jam nebuvo įteiktas nutarimas bei kol jis nebuvo supažindintas su vaizdine medžiaga, neva nežinojo ar yra padaręs kokį nors nusižengimÄ ar ne. Pažymi, kad tada, kai jam buvo įteiktas nutarimas bei parodyta vaizdinė medžiaga, jis pamatė, jog automobilį vairavo bÅ«tent jis, dėl ko pateikė skundÄ policijai. 3.5.

Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad jis turėjo tyčiÄ padaryti pažeidimÄ , t. y. vairuoti automobilį chuliganiÅ¡kai, automobilis slydo ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. o dėl eilės faktorių, kuriuos apeliantas įvardijo apeliaciniame skunde. Pažymi, kad nėra jokių kitų požymių, pagrindžiančių jo kaltę dėl tariamai padaryto tyčinio pažeidimo, neįrodyta, kad apeliantas tai darė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbÄ visuomenei. 3.6.

Dėl apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės nurodoma, kad M. L. su sugyventine šiuo metu augina mažametį sūnų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Pažeidėjo gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, nes sugyventinė augina sūnų ir jokių pajamų negauna. Pažymi, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis tuo pačiu prarastų ir pragyvenimo šaltinį, kas neabejotinai atsilieptų šeimos finansinei situacijai. Mano, kad šios priežastys yra laikytinos išskirtinėmis, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas neturėtų būti taikomas arba jeigu ir taikomas – tai trumpesniam nei įstatyme numatytam minimaliam terminui.

Skundo autorius teigia, kad jo padarytas KET pažeidimas nėra sunkus, nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, avarinė situacija ar pan., kas turėtų neigiamos įtakos jo atsakomybės vertinimui. Atsižvelgiant į tai mano, jog teismas galėtų rasti galimybę netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jeigu teisės atėmimas ir būtų taikomas, tuomet taikyti jį 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus virÅ¡ininkė V. D. praÅ¡o M. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , konstatuoja: Pažeidėjo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, praÅ¡o jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, arba, nusprendus, jog apeliantas vis tik padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , praÅ¡o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, arba jos terminÄ nustatyti minimaliam.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkantis administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

7. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å io administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Pagal teismų praktikÄ chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmonių ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

9. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu.

ChuliganiÅ¡ku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių, tačiau jis turi bÅ«ti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , leidžiančiÄ spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiÅ¡ku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ar žmonių susibÅ«rimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sÄ moningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymÄ bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimÄ , pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT‑72‑2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie M. L. tyčinę kaltę ir chuliganiÅ¡kas paskatas priėmus sprendimÄ vairuoti automobilį anksčiau nurodytu bÅ«du. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, t. y. vaizdo įraÅ¡as, patvirtina, kad M.

L. administracinį nusižengimÄ padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumÄ ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu, kuomet jis, vairuodamas transporto priemonę (lengvÄ jį automobilį) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, aikÅ¡telės važiuojamosios dalies bÅ«klę, spaudė akseleratoriaus pedalÄ , taip priversdamas automobilį slysti Å¡onu. M. L. atvirai demonstravo nepagarbÄ visuomenei, niekino moralės bei elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiÅ«rį į galiojančiÄ teisinę tvarkÄ (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iÅ¡kėlimÄ aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi Kelių eismo taisyklių, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties.

Dėl tokių M. L. veiksmų kilo realus pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, atsirado didžiulė rizika kilti eismo įvykiui ar avarinei situacijai.

11. Apygardos teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios M. L. veikimo aplinkybės aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiÅ¡kas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiÅ«riu nepateisinamas ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. M. L. chuliganiÅ¡kai važiavo aikÅ¡telėje, kurioje įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė, o jo paties vairuojamoje transporto priemonėje sėdėjo, kaip nurodoma paties apelianto skunde, besilaukianti moteris. Taigi M. L. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 10 punktų pažeidimai rodo jo itin neatsakingÄ požiÅ«rį į Kelių eismo taisyklių laikymÄ si, visiÅ¡kÄ nepagarbÄ socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumÄ .

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio (tyčinės kaltės formos), kadangi nutarime nurodytos aplinkybės ir KET taisyklių nesilaikymas kilo ne dėl M. L. tyčinių veiksmų (laikant nuspaudus akseleratoriaus pedalÄ ), o dėl apelianto neatsargumo bei vairavimo aplinkybių įvertinimo. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , pagrindžiantį jo kaltę, interpretuoja sau tinkama linkme, iÅ¡ esmės ignoruodamas akivaizdžias aplinkybes.

Apygardos teismui, susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u (b. l. 42), nekilo abejonių, jog M. L. veiksmai nebuvo neatsargÅ«s. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip 15:54:16 val. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L., vairuojama transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galu privažiuoja prie sniego pusnyje įklimpusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prikabinęs Å¡iÄ transporto priemonę prie automobilio kablio su virve traukė iÅ¡ pusnies.

BÅ«tent Å¡iuo momentu, trukusiu nuo 15:54:16 val. iki 15:54:51 val. (maždaug apie 15 sek.), kuomet M. L. vairuojamu automobilio buvo tempiama kita transporto priemonė, M. L. taip pat stipriai spaudė akseleratoriaus pedalÄ , tačiau transporto priemonė nebuvo sumėtyta, pati nuo aikÅ¡telės važiuojamosios dalies nenuslydo. Be kita ko, matyti ir tai, kad M. L. laukė kol automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡važiuos iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir tuomet sÄ moningai atliko veiksmus, kurie sÄ lygojo automobilio slydimÄ Å¡onu.

13. Tai, kad M. L. siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės patvirtina ir M. M. bei E. V. pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad Å¡ioje skundžiamus veiksmus atliko ne M. L., o E. V.. Apygardos teismui akivaizdu, kad M. L. gręsiančiÄ atsakomybę dėl neaiÅ¡kių sumetimų ketino prisiimti visiÅ¡kai su nagrinėjamu įvykiu nesusijęs asmuo. Paties pažeidėjo apeliaciniame iÅ¡kelta versija, neva jis nežino su kuo M. M. tÄ dienÄ dar buvo susitikusi, taip pat neįtikinanti, kadangi M. M. pateikdama paaiÅ¡kinimÄ (b. l.

18) suvokė kokio įvykio aplinkybės yra tiriamos. Be kita ko, paaiÅ¡kinimÄ pateikęs E. V. iÅ¡dėstė vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes (b. l. 20), o tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«tų įvykęs analogiÅ¡ko pobÅ«džio įvykis, neįtikėtina. Juo labiau, kad toks įvykis net nebuvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje esančiomis vaizdo kameromis, kas buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

14. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nustatytÄ administracinio nusižengimo padarymo pobÅ«dį, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad M. L. puikiai suprato ir įvertino situacijÄ , atliko tyčiniu automobilio Å¡oninio slydimo veiksmus, savo neatsakingais veiksmais sukeldamas pavojų su juo važiavusios keleivės, kitų asmenų ir turto saugumui. Minėtais veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tuo pačiu rodė vairuotojo nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams ir eismo dalyvių saugumui, iÅ¡keliant savo asmeninius interesus aukščiau visų kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruojant nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams. Toks M. L. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

15. Vertinant M. L. asmenybę, matyti, kad jis, prieÅ¡ingai nei nurodoma jo skunde, ne yra apibÅ«dinamas kaip piktybinis pažeidėjas. Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius paskutinius metus patvirtina, kad jis administracine tvarka yra baustas ne kartÄ , jo administraciniai nusižengimai iÅ¡imtinai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (vairavo nustatyta tvarka neregistruoto automobilio, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustÄ transporto priemonę).

Å ie M. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat pakankamai pavojingi ir visa tai, neabejotinai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis kritiÅ¡kai nevertina ir dabartinio savo pažeidimo. IÅ¡ skunde dėl Institucijos nutarimo, taip pat iÅ¡ apeliaciniame skunde pateiktų argumentų galima spręsti, kad jis pergyvena ne dėl savo padaryto nusižengimo, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jos elgesio pasekmių, t. y. teisės vairuoti transporto priemones netekimo.

16. Apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo praradimas reikÅ¡tų darbo sutarties nutraukimÄ , kas lemtų jo Å¡eimos finansinio stabilumo pablogėjimÄ . Tačiau pažymėtina, jog Å¡ios nurodytos aplinkybės, susijusios su darbinėmis problemomis ir Å¡eimos materialine gerove, apeliantui buvo žinomos ir prieÅ¡ darant pažeidimÄ , tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai Å¡iuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas.

Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbinių aplinkybių, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Apygardos teismas konstatuoja, kad M. L. paskirta administracinė nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta, skirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principais.

17. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. L. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Apylinkės teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

L. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Svetlana Jurgaitienė