2021-06-30 Nr. AB-13751-3-61-3-00414-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1664-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00414-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Falitas“ ir I. K.-R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Falitas“ ir I. K.-R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Falitas“ (toliau – ir Bendrija) ir I. K.-R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-392 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams MB „Falitas“ ir I. K.-R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Bendrija sudarė darbo sutartis su turinčiais teisę teikti bankroto administravimo paslaugas asmenimis ir išdavė įgaliojimus, suteikiančius teisę atlikti Bendrijos administruojamų įmonių bankroto proceso veiksmus. Bendrija nurodė dalyvavusi bankroto administratoriaus atrankoje, per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą teikusi sutikimus – deklaracijas administruoti tam tikrų juridinių asmenų bankroto procedūras ir buvusi paskirta vykdyti šešias bankroto procedūras. Teigė, kad 5 iš 6 Bendrijoje dirbusių bankroto administratorių atliko įprastus Bendrijos vadovo deleguotus bankroto proceso veiksmus, veikė Bendrijos vadovės išduotų įgaliojimų pagrindu, o konkrečios atskirose administruojamų įmonių bankroto procedūrose vykdytinos funkcijos ir/ar darbai buvo nustatomi pagal poreikį ir atskirą pavedimą. Teigė, kad visi Bendrijos darbuotojai ne tik turėjo teisę ir įgaliojimus vykdyti, tačiau ir vykdė atitinkamas Bendrijai priskirtų administruoti juridinių asmenų bankroto procedūras. Taip pat teigė, kad darbuotojams darbinės funkcijos neretai buvo deleguojamos ir pagal darbuotojo – bankroto administratoriaus – rezidavimo vietą. Teigė, kad sprendimą atleisti darbuotojus lėmė būtent Tarnybos pateiktas išvados projektas, kadangi jų poreikis ir jų atleidimo dieną nebuvo išnykęs.

3. Pažymėjo, kad įgaliotu asmeniu AVNIS (ĮRBIS) vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūrą galima nurodyti tik vieną fizinį asmenį, todėl ne dėl Bendrijos ir jos direktorės veiksmų negalėjo būti pažymėti Tarnybos administruojamoje sistemoje kaip turintys teisę vykdyti bet kurios Bendrijos administruojamos įmonės bankroto procedūros veiksmus.

4. Teigė, kad Bendrija samdė darbuotojus ne siekdama pranašumo bankroto administratorių atrankoje, o norėdama užtikrinti bankroto proceso veiksmų įvairovę bei vykdomų bankroto procedūrų sklandumą, efektyvumą ir operatyvumą ir negalėjo numatyti, kad tai galėtų būti pripažinta sąžiningumo principo pažeidimu. Nurodė, kad Bendrija pranešė Tarnybai apie įdarbintus bankroto administratoriaus pažymėjimus turinčius asmenis iki paskiriant Bendriją bankrutuojančių įmonių administratore, tačiau Tarnyba nepranešė Bendrijai, kad jos veikla arba tokių asmenų įdarbinimas ir/ar jų nepaskyrimas įgaliotais asmenimis konkrečių įmonių bankroto procedūrose gali būti laikoma Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) ir/ar kitų teisės aktų pažeidimu, nors tokią pareigą Tarnybai aiškiai numato Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 368 straipsnio 2 dalies nuostatos.

5. Pažymėjo, kad Bendrija turėjo teisę įdarbinti darbuotojus, įdarbinimo procedūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, apie įdarbinimą ir darbo santykių nutraukimą pranešta Tarnybai. Teigė, kad priešingai, nei nurodo Tarnyba, minėtų darbuotojų veiksmai buvo susiję su bankroto procedūrų vykdymu, todėl neįrodyta viena iš būtinųjų Elgesio kodekso 11.4.1. punkte įtvirtintų sąlygų. Pareiškėjas tvirtino nepažeidęs Elgesio kodekso 11.4.1. punkte įtvirtinto sąžiningumo principo, Tarnyba preziumavo, o ne motyvuotai pagrindė Bendrijos nesąžiningumą.

6. Teigė, kad Tarnyba, atlikdama Bendrijos neplaninį patikrinimą, pažeidė VAI nustatytus ūkio subjekto priežiūros principus bei nepagrįstai skyrė poveikio priemones Bendrijai ir jos vadovei. Vadovavosi VAĮ 361 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusio Elgesio kodekso pakeitimu ir teigė, kad Tarnyba nepateikė jokių šios teisės normos išaiškinimų, nesuformavo rekomendacijų, Bendrijai pranešus apie nuo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. dirbančius asmenis, nenurodė, kad toks Bendrijos elgesys gali neatitikti Elgesio kodekso turinio, taip pat nereikalavo iš Bendrijos jokių paaiškinimų dėl priimtų darbuotojų, nors pati Tarnyba tvarkė ir tvarko Bankroto administratoriaus darbuotojų sąrašą.

7. Pažymėjo, kad Bendrijos vadovo pareigas ėjo ne vienas iš fizinių bankroto administratorių – darbuotojų – vadovui negalint eiti pareigų jo teisėto nebuvimo darbe metu turintys bankroto administratoriaus licenciją darbuotojai buvo skiriami laikinai eiti direktoriaus pareigas ir turėjo teisę priimti visus sprendimus juridinio asmens vardu, tačiau poveikio priemonė skirta tik Bendrijos vadovei I. K.-R..

8. Teigė, kad atleidus visus papildomus darbuotojus, nuobaudos tikslai yra pasiekti, o jų skyrimas ir juridiniam asmeniui, ir juridinio asmens vadovui yra neproporcingas.

9. Teigė, kad Tarnyba neįgyvendino VAI įtvirtinto metodinės pagalbos principo, nustatančio, kad priežiūrą atliekantis subjektas įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo. Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, tame tarpe ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje.

12. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba atlikdama Bendrijos veiklos patikrinimą nustatė, kad Bendrija laikotarpiu 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. metų buvo įdarbinusi 5 darbuotojus, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių Bendrijai paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba nurodė Bendrijos veiklos patikrinimo metu vertinusi atrankas, kuriose dalyvavo Bendrija laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. ir nustačiusi, kad Bendrijai buvo atrinkti 6 mažų įmonių bankroto procesai atrankoje ir teismų paskirta administruoti 6 mažų įmonių bankroto procesus. Nurodė, kad eliminavus Bendrijos darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrijai paskirtų įmonių bankroto procesų, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais, Bendrija penkiais iš nurodytų atvejų viršytų nustatytas leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – ir LASĮS) ribas ir atrankoje dalyvautų tik kaip viršijęs LASĮS ribas (t. y. atrankoje jai būtų suteiktas požymis „viršijo, bet dalyvavo, o ne „neviršijo“) ir pasikeistų Bendrijos eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje. Pažymėjo, kad Bendrijai įdarbinant daugiau fizinių bankroto administratorių, faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičiaus (toliau – ir FASĮS) rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir Bendrija neviršija A grupės įmonių LASĮS ribų. Be to, vadovaujantis Tarnybos turima informacija, buvo nustatyta, kad Bendrija per 2019 metus iki patikrinimo pradėjimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą-deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 335 įmonių atrankoje bei nustatyta, kad Bendrija, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti I. K.-R. ir nei vienam iš 5 darbuotojų bankroto administratorių.

13. Atsakovo manymu, akivaizdu, kad Bendrija, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgyja pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje administratorius. Todėl teigė, kad Tarnyba patikrinimo metu ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais (faktais), susiejo minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistas tiek Elgesio kodekso 11.4.1 punktas, tiek ir 11.4.4 punktas.

14. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjams, kaip savo srities profesionalams, teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, jos privalo veikti sąžiningai, taigi turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą.

15. Teigė, kad Tarnybos direktorius skyrė pareiškėjams švelnesnes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas nuobaudas – įspėjimus. Nurodė, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniname Bendrijos veiklos patikrinime.

16. Tarnybos vertinimu, pareiškėjai savo veiksmais, t. y. įdarbinę darbuotojus ir neskyrę (neįgalioję) jų administruoti Bendrijai priskirtų įmonių bankroto procesų, sudarė prielaidas nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, dirbtinai pagerinti savo atrankos rodiklius ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankoje, todėl manė, kad Tarnybos nustatyti Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimai pagrįsti.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

18. Teismas nustatė, kad Tarnyba atliko Bendrijos neplaninį veiklos patikrinimą dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4. punktų pažeidimų ir nustatė, kad Bendrija 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. buvo įdarbinusi 5 asmenis, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti Bendrijai paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba, įvertinusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusias atrankas, kuriose dalyvavo Bendrija, nustatė kad Bendrija buvo atrinkta ir teismų paskirta administruoti 6 mažų įmonių bankroto procesus. Apie sprendimą atlikti neplaninį Bendrijos patikrinimą Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2594 pranešė Bendrijai. Gavus 2019 m. spalio 15 d. Bendrijos paaiškinimus, 2019 m. gruodžio 20 d. išvados projektas buvo pateiktas Tarnybos direktoriui bei Bendrijai. Bendrija Tarnybai 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė paaiškinimus dėl Išvados projekto, po kurių 2019 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. D4-1929 (toliau – ir Išvada) buvo pateikta Tarnybos direktoriui ir pagal ją 2019 m. gruodžio 31 d. priimtas Įsakymas. Įsakymu Tarnybos direktorius nusprendė Bendrijai, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai, nesąžiningai pagerinusiam Bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą, skirti nuobaudą – įspėjimą; I. K.-R., kaip Bendrijos vadovei, atsakingai už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo), skirti nuobaudą – įspėjimą.

19. Teismas vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 2, 41 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 6, 21, 24 punktų nuostatomis. Nurodė, kad apskaičiuojant įmonių administravimo paslaugas teikiančio juridinio asmens darbo krūvį, svarbus kriterijus yra visų turinčių teisę teikti administravimo paslaugas juridinio asmens darbuotojų skaičius, kuris tiesiogiai lemia bankroto administratorių atrankos kriterijus ir atrankos rezultatus. Teismas atsižvelgė į tikrinamuoju laikotarpiu galiojusio Elgesio kodekso 11.4.1 punkto nuostatas.

20. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrija Tarnybos turimais duomenimis, 2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos tvarkomame ir skelbiamame Administratoriaus darbuotojų sąraše buvo įdarbinusi 6 asmenis, turinčius teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 5 darbuotojai neadministravo Bendrijai paskirtų įmonių bankroto procesų. Nors pareiškėjų teigimu, šie asmenys atliko įprastus Bendrijos vadovo deleguotus bankroto proceso veiksmus, veikė Bendrijos vadovės išduotų įgaliojimų pagrindu, konkrečios atskirose administruojamų įmonių bankroto procedūrose vykdytinos funkcijos ir/ar darbai buvo nustatomi pagal poreikį ir atskirą pavedimą, tačiau nei atsakovui patikrinimo metu, nei teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl pareiškėjų teiginys, kad visi Bendrijoje įdarbinti asmenys vykdė atitinkamas Bendrijai priskirtų administruoti juridinių asmenų bankroto procedūras, laikyti neįrodytais.

21. Bendrija laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. bankroto procesų atrankoje buvo atrinkta ir teismo paskirta administruoti 6 mažas įmones. Eliminavus darbuotojus, kurie neadministravo Bendrijai priskirtų įmonių bankroto procesų nurodytuoju laikotarpiu, Bendrija viršytų nustatytas LASĮS ribas ir atrankoje dalyvautų tik kaip viršijęs LASĮS ribas (t. y. atrankoje jam būtų suteiktas požymis „viršijo, bet dalyvavo“, o ne – „neviršijo“), Bendrijos eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje pasikeistų. Bendrijai įdarbinus bankroto administratorius ženkliai pagerinamas FASĮS rodiklis ir Bendrija neviršijo A grupės, Al ir A2 pogrupių įmonių LASĮS ribų.

22. Teismas pažymėjo, kad Bendrija 2019 metais iki Patikrinimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą – deklaraciją dalyvauti), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ir (ar) atranka nebuvo patvirtinta, 335 įmonių atrankoje, nurodydama, kad įmones bus pavesta administruoti tik bankroto administratorei I. K.-R. ir nenurodydama nė vieno kito įdarbinto turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas darbuotojo.

23. Teismas vadovavosi Įsakymo priėmimo metu galiojusio ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos neplaninio patikrinimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 7.2, 19–26 punktais, Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 29–36 punktais.

24. Iš Išvados turinio teismas nustatė, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjams nuobaudą, įvertino aplinkybes, kad pradėjus patikrinimą, Bendrija atleido darbuotojus, turinčius teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tačiau neadministravusių Bendrijai paskirtų įmonių bankroto procesų, taip pat, kad patikrinimo metu Bendrija ir jos vadovė bendradarbiavo su Tarnyba, tačiau konstatavo Elgesio kodekso pažeidimą ir siūlė skirti Bendrijai bei jos vadovei, kaip atsakingam už sprendimų, susijusių su darbuotojų priėmimu, priėmimą asmeniui ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą. Įsakymu Tarnybos direktorius, susipažinęs su Išvada, skyrė pareiškėjams įspėjimus.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai – profesionalūs bankroto administratoriai, jiems teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, juos saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl tiek Bendrija, teikianti bankroto procesų administravimo paslaugas, tiek jai atstovaujanti Bendrijos direktorė I. K.-R. turi itin svarbius įgaliojimus, todėl turi pareigą veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamuoju atveju Elgesio kodekso nesilaikė ir pažeidė 11.4.1. punkte įtvirtintą sąžiningumo principą nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa.

26. Taip pat pažymėjo, jog Tarnyba išvadoje akcentavo, kad pats savaime asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, įdarbinimas ir neskyrimas jų teikti šių paslaugų nėra neteisėtas veiksmas, tačiau tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais dalyvaujančiais atrankoje fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais.

27. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Bendrija per savo vadovą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 ir 2 dalys) privalo užtikrinti sąžiningumo principo laikymąsi administruojant įmonių bankroto procedūras, tačiau nagrinėjamuoju atveju pareigos užtikrinti šio principo laikymąsi nesilaikė, todėl nagrinėjamuoju atveju paskirta nuobauda – įspėjimas yra proporcinga poveikio priemonė vertinant ją visų nustatytų aplinkybių aspektu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti Įsakymo nei pareiškėjų skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. 28. Pareiškėjai MB „Falitas“ ir I. K.-R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.

29. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatuoti sąžiningumo principo turinio pažeidimą, t. y. tai, kad Bendrijos darbuotojai atliko Bendrijai priskirtų įmonių bankroto procesų veiksmus, o tik preziumavo, kad tokie darbuotojai gerino bankroto administratoriaus atrankos rezultatus.

30. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba pateikė tokį Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, kurios buvo patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės), 10.2 punkto išaiškinimą, kuris ne tik neatitinka teisės akto normos (iš normos neįmanoma įžvelgti reikalavimo administratoriui pranešti ne apie visus įdarbinamus darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas), tačiau lemia ir Elgesio kodekso pažeidimus.

31. Pabrėžia, kad nei vienas teisės aktas nereglamentuoja reikalavimo bankroto administratoriui dirbti tik savarankiškai arba konkrečią juridiniam asmeniui priskirtą procedūrą vykdyti tik asmeniui, kuris Tarnybos sistemoje yra pažymėtas kaip įgaliotas asmuo. Tokiu būdu, pareiškėjams net pateikus duomenis, kad visi Bendrijos darbuotojai turėjo teisę atlikti visų Bendrijai priskirtų įmonių bankroto procedūrų veiksmus ir tokius veiksmus, kurie tiesiogiai buvo susiję su bankroto procedūrų vykdymu, juos atlikdavo Bendrijos vadovo atskiru nurodymu, nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismo ne tik buvo neįvertinti, o absoliučiai ignoruoti.

32. Pareiškėjai pažymi, jog Tarnyba, gavusi pranešimą apie naujai Bendrijos priimtus darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, neatlikdama jokios administratoriaus apklausos, kokiu tikslu įdarbinami papildomi darbuotojai, pati įrašė Bendrijos darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į pareiškėjo darbuotojų sąrašą, o Tarnybai papildžius pareiškėjo darbuotojų sąrašą, Tarnyba pati įgalino Bendrijos rodiklių gerinimą, apie ką pati nurodo Išvadoje. Kitaip tariant, pati Tarnyba, turėdama galimybę užkirsti kelią pažeidimo padarymui suponavo, kad Bendrija atliko pažeidimą Elgesio kodekso prasme.

33. Tarnyba, nepateikusi bankroto administratoriams rekomendacijos dėl kitokio Duomenų teikimo taisyklių 10.2. punkto ir Elgesio kodekso 11.4.1 punkto vertinimo iki administratorių neplaninių patikrinimo vykdymo, taikė savo išaiškinimą, kuris lingvistiškai neatitinka Duomenų teikimo taisyklių 10.2. punkto, atgaline data. Pažymi, kad nei pareiškėjams, nei kitiems bankroto administratoriams nebuvo žinomas toks Tarnybos Duomenų teikimo taisyklių 10.2. punkto interpretavimas.

34. Pareiškėjų manymu, asmuo negali būti baudžiamas už tai, kad teisės aktus taikė pažodžiui, kaip yra pateikta teisės normose, nežinodamas, kad ateityje priežiūros institucija pateiks kitokią, nei galima suprasti pažodžiui, tokios nuostatos interpretaciją.

35. Pareiškėjai pažymi, jog tam, kad būtų galima konstatuoti Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktų, įtvirtinančių sąžiningumo principą, pažeidimą bei už jo pažeidimą taikyti drausminę nuobaudą, privaloma vienareikšmiškai nustatyti akivaizdų ir šiurkštų teisės (šiuo atveju – sąžiningumo principo) pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjams iš Elgesio kodekso 11.4.1. punkto net nebuvo galima suprasti, kad jie atlieka teisei priešingą veiksmą.

36. Pareiškėjai pažymi, jog Tarnyba neplaninio patikrinimo metu paneigiančių faktų, kad Bendrijos darbuotojai neva neatliko jo bankrutuojančių / bankrutavusių juridinių asmenų bankroto procedūras, nenustatė, taip pat tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

37. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nedraudžia Bendrijai kaip juridiniam asmeniui sudaryti darbo sutarties su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų, o tik atlikti pagalbines administravimo funkcijas, tačiau, Tarnybos vertinimu, kiekvienas juridinis asmuo įvertinęs darbo sutarties tikslą, turi pasirinkti atitinkamą elgesio modelį ir duomenys pagal Duomenų teikimo taisyklių 10 punktą turi būti teikiami Tarnybai atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį, atitinkamai Bendrija neturėjo 5 darbuotojų nurodyti kaip bankroto administratorius.

39. Pareiškėjai, priimdami 5 bankroto administratorius kitoms darbinėms funkcijoms atlikti (nors įdarbino juos kaip bankroto administratorius), o ne gautų įmonių bankroto procesams administruoti, turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais jie dirbtinai pakėlė savo atrankos rodiklius Programoje, todėl pasielgė nesąžiningai kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjams nuobaudos buvo skirtos už Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus, o ne už Duomenų teikimo taisyklių nesilaikymą.

40. Pažymi, kad Išvadoje nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus galima buvo nustatyti tik vertinant realius Bendrijos veiksmus (po šių darbuotojų įdarbinimo) įmonių bankroto administratorių atrankoje už tam tikrą laikotarpį, kas ir buvo atlikta Patikrinimo metu.

41. Pažymi, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrija nuo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. buvo įdarbinusi 5 darbuotojus turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių Bendrijai paskirtų įmonių bankroto procesų. Išvadoje detaliai nurodyta, kiek ir kaip buvo pagerinti atrankos rodikliai Bendrijos atžvilgiu.

42. Atsakovo manymu, pareiškėjai turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė. Pareiškėjų padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog bankroto administratorių atrankos sistema, kad ir teisėtais veiksmais gali būti apeinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-392 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams MB „Falitas“ ir I. K.-R. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos – įspėjimai, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

47. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš Sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – Programa), sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (Taisyklės). Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.

48. Administratorių darbo krūvis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 21 punkto nuostatas. Taisyklių 21.1 punkte nustatyta, kad darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (Taisyklių 21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (Taisyklių 21.1.2 punktas). Kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė – leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (LASĮS) (Taisyklių 24 punktas). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad apskaičiuojant įmonių administravimo paslaugas teikiančio juridinio asmens darbo krūvį, svarbus kriterijus yra visų turinčių teisę teikti administravimo paslaugas juridinio asmens darbuotojų skaičius, kuris tiesiogiai lemia bankroto administratorių atrankos kriterijus ir atrankos rezultatus.

49. ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.

50. Pagal Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktą juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia pranešimą: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją Įmonių bankroto įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 119 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, nurodydami asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį, darbo sutarties numerį ir datą, priėmimo ir (ar) atleidimo datą. Duomenų teikimo taisyklių 5.2 papunktyje nustatyta, kad tokiu pranešimu Tarnybai teikiama informacija apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę paskyrimą (pakeitimą) nurodydamas šio asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį ir paskyrimo (pakeitimo) datą – per 5 darbo dienas nuo darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimo ar pakeitimo dienos. Tarnybai pateikti duomenis pagal Duomenų teikimo taisyklių 12 punktą įvedami į Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (toliau – ĮRBIS) ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje.

51. Apeliacinio skundo argumentai, kad Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas nebuvo aiškus, o išaiškinimas dėl šio punkto suformuotas tik po nuobaudų bankroto administratoriams paskyrimo, be to, pateiktas išaiškinimas neatitinka teisės akto normos, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas (žr. nutarties 50 p.) yra aiškus ir nedviprasmiškas, o duomenų teikimo paskirtis yra nustatyti fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus. Be kita ko, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Tarnybą dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punkto ir / ar susiklosčiusios situacijos (kaip reikia informuoti apie priimtus į darbą bankroto administratorius, kai jie nevykdys tokių funkcijų) išaiškinimo (konsultacijos), o Tarnybą būtų atsisakiusi tokią metodinę pagalbą suteikti.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracinę bylą ir aiškindamas anksčiau aptartas teisės aktų nuostatas, be kita ko nurodė, kad Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiami duomenys būtent apie fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus, nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias administravimo funkcijas, užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021).

53. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusio Elgesio kodekso nuostatomis, laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.); nesiimti veiksmų, kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

54. Iš Įsakymo ir Išvados turinio nustatyta, kad Tarnyba ginčijamu Įsakymu pareiškėjams nuobaudas – įspėjimus – skyrė konstatavusi Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimą. Tarnyba nustatė tai, kad Bendrijoje įdarbinus darbuotojus (bankroto administratorius), kurie neadministruoja (neadministravo) MB „Falitas“ priskirtų įmonių bankroto procedūrų, buvo fiktyviai ir nesąžiningai pagerinti Bendrijos FASĮS ir LASĮS rodikliai ir dirbtinai padidintas jos konkurencingumas jai dalyvaujant bankroto administratorių atrankose, kuriose Bendrija, be kita ko, buvo atrinkta. Byloje pareiškėjai nenuginčijo ir apeliaciniu skundu neginčija šių Tarnybos nustatytų faktinių aplinkybių, kurios sudaro anksčiau išdėstytą Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų turinį (žr. nutarties 53 p.). Aplinkybės, kad Bendrija įdarbino asmenis (5 iš 6 darbuotojų administratorių), kurie Bendrijai paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo (nebuvo įgalioti administruoti), kad tokių darbuotojų administratorių skaičius turėjo tiesioginę įtaką FASĮS ir LASĮS rodiklių, kurie pagerino Bendrijos atrankinius rodiklius bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše, nuo ko tiesiogiai priklausė, ar Bendrija bus atrinkta administruoti įmonių bankroto procesus, byloje nustatytos ir nepaneigtos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų padarytas pažeidimas yra akivaizdus, darantis žalą administratoriaus profesijos prestižui ir visam bankroto procesui bei bankroto administratorių atrankai. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, dėl nepagrįstai nustatyto Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo ir jo mažareikšmiškumo, atmetami kaip nepagrįsti.

55. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tai, jog tokio pobūdžio veiksmai, kuriais pagerinami FASĮS ir LASĮS rodikliai ir įmonės atrankiniai rodikliai bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše, reiškia nesąžiningą elgesį Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų prasme, sudaro pakankamą pagrindą skirti nuobaudą konstatuota nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-520/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1317-968/2021).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

58. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Falitas“ ir I. K.-R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė