8205478d-01b5-497d-927f-7f6e587bed4e · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1053-485/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05889-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs R. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teismo 2014-08-27 nutarimu R. G. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirtos nuobaudos: už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymÄ - 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ - 150 litų bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. R. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį.

Ä®vykus eismo įvykiui nesustojo ir važiuodamas toliau nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į krÅ«mus. BÅ«damas eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 233 punktų reikalavimusR. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-27 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti, arba priimti kitus ATPK 30212 str. nurodytus sprendimus Å¡alinančius jo atsakomybę.

Skunde nurodė, kad yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Neneigia, kad minėtu nutarime metu su savo pažįstamu D. J. buvo (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) parduotuvė. Tačiau iÅ¡ ten nuvažiavo nekliudę jokios kitos maÅ¡inos. Pavažiavęs 100 m. suko į kiemÄ ir nesuvaldęs automobilio nuslydo į krÅ«mus, toliau negalėjo iÅ¡važiuoti. Tada su D. J., užrakinę automobilį, nuėję nusipirko alkoholio ir jį vartojo netoli automobilio. Kadangi eismo įvykio nesukėlė, iÅ¡ eismo įvykio vietos nenuvažiavo, automobilį vairavo blaivus, todėl yra nubaustas nepagrįstai, kadangi draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus tik po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo.

Alkoholinius gėrimus su D. J. vartojo, nes netoliese jis gyvena, todėl galvojo automobilį ten ir palikti ir pasiimti vėliau. Apelianto teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. Byloje nurodyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kad automobiliui Mercedes benz nubrauktas galinis bamperis, abu kairės pusės sparnai, tačiau minėto automobilio apgadinimų foto nuotraukos nepadarytos.

Duomenų byloje apie apelianto vairuoto automobilio BMV apgadinimus nėra. Jei apeliantas bÅ«tų kliudęs kitÄ automobilį, ir kliudytam automobiliui bÅ«tų padaryti apgadinimai, apgadinimai turėtų bÅ«ti ir jo automobiliui padaryti, tačiau jo automobilis neapgadintas. Skundo autorius pažymi, kad policijos darbuotojo R. U. 2014-08-04 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad prie jo ir jo kolegos, su kuriuo budėjo, priėjo pilietė R. B., kuri jiems nurodė, kad apelianto vairuotas automobilis apgadino jos stovintį automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino.

Ji taip pat nurodė BMV automobilio vairuotojÄ , kuris apgadino jos automobilį. Tačiau R. B. 2014-08-04 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad įvykio ji nematė, iÅ¡girdo stabdžių cypimÄ ir trenksmÄ ir kažkas iÅ¡ Å¡alia praeinančių jai pasakė, kad eitų apžiÅ«rėt savo automobilį, nes jie iÅ¡važiavo su atidarytom durelėm. Kas apgadino nenustatyta. Taip pat nenustatytas ir praeinantis žmogus, kuris matė įvykį. Byloje nebandyta nustatyti ir apklausti asmenį, kuris matė įvykį ir kurį nurodė nukentėjusioji, bei neapklaustas kartu važiavęs liudytojas D.

J.. Tokiu bÅ«du administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pageidaujant, jog bÅ«tų apklausti tiek kaltinimo, tiek gynybos liudytojai – kartu su juo buvę asmenys, o teismui nesiėmus priemonių sudaryti tam sÄ lygų, buvo pažeista teisė į gynybÄ bei teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje suraÅ¡yti dokumentai prieÅ¡tarauja faktams, kurie nustatyti iÅ¡ apklaustų asmenų, kadangi nukentėjusioji R. B. paaiÅ¡kino, kad jai praeivis pasakė, kad automobilis, apgadinęs jos automobilį, iÅ¡važinėjo su atidarytom durelėm, tačiau atidarytos durelės negalėjo padaryti tokių automobilio Mercedes benz apgadinimų – nubraukti galinį bamperį, abu kairės pusės sparnus, nes jos, važiuojant automobiliui, po pirmo kontakto su kuo nors, iÅ¡ karto užsidarytų.

O Å¡iuo atveju pagal tokiÄ apgadinimų logikÄ , automobilio atidarytos durelės turėjo iÅ¡tisai braukti visÄ automobilio Å¡onÄ . LVAT savo teismo praktikoje yra pasisakęs, kad asmuo atsako tik už kito automobilio apgadinimÄ . Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga kviesti policijÄ Ä¯vykus eismo įvykiui iÅ¡nyksta, kai eismo įvykį sukėlęs ir turtinę žalÄ padaręs asmuo ir nukentėjusysis sutampa.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ .

R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai bÅ«tina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sÄ lygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Å¡iems liudytojams užduoti klausimų (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012), tokiÄ praktikÄ formavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT nutartys Nr. N575-2377/2011, N575-2002/2011 ir kt.).Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartys Nr. N62-1830/2011, N575-927/2012, LAT nutartis 2AT-6-2012).Ä®rodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (Å¡iuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.).

Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ neįvertino, kad nors R. G. teisme nurodė, kad pripažįsta pažeidimÄ , tačiau iÅ¡ jo tolesnio paaiÅ¡kinimo matyti, kad nepripažįsta esminių aplinkybių, teigia, jog automobilį kliudė sustojus, kai atsidarė dureles, dėl to pažeidimų nėra. Ä®vertinus R. G. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ esantį byloje (b. l. 5), bei pirmos instancijos teisme duotus paaiÅ¡kinimus daroma iÅ¡vada, jog jis neigia savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo, bei dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jo kaltė byloje turi bÅ«ti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, pripažindamas R. G. kaltu dėl pažeidimų padarymo, iÅ¡ esmės rėmėsi tik raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Apylinkės teismas skundžiamÄ nutarimÄ grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), paaiÅ¡kinimais (b. l. 4, 5), tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 6), alkotesterio parodymais (b. l. 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 11), iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12 - 15), kita medžiaga.

Eismo įvykį matę asmenys pasiraÅ¡ytinai jokių paaiÅ¡kinimų nedavė, D. J. buvęs kartu su R. G. automobilyje į teismo posėdį kviestas ir apklaustas nebuvo, nors byloje yra duomenys apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 7-8), teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų nustatytas asmuo matęs įvykį, kurį paminėjo nukentėjusioji R. B., kuri taip pat nebuvo apklausta teismo posėdyje, tačiau iÅ¡ jos raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, jog asmuo matęs įvykį, galėjo bÅ«ti jos pažįstamas, kadangi žinojo, koks yra jos automobilis ir jai pasakė apžiÅ«rėti savo automobilį.

Teismas taip pat į posėdį nekvietė ir neapklausė į eismo įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų T. Å ., bei R. U., priimdamas nutarimÄ rėmėsi suraÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu, nors pagal suformuotÄ teismų praktikÄ raÅ¡ytiniai asmenų paaiÅ¡kinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi bÅ«ti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Apeliantas ginčija žalos atsiradimo aplinkybes, nurodo jog automobilių sugadinimai netapatÅ«s, minėti policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėjo ir užfiksavo automobilių apgadinimus (b. l. 3, 11), todėl jų paaiÅ¡kinimai svarbÅ«s ir Å¡iuo aspektu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir nepaÅ¡alinus byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimų, iÅ¡ esmės remiantis vien raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Teismas į posėdį nekvietė įvykio liudininkų (policijos pareigÅ«nų, kartu su R. G. važiavusio asmens), nukentėjusiosios ir jų neapklausė, nesiėmė priemonių nustatyti įvykį galėjusio matyti asmens ir jį apklausti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Taip teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grÄ Å¾intina tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.BylÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama R. G. kaltė dėl pažeidimų padarymo, Å¡ios aplinkybės bus iÅ¡siaiÅ¡kintos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo apylinkės teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 4 p., teismas n u t a r i a :

R. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                         Algirdas Remeika