2020-05-27 Nr. AB-10838-3-61-3-04467-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2121-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04467-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verpalita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. S-210 (7-185/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1A-317 (toliau - ir Departamento sprendimas); 3) Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. gegužės 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/20-0303S (toliau – ir Ataskaita) ir priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno TM, atlikusi pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo importuotų naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID) Nr. 17LTKR1000IM0160F7 (2017 m. balandžio 4 d.), Nr. 17LTKR1000IM018238 (2017 m. balandžio 12 d.), Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2017 m. balandžio 18 d.), Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.), Nr. 17LTKR1000IM01B450 (2017 m. balandžio 26 d.) Nr. 17LTKR1000IM01B8C2 (2017 m. balandžio 27 d.), 2018 m. gegužės 30 d. surašė Ataskaitą, kuria nepripažino pareiškėjo importuotų apgadintų automobilių, deklaruotų EID Nr. 17LTKR1000IM0160F7 (2017 m. balandžio 4 d.) (LEXUS IS200T), Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2014 m. balandžio 18 d.) (NISSAN MURANO S PLATINUM) ir Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.) (VOLVO XC90T) (toliau – ir ginčo EID), deklaruotos muitinės vertės. Kauno TM, vadovaudamasi Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 papunkčio nuostatomis, numatančiomis, kad apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris, nustačiusi, kad pateiktose turto vertinimo deklaracijose nebuvo nurodyti tikrintų transporto priemonių numeriai, sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai sumažino importuotų automobilių muitinę vertę ir, pritaikiusi alternatyvųjį metodą, paskaičiavo papildomus mokėti importo mokesčius, delspinigius ir baudas. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu patvirtino Kauno TM ataskaitą, Komisija 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu patvirtino minėtą Departamento sprendimą.

3. Esminis klausimas, į kurį turi būti atsakyta nagrinėjant šį ginčą, yra tas, ar turto vertinimo ataskaitose, esančiose UAB „Autosabina Motors“ pažymose, nenurodžius tikrinto variklio numerio, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (automobilių) muitinės vertės ir šiomis ataskaitomis nesivadovauti bei perskaičiuoti muitinę vertę, taikant 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 952/2013, nustatančiame Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), numatytą alternatyvųjį metodą. Pareiškėjas nuo supaprastinto patikrinimo pradžios laikėsi pozicijos, jog vien tik variklio numerio neįrašymas į UAB „Autosabina Motors“ pažymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitose pateikta transporto priemonės vertė yra neteisinga. Juolab, kad ir UAB „Autosabina Motors“ pažymose, ir pačiose turto vertinimo ataskaitose yra nurodyti tikrintų transporto priemonių identifikaciniai numeriai, kas leido atsakovui įsitikinti, jog UAB „Autosabina Motors“ patikrinta transporto priemonė ir turto vertinimo ataskaitoje įvertinta transporto priemonė yra ta pati.

4. Variklio numerio nenurodymas pažymoje nesudaro pagrindo Kauno TM teigti, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad variklio keitimas nebuvo būtinas, ir įpareigoti pareiškėją patikslinti turto vertinimo ataskaitas, pakeičiant išlaidas varikliui keisti į išlaidas variklio remontui. Pareiškėjas, neturėdamas pagrindo abejoti UAB „Autosabina Motors“ nustatytais gedimais, atsisakė tenkinti mokesčių administratoriaus reikalavimą dėl turto vertinimo ataskaitų patikslinimo.

5. Visos trys ginčo transporto priemonės buvo įsigytos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) kaip „skendusios“, t. y. sugadintos dėl to, kad buvo apsemtos vandens. Ginčo tarp šalių dėl to, kad UAB „Autosabina Motors“ atliko ginčo transporto priemonių patikrinimą ir nustatė transporto priemonių gedimus, taip pat ir būtinybę keisti variklius, nėra. Kauno TM neginčijo fakto, kad UAB „Autosabina Motors“ atlikta transporto priemonių apžiūra buvo netinkama ar apskritai nebuvo atlikta, nebuvo keliamas klausimas, kad UAB „Autosabina Motors“ tikrino ne tą transporto priemonę, kuri įvertinta turto vertinimo ataskaitose, tad laikytina, kad UAB „Autosabina Motors“ transporto priemonių gedimus nustatė teisingai.

6. Vadovaujantis UAB „Autosabina Motors“ pažymomis, kuriose buvo nustatyti transporto priemonių gedimai, be kita ko, buvo nustatyta, jog „variklį reikia keisti“, buvo parengtos turto vertinimo ataskaitos ir apskaičiuota transporto priemonių vertė. Remdamasi šiomis turto vertinimo ataskaitomis, Kauno TM išmuitino pareiškėjo transporto priemones, išleido jas į laisvąją apyvartą, o pareiškėjas laiku ir nustatytais terminais sumokėjo mokesčius.

7. Ginčo dėl to, kad transporto priemonių varikliai iš tiesų buvo sugedę, nėra. Papildomai apklausti transporto priemones įsigiję pirkėjai nurodė: du iš jų (VOLVO XC 90 ir NISSAN MURANO), kad transporto priemonių variklius remontavosi patys, vienas (LEXUS IS20), kad variklis iki šiol nėra nei remontuotas, nei pakeistas, tačiau Komisija sprendė, kad šios aplinkybės kaip tik leido pagrįstai suabejoti pareiškėjo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis.

8. Turto vertinimo ataskaitose transporto priemonės remonto išlaidos buvo nustatytos ir paskaičiuotos pagal UAB „Autosabina Motors“ pateiktas pažymas. Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad transporto priemones VOLVO XC 90 ir NISSAN MURANO įsigiję asmenys nesilaikė įgalioto atstovo reikalavimų (keisti variklį), o atliko variklio remonto darbus savo iniciatyva, neleidžia spręsti, jog pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra neteisingos ar abejoti UAB „Autosabina Motors“ kompetencija. Variklio numerio formalus neįrašymas pažymose nepaneigia aplinkybės, jog variklis buvo patikrintas kvalifikuotų specialistų ir nustatyti jo defektai.

9. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog transporto priemonė LEXUS IS200 iki šiol yra nesuremontuota, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl Komisija sprendė, jog turto vertinimo ataskaitoje įtrauktos LEXUS IS200 variklio keitimo išlaidos nebus patirtos ir kad ši ataskaita yra nepatikima.

10. Kauno TM be pagrindo vertino ir perskaičiavo muitinės vertę ir muito mokesčius transporto priemonei VOLVO XC90, nes 2017 m. balandžio 21 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 22DB aiškiai nurodyta, jog EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10 deklaruotų automobilių muitinė vertė buvo nustatyta naudojant duomenis sąskaitose, o ne turto vertinimo ataskaitose. Tai reiškia, jog prekių muitinės vertės tikrinimo muitinio įforminimo metu vertė buvo nustatyta ne pagal turto vertinimo ataskaitą, o remiantis sąskaitos faktūros duomenimis.

11. Komisija neatsakė į esminį klausimą – kokią reikšmę variklio numerio nurodymas / nenurodymas turi muitinės vertės paskaičiavimui ir ar Taisyklių 17.2 papunkčio reikalavimų pažodinis laikymasis turi esminės reikšmės, jeigu variklio numeris vėlesnio patikrinimo metu yra nustatomas ir pateikiamas mokesčių administratoriui. Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus ir surinkus papildomus įrodymus, neginčytinai buvo nustatyta, jog variklio numerio nenurodymas UAB „Autosabina Motors“ pažymose jokios reikšmės muitinei vertei nustatyti neturėjo. Transporto priemones įsigiję asmenys patvirtino, jog visos trys mašinos buvo su variklio gedimais, t. y. turto vertinimo ataskaitose buvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija. Surinkus papildomus įrodymus, buvo nustatyta, jog fizinė prieiga prie minėtų transporto priemonių variklių numerių yra apsunkinta, todėl variklių numeriai buvo nustatyti vėliau, pasinaudojant gamintojų duomenų bazėmis.

12. Kauno TM nesuteikta kompetencija vertinti turto vertinimo ataskaitų teisingumo, todėl, konstatuodama, jog šios ataskaitos neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ji peržengė savo kompetencijos ribas.

13. Pareiškėjas nesutikdamas su muitinės vertės apskaičiavimu alternatyviuoju metodu, vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso 70 ir 74 straipsniais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Pareiškėjo teigimu, Kauno TM nesilaikė reikalavimų su Ataskaita pateikti taikytų skaičiavimo būdų tam, kad sprendimą gavęs asmuo galėtų įsitikinti metodo parinkimo teisingumu, skaičiavimus pateikė jau po skundo išnagrinėjimo Komisijoje. Skundžiamuose Kauno TM ir Departamento sprendimuose nebuvo pateikta jokių konkrečių motyvų dėl pasirinkto muitinės vertės apskaičiavimo metodo (neaišku, kodėl pritaikytas alternatyvus metodas ir kokios konkrečios vertės buvo taikomos). Taikydama alternatyvųjį metodą, Kauno TM iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ ėmė nesugadintų transporto priemonių vertes, nors mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti į apgadinimo laipsnius.

14. Pasisakant dėl ginčo transporto priemonių muitinės vertės, pareiškėjas pabrėžė, jog Kauno TM ir Departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, neįvertino tai, kad visos trys ginčo transporto priemonės turėjo žymą „certificateofdestruction“ arba „junk“, o tai reiškia, jog ginčo automobiliai buvo pripažinti kaip nebenaudotini arba atlieka; tokios transporto priemonės, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, negali būti registruojamos Lietuvos Respublikoje. Todėl neaišku, kaip Komisija konstatavo, jog transporto priemonės VOLVO XC 90 ir NISSAN MURANO yra įregistruotos VĮ „Regitra“. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.2 papunktį, 2017 metais tokios transporto priemonės buvo vertinamos kaip atliekos ir privalėjo būti utilizuotos kaip atliekos. Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius, žinodamas, jog tuo laikotarpiu tokios transporto priemonės iš esmės buvo naikintinos atliekos, t. y. neturėjo didelės vertės, ataskaitoje jas vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikų transporto priemonių, o Komisija dėl šios aplinkybės savo sprendime apskritai nepasisakė.

15. Tik po pareiškėjos skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje Departamentas pateikė muitinės vertės apskaičiavimo detalizaciją kiekvienam automobiliui, kas, pareiškėjo teigimu, reiškia, jog Departamentas savo sprendimą pagrindė tik po to, kai Komisijoje buvo išnagrinėtas skundas. Komisijos sprendimas yra grindžiamas įrodymais, pateiktais jau po bylos išnagrinėjimo, kas laikytina grubiu proceso teisės pažeidimu, paneigiančiu ginčo šalių lygiateisiškumą ir teisę būti išklausytoms.

16. Baudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja Bendrajam susitarimui dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947) (toliau – ir Bendrasis susitarimas), nes bauda už klaidą muitinės dokumentuose neturint tikslo apgauti pakanka skirti įspėjimą. Klaidos patikrinimo metu buvo ištaisytos, todėl paskirta bauda ir delspinigiai naikintini, vadovaujantis Bendrojo susitarimo VIII skyriaus 3 straipsniu. Pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, be to, turto vertinimo ataskaitose variklio numerių nenurodė ne pareiškėjas, o UAB „Autosabina Motors“, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad pareiškėjas pateikė melagingą informaciją ar siekė išvengti mokesčių. Mokesčių administratorius akivaizdžiai siekia kuo labiau nubausti pareiškėją, vadovaudamasis turto vertinimo ataskaitų mažareikšmiais neatitikimais, kuriuos pats matė išleisdamas į laisvą apyvartą transporto priemones. Jeigu mokesčių administratorius iš karto būtų nurodęs, jog nesivadovaus turto vertinimo ataskaitomis dėl jose nenurodytų variklių numerių, ir būtų apskaičiavęs muito mokesčius, pareiškėjas būtų juos sumokėjęs laiku.

17. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildė, kad ginčo transporto priemonės buvo išmuitintos ir išleistos į laisvą apyvartą, būtent atsižvelgiant į turto vertinimo ataskaitas, kurios prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu Kauno TM abejonių nesukėlė. Dvi iš ginčo transporto priemonių buvo apmokestintos atsižvelgiant į turto vertinimo ataskaitose nurodytą vertę, likusi – vadovaujantis sandorio vertės metodu. Variklio numerio nenurodymas turto vertinimo ataskaitoje laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, nes automobilių gamintojų įgaliotas atstovas pateikė duomenis apie ginčo automobilių variklių numerius (fizinė prieiga prie variklių numerių yra sudėtinga), o pareiškėjas šiuos duomenis pateikė muitinei. Mokesčių administratoriaus pozicija, kad automobilio variklio numeris turi būti fiziškai nustatytas apžiūros metu, yra nepagrįsta, nes Taisyklės to nereikalauja. Ginčo automobilių turto vertinimo ataskaitos nėra pripažintos negaliojančiomis teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas ginčo automobilių muitinę vertę, neatsižvelgė į tai, kad dvi iš ginčo transporto priemonių turi sunaikinimo sertifikatus, todėl jos negali būti apmokestinamos kaip naujos transporto priemonės.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

19. Muitinio įforminimo metu pateiktose transporto priemonių vertinimo ataskaitose nurodyta, jog yra keičiamas variklis ir į transporto priemonių atkūrimo kaštus įtraukti variklio atkūrimo kaštai. Pagal Taisyklių 17.2 papunktį apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris, tačiau turto vertinimo ataskaitose jis nebuvo nurodytas. Pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (automobilių) muitinės vertės, taip pat yra Kauno TM surinkta informacija, kad ginčo automobilių varikliai nebuvo pakeisti, o ši aplinkybė turi tiesioginę įtaką prekių muitinei vertei, nes ją žymiai sumažino, t. y. automobilio VOLVO XC 90 muitinė vertė buvo sumažinta 2 117,78 Eur, automobilio NISSAN MURANO – 1 268,61 Eur, automobilio LEXUS IS200 – 3 012,87 Eur.

20. Dar supaprastinto patikrinimo metu Kauno TM kreipėsi į pareiškėją ir informavo, jog nepakeitus transporto priemonių vertinimo ataskaitų, t. y. nepakeitus jų taip, kad į transporto priemonių atkūrimo kaštus nebūtų įtrauktos variklių keitimo išlaidos, importuotų ginčo prekių muitinei vertei nustatyti į turto vertinimo ataskaitas nebus atsižvelgta, o muitinė vertė bus nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, apskaičiuotas remiantis naudotų transporto priemonių kainų žinynu. Tačiau pareiškėjas naujų, pagal faktiškai nustatytas aplinkybes (varikliai buvo remontuojami, o ne pakeisti) patikslintų turto vertinimų ataskaitų neteikė, o atitinkamai nepataisytos turto vertinimo ataskaitos, kuriose įtrauktos variklių keitimo išlaidos, muitinei yra nepriimtinos. ESTT praktikoje pripažįstama, kad muitinė vertė turi atitikti importuojamos prekės realią ekonominę vertę ir dėl to reikia atsižvelgti į ekonominę vertę turinčių šios prekės dalių visumą.

21. Dėl automobilio VOLVO XC90 muitinės vertės atsakovas paaiškino, jog EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.) deklaruoto automobilio muitinė vertė buvo nustatyta naudojant duomenis, nurodytus 2017 m. kovo 14 d. sąskaitoje Nr. 110857, kurią pareiškėjas pateikė muitinio įforminimo metu, nes remiantis pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, importuoto automobilio muitinė vertė buvo mažesnė už pareiškėjo deklaruotą automobilio muitinę vertę.

22. Pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis), tačiau, visų pirma, pats pareiškėjas importuojamos prekės muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo, sandorio vertę pagrindžiančių įrodymų nepateikė Komisijai. Sąskaitos-faktūros duomenys neatspindėjo realios sandorio sumos. Atliekant supaprastintą mokestinį patikrinimą, buvo nagrinėjami ir vertinami visi muitinėje turimi ir pakartotinio patikrinimo metu gauti dokumentai ir juose pateikta informaciją, o teisiniai pagrindai, parenkant muitinio įvertinimo metodą, Departamento nuomone, yra pritaikyti tinkamai.

23. Vadovaudamasis Taisyklių 16, 17 ir 19 punktų nuostatomis, Departamentas nurodė, kad importuojamų naudotų automobilių turto vertinimo ataskaitos muitinės vertės nustatymo tikslais muitinei gali būti nepriimtinos. Pagal Taisyklių 17.2 papunktį, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris, tačiau ginčo turto vertinimo ataskaitose jis nebuvo nurodytas. Supaprastinto mokestinio patikrinimo metu taip pat kilo abejonės, ar pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuojamų prekių muitinę vertę, ir nustatyta, kad ginčo automobilių varikliai nebuvo keičiami, tik galbūt buvo remontuoti (o į automobilių atkūrimo kaštus įtrauktos variklių keitimo išlaidos), patikslintos turto vertinimo ataskaitos nebuvo pateiktos. Šiuo atveju abejonės, ar pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuojamų prekių muitinę vertę, yra pagrįstos, todėl importuojamų apgadintų automobilių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas, remiantis duomenimis, nurodytais turto vertinimo ataskaitose.

24. Mokesčių administratorius pagrindė, kodėl ginčo automobilių muitinei vertei nustatyti netaikė kitų Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų antrinių muitinio įvertinimo metodų ir ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo, taikydamas alternatyvųjį metodą pagal Taisyklių 22–24 punktus, kuriose yra įtvirtinta naudotų transporto priemonių importo kainų apskaičiavimo formulė. Nors muitinės vertės apskaičiavimo detalizaciją mokesčių administratorius pateikė tik po posėdžio Komisijoje, tačiau tai nebuvo nauja ir nežinoma informacija, papildomai pagrindžianti ginčijamą sprendimą. Aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai yra įtvirtinti teisės akte (Taisyklių 22–24 punktai), todėl atspausdinta apskaičiavimo lentelė (iš programėlės kompiuteryje) nauju rašytiniu įrodymu nelaikytina. Formulėje naudojama įmonių, kurių pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, bendrojo pelningumo norma yra viešai skelbiama informacija interneto svetainės www.lrmuitine.lt rubrikoje „Verslui ir privatiems asmenims“ / „Prekių muitinis įvertinimas“, o formulėje taip pat naudotos VšĮ „Emprekis“ kataloge esančios rinkos kainos atitinka turto vertintojo parinktas automobilių rinkos vertes iki automobilių apgadinimo.

25. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad muitinė nepagrįstai ginčo transporto priemones vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikų, nedaužtų transporto priemonių. Automobilių vertės pagal sandorio metodą pareiškėjas nedeklaravo, prekių tiekėjas Intercargo LLC neatskleidė faktinės kainos, laikydamas ją komercine paslaptimi. Įvertinus visus turimus įrodymus bei remiantis ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ginčo automobilių muitinę vertę vietos mokesčių administratorius apskaičiavo pagrįstai.

26. Vietos mokesčių administratorius pareiškėjui apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą pagrįstai, dėl šių pareiškėjo argumentų ginčo nagrinėjimo metu buvo jau pasisakyta.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

28. Kauno TM paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaitoje apskaičiuotomis mokesčių sumomis, pagrįstai ir tinkamai neargumentavo, kodėl muitinės apskaičiuotos importuotų automobilių muitinės vertės yra nepagrįstos ar neteisingos, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo deklaruotą importuotų prekių muitinę vertę.

29. Kauno TM teigimu, nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad ginčui aktualios turto vertinimo ataskaitos nebuvo laikomos tinkamais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo automobilių deklaruotą muitinę vertę, išimtinai tik dėl to, kad jose nebuvo nurodyti variklių numeriai. Muitinė pakartotinio patikrinimo metu atliko veiksmus bei rinko įrodymus, siekdama nustatyti deklaruotų ginčo automobilių muitinę vertę. Kita vertus, Taisyklių 17.2 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris, t. y. jis nurodomas kaip identifikavimo priemonė.

30. Kauno TM, atlikusi patikrinimą, nustatė aplinkybes, keliančias pagrįstas abejones dėl ginčo automobilių deklaruotų muitinių verčių pagrįstumo: pareiškėjas muitinei 2017 m. lapkričio 16 d. papildomai pateikė UAB „Autosabina Motors“ raštą, kuriame nurodyta informacija apie importuotų automobilių, deklaruotų ginčo EID, variklių numerius / variklių kodus; muitinė, siekdama objektyviai išsiaiškinti visas pareiškėjo muitinei pateiktų minėtų dokumentų surašymo aplinkybes, 2017 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į UAB „Autosabina Motors“, prašydama pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, įrodančius faktą, kad variklių numeriai buvo nustatyti šių automobilių apžiūros metu, po kurios buvo surašytos minėtos pažymos; UAB „Autosabina Motors“ 2017 m. gruodžio 4 d. rašte nurodė, kad automobilių tikrinimo metu tikrintų variklių numeriai nebuvo užfiksuoti, o informacija apie variklių numerius buvo gauta telefonu iš įgaliotų automobilių gamintojų atstovų Lietuvoje ir pagal šią informaciją buvo surašytas 2017 m. lapkričio 14 d. raštas; ginčo EID deklaruoti automobiliai buvo parduoti tokios būklės, kokios buvo įsigyti, ir automobiliams nebuvo atlikti remonto darbai, t. y. automobilių varikliai nebuvo keisti ir varikliai nebuvo remontuoti; automobilių, deklaruotų EID Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2017 m. balandžio 18 d.) ir Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.), pirkėjai variklių nekeitė, o galbūt juos tik remontavo, nes sąskaitų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių automobilio remonto išlaidas, neturi ir muitinei jos prašymu jų nepateikė (pirkėjas R. A. nurodė, kad buvo keistos kažkurios variklio detalės, tačiau jis nežino kokios, nes nedalyvavo remonte bei nekaupė variklio remontą patvirtinančių dokumentų; pirkėjo S. V. įgaliotas atstovas raštu paaiškino, kad automobilio variklį tvarkė pats ir jokių variklio remontą patvirtinančių dokumentų neturi); automobilio, deklaruoto EID 17LTKR1000IM0160F7 (2017 m. balandžio 4 d.), variklis nekeistas (automobilio pirkėjas UAB „P. L.“ nurodė, kad automobilis ir jo variklis yra neremontuoti).

31. Taigi, ginčo automobilių turto vertinimo ataskaitose variklio, kaip keičiamos dalies, vertė turėjo didelę įtaką, skaičiuojant atkuriamąsias išlaidas, nes dėl ataskaitose nurodytų variklių atkūrimo kaštų automobilių muitinė vertė buvo sumažinta, tačiau variklio numeris nenurodytas, kaip to reikalauja Taisyklių 17.2. papunkčio nuostatos.

32. Pareiškėjas buvo informuotas, jog nepakeitus transporto priemonių vertinimo ataskaitų, t. y. nepakeitus jų taip, kad į transporto priemonių atkūrimo kaštus nebūtų įtrauktos variklių keitimo išlaidos, importuotų ginčo prekių muitinei vertei nustatyti į pateiktas turto vertinimo ataskaitas nebus atsižvelgta, o muitinė vertė bus nustatyta, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taikant naudotų transporto priemonių kainų žinyną. Pareiškėja su tokia Kauno TM pozicija nesutiko ir turto vertinimo ataskaitų netikslino (netaisė).

33. Kauno TM ir vėliau ginčą nagrinėjusiosios ikiteisminio ginčo institucijos pagrindė, kodėl buvo perskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai, o pareiškėjas nepateikė argumentuotų priešingų įrodymų ar pagrįstų aplinkybių, kad ginčo automobilių varikliai visgi buvo keisti, kad turto vertinimo ataskaitos pagrindė deklaruotą ginčo prekių muitinę vertę, nors ir neatitiko teisės aktais numatyto privalomo reikalavimo dėl variklio numerio nurodymo, aplinkybių dėl keistino variklio. Skundžiamuose sprendimuose išsamiai išdėstyta, kodėl netaikyti kiti muitinio įvertinimo metodai ir taikytas alternatyvusis metodas. Pareiškėjui bauda ir delspinigiai buvo paskirti, vadovaujantis aktualiais teisės aktais.

II. 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

35. Teismas nustatė, kad Kauno TM, atlikusi pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos importuotų naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų EID: 2017 m. balandžio 4 d. Nr. 17LTKR1000IM0160F7, 2017 m. balandžio 12 d. Nr. 17LTKR1000IM018238, 2017 m. balandžio 18 d. Nr. 17LTKR1000IM0192B6, 2017 m. balandžio 25 d. Nr. 17LTKR1000IM01AD10, 2017 m. balandžio 26 d. Nr. 17LTKR1000IM01B450, 2017 m. balandžio 27 d. Nr. 17LTKR1000IM01B8C2, 2018 m. gegužės 30 d. surašė Ataskaitą, kuria nepripažino pareiškėjos importuotų apgadintų automobilių, įformintų ginčo EID, deklaruotos muitinės vertės. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad prie ginčo EID muitinio įforminimo metu pateiktose transporto priemonių LEXUS IS200T, NISSAN MURANO S PLATINUM bei VOLVO XC90 T6 INSCRIPTION AWD vertinimo ataskaitose nurodyta, jog yra keičiamas variklis ir į transporto priemonių atkūrimo kaštus įtraukti variklio atkūrimo kaštai, kurie yra vizualiai nematomi (kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu), tačiau prie jų UAB „Autosabina Motors“ surašytose pažymose, pateikiant duomenis apie variklio defektus, nenurodyti tikrintų variklių numeriai, kaip to reikalaujama Taisyklių 17.2 papunktyje.

Atsižvelgdama į tai, nustačiusi kitas aplinkybes, sukėlusias abejones dėl ginčo automobilių deklaruotų muitinių verčių pagrįstumo (pareiškėjas automobilius pardavė tokios būklės, kokios įsigijo; dviejų ginčo automobilių pirkėjai paaiškino, kad variklių nekeitė, jie galbūt buvo remontuoti, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė; dėl turto vertinimo ataskaitose nurodytų variklių atkūrimo kaštų ginčo automobilių muitinė vertė buvo sumažinta), Kauno TM sprendė, kad ginčo transporto priemonių vertinimo ataskaitos negali būti laikomos dokumentais, pagrindžiančiais ginčo EID deklaruotą automobilių muitinę vertę pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktą, nesant galimybių naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų ginčo EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktą, automobilių LEXUS IS200T, NISSAN MURANO S PLATINUM bei VOLVO XC90 T6 INSCRIPTION AWD muitinė vertė nustatyta, vadovaujantis šio kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyvus metodas) ir Taisyklių 12, 22–24 punktais, naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje, t. y. taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge).

Kauno TM, perskaičiavusi ginčo automobilių muitinę vertę ir pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) apmokestinamąją vertę, perskaičiavo importo muitą ir importo PVM, apskaičiavo delspinigius už importo muitą ir skyrė minimalią 10 proc. dydžio baudą nuo apskaičiuotos trūkstamos muito ir importo PVM sumos; Departamentas, kaip centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu patvirtino Ataskaitą, o Departamento Sprendimą patvirtino Komisija.

36. Teismas vertino, kad pareiškėjas nesutikimą su mokesčių administratoriaus ir ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimais dėl ginčo automobilių muitinės vertės nustatymo, grindė šiais esminiais aspektais – automobilio variklio numerio nenurodymas turto vertinimo ataskaitose esančiose UAB „Autosabina Motors“ pažymose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (ginčo automobilių) muitinės vertės ir šiomis ataskaitomis nesivadovauti bei perskaičiuoti muitinę vertę, taikant SMK numatytą alternatyvųjį metodą; muitinė nepagrįstai ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo alternatyviuoju metodu; Komisija, priimdama sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Departamento po Komisijos posėdžio pateikta ginčo automobilių muitinės vertės apskaičiavimo detalizacija, tokiu būdu suvaržydama pareiškėjos teisę į teisminę gynybą; pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne bauda; delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, nes mokesčiai nebuvo laiku sumokėti dėl mokesčių administratoriaus veiksmų prekių muitinio tikrinimo metu nenurodžius, kad pareiškėjo deklaruota prekių muitinė vertė yra netinkama.

37. Teismas vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso 69,70 straipsnio ir 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėdamas, jog prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Teismas pažymėjo, kad importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes reglamentuoja patvirtintos Taisyklės (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) ir apžvelgė jų 16, 17 ir 19 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį muitinės vertės apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti nustatymo pagrindus, kai netaikomas sandorio vertės metodas ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatyti muitinio įvertinimo metodai.

38. Teismas nustatė, jog muitinio įforminimo metu pareiškėjo ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pateiktose turto vertintojo J. P. IĮ sudarytose turto vertinimo ataskaitose esančiose UAB „Autosabina Motors“ surašytose pažymose, kuriose nurodyti duomenys apie variklio defektus, nurodant, kad variklį reikia keisti, nėra nurodytas tikrinto variklio numeris, o UAB „Autosabina Motors“ muitinei patvirtino, jog ginčo automobilių apžiūros metu variklių numeriai nebuvo užfiksuoti, kadangi fizinė prieiga yra sudėtinga, informacija apie variklių numerius buvo gauta telefonu vėliau iš įgaliotų automobilių gamintojų atstovų Lietuvoje; pareiškėjas ginčo automobiliams jokių remonto darbų neatliko, juos pardavė tokios būklės, kokios įsigijo; ginčo automobilių (VOLVO XC90 ir NISSAN MURANO), deklaruotų 2017 m. balandžio 18 d. EID Nr. 17LTKR1000IM0192B6 ir 2017 m. balandžio 25 d. EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10, pirkėjai variklių nekeitė, galbūt juos remontavo, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti negalėjo (neturėjo), automobilio, deklaruoto 2017 m. balandžio 4 d. EID Nr. 17LTKR1000IM0160F7, pirkėjo atstovas nurodė, jog variklio nekeitė, jo ardyti dar nebandė, ar pavyks jį pataisyti, galės atsakyti tik pradėjęs remonto darbus.

39. Bylos medžiaga patvirtino, jog automobilis NISSAN MURANO V6 2017 m. rugsėjo 25 d., atlikus jo techninę apžiūrą, įregistruotas VĮ „Regitra“ (2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikinai įregistruotas VĮ „Regitra“); automobilis VOLVO XC90 VĮ „Regitra“ įregistruotas pagal 2017 m. liepos 17 d. prašymą, 2017 m. liepos 14 d. atlikus jo techninę apžiūrą. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, taip pat įvertinus tai, kad ginčo automobilių turto vertinimo ataskaitose variklio, kaip keičiamos dalies, vertė turėjo didelę įtaką skaičiuojant atkuriamąsias išlaidas, o kartu ir apskaičiuojant automobilių muitinę vertę, teismas darė išvadą, jog mokesčių administratorius turėjo pagrįstą pagrindą suabejoti, ar pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuotų ginčo transporto priemonių muitinę vertę, ir šių ataskaitų muitinės vertės nustatymo tikslu nepriimti.

40. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir Taisyklių nuostatas, teismas konstatavo, jog muitinė teisėtai ir pagrįstai ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikė Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto. Teismas pabrėžė, jog muitinė pareiškėjo pateiktomis ginčo automobilių vertinimo ataskaitomis, nustatant šių automobilių muitinę vertę, nesirėmė ne vien tik dėl to, kad minėtos ataskaitos neatitiko Taisyklių 17.2 papunkčio reikalavimų (tikrinimo metu nenurodytas tikrinto variklio numeris), tačiau, ir nustačiusi, kad ginčo transporto priemonių varikliai nebuvo keisti, tuo tarpu turto vertinimo ataskaitose buvo fiksuoti variklio keitimo kaštai. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, jog Taisyklės suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta turto vertinimo ataskaita, neatitinkančia Taisyklių nuostatų, ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka.

41. Dėl pareiškėjos motyvo, kad muitinė nepagrįstai ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo alternatyviuoju metodu, teismas nurodė, kad pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas ir paaiškino, kas yra sandorio vertė. Konstatavęs, kad pareiškėjas importuojamų ginčo prekių muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo ne tik kad nedeklaravo, tačiau nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktiškai sumokėtą (mokėtiną) kainą už prekes, darė išvadą, kad sandorio vertės metodas ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad aplinkybės, jog ginčo transporto priemonės turėjo žymą „certificateofdestruction“ arba „junk“ ir JAV buvo pripažintos kaip nebenaudotinos arba atliekos, turi įtakos prekės vertei, tačiau, tam, kad muitinė galėtų taikyti sandorio vertės metodą, pareiškėjas privalėjo muitinei pateikti dokumentus, pagrindžiančius sandorio vertę.

42. Teismas, atsižvelgdamas į Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 9, 12 punktus, nurodė, kad Departamentas skundžiamame sprendime pagrindė, kodėl ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikytini Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti antriniai muitinio įvertinimo metodai, tuo tarpu pareiškėjas, teismo vertinimu, nepateikė argumentų, kad muitinė turėjo taikyti vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a–d punktų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog muitinės pozicija ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikyti antrinių muitinio įvertinimo metodų yra pagrįsta ir teisėta, o ginčo importuotų prekių muitinei vertei nustatyti teisėtai ir pagrįstai buvo taikytos Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies ir atitinkamai Taisyklių 12 punkto bei Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos, naudojant Departamento aprobuoto naudotų transporto priemonių kainų žinyno (VšĮ „Emprekis“ 2017 m. balandžio mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“) duomenis.

43. Teismas iš dalies pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad Kauno TM ir Departamentas skundžiamuose sprendimuose nepakankamai detalizavo ir aiškiai nurodė, kaip muitinė apskaičiavo galutinę importuotų prekių muitinę vertę. Nors iš skundžiamų sprendimų buvo aišku, kad muitinė vertė skaičiuotina pagal Taisyklių 12 ir 22–24 punkto nuostatas, kuriose nustatyta aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjui keliant klausimą dėl muitinės vertės aritmetinio apskaičiavimo, muitinė šio apskaičiavimo detalizaciją pateikė tik Komisijai ir tik po Komisijos posėdžio, leido teigti, jog muitinė netinkamai įvykdė prievolę pagrįsti jos pareiškėjui apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Įvertinęs tai, kad mokesčių administratorius buvo pateikęs nuorodas į teisės aktus, o reikalingi duomenys pateikiami viešai, ir atsižvelgęs į ABTĮ 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, pareiškėjui nepateikus įrodymų, paneigiančių muitinės vertės aritmetinį apskaičiavimą, taikant alternatyvųjį metodą, teismas nenustatė pagrindo naikinti Ataskaitos, Departamento ir Komisijos sprendimų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

44. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju Bendrasis susitarimas turi viršenybę prieš MAĮ. Teismo vertinimu, pagal Bendrojo susitarimo VIII straipsnio 3 dalį bauda (įspėjimas) gali būti skiriama tuomet, kai nustatyta, kad buvo padaryta klaida muitinės dokumentuose, kuri gali būti lengvai ištaisoma ir akivaizdžiai buvo padaryta ne todėl, kad buvo ketinama apgauti arba kad to priežastis buvo didelis aplaidumas. Teismas nepripažino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateiktose ginčo EID deklaruodamas ginčo automobilių muitinio įvertinimo metodus, jų vertę ir apskaičiuodamas mokėtinus importo mokesčius, padarė lengvai ištaisomą klaidą, todėl sprendė, jog Bendrojo susitarimo nuostatos šiuo atveju netaikomos.

45. Atsižvelgdamas į MAĮ 139 straipsnio nuostatas, į tai, kad Kauno TM parinkdama baudos dydį (10–50 proc. nuo trūkstamos mokesčio sumos) atsižvelgė į individualias aplinkybes ir pareiškėjo elgesį, teismas konstatavo, jog pareiškėjui minimali bauda skirta pagrįstai ir teisėtai, jos keisti ar naikinti nebuvo pagrindo. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl apskaičiuotų delspinigių neteisėtumo, šiuo klausimu pritarė Departamento skundžiamo sprendimo argumentams, jog pareiškėjo netinkami veiksmai (nepagrįstas importuotų ginčo automobilių muitinės vertės ir atitinkamai mokėtino importo muito sumažinimas) lėmė, kad atsirado nauja prievolė – sumokėti delspinigius už pradelstą laikotarpį.

46. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus, kurių, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

47. Nusprendęs atmesti pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymo dėl šių išlaidų priteisimo netenkino.

III. 48. Pareiškėjas UAB „Verpalita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus Komisijos, Departamento sprendimus ir Kauno teritorinės muitinės Ataskaitą.

49. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, nes bylą nagrinėjo formaliai, netirdamas esančių rašytinių įrodymų byloje, nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, savo sprendime nukrypo nuo (arba iškreipė praktiką, kuria rėmėsi) teismų praktikos, netinkamai taikė Sąjungos muitinės kodekso, Bendrojo susitarimo nuostatas.

50. Darydamas išvadas, kad Taisyklės suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta turto vertinimo ataskaita, neatitinkančia Taisyklių nuostatų, ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka, teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-l44/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2030-662/2015). Tačiau minėtose nutartyse apskritai nebuvo nagrinėjamas ataskaitų nuginčijimo klausimas, nurodytų bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl turto vertinimų ataskaitų nuginčijimo yra absoliučiai nepagrįsta.

51. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio nuostatas, nes teismas tik formaliai ištyrė bylos įrodymus, nebuvo aktyvus teismo posėdžio metu (neuždavė klausimų proceso dalyviams), nors skundo argumentai buvo susiję ir su tuo, kad mokesčių administratorius pažeidė procedūras, nepateikdamas pareiškėjui pakankamai duomenų dėl muitinės vertės apskaičiavimo formulių, kaip ir su tuo, ar mokesčių administratorius turi kitų šaltinių (ne tik VšĮ „Emprekis“ katalogą), kur galima būtų įvertint faktą, jog transporto priemonės buvo pripažintos netinkamos eksploatuoti ir turėjo sunaikinimo pažymėjimą.

52. Pareiškėjo teigimu, teismas neanalizavo mokesčių administratoriaus surinktų dokumentų, nes darė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas importuojamų ginčo prekių muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo ne tik kad nedeklaravo, tačiau nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktiškai sumokėtą (mokėtiną) kainą už prekes. Esantys rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad pareiškėjas įveždamas transporto priemones muitinei pateikė ir nuosavybės teisės dokumentus, ir transporto priemonių pirkimo sąskaitas faktūras bei apmokėjimo dokumentus (tokie dokumentai administratoriui buvo pateikti 2017 m. gegužės 11 d. atsižvelgiant į tos pačios dienos mokesčių administratoriaus nurodymą, o pakartotinai buvo pateikti po 2018 m. kovo 15 d. administratoriaus nurodymo). Vienas iš skundo argumentų buvo tai, kad atsakovas be pagrindo vertino ir perskaičiavo muitinės vertę ir muito mokesčius transporto priemonei VOLVO XC90 pagal vertinimo ataskaitą Nr. 22DB (2017 m. balandžio 21 d.). Kaip matyti iš pačios ataskaitos, joje aiškiai nurodoma, jog EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10 deklaruotų automobilių muitinė vertė buvo nustatyta naudojant duomenis sąskaitose, o ne turto vertinimo ataskaitose. Tai reiškia, jog prekių muitinės vertės tikrinimo muitinio įforminimo metu vertė buvo nustatyta ne pagal turto vertinimo ataskaitą, o remiantis sąskaitos-faktūros esančiais duomenimis.

53. Teismas, pasisakydamas, kad Departamentas pagrindė, kodėl ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikytini Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti antriniai muitinio įvertinimo metodai, o pareiškėjas neįrodė priešingai, neproporcingai paskirstė įrodinėjimo pareigas mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui, taip nukrypdamas nuo LVAT ir ESTT praktikos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-306/04 yra be kita ko, nurodęs, jog mokesčių administratoriui atlikus papildomą patikrinimą ir perskaičiuojant muitines vertes yra keliami tie patys reikalavimai — t. y. taikyti metodus prioritetiškai paeiliui bei motyvuoti, kodėl nebuvo taikyti prioritetiniai metodai ir pasirinktas alternatyvus metodas, o taip pat remiantis praktika pagrįsti ir paaiškinti, kaip buvo paskaičiuota vertė. Todėl teismo motyvas, kad pareiškėjas turėjo įrodyti, kodėl turėjo būti taikomi kiti metodai, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

54. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Komisijos padarytas proceso pažeidimas neesminis. Pareiškėjas teigė ne tai, kad jam nebuvo žinoma pati formulė, bet nėra žinomi konkretūs rodmenys, kurie buvo pritaikyti formulėje apskaičiuojant muitinę vertę, todėl buvo apribota pareiškėjo galimybė patikrinti duomenų ir muitinės vertės apskaičiavimo teisingumą. Teismas vertindamas procedūrinius pažeidimus, privalėjo įvertinti ginčijamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

55. Tiek Komisija, tiek teismas neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog pervertintos transporto priemonės turėjo sunaikinimo sertifikatus. Pareiškėjas, pakartodamas skundo argumentus, akcentuoja, kad tokios transporto priemonės, kurios negali būti eksploatuojamos Lietuvoje, rinkos kaina ženkliai skiriasi, į ką turėjo būti atsižvelgta, o už trečiųjų asmenų veiksmus, t. y. gamintojo reikalavimų keisti variklį nauju nesilaikymą, pareiškėjas neatsakingas. Muitinės vertei yra svarbi įvežimo dienos transporto priemonės muitinė vertė, kuriai negali turėti įtakos jos kaina po suremontavimo, arba įregistravimo kitose šalyse. Teismas posėdžio metu nesiekė išsiaiškinti, ar administratoriui yra prieinamos kitos duomenų bazės, pagal kurias būtų buvę galima įvertinti netinkamų eksploatuoti transporto priemonių muitinę vertę Europos Sąjungos teritorijoje, nors toks klausimas buvo keliamas.

56. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skundo argumentus, teigdamas, kad teismas nepasisakė dėl pagrindinio pareiškėjo argumento, jog turto vertinimo ataskaitos priede variklio numerio nenurodymas yra laikytinas mažareikšme klaida, kuri nekeičia muitinės vertės. Teismas dėl mažareikšmiškumo pasisakė tik tiek, kiek tai susiję su Bendrojo susitarimo taikymu. Byloje ginčo dėl to, kad transporto priemonių varikliai iš tiesų buvo sugedę, nėra, jie buvo remontuoti, o vieno automobilio variklis neremontuotas iš viso. Taisyklėse nenurodyta, kad variklio numeris būtų nustatytas fiziškai apžiūros metu. Iš turto vertinimo ataskaitų matyti, kad identifikaciniai numeriai sutampa, pažeidimo pobūdis, nurodytas dokumentuose (skendus) ir turto vertinimo ataskaitų prieduose yra analogiškas, visi trys savininkai patvirtino, kad varikliai buvo sugedę. Muitinei apskritai nesuteikta kompetencija vertinti turto vertinimo ataskaitų teisingumo, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Taisyklės yra tik poįstatyminis teisės aktas, kuris negali prieštarauti įstatymams, o pagal VAĮ nuostatas viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų. Atitinkamą pareiškėjo prašymą – kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą – teismas atmetė, taip užkirsdamas kelią kompetetingam subjektui pateikti savo išvadą dėl turto vertinimų ataskaitų teisingumo, esant tokiems trūkumams.

57. Pareiškėjo teigimu, ginčo klausimu (dėl Sąjungos muitinės kodekso bei įvežamų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo ir apmokestinimo) teismų praktika negausi arba paremta pasenusiais teisės aktais, todėl teismas privalėjo plačiau paanalizuoti susidariusią situaciją. Taisyklės jau yra pasenusios, kai kurie transporto priemonių modeliai neturi variklio numerių (pvz., elektromobiliai), todėl šiuo atveju turėjo būti įvertinta, ar minėtos taisyklės taikytinos jas aiškinant tik formaliai. Nors teismas pripažino, kad Bendrasis susitarimas turi viršenybę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) atžvilgiu, tačiau vis tiek atsisakė jį taikyti

58. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

59. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir nurodo, kad dėl skundo pagrindinių argumentų (ar turto vertinimo ataskaitose esančiose UAB „Autosabina Motors“ pažymose nenurodžius tikrintino variklio numerio yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (automobilių) muitinės vertės ir šiomis ataskaitomis nesivadovauti) pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, ir kitos mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos. Pareiškėjo teiginiai, jog teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė esmės, bylą nagrinėjo formaliai, yra visiškai nepagrįsti.

60. Departamento teigimu, mokesčių administratorius teisingai apskaičiavo mokesčius, įvardijo ginčo santykiams taikytinus teisės aktus bei normas, rėmėsi tik viešai prieinamais duomenimis ir informacija, o pareiškėjas neigia apskaičiavimo teisingumą, kelia abejones dėl apskaičiavimo aiškumo, tačiau konkrečiai neįvardija kokios skaičiavimo klaidos buvo padarytos ar kokia neteisinga informacija buvo remtasi.

61. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo būtina įvertinti, jog transporto priemonės buvo pripažintos atliekomis, yra įvežamos parduoti trečiosioms šalims, arba panaudoti dalims, tačiau jos negali būti eksploatuojamos ir įregistruotos Lietuvoje, kas turi didžiulę įtaką jų vertei, pažymi, kad pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, tačiau šio metodo pareiškėjas nedeklaravo, ginčo automobiliai faktiškai buvo įsigyti Jungtinių Amerikos Valstijų aukcionuose, įrodymų, pagrindžiančių faktinę automobilių įsigijimo aukcione kainą, pareiškėjas nepateikė, todėl laikytina kad sąskaitų-faktūrų duomenys neatspindi realios sandorio sumos.

62. Pareiškėjas realios ginčo automobilių įsigijimo kainos nedeklaravo, jos neatskleidė, o pats pasirinko kitą metodą muitinei vertei nustatyti, t. y. pagal pateiktas turto vertintojo ataskaitas, tačiau kilus mokestiniam ginčui prašo įvertinti ir nustatant muitinę vertę atsižvelgti į sunaikinimo sertifikatus. Kitokių muitinio įvertinimo metodų, nei įvardijo ir aprašė ginčijamuose sprendimuose tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius, teisės aktai nenumato. Atsižvelgiant į Muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1224 patvirtintas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių ir Taisyklių nuostatas, nustatant naudotų automobilių muitines vertes, naudojami Departamento aprobuoto naudotų transporto priemonių kainų žinyno (VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“) duomenys, o naudotis kitomis duomenų bazėmis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

63. Muitinės departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kadangi šios institucijos atsakymas nagrinėjamoje byloje imperatyvios teisinės galios neturėtų, o formalus kreipimasis tik užtęstų teisminio proceso trukmę bei padidintų proceso išlaidas.

64. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

65. Kauno TM teigimu, teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, nuoseklus vertinant įrodymus, neperkeliant įrodinėjimo naštos pareiškėjui, atlikta teisės normų, aktulių šiam ginčui analizė bei pasiremta ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas nepažeidė ABTĮ 80 straipsnio nuostatų, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme (pateikti įrodymus), tačiau nei su skundu teismui, nei teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, paneigiančių muitinės vertės aritmetinį apskaičiavimą, taikant alternatyvųjį metodą.

66. Kauno TM akcentuoja, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą, jog būtų vertinama transporto priemonių būklė, muitinei turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius sandorio vertę. Todėl pareiškėjo argumentai, kad transporto priemonės turėjo Sunaikinimo sertifikatus, muitiniam vertinimui įtakos neturėjo, ginčui aktualiose deklaracijose pareiškėjas transporto priemones deklaravo kaip naudotus apgadintus automobilius (atitinkamais TARIC kodais), aprašydamas EID 31 langeliuose kaip turinčius defektų, jų muitinei vertei pagrįsti teikė turto vertintojų surašytas ataskaitas, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau nedeklaravo jų kaip automobilių dalių ar kt. Be to, kaip konstatuota teismo, ginčui aktualios dvi transporto priemonės (pareiškėjo teigimu, atliekos) atlikus techninę apžiūrą įregistruotos VĮ Regitra. Galiojantys teisės aktai nenumato kažkokių kitokių muitinio įvertinimo taisyklių prekėms – automobiliams net ir turint transporto priemonių nuosavybės pažymėjimus su minėtomis žymomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 67. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. S-210 (7-185/2018), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-317 ir Kauno teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM19/20-0303S teisėtumo ir pagrįstumo.

68. Pirmosios instancijos teismas UAB "Verpalita" skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus, todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. S-210 (7-185/2018), Departamento 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-317 ir Kauno TM 2018 m. gegužės 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM19/20-0303S, kuria pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei – 4 515 Eur importo muito, 10 430 Eur importo PVM, 101 Eur muito delspinigiai ir 1 495 Eur muito bei importo PVM bauda, ir pareiškėjas įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka šią prievolę sumokėti.

69. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti anksčiau minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat panaikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. S-210 (7-185/2018), Departamento 2018 m. mgpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1A-317 ir Kauno TM 2018 m. gegužės 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/20-S. nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė ABTĮ normas, nes bylą nagrinėjo formaliai, netirdamas esančių rašytinių įrodymų byloje, nagrinėdamas bylą visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl pagrindinių Apeliantės skundo argumentų, savo sprendime nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (arba iškreipė praktiką, kuria rėmėsi) ir ESTT praktikos bei netinkamai pritaikė ESK (2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2003 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas) ir GATT (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos normų).

70. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

71. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklų ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių nuostaos.

72. Importuotų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja SMK II antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos, pagal kurias prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių (SMK 69 straipsnis). Pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal SMK 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną SMK 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (SMK 74 straipsnio 1 dalis).

73. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl UAB "Verpalita" importuotų prekių (naudotų apgadintų automobilių) muitinės vertės ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM19/20-0303S nepripažino UAB "Verpalita" importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, įformintų 2017 m. balandžio 4 d. EID Nr. 17LTKR1000IM0160F7, 2017 m. balandžio 18 d. EID Nr. 17LTKR1000IM0192B6 ir 2017 m. balandžio 25 d. EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10, deklaruotos muitinės vertės ir įregistravo mokestinę nepriemoką už importuotas prekes: 4 515 Eur muito, 10 430 Eur PVM, 101 Eur muito delspinigių bei skyrė 1 495 Eur baudą.

74. Nors pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis), tačiau kaip teisingai pažymėjo atsakovas, šio metodo UAB "Verpalita" nedeklaravo (pasirinko kitą metodą muitinei vertei nustatyti – pagal pateiktas turto vertintojo ataskaitas), ginčo automobiliai faktiškai buvo įsigyti Jungtinių Amerikos Valstijų aukcionuose, o įrodymų, pagrindžiančių faktinę automobilių įsigijimo aukcione kainą, pareiškėjas nepateikė, todėl laikytina kad sąskaitų-faktūrų duomenys neatspindi realios sandorio sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nesant duomenų, atspindinčių realią (faktiškai sumokėtą arba mokėtiną) sandorio sumą, sandorio vertės metodas ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas.

75. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Pagal minėtų taisyklių 17.2 punktą, nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Muitinės departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kad jie yra skirti turto vertintojams apgadintų transporto priemonių vertės nustatymui. Apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris.

76. Aptartoje Taisyklių nuostatoje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, suponuojanti normos adresatui privalomą elgesio modelį, t. y. nurodyti tikrinto variklio numerį. Bylos duomenys patvirtina, jog muitinio įforminimo metu automobilių muitinei vertei pagrįsti pateiktose turto vertintojo J. P. individualios įmonės sudarytose turto vertinimo ataskaitose, UAB „Autosabina Motors“ surašytose pažymose, kuriose nurodyti duomenys apie variklio defektus, nėra nurodytas tikrinto variklio numeris. Tai rodo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko jiems nustatytų reikalavimų. Vadinasi, nenurodžius tikrintino variklio numerio turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (automobilių) muitinės vertės ir šiomis ataskaitomis nėra pagrindo vadovautis.

77. Be to, Taisyklės numato, jog išnagrinėjus apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui pateiktus dokumentus gali būti priimamas sprendimas, be kita ko, transporto priemonių muitinę vertę nustatyti remiantis naudotų transporto priemonių importo kainomis, vadovaujantis Taisyklių 12–15 punktais, jeigu muitiniam tikrinimui pateikta turto vertintojo surašyta turto vertintojo ataskaita parengta ne pagal Taisyklių 17 punkto reikalavimus (19.3.2 papunktis). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog Taisyklės suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta turto vertinimo ataskaita, neatitinkančia Taisyklių nuostatų, ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-144/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2030-662/2015).

78. Kita vertus, pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. rašte, adresuotame Kauno teritorinei muitinei nurodė, kad EID Nr. 17LTKR1000IM0160F7 (2017-04-04), Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2017-04- 18) ir Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017-04-25) deklaruoti automobiliai buvo parduoti tokios būklės, kokios buvo įsigyti ir automobiliams nebuvo atlikti remonto darbai, t. y. automobilių varikliai nebuvo keisti ir varikliai nebuvo remontuoti. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir automobilius įsigiję pirkėjai: automobilių, deklaruotų EID Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2017-04-18) ir Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017-04-25), variklių nekeitė, o galimai juos tik remontavo, nes sąskaitų ar kitų dokumentų pagrindžiančių automobilio remonto išlaidas neturi ir muitinei jos prašymu jų nepateikė (pirkėjas R. A. nurodė, kad buvo keistos kažkurios variklio detalės, tačiau jis nežino kokios, nes nedalyvavo remonte bei nekaupė variklio remontą patvirtinančių dokumentų. Pirkėjo S. V. įgaliotas atstovas raštu paaiškino, kad automobilio variklį tvarkė pats ir jokių variklio remontą patvirtinančių dokumentų neturi). Automobilio, deklaruoto EID 17LTKR1000IM0160F7 (2017-04-04), variklis nekeistas, nes automobilio pirkėjas UAB „P. L.“, atsakydamas į muitinės pkalausimą, informavo, kad automobilis ir jo variklis yra neremontuoti.

79. Atsižvelgiant į tai, konstatuotiona, jog importuotų automobiolių muitinė vertė pagrįstai nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis (alternatyvus metodas) ir Taisyklių 12, 22–24 punktais, naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje, t. y. taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) ir Kauno teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 8KM19/20-0303S pagrįstai nurodyta, jog dėl turto vertinimo ataskaitose nurodytų automobilių variklių atkūrimo kaštų muitinė vertė buvo sumažinta atitinkamai: 2117,78 Eur, 1268,61 Eur ir 3012,87 Eur.

80. Teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms esminėms išvadoms, šiame sprendime nebeaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

81. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė