8203539e-021a-4465-b8ee-ea9d4d136648 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-8236-171/2015Teismo proceso Nr. 3-61-3-02070-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovui L. R.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Č. skundÄ atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir               n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. Č. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu (b. l. 57–65) kuriame praÅ¡o: įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti susidariusiÄ tarnybinio atlyginimo nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. PraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kad jis iÅ¡nagrinėtų 2009 m. karių sumažintų tarnybinių atlyginimų pagrįstumo klausimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 1992 m. vasario 24 d. iki 2014 m. kovo 14 d. buvo Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karys. 2006 metais KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis ir Karinių oro pajėgų vado įsakymu nustatytas tarnybinio atlyginimo dydžio koeficientas 11.5 bazinio dydžio (toliau – ir BD), kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353.

Atsižvelgiant į iÅ¡tarnautus metus, vadovaujantis atitinkamu Karinių oro pajėgų vado 2009 metų įsakymu pareiÅ¡kėjui buvo skirtas 12.4 BD tarnybinio atlyginimo koeficientas, tačiau atsiradus ekonominiam sunkmečiui 2009 m. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus tam tikrus nutarimus, jis buvo sumažintas du kartus: 1) 2009 m liepos mėnesį tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo sumažintas iki 11.9 BD, priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimo nutarimÄ Nr. 646; 2) 2009 m. lapkričio mėnesį tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo dar kartÄ sumažintas iki 11.6 BD Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1416.

Tokiu teisiniu reglamentavimu pareiÅ¡kėjo tarnybinio atlyginimo dydžio koeficientas sumažėjo du kartus, be to tarnybinio atlyginimo koeficientai tarp skirtingo laipsnio karių buvo sumažinti neproporcingai. Taip pat buvo dar papildomai sumažintas bazinis tarnybinio atlyginimo dydis.PareiÅ¡kėjas mano, kad užmokestis sumažintas neteisėtai, nepagrįstai ir tokiu bÅ«du yra neužtikrinami asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai ir asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir teigia, kad Å¡is nutarimas turi bÅ«ti taikomas ir profesinės karo tarnybos kariams, kadangi Å¡iame nutarime Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų situacijų, konstatavo, kad teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti nepagrįstai, nes įstatymai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.PareiÅ¡kėjo nuomone, lyginant profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo koeficientų mažinimo mastÄ su kitų valstybės politikų, valstybės pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų tarnybinio atlyginimo koeficientų mažinimo mastu, profesinės karo tarnybos karių pareigybių pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu valstybės tarnautojų.

Teigia, kad ginčijamu teisimu reguliavimu nepaisyta iÅ¡ Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, aiÅ¡kinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami profesinės karo tarnybos karių tarnybiniai atlyginimai;

Å¡ių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo keičiamas Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1353, nustatantis profesinės karo tarnybos karių tarnybinius atlyginimus, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <..,> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas darbo užmokesčio skirtumas, susidaręs tarp faktiÅ¡kai priskaičiuoto darbo užmokesčio (dėl sumažinto tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio) ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo privalu priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti, taikant pareiginės algos dydžio koeficientÄ 12,4 – 12.7 BD, priklausomai nuo tarnybos metų pagal pulkininko leitenanto laipsnį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis, b. l. 85). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 79–80).Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 60 straipsnis nustato, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė.

Atitinkamai Å¡i įstatymo nuostata yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 646 pakeitė nurodytÄ nutarimÄ laikinai sumažindama profesinės karo tarnybos karių atlyginimus.Atsakovo nuomone, Konstitucinio Teismo motyvai, iÅ¡dėstyti 2013 m. liepos 1 d. nutarime, negali bÅ«ti taikomi pagal analogijÄ pareiÅ¡kėjo teisiniam statusui vertinti, kadangi profesinės karo tarnybos karių atlyginimas yra mokamas pagal skirtingus įstatymus ir poįstatyminius aktus.Atsakovas mano, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kadangi aplinkybė, kad Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, jog buvo nepagrįstai sumažinti atlyginimai teisėjams, valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams, nėra jokiu bÅ«du susijusi su profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžio vertinimu.

PareiÅ¡kėjas daro visiÅ¡kai nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo atlyginimas buvo sumažintas neteisėtai.Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė patikslintÄ skundÄ atmesti atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodytais motyvais. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio ribojimo, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų (Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų)“ ir Å¡io nutarimo pakeitimų nuostatas.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija 2009 m. vasario 24 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį (b. l. 52-53).

Karinių oro pajėgų vado 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. KKP-30 pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 12.4 BD tarnybinio atlyginimo koeficientas nuo 2009 m. birželio 27 d (b. l. 44). Karinių oro pajėgų vado 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. KKP-35 pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 11.9 BD tarnybinio atlyginimo koeficientas (b. l. 45). Karinių oro pajėgų vado 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 139 pareiÅ¡kėjui įsakyta mokėti 11.6 BD dydžio tarnybinį atlyginimÄ (b. l. 47). Karinių oro pajėgų vado 2010 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. P-72 pareiÅ¡kėjui įsakyta mokėti 11.9 BD dydžio tarnybinį atlyginimÄ (b. l. 48). Karinių oro pajėgų vado 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. P-1 pareiÅ¡kėjui įsakyta mokėti 12.7 BD dydžio tarnybinį atlyginimÄ (b. l. 49). Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P-56 pareiÅ¡kėjas iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ nuo 2014 m. kovo 14 d. (b. l. 54).PareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti neproporcingai sumažintÄ atlyginimo dalį laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

PraÅ¡ymo pagrindu nurodė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ (b. l. 12). Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija 2015 m. vasario 26 d. raÅ¡tu Nr. 12-01-371 nurodė, kad sumažintas tarnybinis atlyginimas Lietuvos kariuomenėje buvo mokamas teisėtai ir pagrįstai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (b. l. 9).Karių tarnybos apmokėjimo tvarka nustatyta KASOKTÄ® 60 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sÄ lygos profesinės karo tarnybos kariams nėra taikomos.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų (Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų)“ nustatė profesinės karo tarnybos karių apmokėjimo sÄ lygas ir dydžius (koeficientus) (toliau – ir nutarimas Nr. 1353).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 646 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“ pakeitimo“ buvo sumažinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžiai (koeficientai) (toliau – ir nutarimas Nr. 646).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1416 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“ pakeitimo“ buvo dar kartÄ sumažinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžiai (koeficientai) (toliau – ir nutarimas Nr. 1416).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ėjo pulkininko leitenanto pareigas.

Iki 2009 m. liepos 3 d. pareiÅ¡kėjo atlyginimo koeficientas pagal nutarimÄ Nr. 1353 buvo 12.4. Ä®sigaliojus nutarimui Nr. 646 pareiÅ¡kėjo atlyginimo koeficientas buvo sumažintas iki 11.9, o įsigaliojus nutarimui Nr. 1416 dar kartÄ sumažintas iki 11.6.PareiÅ¡kėjas mano, kad vertinat sumažintus atlyginimo dydžius privalu vadovautis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Teismas su Å¡ia pareiÅ¡kėjo nuomone nesutinka. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Nagrinėjamu atveju bylose, kuriose buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, nagrinėtos aplinkybės nėra analogiškos šiai bylai, kadangi kyla iš skirtingų teisinių santykių.

Atsižvelgiant į tai, šioje byloje Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas prejudicinės galios neturi, todėl pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo išvados yra atitinkamai galiojančios ir šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrindo nėra. Pareiškėjo nuomone, profesinės tarnybos karių užmokestis sumažintas neteisėtai, nepagrįstai ir tokiu būdu yra neužtikrinami asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai ir asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės vadovaujasi analogija su civiliais valstybės tarnautojais ir iÅ¡ to kiltina užmokesčio sumažinimo neteisėtumÄ . Teismas su pareiÅ¡kėjo motyvais motyvais nesutinka.Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime, profesinės karo tarnybos kario – Lietuvos valstybės gynėjo, kuris su valstybe yra susietas specialiais iÅ¡tikimybės santykiais ir jai prisiekęs, statusas turi specifinių ypatumų; Å¡iuos profesinės karo tarnybos kario statuso ypatumus lemia ir pagrindiniai kariuomenės uždaviniai, inter alia saugoti valstybės teritorijÄ (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jÅ«ros stebėjimÄ , kontrolę ir gynybÄ ), palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose, taip pat įstatymų nustatytais atvejais organizuoti, koordinuoti žmonių paieÅ¡kos ir gelbėjimo bei terÅ¡imo incidentų likvidavimo darbus.

Konstitucijoje yra įtvirtinta diferencijuota civilinių valstybės institucijų ir karinių bei sukarintų valstybės institucijų samprata; tai sudaro teisines prielaidas teisės aktais diferencijuotai reguliuoti santykius, susijusius su civilinių valstybės institucijų ir karinių bei sukarintų valstybės institucijų veikla (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Taigi, kaip yra nurodęs Konstitucinis teismas, nors konstitucinė valstybės tarnybos samprata aprėpia karo tarnybÄ , tačiau, atsižvelgiant į karo tarnybos vykdomos valstybės apsaugos, kuri, kaip minėta, apima prioritetinių konstitucinių vertybių apsaugÄ , funkcijos konstitucinę svarbÄ , ji yra atribota nuo civilinės tarnybos sistemos.Specifinis profesinės karo tarnybos karių statusas yra nustatytas KASOKTÄ®.

KASOKTÄ® 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriÅ¡kai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose, taip pat Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. KASOKTÄ® 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra KraÅ¡to apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo KraÅ¡to apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybÄ , o pilietis savanoriÅ¡kai įsipareigoja jÄ atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

Vadinasi vykdydamas kariuomenės uždavinius, profesinės karo tarnybos karys yra savanoriÅ¡kai raÅ¡ytine sutartimi įsipareigojęs atlikti nuolatinę karo tarnybÄ kariuomenėje ar kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose, taip pat KASOKTÄ® nustatytais atvejais – kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , matyti, kad palyginus su kitais (civiliais) valstybės tarnautojais, profesinės karo tarnybos kario padėtis yra skirtinga. Ä®vertinus specifinę profesinės karo tarnybos kario padėtį ir teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad jeigu valstybė karinę tarnybÄ organizuoja tokia tvarka, jog karinė tarnyba atliekama savanoriÅ¡kai ir atlygintinai, tai nepaneigia valstybės konstitucinės teisės reikalauti iÅ¡ bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio jÄ atlikti ir neatlygintinai ( Konstitucijos 139 straipsnis).

Å i suverenios valstybės teisė yra įtvirtinta ir pagrindiniuose žmogaus teisių instrumentuose (žr. pvz. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 8 straipsnį; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnį). Taigi atlygintinumas nėra esminis karinės tarnybos požymis, nes Konstitucija nenustato teisės valstybei reikalauti iÅ¡ asmenų neatlygintinai atlikti civilinę valstybės tarnybÄ . Teismo vertinimu atlyginimas už karinę tarnybÄ yra valstybės pasirinkta piliečių skatinimo priemonė karinę tarnybÄ atlikti savanoriÅ¡kai, todėl atitinkamai Å¡i skatinimo priemonė gali bÅ«ti ir koreguojama.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjui nustatytas atlyginimas laikytinas skatinimo priemone lojaliems ir savanoriÅ¡kai atlikti pilietinę pareigÄ sutikusiems asmenims, tačiau Å¡i skatinimo priemonė ir jos dydis negali bÅ«ti absoliutÅ«s ir nekintantys. PareiÅ¡kėjas, profesinės karo tarnybos karys, sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį nenustatė konkretaus atlygintino dydžio, o jis yra nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri šį dydį ginčo laikotarpiu teisėtai ir pagrįstai koregavo, vadovaudamasi KASOKTÄ® 60 straipsnio 5 dalyje nustatyta tokia teise.Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija.

Pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismui nekyla abejonių dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo užmokesčio už karinę tarnybÄ dalis sumažinta teisėtai ir pagrįstai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. Č. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Irena Paulauskienė