81fff629-e995-4efb-8093-a143f3f2c07b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A–30/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4, 42.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 6 d.

Vilnius

            Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Martynui Jovaišai,

atsakovui J. I. ,

atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovui Vasilijui Gerasimovui, trečiųjų asmenų atstovams Eglei Izokaitytei, Natalijai Soroko, Gintarui Abaravičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-283-560/08 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Trakų

rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. I. , tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, LR

Kultūros ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, viešajai įstaigai „Šėlos

parkas“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1A detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“, panaikinti Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VÅ¡Ä® „Šėlos parkas“ žemės sklype Žemaitės g. 1 A, Trakuose, statyti regyklÄ , administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatÄ , sanitarijos ir higienos pastatÄ A, sanitarijos ir higienos pastatÄ B, pagalbinį pastatÄ (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktÄ su inkubatoriumi, Å«kinį pastatÄ (daržinę ir tvartÄ ), kietastoges palapines - 7 vienetus, lieptÄ , apėjimo takÄ , taip pat nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

Nurodė, kad atsakovas J. I. 2002 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo turto dovanojimo su sÄ lyga sutartimi iÅ¡ UAB „Kristiana“ įsigijo statinį – siurblinę. Å is statinys yra 30 000 kv. m. ploto Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype, kurio detalus planas patvirtintas    2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų raj. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133. Trakų rajono savivaldybės mero 2001 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 190 buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo bÅ«das – vandenvietei ir gręžiniams įrengti bei eksploatuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. nutartimi (administr. byla Nr. A5-1139/2003) buvo nustatyta, kad naudojimo santykiams teisiÅ¡kai sutvarkyti bÅ«tinas Å¡io sklypo įregistravimas nekilnojamojo turto kadastre; konstatuota, jog buvo neįvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai. 2004 m. vasario

17 d. Å¡is žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre VAVA vardu. 2004 m. balandžio 30 d. VAVA Trakų raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir J. I. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025 dėl 30 000 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 1A, Trakų mieste, nuomos. Sutarties 3 p. numatyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – ne žemės Å«kio, požeminio vandens telkinių eksploatavimui. Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 patvirtinus detaliojo plano sprendinius buvo pakeistas minėto žemės sklypo dalies naudojimo bÅ«das į komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos, o naudojimo pobÅ«dis – teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Trakų raj. savivaldybės administracija  2005 m. kovo 8 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. AS1-38 statytojui J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, suteikiantį teisę žemės sklype Žemaitės g. 1A, Trakuose, statyti apžvalgos aikÅ¡telę (regyklÄ ), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatÄ , sanitarijos ir higienos pastatÄ , pagalbinį pastatÄ (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktÄ su inkubatoriumi, Å«kinį pastatÄ (daržinę ir tvartÄ ), kietastoges palapines, lieptÄ ir apėjimo takÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis Žemaitės g. 1A, Trakuose, yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke gyvenamojoje ir Å«kinėje zonoje, agroparkinio Å«kio teritorijoje, kuri ribojasi su konservacinės apsaugos prioriteto teritorija – hidrografiniu draustiniu, taip pat yra Varnikų piliakalnio, archeologijos paminklo ir Trakų (Varnikų) akmens amžiaus stovyklavietės, archeologijos paminklo vizualinės apsaugos zonoje. Ginčijamu Trakų raj. savivaldybės tarybos sprendimu numatyta planuojama veikla prieÅ¡tarauja LR Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbtai Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) planavimo schemai. Detaliojo plano

organizatorius, prieš teikdamas Trakų raj. savivaldybės tarybai tvirtinti 3 ha teritorijos, iš kurios 2.5537 ha TINP planavimo

schemoje numatytas naudojimo bÅ«das (agroparkinės teritorijos) keičiamas į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai bÅ«dÄ , nesikreipė į LR Vyriausybę dėl TINP planavimo schemos dalinio pakeitimo, kaip numato LR Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. 6 d. Å io įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta nuostata, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

Pažymėjo, kad Trakų miesto bendrasis planas nėra parengtas, TINP planavimo schemoje nėra pažymėti detaliajame plane numatyti statyti statiniai. IeÅ¡kovas nurodė, kad Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duotu statybos leidimu Nr. AS1-38 statomų statinių statyba grubiai pažeidžia TINP individualųjį apsaugos reglamentÄ . Pagal TINP planavimo schemÄ istorinio parko teritorijoje gali bÅ«ti įrengta apžvalgos aikÅ¡telė, skirta stebėti atsiveriančiÄ panoramÄ , kurioje gali bÅ«ti įrengtas į žemę besiremiantis statinys, tačiau statomas 225,63 kv. m. bendro ploto dviejų aukÅ¡tų su gelžbetoniniu rÅ«siu regyklos pastatas nėra į žemę besiremiantis statinys.

Kiti statiniai taip pat neatitinka apžvalgos aikštelės apibrėžime įvardintų statinių apibūdinimo. Be to, leidimas statybai išduotas be valstybinės žemės nuomotojo sutikimo statinių statybai. Valstybinės žemės nuomos 2004 m. balandžio 30 d. sutartis Nr. 025 sudaryta nenumatant, kad joje bus statomi nauji arba rekonstruojami seni pastatai. Taigi žemės sklypas naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. VAVA 2004 m. birželio 15 d. raštu nuomininkui J.

I. bei Trakų raj. žemėtvarkos skyriui atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Žemės įstatymo 9 str. 14 dalį, pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo bÅ«dÄ ar/ir pobÅ«dį, sklypo nuomotojas turi nutraukti Å¡io sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas taip pat pranešė, kad apie galimybę sudaryti to paties sklypo nuomos sutartį su tuo pačiu subjektu bus galima spręsti LR Vyriausybei priėmus nutarimÄ dėl minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimo, tačiau Valstybinės žemės nuomos sutartis iki Å¡iol nenutraukta.

Vadovaujantis Konstitucijos 54 str. 1 d. nuostata, neteisėtų Trakų raj. savivaldybės tarybos ir Trakų raj. savivaldybės administracijos aktų panaikinimas bei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovai teismo posėdžio metu prašė taikyti ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytÄ ieÅ¡kinio senatį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo VAVA skundÄ atsakovams Trakų raj. savivaldybės administracijai ir Trakų raj. savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims VšĮ „Šėlos parkas“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. statybos leidimo Nr. AS1-38 ir Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S1-382 bei atmetė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ABTÄ® 33 str. l d. nustatytÄ terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 12 d. Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ .

VAVA ginčijo du iš trijų šiame ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras

turi rinkti papildomÄ informacijÄ , siekdamas nustatyti, ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ , terminas, per kurį prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad priimtas sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pateikti dokumentai liudija, kad prokuratÅ«ra apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. bei LVAT 2006 m. spalio 2 d. nutartis sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. vasario 14 d., kartu su VAVA atsakymu į prokuratÅ«ros raÅ¡tÄ gaudama ir pridedamus dokumentus.

Kadangi šiame ieškinyje skundžiami tie patys administraciniai teisės aktai, kaip ir minėtose nutartyse, todėl, teismo nuomone, ieškovui nereikėjo rinkti papildomų ar naujų duomenų. Ieškinys Vilniaus apygardos teisme pareikštas tik 2007 m. liepos 27 d., todėl teismas sprendė, kad buvo pažeistas protingas terminas surinkti įrodymus šiam ieškiniui ir praleistas ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Ieškovas šio termino atnaujinti neprašė. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus dėl Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo bei Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. statybos leidimo.

Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas Žemaitės g. 1A, Trakuose, yra TINP gyvenamojoje ir ūkinėje zonoje, agroparkinio ūkio teritorijoje bei konservacinėje zonoje, Galvės ežero hidrografiniame draustinyje. Šiame žemės sklype taip pat yra rekreacinė įstaiga. TINP I skyriaus 2.7. p. numatytas Galvės ežero hidrografinio draustinio naudojimas – pažintinė rekreacija, irstymasis, plaukiojimas, o IV skirsnio 1 p. įtvirtintas agroparkinių teritorijų naudojimas – ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams.

TINP taip pat numatyta gerinti pažintinės rekreacijos sÄ lygas: gausinti lankomus objektus, pritaikant lankymui kraÅ¡tovaizdžio vertybes, kurti turistinius takus, apžvalgos aikÅ¡telių informacinių ženklų ir priemonių sistemÄ , gerinti TINP lankytojų aptarnavimo įstaigų sistemÄ ir kt. Trakų raj. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-382 kaip tik ir buvo siekiama aukščiau minėtų tikslų. TINP IV skyriaus 4 d. 2 p. numatyta apriboti naujų poilsio bazių statybÄ , esamų plėtimÄ , geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezonÄ .

TINP ne uždraudė naujų poilsio bazių statybÄ , o tik apribojo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad naujų statinių statymas yra galimas, įgyvendinant TINP uždavinius. Žemės sklypo Žemaitės g. 1A, Trakuose, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, bÅ«das – infrastruktÅ«ros teritorija, pobÅ«dis – vandenvietei ir gręžiniams įrengti ir eksploatuoti. Trakų raj. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-382 planuojamos teritorijos daliai buvo numatytas kitas naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 str. 1 d. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Minėto įstatymo 6 d. reglamentuoja, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

LR Vyriausybės 2004 m. spalio

13 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų „Pagrindinių tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių“ 12 p. nurodyta, kad norint keisti tik dalies sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, Å¡i dalis turi bÅ«ti iÅ¡ sklypo atidalijama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypų padalijimas neleidžiamas, ir suformuojamas atskiras sklypas. Kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra TINP, todėl jo neleidžiama dalyti dalimis, iÅ¡skyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtas žemės sklypas gali turėti kelias tikslines žemės naudojimo paskirtis, bÅ«dus ir pobÅ«džius. Å io žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis buvo pakeisti, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, t.y. tvirtinant detaliojo plano dalinį pakeitimÄ . Specialius TINP apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo ypatumus reglamentuoja LR kultÅ«ros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Ä®V-436 patvirtintas TINP individualus apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas). Tai, kad ginčijamame statybos leidime Nr. AS1-38 numatomų statyti statinių pavadinimai neatitinka Reglamento II skyriaus

5 p. nurodytų sÄ vokų ar kituose įstatymuose vartojamų sÄ vokų, teismo nuomone, savaime negali lemti statinių neteisėtumo. Be to, ginčijamojoje valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ar įrenginiai turi bÅ«ti nugriauti nuomininko lėšomis. Tai tik patvirtina, kad statomi statiniai nėra tokie sudėtingi, ir pasibaigus žemės nuomos sutarčiai juos bus galima nugriauti nepadarant žalos kraÅ¡tovaizdžiui. IeÅ¡kovas nurodė, kad statybos leidimas iÅ¡duotas be valstybinės žemės nuomotojo sutikimo statinių statybai, tačiau nei Statybos įstatymas, nei Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 nereikalauja valstybinės žemės nuomotojo sutikimo statinių statybai. Teismo nuomone, iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. AS1-38 nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo taikytinas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Pagal Žemės įstatymo 9 str.

14 d., Valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį. Žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 1A, Trakuose, tikslinė žemės naudojimo paskirtis nepasikeitė. Žemė iÅ¡nuomota požeminių vandens telkinių eksploatavimui, taigi pakeitus dalies žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, vandens telkinių eksploatavimas ir toliau vykdomas. Be to, 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1442 „Dėl LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ nenurodyta, kada nuomininkas ir nuomotojas turi pakeisti Å¡alių sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, jog nuomininkui buvo paaiÅ¡kinta, jog nuomotojo atstovui nukrypti nuo apskrities virÅ¡ininko patvirtintos tipinės sutarties neleista, todėl valstybinės žemės nuomos sutarties turinys liko tipinis. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra numatyta, kada nuomininkas ir nuomotojas turi pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl teismas sprendė, kad tai, jog toks pakeitimas dar nėra padarytas negali bÅ«ti laikoma pagrindu pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025 prieÅ¡taraujančia įstatymams ir dėl to jÄ nutraukti.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl Trakų raj. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. S1-382 bei statybos leidimo Nr. AS-38 panaikinimo paduoti. Skaičiuoti ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytÄ 30 d. terminÄ skundui paduoti nuo 2007 m. vasario 14 d. nėra jokio pagrindo, kadangi minėtÄ dienÄ ieÅ¡kovas gavo tik VAVA skundus ir administracinių teismų nutartis dėl Å¡ių skundų, tačiau nebuvo gauti jokie skundų priedai, kurie buvo bÅ«tini prokuratÅ«rai, siekiant įsitikinti, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Prokuroras turi pats surinkti pakankamai dokumentų ir kitų įrodymų, leidžiančių jam padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas ir tik tada kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ar pareiÅ¡kimu. Gavus VAVA skundus ir teismų nutartis, 2007 m. vasario 27 d. kreiptasi į Trakų raj. savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ant pateikti J. I. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir visus dokumentus, kurių pagrindu iÅ¡duotas leidimas. Tik 2007 m. gegužės 14 d. gauta dalis praÅ¡ytų dokumentų. 2007 m. birželio 22 d. iÅ¡siųstas dar vienas pakartotinis paklausimas ir tik 2007 m. liepos 5 d. buvo gauta visa medžiaga, susijusi su statybos leidimo iÅ¡davimu. Apeliantas nurodė, kad 30 d. terminas pareiÅ¡kimui paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2007 m. liepos 5 d. Prokuroras, rinkdamas duomenis pagal asociacijos „Švari tėviÅ¡kė“ pareiÅ¡kimÄ , veikė intensyviai (be jau minėtų paklausimų, kreipėsi į TINP direkcijÄ , LR aplinkos ministerijÄ , Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM ir kt.), nedelsė ir ieÅ¡kinį teismui pateikė per protingÄ terminÄ , todėl nepraleido ABTÄ®

33 str. 1 d. numatyto termino.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žemės sklype Žemaitės g. 1A, Trakuose yra rekreacinė įstaiga ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtame žemės sklype yra galimas naujų statinių statymas. KompleksiÅ¡kai aiÅ¡kinant TINP planavimo schemos nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad rekreacinių įstaigų tinklo plėtotė siejama, visų pirma, su TINP rekreacine zona, tuo tarpu Å«kinės ir gyvenamosios zonos agroparkinėse teritorijose galima tik pažintinė rekreacija. Tuo tarpu iÅ¡ 2004 m. parengto detaliojo plano dalinio pakeitimo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad teritorijoje planuojama įkurti apžvalgos aikÅ¡telę – regyklÄ su vaikų poilsio parku, organizuojant pažintinio turizmo, poilsio ir gamtosauginio Å¡vietimo paslaugas bei atkuriant teritorijoje istorinio Trakų žvėryno simbolinę miniatiÅ«rÄ .

Planuojamoje teritorijoje projektuojami du įvažiavimai, numatomos zonos trumpalaikio vaikų poilsio parko lankytojų apgyvendinimui, statybos vieta sanitarijos ir higienos pastatų grupei, administracinių – gyvenamųjų bei blokuotų pagalbinių pastatų, skirtų žvėrelių priežiÅ«rai žiemos sÄ lygomis, ir veterinarijos punkto su inkubatoriumi blokas. Galvės ežero pakrantėje numatoma įrengti paplÅ«dimį. IÅ¡ visų Å¡ių detaliojo plano daliniu pakeitimu numatytų įrengti pastatų ir kitų statinių darytina iÅ¡vada, kad pakeitimu planuojama TINP agroparkinio Å«kio teritorijoje įrengti naujÄ poilsio (rekreacinę) įstaigÄ , kai tuo tarpu TINP planavimo schemos grafinėje dalyje Å¡ioje vietoje atvaizduotas naikinamos rekreacinės įstaigos ženklas, o rekreacines įstaigas leidžiama statyti tik TINP rekreacinės zonos rekreacinių įstaigų teritorijose (pvz.

Žemaitės g. 1). Be to, ieÅ¡kinys buvo grindžiamas TRST sprendimo prieÅ¡taravimu Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. nuostatai, draudžiančiai valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose, tačiau teismas dėl Å¡io motyvo nepasisakė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ tvirtinant detaliojo plano dalinį pakeitimÄ , siekiant pakeisti sklypo Žemaitės g. 1A naudojimo bÅ«dÄ , naudojimo pobÅ«dį bei numatyti dalyje žemės sklypo naujos rekreacinės įstaigos įrengimÄ , buvo bÅ«tina kreiptis į Vyriausybę dėl TINP planavimo schemos pakeitimo.

3. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytų argumentų, kodėl 2005 m. kovo 8 d. statybos leidimas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu. Pagal TINP planavimo schemÄ TINP teritorijoje gali bÅ«ti įrengta apžvalgos aikÅ¡telė. Reglamento II sk. 5 p. apžvalgos aikÅ¡telė (regykla) apibÅ«dinama kaip teritorija, skirta stebėti atsiveriančiÄ panoramÄ , kurioje gali bÅ«ti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Tuo tarpu ginčijamas statybos leidimas iÅ¡duotas 225,63 m² bendro ploto regyklos pastatui su rÅ«siu ir pamatais. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 4 d., į žemę besiremiantis statinys yra statinys, neturintis pamatų. Atsakovo statomas statinys nepatenka į teisės aktuose paminėtus apibrėžimus ir galėtų bÅ«ti priskirtas prie poilsio pastatų (statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003

8.13 p.). Sklype taip pat suprojektuoti 26,10 m² bendro ploto statiniai, kurių sienų medžiaga – rÄ stai, pamatai – gelžbetoniniai gręžiniai, dviÅ¡laitis stogas dengtas skiedromis. Å ie pastatai pavadinti „kietastogėmis palapinėmis“. Tokia sÄ voka jokių teisės aktų neapibrėžta. Akivaizdu, kad ginčijamu statybos leidimu leidžiama statyti poilsio namelius. Kiti suprojektuoti statiniai taip pat neatitinka Reglamento II skyriaus 5 d. iÅ¡vardintų statinių apibÅ«dinimo. Taigi statybos leidime iÅ¡vardintų statinių statyba grubiai pažeidžia TINP individualųjį apsaugos reglamentÄ . Be to, statybos leidimas naujiems statiniams negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, nes nebuvo valstybinės žemės valdytojo sutikimo. Tokio sutikimo naujų statinių statybai reikalauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) (30.7 p.).

4. Teismas neteisingai aiÅ¡kino Žemės įstatymo 9 str. 14 d. ir Taisyklių 30.8 p. Atsižvelgiant į tai, kad pakeistas didžiosios teritorijos dalies naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, negalima traktuoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyti žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nesikeitė ir sutartis toliau gali galioti, nors tik mažoji dalis žemės sklypo toliau bÅ«tų naudojama tam tikslui, kuriam buvo iÅ¡nuomotas visas 3 ha žemės sklypas. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 14 d., žemės nuomininkui pradėjus naudoti žemės sklypÄ (ar jo dalį) ne pagal sutartyje numatytus žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, valstybinės žemės nuomos sutartis privalėjo bÅ«ti nutraukta nuomotojo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko reikalavimu.

Kadangi jis iki Å¡iol sutarties nutraukimo neinicijavo, sutarties nutraukimÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , inicijavo prokuroras. Netaikytina Taisyklių 30.8 p. antra pastraipa, nes jis reglamentuoja kitokiÄ situacijÄ . Å is punktas reglamentuoja tuos atvejus, kai jau esant sudarytai valstybinės žemės, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis numatyti Nekilnojamojo turto kadastre, nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis teritorijos, kurioje yra iÅ¡nuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį Å¡iame iÅ¡nuomotame žemės sklype numatyta plėtoti veiklÄ , neatitinkančiÄ statinio, kuris yra iÅ¡nuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti Å¡is žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties.

Tokia situacija, kaip jÄ iÅ¡aiÅ¡kino teismas, iÅ¡ esmės nėra galima, kadangi, esant priimtam ir galiojančiam atitinkamos teritorijos bendrajam ar specialiajam planui, formuojant ir registruojant Nekilnojamojo turto kadastre naujÄ valstybinės žemės sklypÄ arba vėliau keičiant jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, negalima jam nustatyti pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, bÅ«do ar pobÅ«džio arba statyti jame naujų statinių, neatitinkančių bendrojo ar specialiojo plano sprendinių, ir po to, iÅ¡sinuomojus šį žemės sklypÄ , remiantis Taisyklių 30.8 p. antra pastraipa inicijuoti nuomos sutarties pakeitimÄ , kuris pagal Å¡iÄ pastraipÄ yra privalomas. 3 ha žemės sklypas J.

I. buvo iÅ¡nuomotas ne aukciono tvarka jo nuosavybės teise turimo pastato (siurblinės) eksploatavimui. Kadangi detaliojo plano daliniu pakeitimu buvo numatyta keisti didžiosios Å¡io sklypo dalies naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, tuo buvo pripažinta, kad siurblinės eksploatavimui toks didelis sklypas nereikalingas ir didžiojoje jo dalyje galima vykdyti kitÄ veiklÄ , nesusijusiÄ su požeminių vandens telkinių eksploatavimu. Konstatavus tokiÄ situacijÄ , valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta, bei turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo Žemaitės 1A, Trakuose padalijimo į du sklypus: vienÄ , skirtÄ siurblinės eksploatavimui, galėtų toliau ne aukciono tvarka nuomotis J.

I. , kitÄ sklypÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas galėtų iÅ¡nuomoti aukciono tvarka. Tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrintas valstybės interesas panaudoti jai priklausančiÄ Å¾emę racionaliai ir gaunant didžiausiÄ Ä¯manomÄ naudÄ .

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prokuroro reikalavimas nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, ir minėtÄ reikalavimÄ patenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Žemės įstatymo 9 str. 14 d. nuostatÄ . Ginčijamoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti žemės naudojimo bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, be to, Å¡i valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pakeista, nustatant nuomininko teisę keisti nuomojamo valstybinio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį. Teismo teiginys, jog ginčo žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis nepasikeitė ir pakeitus Å¡io sklypo dalies naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, vandens telkinių eksploatavimas ir toliau gali bÅ«ti vykdomas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, vertinant minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindÄ , nes, pakeitus minėto sklypo dalies naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį, valstybinės žemės nuomotojui atsirado pareiga nutraukti ginčijamÄ valstybinės žemės nuomos sutartį.

2. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, netinkamai aiÅ¡kino Taisyklių 30.8 p. nuostatas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėto punkto nuostatas, siekiant pakeisti iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, valstybinės žemės sutartis, kurioje nenumatyta tokia Å¡alių teisė, turi bÅ«ti keičiama du kartus. Pirmiausia, esant Å¡io punkto 2 pastraipoje nurodytoms sÄ lygoms, Å¡alių sutarimu turi bÅ«ti pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis, numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti iÅ¡nuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Dar kartÄ valstybinės žemės nuomos sutartis keičiama parengus detalųjį planÄ ir pakeitus iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, patikslinant Å¡ioje sutartyje nurodytus iÅ¡nuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. įraÅ¡ant pakeistÄ (naujÄ ) iÅ¡nuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, perskaičiuotÄ Å¾emės sklypo vertę ir pan. Taigi darytina iÅ¡vada, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo sutarties Å¡alims numatoma teisė keisti iÅ¡nuomoto žemės sklypo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, turi bÅ«ti padaromas prieÅ¡ rengiant iÅ¡nuomoto žemės sklypo detalųjį planÄ , kuriuo keičiama žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis. Tuo tarpu minėtose Taisyklėse nenumatytas tik terminas, per kurį, patvirtinus detalųjį planÄ bei pakeitus iÅ¡nuomoto sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turi bÅ«ti keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.

3. Minėtas Taisyklių 30.8 p. nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatant nuomininko teisę keisti iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį Å¡iame punkte numatytu atveju, gali bÅ«ti keičiama tik Å¡alių susitarimu. Teismas nepagrįstai nevertino VAVA 2004 m. birželio 15 d. raÅ¡to, kuriuo J. I. bei Trakų raj. žemėtvarkos skyrius informuojami, jog, pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, turi bÅ«ti nutraukta žemės sklypo Žemaitės 1A, Trakuose, nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ ir kuriame numatyta apie galimybę sudaryti naujÄ to paties sklypo nuomos sutartį bus sprendžiama vėliau.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai, kad nėra padarytas ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, negali bÅ«ti laikoma pagrindu pripažinti Å¡iÄ sutartį prieÅ¡taraujančia įstatymams ir dėl to jÄ nutraukti. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 9 str. 14 d., Taisyklių 38.13 p. nuostatoms. Sudarant ginčijamÄ sutartį, kuria J. I. be aukciono buvo iÅ¡nuomota žemė, buvo pažeistos Žemės įstatymo 9 str. 6 d. bei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 29.1 p. nuostatos, nes be aukciono iÅ¡nuomota tiek J. I. nuosavybės teise priklausančios siurblinės eksploatacijai reikalinga – 1 518 kv. m. žemės, tiek Å¡iam statiniui eksploatuoti nereikalinga, faktiÅ¡kai nenaudojama likusi minėto sklypo dalis –

28 482 kv. m.

5. Teismo teiginys, kad nuomininkui buvo paaiÅ¡kinta, jog nuomotojo atstovui nukrypti nuo apskrities virÅ¡ininko patvirtintos tipinės valstybinės žemės nuomos sutarties neleista, todėl valstybinės žemės nuomos sutarties turinys liko tipinis, t. y. su atsakovu sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta nuomininko ar nuomotojo teisė keisti iÅ¡nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas J. I. praÅ¡o skundo dalį dėl Trakų raj. savivaldybės tarybos sprendimo bei statybos leidimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ bei paduotÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o skundo dalį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ termino negalima laikyti protingai pateisinamu, nes ieÅ¡kiniui medžiagÄ rinkusiÄ prokurorę jis pats 2007 m. sausį informavo, kad 2006 m. spalio 12 d. yra priimta Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, palikusi galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti terminÄ skundui dėl detaliojo plano ir statybos leidimo paduoti, todėl gali pateikti visÄ susistemintÄ originaliÄ dokumentacijÄ dėl detaliojo plano ir leidimo statybai, kurios buvo paprašęs teismas.

Tačiau prokurorė atsisakė pasinaudoti dokumentų originalais, o rašė raÅ¡tus ne tik statybas kontroliuojančioms, bet ir toms institucijoms, kurios nekompetentingos vykdyti teisėtumo priežiÅ«rÄ ir neturi įgalinimų teikti kvalifikuotas iÅ¡vadas teritorijų planavimo ir statybos klausimais. Be to, pagal valstybės nustatyta tvarka patvirtintÄ teritorijos detalųjį planÄ ir iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ jau padarytos kelių milijonų Lt investicijos, kuriant rekreacinės paskirties objektÄ rekreacinės paskirties teritorijoje.

Tai, kad vieÅ¡o dokumento teisėtumas ginčijamas ne po jo priėmimo, o po jo realizavimo, rodo, jog teisėtumo kontrolė yra nenormaliai uždelsta. Pagal CK 4.105 str. už pasekmes, kurios galėtų atsirasti panaikinus statybos leidimÄ ir nutraukus žemės nuomos sutartį, statinių savininkui iÅ¡ biudžeto turėtų bÅ«ti atlyginta kelių milijonų Lt vertės žala. Taigi teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ne tik dėl to, kad ieÅ¡kovas ilgai (8 mėnesius) rinko įrodymus, kuriuos buvo galima gauti per vienÄ dienÄ , bet ir dėl to, kad jis negalėjo nežinoti, jog dar 2006 m. liepos mėnesį žiniasklaida kelis kartus bandė inicijuoti vieÅ¡Ä diskusijÄ , kodėl Šėlos parkui, kaip rekreacinei įstaigai, netaikomi tie patys sklypo užstatymo ribojimai, kaip ir namų valdai.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad, norint pakeisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, bÅ«tina kreiptis į LR Vyriausybę dėl TINP planavimo schemos pakeitimo. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog detaliuoju planu detalizuojami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentai, rengiant statinių statybos projektus.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio

1 dalies 3 punktas nurodo, kad, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti, rengiami detalieji planai. Todėl įstatymu nepagrįsti apelianto samprotavimai negali turėti neigiamos įtakos teismo sprendimo vertinimui. Nepagrįstos apelianto abejonės dėl regyklos konstrukcijos (sujungimo su žeme bÅ«do). Kol nėra ekspertų iÅ¡vadų dėl regyklos projektavimo ar statybos broko, vien teisinėmis priemonėmis nustatyti regyklos konstrukcinių trÅ«kumų nėra galimybės. Apelianto prielaidos dėl sÄ vokos „kietastogė palapinė“ nepagrįstos, nes nei vienas galiojantis reglamentas nedraudžia Å¡ios sÄ vokos vartojimo, neįrodyta, kad Å¡iuo terminu pažeistas Valstybinės kalbos įstatymas. Klausimas dėl žemės valdytojo dalyvavimo, iÅ¡duodant statybos leidimÄ , yra teisiÅ¡kai iÅ¡spręstas ir pagal galiojančius norminius aktus nėra reikalingas kita forma, negu yra atliktas, todėl teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai teisinga. Vertindamas nuomojamo sklypo paskirtį, apeliantas nurodė, kad jis iÅ¡nuomotas siurblinės eksploatavimui. Toks teiginys neatitinka tikrovės, nes sklypas iÅ¡nuomotas vandenvietės rekonstrukcijos ir apžvalgos aikÅ¡telės įrengimo tikslais pagal įsiteisėjusius Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.

Atsiliepimu į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundÄ atsakovas J. I. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisingas ir paliktinas galioti. Nurodo, kad iÅ¡sinuomotas

30 000 kv. m. žemės sklypas suformuotas 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Å io sklypo suformavimo ir įregistravimo teisėtumo klausimas iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimu ir LVAT nutartimi. Todėl apelianto argumentai ginčyti iÅ¡nuomoto sklypo vientisumÄ neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, sklypas iÅ¡nuomotas ne siurblinei aptarnauti, o esamai vandenvietei rekonstruoti ir rekreaciniam objektui, kuris yra TINP planavimo schemoje - apžvalgos aikÅ¡telei - įrengti. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl dalies sklypo nuomos, nes civilinių teisių objektu gali bÅ«ti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Galimybių iÅ¡nuomoti vienam asmeniui dalį žemės sklypo įstatymas nenumato. AiÅ¡kindamas Taisyklių

30.8 p. nuostatas, apeliantas teigia, kad, keičiant žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nuomos sutartis turi bÅ«ti keičiama du kartus. Tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ne tik žemės nuomotojo teisę inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimÄ , bet ir žemės nuomininko galimybę laiku sureaguoti į nuomotojo iniciatyvÄ , siÅ«lant nutraukti sutartį. CK 6.564 straipsnio 2 dalis nustato, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ nuomotojo reikalavimu nuomotojas privalo praneÅ¡ti raÅ¡tu prieÅ¡ du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Vertindamas tai, kad terminai inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimÄ ir Å¡ios sutarties atnaujinimÄ po žemės naudojimo paskirties, bÅ«do ir pobÅ«džio pakeitimo nei įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyti, o nuomininko iÅ¡ankstinio informavimo apie sutarties nutraukimÄ procedÅ«ra neatlikta, teismas pagrįstai atmetė reikalavimÄ nutraukti žemės nuomos sutartį. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nėra pakeista, nuomotojo parengtos žemės nuomos sutarties sÄ lygos nėra pažeidinėjamos, todėl CK numatytų pagrindų nuomos sutarčiai nutraukti nėra.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VšĮ „Šėlos parkas“ nurodo, kad skundo teiginiai nėra pagrįsti galiojančiais įstatymais, todėl skundas turi bÅ«ti atmestas, o teismo sprendimas paliktas galioti. Atsiliepimo motyvuose nurodo, jog apeliantas neneigia, kad Šėlos parkas yra viešųjų interesų tenkinimo rekreacinis objektas, jis neginčija ir detaliojo plano procedÅ«rų teisėtumo, tačiau kelia abejones dėl detaliojo plano atitikimo TINP planavimo schemai. TINP planavimo schema nestabdo civilinio gyvenimo Trakų mieste, o rekreacinę veiklÄ visokeriopai skatina, nes schema negali prieÅ¡tarauti galiojantiems įstatymams ir kitiems norminiams aktams. Naujai rengiamas TINP tvarkymo planas ir net valstybės remiamos veiklos sritys, finansuojant jas iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, kurias žymia dalimi atitinka Šėlos parke vystomos veiklos (paplÅ«dimių, prieplaukų, poilsio parkų, stovyklaviečių, higienos ir kitų statinių ar įrenginių statyba), liudija, jog tai, kas daroma Šėlos parke, visiÅ¡kai atitinka galiojančius ir naujai rengiamus norminius aktus bei vieÅ¡uosius interesus saugomose teritorijose, nes valstybė finansiÅ¡kai remia tokios turizmo infrastruktÅ«ros plėtrÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Trakų raj. savivaldybė praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginiai nėra pagrįsti galiojančiais įstatymais. Apeliantas, vertindamas teismo sprendimÄ dėl žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, įrodinėja, kad naujų statinių statybÄ Å¡iame sklype teismas nepagrįstai laiko teisėta. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis nustato, jog žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliuoju planu detalizuojami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentai, rengiant statinių statybos projektus, nustatomas ar pakeičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio

1 dalies 3 punktÄ , keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti, rengiami detalieji planai. Todėl įstatymu nepagrįsti apelianto argumentai negali turėti neigiamos įtakos teismo sprendimo vertinimui. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl statybos leidimo. Negalima vertinti vien teisinėmis priemonėmis regyklos konstrukcijų trÅ«kumų, kol nėra ekspertų iÅ¡vadų dėl regyklos projektavimo ar statybos broko. Dėl to apelianto abejonės dėl regyklos konstrukcijos nėra pagrįstos. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl sÄ vokos „kietastogė palapinė“ atitikimo statybos reglamentams, nes galiojantys statybos techniniai reglamentai nedraudžia Å¡ios sÄ vokos vartojimo. Valstybinės žemės valdytojo dalyvavimo, iÅ¡duodant statybos leidimÄ , klausimai sureguliuoti Statybos įstatymo 23 straipsnyje ir STR 1.07.01:2202 „Statybos leidimas“. Pagal Å¡iuos dokumentus, kai statyba vykdoma vienos savivaldybės ribose, apskrities virÅ¡ininko administracija nėra statybos leidimÄ iÅ¡duodanti institucija. Tačiau valstybinės žemės valdytojas dalyvauja bÅ«simų statybų kontrolėje, tikrindamas sklypo detaliojo plano sprendinius ir procedÅ«ras. Nagrinėjamu atveju VAVA sutikimÄ dėl statybų davė, pasiraÅ¡ydama teigiamÄ iÅ¡vadÄ 2004 m. lapkričio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 534. Be to, teismo sprendimas dėl praleisto senaties termino yra pagrįstas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo LR KultÅ«ros ministerija praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ tenkinti. Nurodo, kad teismo teiginys, jog prokuroras praleido ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytÄ terminÄ yra nepagrįstas. Vien VAVA skundų be priedų gavimas negali sudaryti pakankamo pagrindo iÅ¡vados dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo sudarymui. Tik po to, kai buvo gauta visa prokuroro surinkta medžiaga, t. y. nuo 2007 m. liepos 5 d., prokurorui atsirado teisinis pagrindas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad žemės sklype Žemaitės g. 1A, Trakuose yra galimos naujos statybos. Minėtas sklypas yra Å«kinėje ir gyvenamojoje zonoje (agroparkinėje teritorijoje), o ne rekreacinėje zonoje ir jame suplanuota statyti gyvenamosios paskirties ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatus, todėl pastatai turėtų atitikti TINP individualaus apsaugos reglamento 18.1-18.10 p. nustatytus reikalavimus. Minėto reglamento 18.4 p. nurodyta, kad bendras sklypo užstatymo plotas TINP teritorijoje esančiose namų valdose negali virÅ¡yti 300 kv. m. Tuo tarpu Žemaitės 1A, Trakų m., techniniame projekte pateiktais duomenimis pastatų statybos, dviejų gėlo vandens gręžinių įrengimo bei medinio liepto ir apėjimo tako bendras užstatymo plotas sklype – 1 047,84 kv. m. Pagal teritorijų planavimo įstatymo ir detaliųjų planų rengimo taisykles, detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu jų sprendiniai prieÅ¡tarauja specialiųjų planų sprendiniams ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams. Nepaisant paminėtų teisės aktų, detalusis planas buvo parengtas ir Trakų raj. savivaldybės sprendimu patvirtintas. Siekiant pakeisti sklypo Žemaitės g. 1A naudojimo bÅ«dÄ ir paskirtį, iÅ¡ pradžių turėjo bÅ«ti pakeista TINP planavimo schema, patvirtinta Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.

912. Atitinkamai Trakų raj. savivaldybės patvirtintas detalaus plano dalinis pakeitimas, kuris prieÅ¡tarauja TINP planavimo schemai, yra neteisėtas. Pagal minėto sklypo detalųjį planÄ , iÅ¡ dalies pakeitus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti, Å¡ioje teritorijoje suplanuota įkurti naujÄ rekreacinę įstaigÄ . TINP planavimo schema ar Trakų miesto bendrasis planas nenumato galimybės Å¡ioje vietoje projektuoti ir statyti naujus gyvenamuosius ar rekreacinius pastatus, iÅ¡plėsti esamas ar statyti naujas rekreacines įstaigas, įrengti turizmo ir/ar poilsio parkus bei naujus paplÅ«dimius.

Todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Net jei laikyti, kad minėto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais buvo praplėstos rekreacinės zonos šioje teritorijoje ribos, tai prieštarautų TINP planavimo schemos skyriaus „TINP rekreacinės sistemos plėtotė“ 2 p. nustatytam apribojimui statyti naujas poilsio bazes, plėsti esamas poilsio bazes. Minėtas žemės sklypas yra ūkinėje ir gyvenamojoje zonoje, o ne rekreacinėje ir jame suplanuota statyti pastatus, kurie turi atitikti TINP individualaus apsaugos reglamento reikalavimus (bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 120 kv. m.).

Techniniame projekte suprojektuotos apžvalgos aikštelės-regyklos pastato (su rūsiu) konstrukcijos įleistos į žemę. Vadovaujantis minėto reglamento 5 punktu apžvalgos aikštelėje toks pastatas negalėjo būti statomas. Techniniame projekte suprojektuoti 7 mediniai poilsio nameliai klaidingai įvardinti „kietastogėmis palapinėmis“. Akivaizdu, kad suprojektuoti ir bus statomi ne laikini statiniai (prie kurių priskiriamos palapinės), į kuriuos teisės nekilnojamojo turto registre neregistruojamos, o nesudėtingi statiniai poilsiui.

Taip pat techniniame projekte suprojektuotas dvigubai ilgesnis lieptas priėjimui prie Galvės ežero, nei numatyta detaliojo plano dalinio pakeitimo sprendiniuose. Pagal Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintų reglamentų nuostatas liepto ar tiltelio statybai reikalinga raštiška sutartis dėl vandens telkinio naudojimo statybai su to telkinio savininku (valdytoju), be to, jei vandens telkinys nesiriboja su statytojo žemės sklypu, reikalinga to žemės sklypo savininko (naudotojo) raštiškas sutikimas.

Šiuo atveju sutartis su TINP direkcija, kuri yra Galvės ežero valdytoja, nesudaryta.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti ginčijamÄ Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kuriais ginčijama sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymi, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį bei Taisyklių 30.8 punkto nuostatas.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nurodo, kad sutinka su prokuroro apeliaciniu skundu, jį palaiko ir praÅ¡o tenkinti.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo LR aplinkos ministerija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti. Atsiliepimo motyvuose teigia, kad nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, jog naujų statinių statyba yra galima, įgyvendinant TINP planavimo schemos uždavinius. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

IÅ¡ TINP schemos matyti, kad toje vietoje, kur yra atsakovo nuomojamas žemės sklypas, nėra numatyta rekreacinių įstaigų statyba. Ginčo teritorija yra priskirta agroparkinio Å«kio teritorijai, todėl norint rengti detalųjį planÄ , numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«do ar pobÅ«džio keitimÄ , turėjo atitinkamai bÅ«ti pakeista ir TINP schema. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ta aplinkybė, jog ginčijamame statybos leidime numatomų statyti statinių pavadinimai neatitinka TINP individualaus apsaugos reglamente nurodytų sÄ vokų ar kituose įstatymuose vartojamų sÄ vokų, savaime negali lemti statinių neteisėtumo.

Pagal TINP individualaus apsaugos reglamento 5 punktÄ apžvalgos aikÅ¡telė (regykla) apibrėžiama kaip teritorija, skirta stebėti atsiveriančiÄ panoramÄ , kurioje gali bÅ«ti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Apžvalgos aikÅ¡telė apibrėžiama tik kaip statinys, kuris gali bÅ«ti sudarytas iÅ¡ įrenginių, tvorų, skydų, stendų, nuorodų, informacinių ženklų, lieptų, tiltelių ir pan. Ä® šį apibrėžimÄ nepatenka statinys, t. y. pastatas su rÅ«siu, kokį ruoÅ¡iasi statyti atsakovas.

Be to, sÄ vokos „į žemę besiremiantis statinys“ negalima sutapatinti su sÄ voka „tvirtai sujungta su žeme“, nes į žemę besiremiantis statinys laikytinas tokiu statiniu, kuris neturi pamatų. Taisyklių 30.7 punktas yra speciali teisės norma, privalomai taikytina tuo atveju, kai norima vykdyti statybos darbus valstybės iÅ¡nuomotoje žemėje. Trakų raj. savivaldybės iÅ¡duotas statybos leidimas yra naikintinas, nes statybos galimybė nėra numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje, taip pat nėra valstybinės žemės nuomotojo sutikimo, be to, statybos leidime numatyti statiniai pagal savo konstrukcijas neatitinka statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų.

Vertindamas valstybinės žemės nuomos sutartį, teismas netinkamai pritaikė Taisyklių 30.8 punktÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog pakeitimas nėra padarytas, negali bÅ«ti laikoma pagrindu pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį prieÅ¡taraujančiÄ Ä¯statymams ir jÄ panaikinti. Å iuo atveju prokuroras prašė nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ne dėl to, kad ji prieÅ¡tarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams, o dėl to, kad nuomininkas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, kurios yra teisinis pagrindas reikalauti nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Žemės sklypui buvo keičiamas bÅ«das ir pobÅ«dis, nesant nei valstybinės žemės nuomos sutartyje tokios galimybės, nei jos pakeitimo, todėl pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, atsakovui nepatenkant į iÅ¡imtį, valstybinė žemės nuomos sutartis privalėjo bÅ«ti nutraukta. Specialaus įstatymo - prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta speciali informacijos analizės ir sprendimų priėmimo tvarka. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas prokurorui teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , suteikė jam teisę spręsti, ar pagal surinktus duomenis yra galimai pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti. Prokuroro pateikti dokumentai patvirtina, kad Å¡iuo atveju jis nedelsė ir nustatytu laiku kreipėsi į įvairias institucijas dėl informacijos gavimo.

Atsiliepime į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patenkinti ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus.

Atsiliepime į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundÄ LR aplinkos ministerija nurodo, kad pritaria apelianto praÅ¡ymui nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau, remiantis atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neįvertino visų byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, todėl sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo bÅ«tų ne tik nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, bet ir panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas bei statybos leidimas.

Atsiliepime į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nurodo, kad sutinka su skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Dėl ieškinio senaties termino

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iÄ nuostatÄ pirmosios instancijos teismas pritaikė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duoto statybos leidimo. Taigi, vienas iÅ¡ teisinių pagrindų, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrindė savo sprendimÄ atmesti prokuroro pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo, yra CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, kai jis pareiÅ¡kiamas pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui.

Iš tiesų, ABTĮ

33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje Å¡is terminas laikomas ieÅ¡kinio senaties terminu suinteresuotai

Å¡aliai ginčyti jos atžvilgiu priimtÄ administracinį aktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-380/2006).

IeÅ¡kovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės neginčija teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino trukmės reikalavimams dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo

pareikÅ¡ti, tačiau nesutinka su iÅ¡vada, kad jis šį terminÄ praleido. IeÅ¡kovo teigimu, jis Å¡io termino nepraleido,

nes tik 2007 m. liepos 5 d. buvo gauta visa medžiaga, susijusi su statybos leidimo išdavimu, todėl 30 dienų terminas pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2007 m. liepos 5 d. Su šiais ieškovo teiginiais nesutikti nėra pagrindo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad terminas, per kurį prokuroras gali pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad priimtas sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ - bÅ«tent nuo Å¡io momento atsiranda prokuroro teisė (o taip pat ir pareiga) pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pažeidė protingÄ terminÄ surinkti įrodymus ieÅ¡kiniui ir todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs Å¡ias aplinkybes: iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi) konstatuota, kad vienas iÅ¡ ginčo materialinio teisinio santykio dalyvių - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (toliau tekste VAVA) - praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ Å¡ioje byloje ginčijamiems administraciniams aktams nuginčyti; ieÅ¡kovas apie minėtus teismų procesinius sprendimus sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. vasario 14 d. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nereikėjo rinkti papildomų ar naujų duomenų.

Iš tiesų, byloje esantis VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. vasario 12 d. raštas Nr.(100)-11.55-24 (t. III, b.l.

12) patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties, o taip pat VAVA 2006 m. kovo 23 d. skundo, 2006 m. balandžio 13 d. patikslinto praÅ¡ymo ir 2006 m. vasario 2 d. raÅ¡to, adresuoto KultÅ«ros ministerijai, kopijos Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo gautos 2007 m. vasario 14 d. Tačiau vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovui buvo pateiktos minėtų dokumentų kopijos, negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai apie tai, kad, juos gavęs, prokuroras turėjo pakankamus duomenis iÅ¡vadai dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo padaryti ir sprendimui dėl kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priimti.

IÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties nuoraÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjo VAVA skundÄ administracinis teismas atsisakė nagrinėti, nustatęs, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ ir pagrindo atnaujinti šį terminÄ nenustatyta. Taigi, administracinis teismas bylos dėl skundžiamų administracinių aktų iÅ¡ esmės nenagrinėjo, todėl procesiniai teismų sprendimai prokurorui negalėjo suteikti pakankamai informacijos dėl Å¡ių administracinių aktų teisėtumo ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad su minėtais dokumentais (gautais su VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007 02 12 raÅ¡tu) nebuvo gauti jokie skundų priedai, kurie buvo bÅ«tini prokuratÅ«rai, siekiant įsitikinti, ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Šį teiginį patvirtina pats 2007 m. vasario 12 d. raÅ¡tas - jame jokie kiti priedai, be aukščiau paminėtų, nėra nurodyti. Taigi, siekdamas nustatyti, ar Å¡ioje byloje ginčijami administraciniai aktai - Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas statybos leidimas - neprieÅ¡tarauja įstatymui ir vieÅ¡ajam interesui, ieÅ¡kovas privalėjo atlikti tyrimÄ , kurio metu turėjo bÅ«ti surinkti visi bÅ«tini ir pakankami duomenys tokiai iÅ¡vadai padaryti, sprendimui dėl ieÅ¡kinio, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , padavimo priimti bei tokiam ieÅ¡kiniui paruoÅ¡ti ir paduoti teismui.

IÅ¡ byloje esančių susiraÅ¡inėjimo dokumentų (t. III, b.l. 12-41) matyti, kad, gavęs Å¡iuos dokumentus, ieÅ¡kovas 2007 m. vasario 27 d. ir vėlesniais raÅ¡tais kreipėsi į VAVA, Trakų savivaldybės administracijÄ , Aplinkos ministerijÄ , Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijÄ dėl duomenų, susijusių su ginčijamų administracinių aktų priėmimu, iÅ¡reikalavimo. Ginčijamo statybos leidimo ir kai kurių kitų dokumentų kopijos ieÅ¡kovui buvo pateiktos tik 2007 m. gegužės 22 d. (t.

III., b.l. 21), o dokumentai, reikalingi projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti, statinio projektas bei kiti ginčijamam statybos leidimui gauti reikalingi dokumentai - tik 2007 m. liepos 2 d. Tik gavęs visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, ieÅ¡kovas galėjo padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių aktų teisėtumo bei prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajam interesui ir priimti sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , padavimo. Taigi bÅ«tent nuo Å¡io momento ieÅ¡kovui atsirado teisė į ieÅ¡kinį ir pareiga jį pareikÅ¡ti.

Ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2007 m. liepos

25 d. (t. 1, b.l. 1). Taigi, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas per pagrįstÄ ir protingÄ

laikÄ , nepažeidžiant ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui (ieÅ¡kiniui) dėl

administracinio akto paduoti. Todėl ieÅ¡kinį dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duoto statybos leidimo CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, pagal kurį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Prokuroro pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas atmetė ne tik dėl ieÅ¡kinio senaties termino, bet ir dėl kitų motyvų, t.y. padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Tačiau su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduoto statybos leidimo

IeÅ¡kinį dėl administracinių aktų - Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duoto statybos leidimo panaikinimo prokuroras Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė, teigdamas, kad Å¡ie administraciniai aktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatai, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbtai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai bei pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemÄ , saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklÄ jose. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatÄ , valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai yra didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultÅ«riniu ir rekreaciniu požiÅ«riais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.

Saugomų teritorijų įstatymas, be kita ko, apibrėžia ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų sÄ vokÄ , pagal kuriÄ saugomų teritorijų planavimo dokumentai yra specialieji planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemÄ arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcines ir (ar) kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultÅ«ros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) iÅ¡saugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliÅ¡kumÄ , lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalis).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimÄ , fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas Å¡iame procese Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio

24 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, saugomų teritorijų ir jų zonų planai (projektai) yra specialiojo planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir 13 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, nacionaliniai parkai yra viena iÅ¡ valstybinių parkų rÅ«Å¡ių, turinčių didesnę reikÅ¡mę, saugant ir tvarkant nacionalinės svarbos gamtinį ir kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį, kurių teritorijose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieÅ¡tarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 buvo patvirtinta, o Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas). Å io dokumento bei aukščiau paminėtų įstatyminių normų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra Å¡ios valstybės saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumentas, kurio sprendiniams negali prieÅ¡tarauti detaliųjų planų sprendiniai, įskaitant draudimÄ keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, jeigu tai prieÅ¡tarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir reglamentams.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuoja ir saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos reglamentai, kurie yra valstybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys Å¡ių teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų Å¡iose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Ä®V-436 ir jis nustato specialius Å¡ios saugomos teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Taigi, statybų projektavimas ir vykdymas Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje turi atitikti Å¡io reglamento reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ioje byloje kilusiam ginčui iÅ¡spręsti yra bÅ«tina nustatyti, ar ginčijami administraciniai aktai - Trakų

rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g.

1 A detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“ ir juo patvirtinti detaliojo plano pakeitimų sprendiniai, o taip pat Å¡ių sprendinių pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas statybos leidimas neprieÅ¡tarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos nuostatoms ir sprendiniams ir Å¡ios saugomos teritorijos individualiam apsaugos reglamentui. Tik nustačius Å¡ias aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , ar minėti administraciniai aktai priimti, nepažeidžiant ieÅ¡kinyje nurodytų imperatyvių įstatymo normų bei neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i schema ne uždraudė naujų poilsio bazių statybÄ , o tik apribojo jÄ , todėl naujų statinių statymas yra galimas, įgyvendinant Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau tekste TINP) uždavinius. Tačiau su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima, nes ji priimta, tinkamai neįvertinus faktinių Å¡ios bylos aplinkybių bei Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių esmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypas, esantis Žemaitės g. 1A, Trakuose, yra Trakų istorinio nacionalinio parko gyvenamojoje ir ūkinėje zonoje, agroparkinio ūkio teritorijoje, kuri ribojasi su konservacinės apsaugos prioriteto teritorija – hidrografiniu draustiniu, o taip pat Varnikų piliakalnio, archeologijos paminklo ir Trakų (Varnikų) akmens amžiaus stovyklavietės, archeologijos paminklo vizualinės apsaugos zonoje.

Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos tekstinės dalies 3 skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV dalies „Ūkinė ir gyvenamoji zona“

1 punkte nustatyta, kad agroparkinės teritorijos tikslas - Å«kininkauti, iÅ¡saugant bei atkuriant bÅ«dingÄ TINP agrarinį kraÅ¡tovaizdį, nustatytas Å¡ios teritorijos naudojimas - ribotas Å«kinis, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieÅ¡taraujančios TINP uždaviniams. TINP planavimo schemos tekstinės dalies 4 skyriaus „TINP rekreacinės sistemos plėtotė“ 2 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ rekreacinės sistemos krypčių yra naujų poilsio bazių statybos bei esamų plėtimo apribojimas. IÅ¡ TINP planavimo schemos tekstinės dalies 6 skyriaus „Pirmaeilių detalių projektavimo darbų programa 1994-1997 metams 3 priedo „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos“ bei planavimo schemos grafinės dalies matyti, kad žemės sklype, kuriame ginčijamais administraciniais aktais numatyta naujų statinių statyba ir kuris patenka į agroparkinę teritorijÄ , esančiÄ rekreacinę įstaigÄ numatyta naikinti. Taigi Å¡ios TINP planavimo schemos sprendinių nuostatos leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žemės sklype, esančiame Trakų m. Žemaitės g. 1A, kuriame pagal ginčijamų administracinių aktų sprendinius numatyta naujų statinių statyba, minėtame specialiojo teritorijų planavimo dokumente (TINP planavimo schemoje) naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė nenumatyta, o Å¡iame sklype galima tik pažintinė rekreacija.

Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu ginčo sklype jokios rekreacinės įstaigos faktiÅ¡kai nebuvo, o buvo tik vienas statinys - atsakovui J. I. nuosavybės teise priklausantis pastatas-siurblinė, kuris ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 8-20, 42-45, 108-109, 114-115). Todėl faktas, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1A detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“ pakeisto detaliojo plano sprendiniais numatoma tokių naujų pastatų bei statinių komplekso, kaip sanitarijos ir higienos pastatų grupės, administracinių - gyvenamųjų patalpų pastato, pagalbinių pastatų, kietastogių palapinių, kitų statinių statyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklype pakeistais detaliojo plano sprendiniais numatyta naujos poilsio (rekreacinės) įstaigos statyba, todėl Å¡ie sprendiniai prieÅ¡tarauja TINP planavimo schemos, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento, sprendiniams.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose. Taigi, ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 buvo pažeista ši imperatyvi įstatymo norma, ir jau vien dėl šio pažeidimo ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas.

IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo iÅ¡dėstytų argumentų, kodėl 2005 m. kovo 8 d. statybos leidimas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu. IeÅ¡kovo teigimu, pagal TINP planavimo schemÄ TINP teritorijoje gali bÅ«ti įrengta apžvalgos aikÅ¡telė, tuo tarpu statybos leidime iÅ¡vardintų statinių statyba grubiai pažeidžia TINP individualųjį apsaugos reglamentÄ . IÅ¡ tiesų, su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais negalima nesutikti.

Kaip jau minėta Å¡iame sprendime, TINP planavimo schemoje, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumente, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kurio adresas Trakų m. Žemaitės g. 1A, naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė nenumatyta, o Å¡iame sklype galima tik pažintinė rekreacija. Pažintinei rekreacijai TINP planavimo schemos grafinėje dalyje ginčo žemės sklype yra numatyta papildoma apžvalgos aikÅ¡telė. Pagal TINP individualaus apsaugos reglamento (toliau tekste Reglamentas) II skyriaus 5 punkto nuostatas, apžvalgos aikÅ¡tele (regykla) yra laikoma teritorija, skirta stebėti atsiveriančiÄ panoramÄ , kurioje gali bÅ«ti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Apžvalgos aikÅ¡telėje gali bÅ«ti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiÅ«ronai, teleskopai), mažieji kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statiniai bei kita įranga (pėsčiųjų, dviračių takai, maÅ¡inų stovėjimo ar sustojimo aikÅ¡telės). Tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duotame statybos leidime numatytas negyvenamasis pastatas, pavadintas regykla bei apibÅ«dinamas kaip 225,63 kv. m. bendro ploto, 578 kub. m. statybinio tÅ«rio pastatas su rÅ«siu, niekaip neatitinka Reglamente numatytos apžvalgos aikÅ¡telės (regyklos) sÄ vokos, taigi tokio statinio statyba prieÅ¡tarautų TINP planavimo schemos sprendiniams. Pažymėtina, kad ir kiti ginčijame statybos leidime numatyti statiniai - statiniai, pavadinti „kietastogėmis palapinėmis“, kiti gyvenamieji ar negyvenamieji statiniai bei jų visuma neatitinka Reglamento II skyriaus 5 punkte nurodytų statinių, skirtų laikinam poilsiui bei pažintinei rekreacijai, sÄ vokos bei Reglamento 11, 18 punktuose keliamų reikalavimų, pagal kuriuos naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik TINP planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, viename žemės sklype galima statyti tik vienÄ sodybÄ , bendras sklypo užstatymo plotas negali virÅ¡yti

300 kv. m., gyvenamojo namo - 120 kv. m., o didžiausio iÅ¡ priklausinių - 96 kv. m. Numatomi pastatai pagal ginčijamuose aktuose bei projekte numatytas technines charakteristikas iÅ¡ esmės priskirtini rekreacinių pastatų, skirtų ilgalaikiam poilsiui, kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kad tokių pastatų statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, TINP planavimo schemos sprendiniuose nenumatyta, o detaliojo plano pakeitimų sprendiniai, numatę tokius statinius, pripažintini neteisėtais, tai negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir tokių statinių statybÄ numatęs ginčijamas statybos leidimas, nes jis prieÅ¡tarauja tiek TINP planavimo schemos sprendiniams, tiek ir TINP individualiam apsaugos reglamentui, ir todėl pažeidžia imperatyviÄ Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punkte nustatyta, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimÄ , ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, iÅ¡skyrus Å¡ių Taisyklių 30.3 punkte nurodytÄ atvejį. Å i norma yra speciali teisės norma, nustatanti vienÄ iÅ¡ sÄ lygų statinių statybai iÅ¡nuomotame valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdyti. Kaip pagrįstai teigia apeliantas, tokio sutikimo imperatyvumÄ patvirtina ir tame pačiame taisyklių punkte įtvirtinta nuostata dėl sutikimo nebuvimo pasekmių: nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ . Taisyklių 30.3 punktas numato terminuotos veiklos reikmėms skirtais statiniais užstatytų žemės sklypų nuomÄ , tuo tarpu ginčijamame statybos leidime numatyti statiniai nėra skirti terminuotos veiklos reikmėms, todėl Å¡iuo atveju 30.3 p. negali bÅ«ti taikomas. Žemės nuomos sutartyje,

sudarytoje 2004 m. balandžio 30 d. tarp atsakovų VAVA (nuomotojo) ir J. I. (nuomininko) (t. 1, b.l. 42-45), nuomininko teisė

iÅ¡nuomotame sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus nėra numatyta. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad VAVA sutikimas statyti ginčijamame statybos leidime numatytus statinius, nebuvo iÅ¡duotas. Taigi ginčijamas statybos leidimas statyti statinius, iÅ¡duotas nesant nuomotojo sutikimo, taip pat pažeidžia minėtÄ imperatyviÄ poįstatyminio teisės akto nuostatÄ .

Dėl reikalavimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ teminÄ nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį.

2004 m. balandžio 30 d. sudarytoje žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė iÅ¡nuomojamo žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo bÅ«das infrastruktÅ«ros teritorija, ir pobÅ«dis - vandenvietei įrengti bei eksploatuoti, t. y. bÅ«tent tokie paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis, kokie buvo nustatyti tuo metu galiojusio detaliojo plano sprendiniais ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypÄ bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 8-13, 90-91, 114). Galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį žemės nuomos sutartyje nėra nenumatyta ir duomenų apie sutarties pakeitimus, numatant galimybę keisti žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, nėra. Tai reiÅ¡kia, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais pakeitus iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį, atsakovui VAVA, kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojui, atsirado Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta pareiga nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo atmetė, nustatęs, kad, pakeitus žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį, tikslinė žemės naudojimo paskirtis nesikeitė, vandens telkinių eksploatavimas ir toliau

vykdomas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės

žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau tekste Taisyklės) nenustato, kada turi bÅ«ti pakeista nuomos sutartis. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog nuomos sutartis nėra pakeista, negali bÅ«ti pagrindas jÄ nutraukti. Tačiau su tokia teismo iÅ¡vada negalima sutikti, nes ji padaryta neteisingai iÅ¡aiÅ¡kinus bei pritaikius Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies ir Taisyklių 30.8 punkto nuostatas.

Taisyklių 30.8 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrÄ jį ar specialųjį planÄ iÅ¡nuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklÄ , neatitinkančiÄ statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip

3 metų terminui iÅ¡nuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti Å¡is žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įraÅ¡ytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti iÅ¡nuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama Å¡alių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo praÅ¡ymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti iÅ¡nuomoto žemės sklypo paskirtį, bÅ«dÄ ir

(ar) pobūdį.

Taigi, Taisyklių 30.8 punkto antroje pastraipoje įtvirtinta taisyklė reglamentuoja kitokiÄ situacijÄ , negu nagrinėjamoji. Å i taisyklė reglamentuoja tuos atvejus, kai esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis teritorijos, kurioje yra iÅ¡nuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį minėtoje teritorijoje numatyta plėtoti veiklÄ , neatitinkančiÄ statinio, kuris yra iÅ¡nuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti Å¡is žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, esant sudarytai žemės nuomos sutarčiai, teritorijos, kuriame yra ginčo sklypas, specialiojo planavimo dokumentas (TINP planavimo schema) nebuvo keičiamas, taigi jame nebuvo numatyta plėtoti veiklÄ , neatitinkančiÄ atsakovui priklausančio statinio (siurblinės) tiesioginės paskirties - pagalbinio Å«kio paskirties (b.l. 14, 109). Byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad, formuojant žemės sklypÄ , nustatyta jo paskirtis neprieÅ¡taravo TINP planavimo schemai. Taigi, veiksmai, kada esant priimtam ir galiojančiam teritorijos specialiojo planavimo dokumentui, keičiama iÅ¡sinuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, jam nustatant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį arba statant jame naujus statinius, neatitinkančius specialiojo planavimo dokumento sprendinių, ir po to Taisyklių 30.8 punkto antros pastraipos nuostatų pagrindu keičiant nuomos sutartį, nėra galimi ir prieÅ¡tarautų aukščiau minėtoms Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatoms. IÅ¡ Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies ir Taisyklių 30.7 punkto nuostatų seka iÅ¡vada, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo sutarties Å¡alims numatoma teisė keisti iÅ¡nuomoto žemės sklypo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, turi bÅ«ti atliktas prieÅ¡ rengiant iÅ¡nuomoto žemės sklypo detalųjį planÄ , kuriuo keičiama žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, ir tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo paskirties, jo naudojimo bÅ«do ar pobÅ«džio pakeitimas neprieÅ¡tarautų specialiojo ar bendrojo teritorijos planavimo dokumentui.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 30.8 punkto nuostatÄ , valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatant nuomininko teisę keisti iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį Å¡iame punkte numatytu atveju gali bÅ«ti keičiama tik Å¡alių susitarimu. IÅ¡ VAVA 2004 m. birželio 15 d. raÅ¡to (t. I, b.l. 46) matyti, kad atsakovas J. I. bei Trakų rajono žemėtvarkos skyrius buvo informuoti, jog pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, sklypo nuomotojas

sklypo nuomos sutartį turi nutraukti prieÅ¡ terminÄ . Taigi atsakovas J. I. buvo įspėtas apie bÅ«simÄ Å¾emės sklypo nuomos sutarties

nutraukimÄ , pakeitus jo naudojimo bÅ«dÄ ar pobÅ«dį.

           Atsakovo

J. I. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai apie tai, kad pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatÄ apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ nuomotojo reikalavimu nuomotojas privalo praneÅ¡ti raÅ¡tu prieÅ¡ du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pagrindu atmesti reikalavimÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Å i atsakovo nurodyta teisės norma yra bendroji žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuojanti norma. Tuo tarpu valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo specifikÄ , taigi ir tokios žemės nuomos sutarties nutraukimo specifikÄ reglamentuoja specialioji norma - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, kurio 14 dalis ir numato pagrindÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , kai keičiama nuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis. Å i norma ne tik numato nuomotojo teisę, bet ir nustato jo pareigÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Å iuo atveju nuomotojui tokios pareigos neįvykdžius, reikalavimÄ nutraukti nuomos sutartį pareiÅ¡kė prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl Å¡iuo atveju toks CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas praneÅ¡ti raÅ¡tu prieÅ¡ du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovui, nesančiam nuomotoju, netaikytinas. Pažymėtina, kad tokį reikalavimÄ VAVA, kaip nuomotojui (valstybei) atstovaujanti institucija, faktiÅ¡kai įvykdė, minėtu 2004 m. birželio 15 d. raÅ¡tu įspėdama apie bÅ«simÄ Å¾emės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ , pakeitus žemės naudojimo bÅ«dÄ ar pobÅ«dį. Nors toks įspėjimas buvo pateiktas dar ir dėl žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio pakeitimo, tačiau tai negali bÅ«ti kliÅ«timi nutraukti sutartį, nes atsakovui tokių jo veiksmų bÅ«simos pasekmės buvo žinomos, taigi minėtas įspėjimas faktiÅ¡kai atliko tokiÄ pačiÄ paskirtį, kaip ir CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatytas praneÅ¡imas.

           Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, be kita ko, nurodė, jog nuomininkui (atsakovui J.

I. ) buvo paaiÅ¡kinta, kad nuomotojo atstovui nukrypti nuo apskrities virÅ¡ininko patvirtintos tipinės valstybinės žemės nuomos sutarties neleista, todėl valstybinės žemės nuomos sutarties turinys liko tipinis. Tačiau Å¡is teiginys, kaip pagrįstai teigiama trečiojo asmens apeliaciniame skunde, nėra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Be to, tokia aplinkybė, kuria aiÅ¡kinamas sÄ lygos, numatančios galimybę pakeisti nuomojamo žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, neįtraukimo į žemės nuomos sutartį faktas, jeigu ji ir bÅ«tų pagrįstai nustatyta, Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui, o konkrečiai pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį nustatymui, reikÅ¡mės neturi, nes ji susijusi tik su žemės nuomos sutarties sudarymo aplinkybėmis. Tuo tarpu Å¡ioje byloje žemės nuomos sutartis nėra ginčijama, todėl Å¡ios sutarties ar atskirų jos nuostatų galiojimas nėra sprendžiamas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad, sudarant žemės nuomos sutartį, kuria J. I. be aukciono buvo išnuomota žemė, buvo pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 29.1 punkto nuostatos, nes be aukciono išnuomota tiek J. I. nuosavybės teise priklausančios siurblinės eksploatacijai reikalinga 1 518 kv. m. ploto, tiek šiam statiniui eksploatuoti nereikalinga, faktiškai nenaudojama likusi

minėto sklypo dalis – 28 482 kv. m. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovas J. I. savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iÅ¡sinuomotas 30

000 kv.m. žemės sklypas buvo suformuotas 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu (t. I, b.l. 8-13), o sklypo suformavimo ir įregistravimo teisėtumo klausimas išspręstas

įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (b.l. 33-39 - LVAT    2003 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta

byloje Nr. A5-1139/2003). Be to, kaip jau minėta, žemės nuomos teisėtumo klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, neturi.

Vadovaudamasi Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio senaties instituto taikymu, todėl netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos iÅ¡nagrinėjimui faktinių aplinkybių, susijusių su ginčijamų administracinių aktų priėmimu bei reikalavimu nutraukti žemės nuomos sutartį, o taip pat netinkamai aiÅ¡kino bei taikė Å¡iame sprendime aptartas teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimÄ , saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės veiklÄ jose, ir konkrečiai teisės normas, reglamentuojančias Trakų istorinio nacionalinio parko, kaip valstybės saugomos teritorijos, planavimÄ bei veiklÄ joje, bei teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas iÅ¡vadas ir bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė neteisingai.

Å ie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Å iame sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių bei motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinys dėl administracinių aktų - Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1 A detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. AS1-38 - panaikinimo bei 2004 m. balandžio 30 d. tarp atsakovų VAVA (nuomotojo) ir J.

I. (nuomininko) sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 025 nutraukimo, kaip pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, turi bÅ«ti patenkintas: minėti administraciniai aktai, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajam interesui, panaikinti, o žemės sutartis - nutraukta, nustačius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatytÄ imperatyvų valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

           Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

           Ieškinį patenkinti.

Panaikinti Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1 A, detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“.

Panaikinti Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype Žemaitės g. 1 A, Trakuose, statyti regyklÄ , administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatÄ , sanitarijos ir higienos pastatÄ A, sanitarijos ir higienos pastatÄ B, pagalbinį pastatÄ (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktÄ su inkubatoriumi, Å«kinį pastatÄ (daržinę ir tvartÄ ), kietastoges palapines - 7 vienetus, lieptÄ , apėjimo takÄ .

Nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo), ir J. I. (nuomininko)

sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, kuria nuomininkui J. I. buvo iÅ¡nuomotas 30 000 kv. m. ploto žemės sklypas,

kadastro Nr. 7977/001:67, esantis Žemaitės g. Nr. 1 A, Trakų mieste.

Priteisti iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. I. po 25,27 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Teisėjai                                                                                  Â

Alė Bukavinienė

 Danutė Milašienė

 Donatas Å ernas               Â