2020-06-03 Nr. AB-11196-3-61-3-01446-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-395-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01446-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas R. K. 2020 m. kovo 16 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas patenkinti jo skundą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. K. terminą iki 2020 m. balandžio 15 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. išaiškino teisę prašyti atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, nurodant svarbias tokio termino praleidimo priežastis ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; išaiškino, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis (pareiškėjas turėtų prašyti panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, su kuriuo nesutinka).

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 10 d. pateikė papildytą apeliacinį skundą, taip pat prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo R. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkino ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2019 m. lapkričio 21 d., pareiškėjas apeliacinį skundą dėl teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo išsiuntė 2020 m. kovo 16 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas prašymą atnaujinti temriną grindė aplinkybe, jog jam išėjus į laisvę iš Vilniaus pataisos namų, jis grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), o teismui nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ten gyvenantys asmenys apie teismo siųstą laišką su skundžiamu sprendimu nieko nepranešė. Be to, pareiškėjas sirgo, išėjęs į laisvę gydėsi, vartojo stiprius vaistus, todėl dėl gydymo ir prastos sveikatos negalėjo informuoti teismo apie naują gyvenamąją vietą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo sprendimas išsiųstas tuo adresu, kuriuo pats pareiškėjas nurodė 2019 m. gegužės 21 d. pranešime, prašydamas informuoti apie bylos eigą ir visus su byla susijusius dokumentus siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui bylos nagrinėjimo metu ar po sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo nepateikė jokios informacijos apie kitą gvyenamosios vietos adresą, todėl pareiškėjo argumentą, kad jis gyveno kitoje vietoje, o ne nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), nepripažino objektyvia ir sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas taip pat vertino kritiškai pareiškėjo argumentus, susijusius su prasta sveikata, pažymėdamas, kad net ir pasibaigus gydymui (t. y. po 2019 m. lapkričio 22 d.), jis apeliacinį skundą pateikė tik praėjus dar keturiems mėnesiams, nenurodydamas aplinkybių, sutrukdžiusių pateikti apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo aplaidus ir praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti net 116 kalendorinių dienų, todėl jo prašymo atnaujinti temriną netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas R. K. atskirajame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad jis praleido terminą dėl labai svarbių priežasčių, nes susiklostė tokios aplinkybės, kad jis grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), o ne į (duomenys neskelbtini), kur gyveno kiti asmenys pareiškėjo nurodytu adresu. Todėl jis neturėjo galinybės gauti teismo sprendimą, nes asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini), neinformavo pareiškėjo apie iš teismo gautą laišką. Nurodo, kad jis teismui buvo pateikęs ir savo el. pašto adresą, tačiau teismas neinformavo, kad yra išsiųstas teismo sprendimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis gydėsi ir apie tai yra pateikęs teismui pažymą, vartojo itin stiprius vaistus, nes jam buvo sutrikusi psichika. Be to, 2019 m. gruodžio 12 d. jis buvo sulaikytas areštinėje, buvo atliekami tardymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipnio 1 dalyje numatytą teismo sprendimo apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, kad ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, skųsdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (t. y. 2020 m. kovo 16 d.). Taigi pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą praleidęs ne tik ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje numatytą baigtinį 3 mėnesių apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo negali neribotą laiką ginčyti jo netenkinusio sprendimo, nes taip atsirastų neapibrėžtumas administraciniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei atskirajame nenurodo termino praleidimo priežasčių, kurias galima būtų pripažinti objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje numatytą baigtinį 3 mėnesių apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti savo teises, turi tai daryti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, taip pat savo teises gali įgyvendinti pasitelkdamas teisinę pagalbą nusprendžiant, kokiais teisės įrankiais jis turi galimybę pasinaudoti ir kaip jam savo teises tinkamai realizuoti nepažeidžiant įstatyme (šiuo konkrečiu atveju ABTĮ) nustatytą tvarką ir terminus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Pažymėtina, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. gegužės 15 d. pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuris šia nutartimi yra atsisakytinas priimti dėl tų pačių motyvų kartu su apeliaciniu skundu, kuris pagrįstai atsisakytas priimti skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus ir kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. K. apeliacinio skundo papildymą, pateiktą 2020 m. gegužės 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Skirgailė Žalimienė