2021-07-26 Nr. AB-15115-4-45-3-00217-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3605-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00217-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsienietei T. M. A. A., jos atstovui advokatui R. J.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams J. B., R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. A. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę T. M. A. A. (toliau – ir Užsienietė) kartu su jos nepilnamečiu vaiku D. G. F. F. (toliau – ir vaikas) VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. birželio 6 d. apie 16.45 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo ir buvo sulaikyti 9 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tarp jų buvo ir T. M. A. A. Užsienietė turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Remiantis užsienietės pirminės apklausos informacija, nustatyta, kad jos ir jos vyro kelionę organizavo vyro pusbroliai, gyvenantys Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, kad T. M. A. A. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jos tikslas yra vykti į kitą Europos valstybę – Vokietiją, ji nelinkusi bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis siekiant nustatyti jos teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

3. Pareiškėjas nurodė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio motyvų. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 14 d. rašte Nr. 10K-18495 (toliau – 2021 m. birželio 14 d. raštas) pateikė nuomonę, kurioje, be kita ko nurodoma, kad Užsienietė iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo patekti pas savo vyro pusbrolius, kurie gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas įmanomas tik Užsienietę sulaikius. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo atveju, atsižvelgus į Užsienietės dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog ji pabėgs iš Centro ir nevykdys šio teismo sprendimo.

4. Užsienietė paaiškino, kad su teikimu dėl jos sulaikymo nesutinka. Ji atvyko iš nesaugios šalies į Europą, kur yra užtikrinamos žmonių teisės. Užsienietė nesakė, jog nori vykti į Vokietiją – jai nesvarbu, kokioje Europos valstybėje būti.

5. Užsienietės atstovas paaiškino, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, asmenybė nustatyta, ji turi mažametį vaiką, todėl prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies ir paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant jai judėjimo laisvės apribojimų kartu su nepilnamečiu vaiku D. G. F. F. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 6 d. apie 16.45 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 9 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tarp jų buvo ir T. M. A. A. Užsienietė buvo sulaikyta ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. T. M. A. A. šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja. VSAT Užsieniečių registracijos centro 2021 m. birželio 15 d. sprendimu užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val.

8. Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisiniai pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė sulaikyti užsienietį šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais, esant 5 dalies 8 ir 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.

9. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio judėjimo laisvė gali būti apribota Įstatymo 112 straipsnio nustatytais atvejais.

10. Teismas konstatavo, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsienietės asmenybė nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog Užsienietė turi nepilnametį vaiką ir pabrėžė, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsniu, numatančiu alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą, atsižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose. Teismo vertinimu, Užsienietės asmens tapatybė nustatyta, duomenų, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebuvo, ji po patekimo į Lietuvos Respubliką iš karto pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas nustatė, kad užsienietė turi du nepilnamečius vaikus, todėl, nors ir egzistavo sulaikymo pagrindai, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendė, kad tikslai, numatyti Įstatyme, gali būti užtikrinti ir pasiekti netaikant sulaikymo.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog sulaikymas šiuo atveju nebus proporcinga priemonė, todėl skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

III. 13. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas. Apeliantė yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, buvo atlikta jos pirminė apklausa, kurios metu galėjo būti užduodami įvairūs klausimai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantės prieglobsčio prašymo motyvai buvo išaiškinti.

15. Remdamasi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 96 ir 99.1 punktais, Užsienietė akcentuoja, kad įstatymų leidėjas ir vykdančioji institucija prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimą sieja su faktiniu motyvų nustatymu, patikslinimu, aiškinimusi, o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimu. Lingvistiškai aiškinant galiojantį teisinį reglamentavimą, matyti, jog sąvoka „motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį“ aiškintina kaip paties užsieniečio teikiami paaiškinimai, įrodymai, pasakojimas apie priežastis, dėl kurių pats prieglobsčio prašytojas mano, kad jam suteiktinas prieglobstis. Toks teisinis reguliavimas racionalus bei pagrįstas, kadangi tik prieglobsčio prašytojo teisė ir prerogatyva nurodyti ir paaiškinti priežastis, motyvus, kodėl jis mano, kad jam prieglobstis reikalingas.

16. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino iš taikė teisės aktus, teismų praktiką aiškinant, kas laikytina siekiu išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sulaikymo pagrindą ir nepagrįstai bei neteisėtai konstatavo, kad egzistuoja apeliantės sulaikymo pagrindai.

17. Apeliaciniame skunde pastebima, kad Migracijos departamento pateikta nuomonė teismo neįpareigoja, be to, Migracijos departamentas nėra kompetentingas spręsti dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų.

18. Apeliantė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Ji yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdžiusi visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Laikytina, kad jie yra išaiškinti. Apeliantė nėra padariusi jokių pažeidimų. Taigi nesant sulaikymo pagrindų, teismas nepagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliantė paleistina iš sulaikymo, kadangi tiek sulaikymo pagrindų buvimo, tiek alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimai buvo išspręsti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nustatančius prieglobsčio prašytojų asmens, judėjimo laisvės ribojimo pagrindus.

19. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Atsiliepime Centras, pakartodamas Užsienietės atvykimo į Lietuvos Respubliką faktines aplinkybes, akcentuoja, kad apeliantės prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, kadangi ji pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis. Migracijos departamento 2021 m. birželio 14 d. rašte nurodyta, kad išklausius prieglobsčio prašymo motyvus bei atlikus jų analizę darytina pagrįsta išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, ji pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindama nuvykti į Europą, aplankyti savo vyro pusbrolių, gyvenančių Vokietijoje, kurie apmokėjo jos ir jos šeimos kelionę pervesdami pinigus agentūrai, kuri ir sutvarkė visus būtinus išvykimui dokumentus.

21. Centro nuomone, nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojos apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Lietuvos teismų praktikoje motyvai yra siejami ne su galutinio sprendimo priėmimu kaip tokiu, o su galimybe užsieniečiui pateikti motyvus, juos patikslinti, paaiškinti iki klausimo nagrinėjimo galutinės instancijos teisme, kurio sprendimas yra neskundžiamas. Prieglobsčio prašytojui yra suteikta teisė dalyvauti teismuose, teikti paaiškinimus, prašyti teismo pridėti bylai svarbius įrodymus ir pan., iki bus priimtas galutinis sprendimas.

22. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Migracijos departamento nuomonė nėra įpareigojanti, jis neturi įgaliojimų spręsti, ar yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, Centras nurodo, kad teismas yra nešališkas, tačiau Migracijos departamentas yra valdžios institucija, kuri bendravo su užsieniečiu nuo pat prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, nustatinėjo prieglobsčio motyvus, atliko tyrimą ir pan., ir pateikė pagrįstą išvadą, kuria rėmėsi Centras teikdamas teikimą pirmosios instancijos teismui ir kuria gali remtis teismas, priimdamas sprendimą. Nustatęs neteisėtai esantį užsienietį ir įžvelgęs jo sulaikymo pagrindus, Migracijos departamentas informuoja VSAT, kuri toliau sprendžia užsieniečio sulaikymo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre kartu su nepilnamečiu vaiku, netaikant jai judėjimo laisvės apribojimų – teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėjo Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies ir nusprendė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre kartu su nepilnamečiu vaiku netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

25. Nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, Užsienietė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog nėra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto teisinio pagrindo sulaikyti Užsienietę (prieglobsčio prašytoją), todėl nėra teisinio pagrindo skirti ir alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai ji yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

28. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

29. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini Užsienietės apeliacinio skundo argumentai, kad jos prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., pvz., 2021 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-575/2021).

30. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas. Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi galutinis sprendimas Užsienietės prieglobsčio procedūroje nėra priimtas. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog Užsienietė, teikdama paaiškinimus, buvo nurodžiusi, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo patekti pas savo vyro pusbrolius, kurie gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kurie organizavo jos ir jos vyro kelionę iš kilmės valstybės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra rimtas pagrindas manyti, jog Užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jos apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

31. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad Užsienietė yra atvykusi su mažamečiu vaiku (apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu Užsienietė patikslino, kad turi vieną sūnų), todėl šiuo atveju, atsižvelgus į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nenustačius aplinkybių, kurioms esant alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimas negalėtų būti svarstomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Užsienietei. Apeliacinės instancijos teismui Užsienietė nurodė, kad nori būti apgyvendinta kitoje stovykloje ar kitame būste, tačiau neturi pinigų, ji negali tinkamai rūpintis sūnumi (negauna pieno mišinio, sauskelnių), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ir nesudaro pagrindo teigti, jog paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir neatitinka geriausių vaiko interesų, pažeidžia Užsienietės teises. Užsienietės reiškiami nusiskundimai dėl, jos teigimu, netinkamo aprūpinimo tam tikrais reikmenimis, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

32. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino ir Užsieniečių registracijos centro, ir Užsienietės argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsienietės apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o T. M. A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) pilietės T. M. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ernestas Spruogis Arūnas Sutkevičius