81fd1cc0-8f80-4a63-9822-e86b028289b7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1248-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04262-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 2.6.38.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Palink“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Palink“ ieÅ¡kinį atsakovui L.

T. dėl skolos priteisimo ir atsakovo L. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB ,,Palink“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Palink“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui L. T., kuriuo prašė priteisti 665 Eur skolÄ , 21,95 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2017 m. gegužės 25 d. Å¡alys sudarė taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovei 950 Eur žalÄ , atsiradusiÄ atsakovui dirbant kasininku-pardavėju. Å alys susitarė dėl žalos iÅ¡dėstymo dalimis per Taikos sutartyje nustatytus terminus, iÅ¡skaičiuojant mokėtinÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio. Paskutinio dalinio mokėjimo diena – 2018 m. kovo 31 d. Atsakovas savo pareiÅ¡kimu nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove 2017 m. liepos 24 d.

Darbo sutarties nutraukimo dienÄ neatlyginta žalos suma sudarė 665 Eur, kuriÄ pagal Taikos sutarties nuostatas atsakovas turėjo sumokėti iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., t. y. per 1 mėnesį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas gera valia ir nustatytu terminu skolos nesutinka mokėti. Pagal Taikos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ sumokėti dienÄ . Atsakovo mokėtini delspinigiai sudaro 21,95 Eur.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. gegužės 25 d. Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį bei priteisti ieÅ¡kovės pagal Taikos sutartį atliktus iÅ¡skaitymus iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio.

4. Nurodė, jog Taikos sutartį pasirašė dėl psichologinio poveikio – atsakovui buvo grasinama atleisti iÅ¡ darbo, perduoti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstoliams, Taikos sutartis buvo pasiraÅ¡yta dar negavus tyrimo rezultatų iÅ¡ Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato dėl 2017 m. gegužės 10 d. vagystės iÅ¡ „Perlo“ kasos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka. Taigi, Taikos sutartis laikytina niekine. IeÅ¡kovė be teisinio pagrindo iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atskaitė 285 Eur. Atsakovui nebuvo taikyta jokia drausminė atsakomybė, todėl nebuvo pagrindo daryti atskaitymus iÅ¡ darbo užmokesčio. IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia tik Taikos sutartimi, nevertindama 2017 m. kovo 22 d. Å¡alių sudarytos darbo sutarties Nr. DS 8690253, kurioje nėra susitarimo atsakovui aptarnauti trečiojo asmens – „Perlo“, kasÄ .

5. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas buvo supažindintas su jo pareigas reglamentuojančiais dokumentais, įskaitant pareiginius nuostatus, Parduotuvės, grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarka. Kadangi atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinėmis vertybėmis, su juo taip pat buvo sudaryta ir materialinės atsakomybės sutartis. 2017 m. gegužės 10 d. atsakovui dėl neapdairumo palikus parduotuvėje esantį „Perlo“ kasos terminalÄ , nepažįstamas asmuo pavogė iÅ¡ Å¡ios kasos grynuosius pinigus, iÅ¡ viso 950 Eur.

Grynųjų pinigų trÅ«kumÄ kasoje patvirtina seifo ataskaita. Žalos faktas buvo nustatytas, atsakovas žalos atsiradimo fakto neginčijo ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Å¾alÄ atlyginti. Kadangi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatos nereguliavo sutartinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo dėl žalos atlyginimo taikiu bÅ«du, ieÅ¡kovė ir atsakovas 2017 m. gegužės 25 d., vadovaudamiesi civilinės teisės normomis, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 – 6.986 straipsnių nuostatomis, sudarė Taikos sutartį, kurios pagrindu atsakovas per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ Ä¯sipareigojo atlyginti ieÅ¡kovei 950 Eur dydžio žalÄ (mokant dalimis po 95 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė UAB „Palink“ ieÅ¡kinį atsakovui L. T. dėl skolos priteisimo ir tenkino atsakovo L. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Taikos sutarties pripažinimo negaliojančia: pripažino tarp UAB „Palink“ ir L. T. 2017 m. gegužės 25 d. sudarytÄ taikos sutartį negaliojančia ir priteisė iÅ¡ UAB „Palink“ atsakovo L. T. naudai pagal Å¡iÄ sutartį gautus 285 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 6.1. atsakovui iÅ¡ karto po to, kai įvyko vagystė iÅ¡ kasos, buvo pasiÅ«lyta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ ir jame nurodyti, kad jis pats atlygins visÄ Å¾alÄ .

Pasak atsakovo, parduotuvės vedėja pasakė standartinį pasiaiÅ¡kinimo tekstÄ ir pasiÅ«lė paraÅ¡yti jį, nes „taip jam pačiam bus geriau“. Nėra duomenų, kad atsakovui bÅ«tų paaiÅ¡kinta galima tolimesnė ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra, galimybė mažinti iÅ¡ieÅ¡kotinos žalos dydį, jo teisės, nors tokiÄ pareigÄ darbdavys turėjo (bendra sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo pareiga, iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 4 straipsnio 4 dalis, naujojo DK 24 straipsnis). Atsakovas buvo jaunas (tik sulaukęs 18 metų), įgijęs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tai buvo jo pirmas darbas, vagystė iÅ¡ kasos buvo įvykdyta ir Taikos sutartis pasiraÅ¡yta nesibaigus bandomajam laikotarpiui.

Akivaizdu, kad Å¡alys buvo nelygiavertėje padėtyje ir atsakovas, norėdamas iÅ¡vengti didesnių nemalonumų, siekė sutarimo su darbdaviu. Vertinant Taikos sutarties turinį, akivaizdu, kad atsakovas prisiėmė visÄ atsakomybę ir rizikÄ dėl atsiradusios žalos, nors žala buvo padaryta dėl kito asmens nusikaltimo; 6.2. pagal bendrÄ principÄ už darbo organizavimÄ yra atsakingas darbdavys, jis turi prisiimti veiklos organizavimo rizikÄ . Darbuotojų klaidos darbo procese traktuotinos kaip suprantamas dalykas, todėl bÅ«tų nelogiÅ¡ka reikÅ¡ti turtines pretenzijas darbuotojui dėl padarytos klaidos.

Darbuotojo atžvilgiu tai bÅ«tų socialiai nepateisinama rizika. Å iuo atveju ieÅ¡kovės lokaliniame teisės akte – Parduotuvės, grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkos 1.2 punkte, nurodyta, kad „parduotuvės vadovas yra atsakingas ir organizuoja materialinių vertybių apsaugÄ ir <...> savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis Å¡ia tvarka, organizuoja parduotuvės apsaugÄ â€œ. Nors ieÅ¡kovė remiasi aplinkybe, kad darbuotojas buvo apmokytas, nėra objektyvių duomenų, kad apmokymai realiai bÅ«tų vykę.

Taip pat nėra duomenų, ar administracija instruktavo kasininkus apie dažniausiai pasitaikančius būdus, kaip pinigai grobiami iš kasos (vien iš prie šios bylos prijungtos baudžiamosios bylos matyti 12 epizodų, kai panašiomis aplinkybėmis nusikaltimu buvo nusitaikyta į kasoje ar šalia kasos esančias vertybes); 6.3. sudarydamas Taikos sutartį, atsakovas prisiėmė pareigas, kurios yra didesnės už tas, kurios jam tektų net tuo atveju, jeigu po darbo ginčo nagrinėjimo būtų priimtas jam nepalankus sprendimas.

DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 225 straipsnyje buvo numatyta maksimali 20 procentų iÅ¡skaita iÅ¡ darbo užmokesčio. AnalogiÅ¡ka 20 proc. riba taikoma ir vykdomajame procese (CPK 736 straipsnis) bei po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK (150 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atsakovui taikyta 95 Eur iÅ¡skaita iÅ¡ 380 Eur darbo užmokesčio virÅ¡ijo Å¡iÄ sumÄ . Taigi atmestini ieÅ¡kovės argumentai, kad pasiraÅ¡yta Taikos sutartimi tarp Å¡alių buvo pasiektas tam tikras kompromisas. Toks sutarties turinys neatitiko Taikos sutarties tikslo – abipusių nuolaidų bÅ«du iÅ¡vengti galimo ginčo (CK 6.983 straipsnis), nes nuolaidų iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo.

Taikos sutartimi buvo suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas darbdaviui, o darbuotojas atsidÅ«rė nepalankioje padėtyje; 6.4. darbdavio atstovo veiksmai nurodant atsakovui pasiraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ ir prisiimti pareigÄ atlyginti visÄ Å¾alÄ , nes „taip bus jam geriau“, vertintini kaip ekonominis spaudimas, dėl kurio atsakovas negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios. Taip pat įvertinus atsakovo amžių, iÅ¡silavinimÄ , patirtį, laikytina, kad jis klydo dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, nes manė, kad jis vienas yra atsakingas už visÄ darbdavio patirtÄ Å¾alÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad sandoris laikytinas negaliojančiu CK 1.90, 1.91 ir 6.228 straipsniuose nurodytais pagrindais. Sandoris (Taikos sutartis) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 straipsnis). Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieÅ¡kovė turi grÄ Å¾inti atsakovui iÅ¡skaitytas sumas (285 Eur) (CK 1.90 straipsnio 2 dalis, 1.91 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis); 6.5. pripažinus Taikos sutartį negaliojančia, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priteisti skolÄ pagal Taikos sutartį.

IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl materialinės atsakomybės taikymo ar žalos atlyginimo. DK 157 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Ginčams dėl teisės įstatymas nustato privalomÄ ikiteisminio nagrinėjimo stadijÄ darbo ginčų komisijoje (DK 216, 220 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. IeÅ¡kovė UAB ,,Palink“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kovės UAB „Palink“ ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovo L.

T. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. teismas Taikos sutarties pasiraÅ¡ymui nepagrįstai taikė suklydimo institutÄ , kadangi sudarant ginčijamÄ Taikos sutartį atsakovui buvo žinomos, aiÅ¡kios ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės, t. y. darbuotojo netinkamas pareigų vykdymas ir kito asmens įvykdytos vagystės faktas. Atsakovas taip pat buvo supažindintas su teisinėmis pasekmėmis neatlyginus žalos dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo, kai buvo informuotas apie galimÄ darbo teisinį ginÄÄ dėl netinkamo pareigų vykdymo, tačiau toks informavimas buvo traktuotas kaip spaudimas sudaryti Taikos sutartį.

Aplinkybės, jog iniciatyvÄ sudaryti Taikos sutartį parodė ir teisines pasekmes aiÅ¡kino darbdavys, o taikaus susitarimo pasiraÅ¡ymas įvyko vėliau, tik rodo, kad Å¡alys galėjo apmÄ styti ir įvertinti tokio pasiÅ«lymo realias galimybes ir turėjo protingus terminus tokiam susitarimui pasiekti; 7.2. teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas priklauso nuo ieÅ¡kovės, yra ekonomiÅ¡kai silpnas, neinformuotas, nepatyręs, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties. Byloje nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, kad atsakovas buvo darbo santykiuose, kas nėra pagrindas laikyti Taikos sutarties sudarymÄ neteisėtu.

Taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo bei DK nuostatoms, nes nėra draudžiama tarp darbuotojo ir darbdavio kilusį žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡spręsti taikiu tarpusavio susitarimu. Vien dėl to, kad Taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienaÅ¡aliÅ¡kai jos atsisakyti negalima. Jeigu viena iÅ¡ Taikos sutarties Å¡alių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita Å¡alis, siekianti, kad sutartis bÅ«tų vykdoma, gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčo teisenos tvarka dėl Taikos sutartį nevykdančios Å¡alies įpareigojimo Å¡iÄ sutartį įvykdyti (CPK 424 straipsnio 1 dalis, 431 straipsnio 1 dalis); 7.3. teismas neįvertino 2018 m. spalio 9 d. papildomai teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos pateikė parduotuvės vadovė A.

K.. Papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad atsakovas buvo apmokomas dirbti, jo darbÄ prižiÅ«rėjo ir teikė praktinius patarimus patyrusios parduotuvės darbuotojos: kasininkė-pardavėja R. S. ir A. B., taip pat, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o parduotuvės vadovė aiÅ¡kiai matė, kad atsakovas be priežiÅ«ros paliko atidarytÄ kasÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga rinkos dalyve, ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad darbuotojai žinotų savo pareigas bei bÅ«tų supažindinti su vidaus teisės aktais, tame tarpe ir parduotuvės grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarka; 7.4.

Pareiginių nuostatų 1.5.10 punktas įpareigoja darbuotojÄ susipažinti su visais bendrovės vidaus teisės aktais (įsakymais, nurodymais, tvarkomis ir kt.), lokaliniais aktais, informacija ir reikalavimais, kurie pateikiami susipažinti pasiraÅ¡ytinai, paskelbiami bendrovės Intranete (vidiniame bendrovės tinkle). Atsakovas, pagal Pareiginių nuostatų 4.1 punktÄ turėdamas pareigÄ susipažinti su visais vidaus teisės aktais, tame tarpe ir su Parduotuvės grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarka, buvo tinkamai informuotas, kad kasininkas materialiai atsako už jam perduotas pinigų sumas bei darbo kasoje metu iÅ¡ klientų gautas pinigų sumas (4.18 punktas).

Å ios tvarkos 4.23 punktas taip pat numato galimybę darbuotojui gera valia padengti trÅ«kstamÄ sumÄ , todėl neabejotina, kad atsakovas, supratęs savo netinkamÄ darbo funkcijų atlikimÄ , sutiko gera valia atlyginti trÅ«kstamÄ sumÄ , aiÅ¡kiai pripažinęs savo aplaidų darbo funkcijų vykdymÄ . Atsakovo kompetencijos ir atsakomybės ribas nustato jo Pareiginių nuostatų 2.2.26 punktas, numatantis, kad kasininkui-pardavėjui vykdant darbo funkcijas kasos aparatu, draudžiama palikti be priežiÅ«ros darbo vietÄ .

Atsakovui dėl aplaidumo palikus kasos aparatÄ be priežiÅ«ros, dėl ko buvo įvykdyta vagystė, taikytinas Pareiginių nuostatų 4.3 punktas, kuris nustato, kad kasininkas-pardavėjas visiÅ¡kai atsako už funkcijų ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose, kituose teisės aktuose, o taip pat bendrovės darbo tvarkos taisyklėse, Å¡iuose nuostatuose, kasininko-pardavėjo darbo sutartyje, bendrovės valdymo organų sprendimuose ir kituose bendrovės lokaliniuose teisės aktuose, vidaus teisės aktuose, netinkamÄ vykdymÄ , už padarytas klaidas, aplaidumÄ , kompetencijos virÅ¡ijimÄ , bendrovei padarytÄ Å¾alÄ bei kitus nusižengimus; 7.5. vien faktas, jog yra nustatytas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, iÅ¡ kurio priteistas žalos dydis, dar nereiÅ¡kia, kad, patenkinus darbdavio ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauta taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui, darbdavys nepagrįstai praturtėtų.

Darbuotojas, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginęs darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis) į nusikaltimÄ padariusį asmenį ir jam regreso tvarka gali bÅ«ti priteisiama atlygintos žalos suma iÅ¡ nuteistojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-120/2006). Nuteistasis nėra atlyginęs ieÅ¡kovei padarytos žalos, todėl atsakovas turi visas galimybes reikÅ¡ti nuteistajam regresinį reikalavimÄ dėl darbdaviui Taikos sutarties pagrindu sumokėtų lėšų priteisimo.

Net ir esant dviem teisiniams aktams (Taikos sutarčiai bei apkaltinamajam nuosprendžiui) dėl žalos atlyginimo priteisimo, bendra ieškovės išieškotina suma negalės viršyti faktiškai patirtos žalos dydžio (950 Eur).

8. Atsakovas L. T. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Å¡alys 2017 m. kovo 22 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS8690253, taigi atsakovas su darbdaviu buvo ne civiliniuose, o darbo teisiniuose santykiuose. Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali bÅ«ti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieÅ¡tarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 straipsnio 2 dalis).

Taikos sutarčiai panaikinti pakanka, kad ji iÅ¡ vis negalėjo bÅ«ti sudaryta – ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti Taikos sutartį buvo atmestas (civilinė byla Nr.e2SP-53558-996/2017); 8.2. DK 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžtoje darbo sutarties sÄ vokoje nustatyta, kad tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant darbo funkcijÄ kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui; 8.3.

Taikos sutartyje, Å¡alių sudarytoje 2017 m. gegužės 25 d., nurodyta, kad atsakovas aptarnavo „Perlo“ kasÄ , t. y. ieÅ¡kovės pavedimu vykdė trečiojo asmens funkcijÄ , su kuriuo atsakovas nebuvo darbo santykiuose. Byloje nėra duomenų dėl trečiojo asmens pavedimo ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog 2017 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovė UAB „Palink“ ir atsakovas L. T. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. DS8690253 (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas priimtas dirbti kasininko-pardavėjo pareigose, nustatant trijų mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui. Pagal Darbo sutarties 3 punktÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti atsakovui 380,00 Eur dydžio mėnesinį atlygį (e. b. l. 49-51). 2017 m. gegužės 10 d. atsakovui dirbant kasoje įvyko vagystė – trečiasis asmuo paprašė pakeisti pinigus smulkesnėmis kupiÅ«romis ir, atsakovui nusisukus nuo kasos, pagrobė grynuosius pinigus iÅ¡ kasos bei skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės. 2017 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria Å¡alys susitarė, kad atsakovas yra kaltas dėl ieÅ¡kovės patirtos materialinės žalos, taip pat, kad 950 Eur žala bus padengta iÅ¡ atsakovo algos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaitant po 95 Eur (e. b. l. 18-20). 2017 m. liepos 18 d. priimtas įsakymas Nr. 869/135-P atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį jo paties praÅ¡ymu nuo 2017 m. liepos 24 d. (e. b. l. 22).

Ieškovė nurodė, jog per 2017 m. gegužės-liepos mėnesius iš atsakovo atlyginimo pagal Taikos sutartį buvo išskaičiuota 285 Eur suma.

11. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį, taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkertÄ keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali bÅ«ti sudaryta tiek kreipiantis į teismÄ dėl kilusio teisminio ginčo iÅ¡sprendimo, tiek nesikreipiant.

12. Nagrinėjamu atveju Taikos sutartis teismo patvirtinta nebuvo. Taikos sutarties 7 punkte numatyta, jog Taikos sutartis įgyja priverstinai vykdytino dokumento galiÄ nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2017 m. gruodžio 28 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl Taikos sutarties patvirtinimo. Teismas praÅ¡ymÄ patvirtinti Taikos sutartį atmetė (civilinė byla Nr. e2SP-53558-996/2017).

13. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). Å ie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ).

Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. Šalių valios sutapimas.

14. Kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

15. IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus.

16. Taikos sutarties preambulėje nurodyta, jog „Darbuotojas pripažįsta, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 869, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Praduotuvė), kurioje Darbuotojas eina kasininko- pardavėjo pareigas pagal 2017 m. kovo 22 d. darbo sutartį Nr. DS8690253, su visais papildymais ir pakeitimais, 2017 m. gegužės 10 d. 22:03 val. kasininkui-pardavėjui L. T. dėl neapdairumo palikus Parduotuvės Perlo kasos Nr. 97 atidarytÄ stalčių, tuo pasinaudojo nepažįstamas asmuo ir iÅ¡ atidarytos kasos Nr. 97 stalčiaus pavogė grynuosius pinigus, ko pasekoje bendrovei buvo padaryta 950 Eur žala (2017 m. gegužės 10 d.

Parduotuvės kasos Nr. 97 ataskaita, 2017 m. gegužės 22 d. kasininko-pardavėjo L. T. paaiÅ¡kinimas). Darbuotojas pripažįsta ir sutinka, kad jis yra materialiai atsakingas už Parduotuvę ir joje esančias materialines vertybes, Darbuotojas pripažino, kad 2017 m. gegužės 10 d. 22:03 val. padarė darbo pareigų pažeidimus, nesuderinamus su vykdomomis darbo funkcijomis ir neužtikrino tinkamos Bendrovės grynųjų pinigų apsaugos, dėl kurių ,,Palink” patyrė 950 Eur (devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinę žalÄ (2017 m. gegužės 22 d. kasininko- pardavėjo L.

T. paaiÅ¡kinimas). Darbuotojas pripažįsta ir sutinka, kad 950 Eur (devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinę žalÄ ,,Palink” patyrė dėl jo kaltės, t. y. dėl netinkamo Darbuotojo kaip Parduotuvės kasininko-pardavėjo pareigų vykdymo. <...> Darbuotojas pareiÅ¡kia norintis atlyginti ,,Palink” padarytÄ turtinę žalÄ , t. y. 950 Eur <…>“.

17. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 straipsnio 1 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių sudarytÄ sutartį pripažino negaliojančia konstatavęs, jog Taikos sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo bei dėl ekonominio spaudimo. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino esmines bylos aplinkybes. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, jog sudarant Taikos sutartį atsakovui buvo žinomos, aiÅ¡kios ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės, tai yra darbuotojo netinkamas pareigų vykdymas ir kito asmens įvykdytos vagystės faktas, o pagrindų pripažinti, jog sutartis sudaryta suklydus ar grasinimo įtakoje nėra.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo praktikoje nurodoma, jog CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios:

1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas;

2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis;

3) suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vertinant, ar buvo suklysta taikytinas protingumo kriterijus, vertinant ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

20. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių.

21. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui iÅ¡ karto po to, kai buvo įvykdyta vagystė iÅ¡ kasos, buvo pasiÅ«lyta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ ir jame nurodyti, kad visÄ dėl trečiojo asmens ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ atsakovas atlygins pats, parduotuvės vadovei nurodžius, jog ,,taip bus jam geriau“. Å ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovas suvokė ginčo pobÅ«dį ir Taikos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų mastÄ . Nėra duomenų, jog atsakovui bÅ«tų paaiÅ¡kinta tolimesnė darbo ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra, galimybė mažinti iÅ¡ieÅ¡komos žalos dydį, jo, kaip darbuotojo, teisės susiklosčiusioje situacijoje.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs (CK 1.90 straipsnis), o darbdavio atstovo veiksmai, nurodant atsakovui pasiraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ ir prisiimti atlyginti visÄ Å¾alÄ , nes ,,taip jam bus geriau”, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintini kaip ekonominis spaudimas (CK 1.91 straipsnis), dėl kurio atsakovas negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios.

22. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnį, tai yra jog atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Taikos sutartį, kuria įsipareigojo darbdaviui atlyginti dėl trečiojo asmens vagystės padarytÄ Å¾alÄ , buvo jauno amžiaus (sulaukęs vos 18 metų), įgijęs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tai buvo jo pirmas darbas, vagystė iÅ¡ kasos įvykdyta ir Taikos sutartis pasiraÅ¡yta dar nesibaigus atsakovo bandomajam laikotarpiui.

IeÅ¡kovė Å¡uo atveju buvo stipresnė derybų Å¡alis, turinti didžiulę patirtį ir nepalyginamai didesnius resursus, galimybes bei įtakÄ . Taikos sutarties Å¡alys sutarties sÄ lygų ir formuluočių nederino tarpusavyje, atsakovui buvo pateikta pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės parengta Taikos sutartis, kurios sÄ lygų pakeitimo jis niekaip negalėjo įtakoti. Visa tai kelia abejonių, kad Taikos sutartis sudaryta abipusių nuolaidų ir derybų bÅ«du siekiant iÅ¡spręsti kilsiantį ginÄÄ (CK 6.983 straipsnis), taip pat, kad tikroji atsakovo valia buvo bÅ«tent tokiÄ Taikos sutartį sudaryti.

23. Ä®gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbo santykių subjektai turi laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. DK 157 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka ir tokiems ginčams įstatymas nustato privalomÄ ikiteisminio nagrinėjimo stadijÄ darbo ginčo komisijoje (DK 216, 220 straipsniai), nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Å¡ia tvarka nesinaudojo, o nedelsiant po vagystės nurodė ieÅ¡kovui raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ bei iniciavo Taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ su atsakovu. Akivaizdu, kad Å¡alys buvo nelygiavertėje padėtyje. .

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju įrodyta, jog Taikos sutartis yra sudaryta darbuotojui (atsakovui) labai nepalankiomis sÄ lygomis, t. y. tokiomis, kokiomis esant kitas rÅ«pestingas asmuo nebÅ«tų sutikęs sudaryti taikos sutarties. Konkrečiu atveju Taikos sutarties 2 punktu darbuotojas įsipareigojo ir sutiko atlyginti 950 Eur dydžio žalÄ iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nurodytais terminais: 95 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 95 Eur ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 31 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d.; 95 Eur ne vėliau nei iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 31 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 28 d.; 95 Eur ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d.

Taikos sutarties 3 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu su darbuotoju sudaryta Darbo sutartis bus nutraukta anksčiau negu darbuotojas atlygins visÄ Taikos sutartyje nurodytÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ , ,,Palink” Taikos sutarties 2 punkte numatytÄ pinigų sumÄ ar likusiÄ jos dalį, kurios darbuotojas nesumokėjo nustatytu terminu, Darbo sutarties nutraukimo dienÄ iÅ¡skaičiuos iÅ¡ bet kokių darbuotojui, ryÅ¡ium su darbo santykiais, privalomų atlikti mokėjimų. Tuo atveju, kai nutraukus Darbo sutartį, darbuotojas yra nesumokėjęs visos / dalies Taikos sutarties 2 punkte nurodytos sumos, nesumokėtÄ pinigų sumÄ , darbuotojas įsipareigoja pervesti į ,,Palink” atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Darbo sutarties nutraukimo dienos.

25. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 225 straipsnyje buvo numatyta maksimali 20 procentų iÅ¡skaita iÅ¡ darbo užmokesčio. AnalogiÅ¡ka 20 procentų riba taikoma ir vykdomajame procese (CPK 736 straipsnis) bei po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK (150 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, jog atsakovui taikyta 95 Eur iÅ¡skaita nuo sulygto 380 Eur darbo užmokesčio virÅ¡ijo Å¡iÄ sumÄ , kas nėra suderinama su aukščiau minėtais sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, kurių privalo laikytis darbdavys.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo atsakomybę įrodinėja atsakovo pareiginiuose nuostatuose, taip pat Parduotuvės, grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkoje numatytų kasininko-pardavėjo įsipareigojimų netinkamu vykdymu (e. b. l. 80-88, 90-98).

27. Å iame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

28. Å alių sudarytos Darbo sutarties 10.6 punkte numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja pasiraÅ¡ytinai susipažinti su įmonės vadovo įsakymais, susijusiais su darbuotojo pareigomis, atliekamu darbu, ir nustatančiais darbo tvarkÄ Ä¯monėje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad darbuotojas buvo apmokytas, tai yra, kad apmokymai realiai įvyko. Taip pat nėra duomenų, ar administracija instruktavo kasininkus apie dažniausiai pasitaikančius pinigų vagystės iÅ¡ kasos bÅ«dus (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje esantis 2018 m. spalio 9 d. parduotuvės vadovės raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (e. b. l. 105), kuriame nurodyta, jog atsakovas buvo apmokytas, pats savaime tokių aplinkybių neįrodo. 2017 m. balandžio 22 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas pasirašė PriedÄ prie kovo 22 d. darbo sutarties Nr. DS8690253, kurio 5 punktu Å¡alys susitarė pakeisti Darbo sutarties 7.1 punktÄ , jį iÅ¡dėstant sekančiai: „7.1 Darbuotojas yra materialiai atsakingas už jam Darbdavio perduotÄ turtÄ (įskaitant dokumentus, pinigines lėšas, įrangÄ ir pan.).

Darbuotojas įsipareigoja atlyginti Darbdaviui žalÄ už Å¡io turto praradimÄ ar sugadinimÄ , jei tai įvyko dėl Darbuotojo kaltės. Su Darbuotoju gali bÅ«ti sudaroma atskira materialinės atsakomybės sutartis pagal pareigybę.“ (e. b. l. 52-53). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių, kurios yra pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo pagal DK (nesinaudojo DK įtvirtinta tvarka darbo ginčams dėl teisės). Bet kuriuo atveju atsakovo kaltė dėl įvykusios vagystės nebuvo nustatinėjama ir teigti, jog aplinkybė, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Taikos sutartį, kuria sutiko atlyginti trečiojo asmens padarytÄ Å¾alÄ , patvirtino pareigų, numatytų atsakovo pareigybės apraÅ¡yme, netinkamÄ vykdymÄ , Å¡iuo atveju nebÅ«tų teisinga.

Be to, ieÅ¡kovės pateiktoje Grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkoje be kita ko numatyta ir parduotuvės vadovo pareiga ir atsakomybė organizuoti materialinių vertybių bei parduotuvės apsaugÄ .

29. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pinigus iš kasos pavogusiam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2246-1058/2017 (nuosprendis įsiteisėjęs). Šioje byloje patenkintas ir ieškovės civilinis ieškinys, taip pat ir dalyje dėl 950 Eur žalos atlyginimo, ir 2017 m. spalio 25 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliantė nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

31. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos ir apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 50 Eur dydžio iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (e. b. l. 143). Atmetus apeliacinį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Palink” (juridinio asmens kodas 110193723) 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovo L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėja RÅ«ta Burdulienė