2022-05-25 Nr. AB-13726-3-61-3-01006-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2581-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01006-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. H. A.-L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. H. A.-L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. M. H. A.-L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 22S63308 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde teigė, kad Migracijos departamentui nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už aktyvią žurnalistinę veiklą ir dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Teigė, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų, tačiau pareiškėjo išvykimo priežasčių nebuvo galima laikyti ekonominėmis.

3. Pareiškėjo nuomone, 2021 metų Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) ataskaita, kuria rėmėsi Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, joje informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nebuvo pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį, nesudarius galimybės pačiam savanoriškai išvykti. Teigė, kad sprendimas dėl išsiuntimo nepagrįstas objektyviais įrodymais. Taip pat nurodė, kad vien tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negalėjo būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, nes jį persekiojo ginkluotų grupuočių nariai. Pasak pareiškėjo, jis buvo persekiojamas dėl kelių priežasčių: dalyvavimo protestuose, (duomenys neskelbtini) valdžios kritikos (tiek dirbant žurnalistu, tiek aktoriumi), dėl veiklos nevyriausybinėje organizacijoje, kuri padėjo nuo ISIL bėgantiems ar nukentėjusiems žmonėms ir dėl noro atsiversti į (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamento teigimu, mažai tikėtina, kad eilinis protestų dalyvis susidurtų su persekiojimu dėl dalyvavimo demonstracijose. Su padidinta rizika susiduria demonstracijų organizatoriai, žurnalistai, žinomi valdžiai oponuojantys asmenys. Atlikęs tyrimą Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėjo istorija apie darbą žurnalistu tikėtina buvo pramanyta, jis bandė sufalsifikuoti įrodymus, kad užsiima aktyvia politikų kritika socialiniuose tinkluose, todėl jis neatitinka padidintą riziką galinčio patirti protestuotojo profilio.

Pareiškėjo pasakojimas apie norą pakeisti religiją, Migracijos departamento nuomone, buvo abstraktus, paremtas bendromis žiniomis. Pareiškėjas teigė, kad tos pačios milicijos grasino jam ir dėl tikėjimo, tačiau neįvardino, iš kur jos galėjo sužinoti apie jo norą tapti (duomenys neskelbtini)u. Remiantis kilmės valstybės informacija, dažniausiai konvertitai į (duomenys neskelbtini) susilaukia grasinimų iš savo šeimos ar genties, o ne iš valdžios struktūrų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pasakojimui apie norą pakeisti religiją trūko detalumo, jis negebėjo papasakoti, kodėl būtent (duomenys neskelbtini) jį privertė pakeisti tikėjimą ir jo pasakojimas nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija, Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmių dėl jo tikėjimo.

Atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus (pasakojimas buvo padrikas, nebuvo įvardintos įvykių detalės, pasakojimas nesuderinamas su kilmės valstybės informacija) bei tai, kad pareiškėjas sąmoningai bandė pateikti klaidinančią informaciją apie tariamai aktyvią politikų kritiką socialiniuose tinkluose, labai tikėtina, kad jo istorija yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jam tariamai kilusios grėsmės realumą.

Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nebuvo įvykdyta, padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį pareiškėjui.

Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Įvertinus nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), vertino kritiškai.

7. Migracijos departamento teigimu, nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Migracijos departamento vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

8. Atsakovas pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neįpareigojo Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamento Sprendime išdėstyta išsami, iš įvairių patikimų šaltinių (pvz., ESPA, žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) surinkta kilmės valstybės informacija apie saugumo padėtį šioje valstybėje. Surinkta informacija nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, nepagrįsti ir nesudarė pagrindo panaikinti Sprendimą.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 Dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą vadovautis. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje susiję, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Departamentas pažymėjo, kad jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Sprendime išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudarė pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas nurodė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Šiame kontekste Migracijos departamentas pažymėjo, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Teigė, kad šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs, kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, – šios aplinkybes taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas panaikino Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2vmetams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, likusios pareiškėjo skundo dalies netenkino.

12. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei ESPA gairėmis.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

13.2. Apklausoje, vykusioje 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes jį persekiojo ginkluotos grupuotės-milicijos. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad nuo 2014 m. studijavo aktorystę, o šalia aktorystės jo antrasis darbas buvo žurnalistika. Taip pat prieglobsčio prašytojas užsiėmė humanitarine veikla, nuo 2014 m iki 2017 m., kai (duomenys neskelbtini) vyko karai su ISIS, prieglobsčio prašytojas padėjo nuo ISIS bėgantiems žmonėms. Dirbdamas žurnalistu prieglobsčio prašytojas darė trumpametražius filmus, kuriuose pasisakė apie milicijas. Pasak prieglobsčio prašytojo, jis darbus publikavo savo Youtube kanale. Dėl savo veiklos prieglobsčio prašytojas yra ne kartą sulaukęs grasinimų. Vieną kartą asmuo iš politinės partijos atėjo į prieglobsčio prašytojo parduotuvę ir jam pagrasino – padėjo ant stalo kulką ir pasakė, kad pareiškėjo gyvybė kainuoja vieną kulką. Grasinantis asmuo buvo iš (duomenys neskelbtini) milicijos. Dalyvaudamas protestuose prieglobsčio prašytojas matė, kaip jo draugai taip pat susilaukė grasinimų. Dėl minėtų problemų kuriam laikui buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), bet ir ten jo ieškojo. Dar 2014 m. prasidėjo pastovus prieglobsčio prašytojo gyvenamosios vietos keitimas. Papildomų problemų prieglobsčio prašytojas teigė susilaukęs dėl savo požiūrio į religiją, nes jam nepatinka (duomenys neskelbtini) požiūris į religiją, jam patinka gyventi laisvai. Prieglobsčio prašytojas taip pat susilaukė grasinimų dėl to, kad norėjo pakeisti religiją į (duomenys neskelbtini), kalbėjo, kad (duomenys neskelbtini) religija kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Grasinimų susilaukė iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl politinių pažiūrų jam grasino jo klanas, nes klano vadovo sūnus taip pat priklausė (duomenys neskelbtini). Apklausos eigoje prieglobsčio prašytojas pasitaisė ir pasakė, kad savo trumpametražių filmų į Youtube neįkėlė.

13.3. 2022 m. sausio 19 d. buvo atlikta papildoma prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausos metu užsienietis teigė, kad dirbo televizijos kanale (duomenys neskelbtini), studijavo menus, dirbo socialinėje organizacijoje, kuri teikė pagalbą pabėgėliams nuo ISIS. Organizacijoje pradirbo nuo 2014 m. pabaigos iki 2021 m., o paskutiniuosius dvejus metus dėl saugumo klausimų persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Dirbdamas socialinėje organizacijoje prieglobsčio prašytojas važinėdavo tarp miestų ir įrašinėdavo demonstracijas, vieną kartą demonstracijų metu buvo sužeistas netoli kirkšnies.

Užsienietis taip pat priklausė žurnalistų, intelektualų ir akademikų organizacijai. Dirbdamas šioje organizacijoje jis dalino maistą, rūbus, padėjo statytis žmonėms palapines, buvo Raudonojo Kryžiaus partneris. Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodė, kad per pirmąją apklausą buvo visko gerai neapgalvojęs, todėl papasakojo ne viską. Per pirmąją apklausą jis nenurodė, kad tris kartus jį bandė išprievartauti. Pirmasis bandymas buvo toks, kad kažkas susisiekė su juo per Facebook paskyrą ir pasakė, kad nori susitikti dėl demonstracijų koordinavimo.

Tuomet atvažiavo kažkokie žmonės, įsisodino jį į automobilį, nusivežė į kažkokią laukymę ir išprievartavo. Buvo dar du bandymai išprievartauti, trečiąjį kartą jie turėjo ginklus. Prieglobsčio prašytojas mano, kad su juo buvo taip pasielgta dėl to, kad jis rėmė demonstrantus, pasisakė už revoliuciją, tiekdavo demonstrantams maistą. Vėliau prieglobsčio prašytojas teigė, kad jį buvo bandoma pagrobti tris kartus, o būtent trečiasis kartas buvo tas, kada jį išprievartavo, tai nutiko maždaug prieš 1–2 metus. Apie šį įvykį šeimai jis nieko nesakė, bet kreipėsi į policiją.

Policija nebandė jo apginti ir liepė kreiptis į savo gentį. Į šeimą prieglobsčio prašytojas nesikreipė, nes šeimos lyderis dirba su (duomenys neskelbtini) grupe. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad yra politinių ir socialinių klausimų žurnalistas, kartais atlikdavo apklausas, bet dažniausiai įrašinėdavo įvairius politinius įvykius. Dėl prieglobsčio prašytojo veiklos problemų susilaukė ir jo šeimos nariai, todėl liepė pasirinkti tarp šeimos ir politinės veiklos, tačiau prieglobsčio prašytojas pasirinko būti atskirtas nuo šeimos.

Politine kritika prieglobsčio prašytojas užsiėmė ir vaidindamas spektakliuose. Pasirodymuose būdavo kritikuojami politikai, kai kuriems iš šių pasirodymų scenarijų kurdavo pats prieglobsčio prašytojas. Kartą viena partija prašė jo sukurti scenarijų, kuriame jie būtų teigiamai pavaizduoti, bet prieglobsčio prašytojas atsisakė, todėl sulaukė grasinimų. Grasinimu pradėjo gauti nuo 2015 m., o nuo 2019 m. pradėjo gauti dar rimtesnius grasinimus. Nuo 2019 m. pradėjo dalyvauti demonstracijose.

13.4. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad pasirodžius ISIS jis tik norėjo pakeisti religiją, bet jos nepakeitė. Teigė daug apie (duomenys neskelbtini) nežinantis, bet žino, kad (duomenys neskelbtini) gyveno sunkiomis sąlygomis, kad (duomenys neskelbtini) yra taiki religija, vyrauja meilė ir atleidimas, žmonės yra taikūs ir ramūs. Šie (duomenys neskelbtini) bruožai yra priešingi (duomenys neskelbtini), kuris pasižymi dideliu karų skaičiumi, kraujo praliejimu, žudymu. (duomenys neskelbtini), pasak prieglobsčio prašytojo, suteikiama daugiau laisvės, o musulmonams dažnai daug kas yra draudžiama, jie prisidengia religija tam, kad žudytų. Dėl to, kad norėjo pasikeisti religiją, prieglobsčio prašytojas persikėlė į (duomenys neskelbtini), ten tetos namuose išgyveno daugiau nei vienerius metus. Į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs nelegaliai su kontrabandininku, bet vėliau grasintojai jį surado ir jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, buvo beveik iki 2016 m., vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini), kur užsiiminėjo taikių demonstracijų koordinavimu, o 2019 m. buvo pagrobtas. Pirmas bandymas pagrobti buvo 2018 m., o trečiasis 2019 m., tuomet prieglobsčio prašytojas buvo išprievartautas. Tuo metu keitė savo gyvenamą vietą, vienu metu gyveno (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 31 d. atsikraustė į (duomenys neskelbtini) pas dėdę, kai ten įsikūrė, prieglobsčio prašytojas atidarė savo parduotuvę. Bet parduotuvėje pradėjo gauti grasinimus iš asmens (duomenys neskelbtini). Jis atėjo į parduotuvę, metė į pareiškėją kulką ir pasakė, kad tiek kainuoja jo gyvybė. Pagrindinė priežastis, kodėl prieglobsčio prašytojui buvo grasinama yra ta, kad jis padėjo žmonėms, kai juos buvo užpuolę ISIS, bandymas pakeisti religiją, aktorystė ir scenarijų rašymas, kad kritikavo vyriausybę ir buvo socialinis aktyvistas. Paskutiniai grasinimai vyko 2021 m. balandžio-birželio mėnesiais. Prieglobsčio prašytojui grasino (duomenys neskelbtini).

13.5. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trims) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tokias išvadas Migracijos departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą jo kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų kontekste buvo vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

14. Teismas įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

15. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negalėjo būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kaip buvo matyti iš pareiškėjo pasakojimų, šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, jog jį persekiojo ginkluotų grupuočių nariai.

Pasak užsieniečio, jis buvo persekiojamas dėl kelių priežasčių: dalyvavimo protestuose, (duomenys neskelbtini) valdžios kritikos (tiek dirbant žurnalistu, tiek aktoriumi), dėl veiklos nevyriausybinėje organizacijoje, kuri padėjo nuo ISIS bėgantiems ar nukentėjusiems žmonėms ir dėl noro atsiversti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėjo, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. dalyvavo demonstracijose prieš vyriausybę, prieglobsčio prašytojas atsiuntė jo dalyvavimą pagrindžiančių nuotraukų ir vaizdo įrašų. Visgi, teismo vertinimu, užsienietis nebuvo nuoseklus pasakodamas apie savo veiklą demonstracijose, vienoje pasakojimo dalyje jis minėjo, kad koordinavo protestus, kitoje, kad juos filmuodavo kaip žurnalistas, tačiau konkrečių savo funkcijų nenurodė, nepateikė jokių protestų organizavimo, koordinavimo veiklos įrodymų.

Nors prieglobsčio prašytojas siuntė vaizdo medžiagą, kurioje jis filmuoja protestus, ši medžiaga yra akivaizdžiai asmeninio naudojimo (ne žurnalistinio), pavyzdžiui, viename iš minėtų įrašų prieglobsčio prašytojas rūko ir filmuoja save demonstracijų fone. Įrašuose prieglobsčio prašytojas neatrodė nei kaip aktyvus protestų dalyvis, nei kaip žurnalistas, verčiau situaciją iš šalies stebintis asmuo. Prieglobsčio prašytojas nepapasakojo detalių apie jo menamą protestų koordinavimą, paklaustas apie protestuotojų valdžiai iškeltus reikalavimus atsakė labai abstrakčiai.

Kadangi prieglobsčio prašytojas teigė, kad viešai kalbėjo apie milicijų daromus nusikaltimus ir dirbo žurnalistu, jis buvo Migracijos departamento paprašytas parodyti savo straipsnius arba reportažus, tačiau jis negalėjo to padaryti. Viskas, ką atsiuntė prieglobsčio prašytojas, buvo iš jo Facebook paskyros rašyti įrašai, kuriuose buvo matomi ir trumpai pakomentuojami protestų vaizdai. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo rasta medžiagos, kuri galėtų patvirtinti prieglobsčio prašytojo pasakojimą, jog jis dirbo žurnalistu, teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat jokios papildomos informacijos šiuo aspektu nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas apie jo žurnalistinę veiklą atsakinėjo taip pat abstrakčiai, teigė, kad publikacijos buvo apie politiką, sprendimus, Irano įtaką, prieš korupciją. Paklaustas apie demonstracijų, kuriose jis dalyvavo tikslus, iš esmės pakartojo tą patį. Į klausimą apie demonstracijų organizatorius, vėlgi atsakė abstrakčiai, kad nebuvo vieno, dalyvavo jauni žmonės. Jokių konkrečių pavadinimų, aplinkybių nenurodė.

16. Prieglobsčio prašytojas apklausos metu minėjo, kad įrašus iš protestų keldavo į savo Facebook ir Youtube profilius ir būtent šiose platformose po įrašais susilaukė grasinimų iš dviejų žmonių, kurių Facebook profilio nuotraukas jis atsiuntė Migracijos departamentui. Migracijos departamentui patikrinus asmens Youtube profilį 2022 m. sausio 26 d. jame buvo rasti tik prieglobsčio prašytojo filmuoti TikTok vaizdo įrašai ir spektaklių, kuriuose galimai vaidina užsienietis, įrašai (šie įrašai buvo įkelti prieglobsčio prašytojui būnant Lietuvoje). Kadangi prieglobsčio prašytojo buvo paprašyta elektroniniu paštu atsiųsti nuorodas į jo Facebook bei Youtube paskyras, 2022 m. sausio 27 d. užsienietis atsiuntė nuorodas Migracijos departamentui. Migracijos departamentui patikrinus užsieniečio Youtube paskyrą dar kartą, paaiškėjo, kad ji tą pačią dieną buvo papildyta keliais politiniais vaizdo įrašais.

17. Teismas atsižvelgęs į tai, kad prieš tai prieglobsčio prašytojo profilis buvo skirtas TikTok ir spektaklių vaizdo įrašams, o paprašius nuorodos į profilį jis buvo papildytas politinio pobūdžio medžiaga, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad tikėtina, jog politinio turinio medžiaga prieš tai profilyje nebuvo skelbiama ir buvo patalpinta tik norint pateikti savo pasakojimo įrodymus. Kaip nustatė Migracijos departamentas, įrašai buvo įkelti jau prieglobsčio prašytojui būnant Lietuvoje, po jais nebuvo rasta grasinančių komentarų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad prieglobsčio prašytojo siųsti Facebook profiliai, iš kurių jam neva buvo grasinama, buvo sukurti prieš pat užsieniečiui atvykstant į Lietuvą (užsienietis iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 28 d.).

18. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes bei tai, kad į teismo posėdžio metu pareiškėjui užduotus klausimus atsakinėjo abstrakčiais (bendro pobūdžio) teiginiais, konkretesnių savo pasakojimo detalių nepateikė, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo netikslus, prieštaringas bei abstraktus pasakojimas iš esmės nepagrindė individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) buvo grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą Migracijos departamentas pagrįstai nustatė patikimumo trūkumus, todėl pareiškėjo pasakojimas apie tariamą jo persekiojimą vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos bei pabėgėlio statuso suteikimo poreikį.

19. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausų metu, tiek teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti papildomi argumentai, taip pat Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę neleido identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų ir tikslų nužudyti, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė apie tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Pareiškėjas nei apklausų metu, nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių papildomų aplinkybių (nei tos, kurios buvo vertinamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo). Nors pareiškėjas nurodė, kad kelis kartus buvo pagrobtas ir patyrė seksualinę prievartą, jokių šių faktų įrodymų nepateikė, pasakojimas buvo nenuoseklus, neaiškios ir seksualinės prievartos priežastys, asmenys, kurie už tai atsakingi, todėl pareiškėjo pasakojimas ir šiuo aspektu kelia abejonių.

Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pasak prieglobsčio prašytojo jis pastoviai keitė savo gyvenamą vietą, gyveno (duomenys neskelbtini). Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (ESPA) pateikiama informacija, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos.

Remiantis ESPA išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl reikia individualių priežasčių, norint parodyti, kad civilį sugrąžinus į kilmės teritoriją, jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. Be to, ESPA teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. (duomenys neskelbtini) nėra gubernijų, kuriose beatodairiško smurto lygis pasiektų tokį aukštą lygį, kad būtų įrodyta, jog civilį sugrąžinus į atitinkamą regioną, tik dėl jo buvimo to regiono teritorijoje jam egzistuotų reali grėsmė patirti rimtą žalą.

Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad 2021 metų ataskaita, kuria rėmėsi Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, yra tik rekomendacinio pobūdžio, o joje informacija pasenusi, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 Dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą vadovautis. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie tarpusavyje susiję, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

22. Teismas šiuo atveju nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nebuvo pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

23. Teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga. Šiuo atveju adekvačiu laikytas Tvarkos 44.3.1 papunktyje nustatytas 2 metų draudimo laikotarpis. Todėl Sprendimas pakeistas, uždraudžiant pareiškėjui 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką.

24. Teismas darė išvadą, kad išskyrus konstatuotą per ilgą terminą, draudžiantį pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, ir laikotarpį, kuriam nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, išskyrus keistinas jo dalis, laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nebuvo pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Iš esmės nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nebuvo pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, taigi iš esmės pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose, jis gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Be to, pareiškėjui dėl atsisakymo išpažinti (duomenys neskelbtini) iš savo šeimos pusės gresia patirti garbės nusikaltimą, kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis ar net mirtimi.

29. Pareiškėjas tvirtina, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, padėjo protestuotojams, viešino informaciją apie protestus ir karinių grupuočių susidorojimus su protestuotojais. Padidintos rizikos grupei pareiškėjas priskirtinas ir dėl persekiojimo religiniu pagrindu. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

30. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kurioje apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

31. Pareiškėjo vertinimu, jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Pareiškėjas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų pareiškėjas nenurodo.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

37. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

38. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63308 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės šalį. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

41. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

43. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

44. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio (pabėgėlio statuso ar laikinos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios bei buvo aptartos pirmosios instancijos teismo.

45. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

46. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, būtinybę suteikti prieglobstį siejo su aktyvia žurnalistine veikla, dalyvavimu demonstracijose ir pagalba protestuotojams, ketinimu pakeisti religiją į (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 2, 13.2, 13.3 p.). Tačiau nuoseklių ir išsamių aplinkybių, patvirtinančių persekiojimą, prievartą ir kylančią grėsmę, pareiškėjas nenurodė. Jo teikiami paaiškinimai buvo bendro pobūdžio, nenuoseklūs arba prieštaringi, neišsamūs (žr. nutarties 15, 20 p.). Kaip teisingai sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas apklausos metu minėjo, kad nufilmuotus vaizdo įrašus iš protestų keldavo į savo Facebook ir Youtube profilius ir būtent šiose platformose po įrašais susilaukė grasinimų iš dviejų žmonių, kurių Facebook profilio nuotraukas jis atsiuntė Migracijos departamentui, tačiau patikrinus asmens Youtube profilį 2022 m. sausio 26 d. jame buvo rasti tik prieglobsčio prašytojo filmuoti TikTok vaizdo įrašai ir spektaklių, kuriuose galimai vaidina užsienietis, įrašai, įkelti prieglobsčio prašytojui būnant jau Lietuvoje. Paprašius pareiškėjo elektroniniu paštu atsiųsti nuorodas į jo Facebook bei Youtube paskyras, 2022 m. sausio 27 d. užsienietis atsiuntė nuorodas Migracijos departamentui, tačiau nustatyta, kad Youtube paskyra tik tą pačią dieną buvo papildyta keliais politiniais vaizdo įrašais. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu medžiagos, kuri galėtų patvirtinti prieglobsčio prašytojo pasakojimą, jog jis dirbo žurnalistu nerasta. Pareiškėjo filmuota medžiaga apie protestus yra akivaizdžiai asmeninio, o ne žurnalistinio pobūdžio (pavyzdžiui, viename iš minėtų įrašų prieglobsčio prašytojas rūko ir filmuoja save demonstracijų fone). Jokios konkretesnės informacijos apie žurnalistinį darbą pareiškėjas nenurodė ir paaiškinime pirmosios instancijos teismui. Išvada, jog politinio turinio medžiaga prieš tai užsieniečio profilyje nebuvo skelbiama ir buvo patalpinta tik norint pateikti savo pasakojimo įrodymus, nes įrašai buvo įkelti pareiškėjui jau būnant Lietuvoje, po jais nebuvo rasta grasinančių komentarų, visiškai pagrįsta. Prieglobsčio prašytojo siųsti Facebook profiliai, iš kurių jam neva buvo grasinama, buvo sukurti prieš pat jam atvykstant į Lietuvą (užsienietis iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 28 d.).

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo netikslus, prieštaringas bei abstraktus pasakojimas iš esmės nepagrindė individualaus persekiojimo grėsmės, o pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) buvo grindžiama tik jo paties subjektyviomis prielaidomis. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą Migracijos departamentas pagrįstai nustatė patikimumo trūkumus, todėl pareiškėjo pasakojimas apie tariamą jo persekiojimą nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos bei pabėgėlio statuso suteikimo poreikį. Tokio pobūdžio pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto, todėl užsieniečio nurodomais pagrindais prieglobsčio prašymas negalėjo būti tenkinamas.

48. Sutiktina, kad ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą vadovautis. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie tarpusavyje susiję, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

49. Patikrinusi bylą faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatspindi realios rizikos, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Taip pat nėra ir kitų aplinkybių, lemiančių prieglobsčio prašymo tenkinimą.

50. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, o, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas.

52. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei dėl persekiojimo religiniu pagrindu, kadangi jokių duomenų, kad jis būtų pakeitęs religiją ir dėl to persekiojamas, byloje nėra.

53. Dėl pakeisto Departamento Sprendimo bei Komisijos sprendimo dalių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisako, nes savarankiškų argumentų dėl to nebuvo pateikta.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. H. A.-L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas