2023-01-04 Nr. AB-586-3-61-3-04872-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-23-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04872-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. spalio 21 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija, ir Ginčų komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-204 „Dėl A. Č. skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“ (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi Tarnybos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, kad inicijuojamo ginčo atveju pareiškėjas Tarnyba skundžia Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo Ginčų komisija patenkino A. Č. skundą bei įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. SS-2473 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“ – A. Č. išduoti kortelę.

Teismas nurodė, kad pagal Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (toliau – ir Nuostatai), Ginčų komisija yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Nuostatų 1 p.). Komisijos paskirtis – nagrinėti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Nuostatų 2 p.).

Pagal Ginčų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, 2 punktą ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėja Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Tarnyba iš esmės prašo panaikinti savo įstaigos priimtą sprendimą, taigi, byloje tokiu atveju pareiškėjas ir atsakovas yra tas pats viešojo administravimo subjektas. Nagrinėjamu atveju susiklostė neleistina situacija, kai pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracinį ginčą iš esmės kelia pats su savimi, todėl teismas sprendė, kad aptarta situacija sukelia akivaizdų interesų konfliktą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį bei preliminariai įvertinęs kilusį ginčą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priėjo prie išvados, kad esant pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai, o tuo pačiu nesant vienai iš ginčo bylos šalių, nėra galimybės teismo procesui vykti. Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tarnyba atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nurodytas teismo precedento taikymas yra netinkamas, nes faktinis pagrindas yra skirtingas. Šiuo atveju Tarnyba tiesiogiai neginčija savo anksčiau priimto sprendimo, bet ginčija Ginčų komisijos sprendimą. Tarnyba ir Komisija yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta priimti viešojo administravimo sprendimus, numatytus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, o to paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus ir ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kitaip tariant, Komisija yra kvaziteismas. Tarnybai ubi ius – ibi remedium (suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė), tai yra teisė skųsti Komisijos sprendimus. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad de lege ferenda (pagal būsimus įstatymus) Komisija bus panaikinta, Komisijos nagrinėtinas bylas perduodant nagrinėti Lietuvos vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (kitam kvaziteismui, kurio sprendimus Tarnyba turės teisę skųsti teismui).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Tarnybos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo turinį bei preliminariai įvertinęs kilusį ginčą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priėjo prie išvados, kad esant pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai, o tuo pačiu nesant vienai iš ginčo bylos šalių, nėra galimybės teismo procesui vykti, todėl Tarnybos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Tarnyba atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju Tarnyba tiesiogiai neginčija savo anksčiau priimto sprendimo, bet ginčija Ginčų komisijos sprendimą. Tarnyba ir Komisija yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Tarnyba skundžia Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo Ginčų komisija patenkino A. Č. (Ginčų komisijos sprendime įvardytas kaip pareiškėjas) skundą bei įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. SS-2473 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“. Tarnyba, nesutikdama su priimtu Ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Ginčų komisijos sprendimą.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (23 str. 2 d.). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Tais atvejais, kai per šiame įstatyme nustatytą terminą Komisija sprendimo nepriima, Tarnybos priimtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba siekė, kad būtų panaikintas Ginčų komisijos (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) sprendimas. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-762-520/2022 ir kt.).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, aptartus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas ir atsakovas yra tas pats viešojo administravimo subjektas, ir, kad, esant pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai, o tuo pačiu nesant vienai iš ginčo bylos šalių, nėra galimybės teismo procesui vykti. Tai, kad Tarnyba gali skųsti Ginčų komisijos sprendimą, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1002-502/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti Tarnybos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi Tarnybos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir Tarnybos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė