81fa4d8f-c077-46f7-b331-eb4e5b2fdf94 · Marijampolės apylinkės teismas

?N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-12-714/2021 Proceso numeris 2-19-3-00701-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.1.7; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.2.5; (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Jurbarkas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų teisėja JÅ«ratė LukÅ¡ienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. D. S., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovei S. T., atsakovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

D. S. ieÅ¡kinį atsakovei S. T. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos pakeitimo, tretysis asmuo Z. S., ir pagal atsakovės S. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. D. S. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Z. S.. Teismas n u s t a t ė: teisme 2018 m. liepos 10 d. buvo iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės M. D. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei S. T., tretysis asmuo Z. S., dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovės S. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M.

D. S., tretysis asmuo Z. S., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinys paliktas nenagrinėtas. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2019 m. kovo 27 d. buvo gautas apeliacinis skundas dėl 2019 m. vasario 25 d. sprendimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1072-587/2019 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimas panaikintas, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teisme Å¡alys tikslino savo reikalavimus. IeÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 9 d. patikslino ieÅ¡kinį ir prašė nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame S. T. skirti naudotis 1111 kv. m. (plane pažymėti plotai B1 (767 kv. m.), B2 (129 kv. m.), B3 (215 kv. m.)), M. D. S. ir Z. S. skirti naudotis 1108 kv. m. (plane pažymėti plotai A1 (99 kv. m.), A2 (1009 kv. m.)), bendram naudojimuisi S. T., M.

D. S., Z. S. skirti 144 kv. m. (plane pažymėtas plotas C), taip pat praÅ¡o priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė M. D. S. nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-55-714/2013 dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal planÄ , kuriuo S. T. skirta naudotis 1150 kv. m., M. D. S. kartu su Z. S. 687 kv. m., Z. S. kartu su M. D. S. 283 kv. m., bendram naudojimui skirta 306 kv. m.

IeÅ¡kovė nutarė prie patalpos 2-8 (7,95 kv. m.) statyti verandÄ , tai buvo pastebėta esminė klaida, nes patalpa yra ant S. T. priskirto naudotis žemės sklypo. Pagal teismo patvirtintÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovė net neturi galimybės prieiti prie minėtos patalpos iÅ¡ namo iÅ¡orės. Ginčo neiÅ¡sprendus taikiai, buvo kreiptasi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, procesas buvo atnaujintas, bet Å¡alių praÅ¡ymai buvo atmesti ir nurodyta kreiptis į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu. Teikiant ieÅ¡kinį buvo siÅ«lomas 2300 kv. m.

žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, tačiau atlikus matavimus plotas padidėjo iki 2363 kv. m. IeÅ¡kovė galėtų tinkamai naudotis jai priklausiančia pastato dalimi, tik teismui pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Atsakovė S. T. 2021 m. gegužės 10 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jame praÅ¡o priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, bus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nebegalima patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, tarp ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio yra tarpusavio ryÅ¡ys ir juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ .

Atsakovė praÅ¡o nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtÄ pasiÅ«lymÄ dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv. m., kuriame atsakovei S. T. priskirti naudotis 772 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „A“, 207 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „B“, 129 kv. m.

žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „C“. Ieškovei M. D. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. paskirti naudotis 1008 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „D“, 99 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „E“. Atsakovei S. T., ieškovei M. D. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. priskirti bendrai naudotis 140 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „F“, 8 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „G“.

Taip pat atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad bylos Å¡alių tarpusavio konfliktai tęsiasi jau daugiau nei 10 metų. Å iuos nesutarimus Å¡alys stengėsi spręsti derybų, susitarimo bÅ«du, į juos buvo priverstos įsikiÅ¡ti tiek teisėsaugos institucijos, tiek (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas, tačiau situacijai nesikeičiant, 2011 metais buvo kreiptasi į teismÄ . 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė pasiÅ«lymÄ dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau ieÅ¡kovė ir Z.

S. jo atsisakė. Tad ginčo Žemės sklypo naudojimas yra itin aktualus ir nuolatinius nesutarimus keliantis klausimas, kurį ir šiuo metu šalys siekia iš esmės išspręsti. Atsakovei priklauso 1/2 ginčo žemės sklypo. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso likusi 1/2 žemės sklypo dalis. Šiuo metu nėra galimybės atidalinti žemės sklypo iš bendros dalinės nuosavybės dėl ieškovei priklausančio statinio žemės sklypo dalyje, kuri yra prie atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies.

Vykstant mediacijos procesui, siekiant racionalaus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ji siÅ«lė ieÅ¡kovei nupirkti jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , Å«kio pastatÄ . Tai įgyvendinus, bÅ«tų atsiradus galimybė ne tik nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, tačiau galimai bÅ«tų atsiradusi galimybė nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du nekilnojamojo turto objektus. Atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei atlyginti iÅ¡laidas už naujo įvažiavimo į namų valdÄ Ä¯rengimÄ .

Nepaisant to, jog dalyvaujant mediacijoje ieÅ¡kovė su tokiu pasiÅ«lymu sutiko, vėliau ji atsisakė sudaryti taikos sutartį siÅ«lomomis sÄ lygomis. Antras bandymas taikiai susitarti buvo 2020 m. gruodžio mėnesį, rengiant naujÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ . Buvo kviesta ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė susitarti takiai. Å iuo metu galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, kadangi sklypas paskirstytas neracionaliai, nustatyta bendro naudojimo dalis yra įsiterpusi tarp atsakovei priklausančių sklypo dalių ir nusitęsusi iki pat atsakovės gyvenamojo namo sienos ir įėjimo į jį.

Kad ir yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji nesumažina konfliktuojančių Å¡alių kontakto, nesukuria jokio atskirumo, neatlieka konfliktų prevencijos. Pagal ieÅ¡kovės naujai parengtÄ naudojimo tvarkos planÄ , Å¡alių santykiai ir toliau iÅ¡liktų įtempti ir konfliktiÅ¡ki, be to susidarytų sÄ lygos naujų teisminių ginčų kilimui. Atsakovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos nustatymas yra kompromisinis visų proceso Å¡alių atžvilgiu, jis atitinka Å¡alių interesus bei sudaro galimybę tinkamai naudotis joms priklausančiomis idealinėmis sklypo dalimis.

Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės siÅ«lomÄ planÄ , Å¡alims nuosavybės teise priklausantys statiniai stovėtų jų naudojimui priskirtose žemės sklypo dalyse, tad nebÅ«tų reikalo nustatyti servitutų tam, kad bÅ«tų galima pasiekti nuosavybės teise priklausančius statinius ir juos naudoti pagal paskirtį. Taip pat Å¡iuo planu trečiajam asmeniui yra užtikrinama galimybė bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „G“, kurioje yra ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis Å¡ulinys, Å¡iuo Å¡uliniu naudotis.

Atsakovė S. T. 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodo, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovės M. D. S. 2021 m. rugsėjo 7 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei S. T. atmesti kaip nepagrįstÄ ir tenkinti atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. prieÅ¡ieÅ¡kinį - nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtÄ pasiÅ«lymÄ dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv. m.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė tris kartus tikslino ieÅ¡kinį kartu pateikdama naujus naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu tarp bendraturčių planus. Visuose ieÅ¡kovės teiktuose naudojimosi tvarkos nustatymo planuose yra klaidų. Atsakovė nesutinka, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu bÅ«tų nustatyta pagal kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktu 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planu, taip pat nurodo, kad Å¡is planas dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo yra nekorektiÅ¡kas, kadangi jame nurodyti neteisingi ir nepilni duomenys.

Atsakovė mano, kad naudojantis žemės sklypu, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi tvarkos žemės sklypu planÄ , ateityje neiÅ¡vengiamai kils ginčai tarp bendraturčių. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas advokatas Gvidas Byčius paaiÅ¡kino, kad į atsiliepimus buvo reaguota ir padaryta daug planų. IeÅ¡kovė padarė viskÄ , kad bÅ«tų galima ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, padarė nuolaidas, bÅ«tent sutiko su tuo, kad žemės sklypo naudojimas bÅ«tų pakeistas ir suteikta žemė po langais, kurie yra atsakovės, atitektų bÅ«tent atsakovei.

Tačiau į Å¡iÄ nuolaidÄ atsakymo nebuvo gauta ir Å¡iandien yra ginčas, tik tai dėl privažiavimo prie ieÅ¡kovės garažo, kur pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį siÅ«loma didesnį plotÄ palikti, o pagal ieÅ¡kovės planÄ , bÅ«tent palikti 4 metrai ir praktiÅ¡kai tiesia linija, tai yra esminis dalykas, dėl kitų pozicija tiek ieÅ¡kinyje tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės yra ta pati. Kaimo vietovėje pagal nustatytÄ tvarkÄ leidžiama paklaida yra 20 cm. į vienÄ pusę ir į kitÄ . Kadangi tai yra naudojimosi tvarka, tai tokie nukrypimai galėtų bÅ«ti leidžiami, tuo labiau jeigu tai daro žemės savininkas savo sÄ skaita, tai 2021 m. rugsėjo 7 d. planas yra atitinkantis tiek esamÄ padėtį, atitinkantis tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės interesus ir toks patikslintas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas.

Ä® ieÅ¡kovės garaÅ¾Ä nustatytas 4 metro pločio įvažiavimas yra pakankamas ir jame bÅ«tų galima net apsisukti. Teismo posėdyje atsakovė S. T. paaiÅ¡kino, kad nelaiko paslauga, jai suteikiant žemę po jos langais, kuriÄ jai suteikė ieÅ¡kovė. Pagal atsakovės pateiktÄ planÄ Å¡ulinį eksploatuoti lieka 1 m. 66 cm., tai yra po nepilnÄ metrÄ nuo Å¡ulinio kraÅ¡to, tai toks atstumas yra tinkamas Å¡uliniui eksploatuoti, o ieÅ¡kovės nurodytų 20 cm. nepakanka. Ä®važiavimo į ieÅ¡kovės Å«kinį pastatÄ 4 m. pločio automobiliui nepakanka iÅ¡sisukti ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ Å«kinio pastato galimas tik atbulomis, o atsakovės plane yra numatyta aikÅ¡telė apsisukti su automobiliu.

Pagal ieÅ¡kovės planÄ atsakovė negali prieiti prie savo prieangio, prie Å¡iaurinės linijos, jeigu reikėtų stogÄ remontuoti. Pagal atsakovės planÄ ieÅ¡kovė galėtų arčiau namo privažiuoti, nes bÅ«tų aikÅ¡telė, jeigu reikėtų parsivežti pavyzdžiui baldų. Paliekant Å¡ulinio aptarnavimui per maÅ¾Ä plotÄ , Å¡ulinys liktų konflikto zona. Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė paaiÅ¡kino, kad vienas iÅ¡ argumentų yra ieÅ¡kovės žemės plano netikslumas, iÅ¡matavus realų ieÅ¡kovėms tenkančios dalies ir atsakovei tenkančios dalies plotÄ bei bendro naudojimo plotus, rodikliai kvadratinių metrų nesutampa su plano duomenimis ir Å¡i aplinkybė yra labai reikÅ¡minga, dėl tos priežasties, kad yra visiÅ¡kai iÅ¡kreiptos turimos nuosavybės dalys ir net jei teismas laikytų, kad ieÅ¡kovės planas yra be trÅ«kumų, tai tokio plano teisinė registracija, naudojimosi tvarkos registravimas Registrų centre bus objektyviai neįmanomas, tai yra teismo sprendimas bus neįvykdomas.

Netikslumai yra patvirtinami S. pateikiamais duomenimis. Tai, kad garažas yra Å¡iai dienai nenaudojamas, tai nereiÅ¡kia, kad jis nebus naudojamas ateityje pagal paskirtį ir 4 m. atstumas yra aiÅ¡kiai nepakankamas iÅ¡sukti automobiliui, tÄ reglamentuoja teisės aktai, kuriuose yra numatyta, kad tinkamo posÅ«kio padarymu, objektyviai galimo automobiliui yra apie 8 m. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė į garaÅ¾Ä Ä¯važiuos priekiu, o iÅ¡važiuos atbuline eiga, tai prieÅ¡tarauja statybos techniniam reglamentui gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai, jeigu įvažos plotis nepakankamas, kad nevažiuoti atbuline eiga, tai turi bÅ«ti įrengiama aikÅ¡telė apsisukti.

Toks iÅ¡važiavimas iÅ¡ sklypo atbuline eiga į regioninės reikÅ¡mės keliÄ yra netinkamas ir pažeidžia eismo saugumo reikalavimus. Teismų praktikoje yra įtvirtinti reikalavimai, kad prieiti prie bendro naudojimo daikto, jį eksploatuoti, dažyti, remontuoti, ar kitaip juo naudotis yra reikalingas bent metro atstumas, tai iÅ¡pildo atsakovės planas, nes iÅ¡ vienos pusės priėjimas prie Å¡ulinio yra apie 80 cm., o iÅ¡ kitos pusės apie 90 cm., tai yra pakankamas plotas, tuo tarpu ieÅ¡kovės yra skiriama iÅ¡ abiejų pusių po 20 cm.

Negali bÅ«ti nurodoma iÅ¡ kurios pusės prieiti prie bendro naudojimo Å¡ulinio, riboti jos teises naudotis. Atsakovė turės ribotÄ galimybę pilnai patekti prie pastato dalies, remontuoti stogÄ , pastatÄ prižiÅ«rėti, kadangi tai yra netiesus priėjimas, o yra ribotas ir trikampinės dalies naudoti pagal paskirtį nepavyks. Miestelyje leistina paklaida yra 10 cm. ir ieÅ¡kovės atlikti matavimai neatitinka realių ribų. Tai ieÅ¡kovės planas yra su dideliais trÅ«kumais. Teismo posėdyje liudytojas V.

K. paaiÅ¡kino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas. (duomenys neskelbtini) yra miestelis. Kaimynai nepasidalina teritorijos. Å alių santykiai yra nepavydėtini, įsivyravo pyktis, neapykanta, konfliktas yra nuo seniai. Å alys turi galimybę iÅ¡ abiejų pusių patekti į sklypÄ , yra galimybė įvažiavimÄ pasidaryti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir iÅ¡ kiemo pusės, nes ten yra žvyrkelis, tvarkingas kelias, kiekviena Å¡alis gali pasidaryti savo pusėse įvažiavimus. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginÄÄ sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Siekiant Å¡ių tikslų tiek Å¡alys, tiek teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnis). Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, dėl kurio naudojimo Å¡alys nesutaria jau daugelį metų. Ankstesniu teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Pagal nustatytÄ tvarkÄ Å¡alys naudojosi žemės sklypu ne vienerius metus, tačiau pastebėtos nustatytos naudojimosi tvarkos ir kilę nauji ginčai klaidos sudarė pagrindÄ inicijuoti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimus. Å alims nepavykus susitarti byla nagrinėjama teisme. Nagrinėjant bylÄ teisme Å¡alys pateikė ne vienÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir pakeitimo projektÄ . Sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri sukeltų kuo daugiau pozityvių padarinių, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

Nagrinėjamoje byloje Å¡alys sutaria, kad naudojimosi tvarka tyrėtų bÅ«ti keičiama. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ .

Å iuo atvejų bÅ«tina nustatyti tokiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡alims liktų ne tik kuo mažiau sÄ lyčio taÅ¡kų, bet ir tokių vietų sklype, kuriose galėtų kilti papildomi nesutarimai, naudojantis ne tik žemės sklypu, bet ir jame esančiais pastatais. Toks subjektyvus siekis laikytinas visiÅ¡kai pagrįstu. Å alių pateikti projektai tam tikra prasme yra panaÅ¡Å«s. Dėl daugelio taÅ¡kų Å¡alių nuomonės sutampa. Tretysis asmuo Z. S. palaiko ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Ginčas kyla dėl apsisukimo aikÅ¡telės sklypo centre, aikÅ¡telės prie Å¡ulinio ir kampo prie gyvenamojo namo.

Pripažintina ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu vienintelis įvažiavimas į žemės sklypÄ yra toje pusėje, kurioje yra atsakovei S. T. priklausanti gyvenamojo namo dalis, be to toje pusėje yra ir ieÅ¡kovei M. D. S. priklausantis Å«kinis pastatas. Dėl to atsakovė S. T. patiria tam tikrų nepatogumų. Sklypo dalies sklypo centre prie Å«kinių pastatų (matininko V. S. parengtame plane (toliau tekste nurodomi duomenys iÅ¡ Å¡io plano) linija tarp taÅ¡kų 16-17-18-19, atstumas nuo taÅ¡ko 18 iki namo pastato 8,01 m) sumažinimas galėtų kelti papildomų problemų Å¡alims, ne tik dėl transporto priemonių apsisukimo, bet ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ kiemo atbulomis, kaip nurodo ieÅ¡kovė, 4 m tarp pastato ir kitos žemės sklypo dalies pravažiavimui gali bÅ«ti nepakankamai (pavyzdžiui gausiai pasnigus).

Žemės sklypas, ypač tos jo dalys, kurios naudojamos transporto priemonių eismui, turi bÅ«ti naudojamos ne tik patogiai Å¡alims, bet ir maksimaliai saugiai, kad transporto priemonės saugiai galėtų judėti ne tik pačiame kieme, bet ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ sklypo į gatvę. Dėl suprojektuotos didesnės aikÅ¡telės, mažesnė sklypo dalis lieka ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens daržui. Tačiau pažymėtina, kad sklype yra ne tik Å¡alims, bet trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, situacijų gali bÅ«ti įvairių, tikslas yra nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri tiktų Å¡alims ilgesnį laikÄ ir bÅ«tų privaloma nuosavybės teisių perėmėjams.

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovei priklausančio pastato (garažo) paskirtis vieÅ¡ame registre niekaip nėra pakeista. Å ulinys yra kiemo įrenginys, kuris bendratučiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡uliniu daugiausia naudojasi ir jį prižiÅ«ri S. T.. Pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimo projektÄ apie Å¡ulinį bÅ«tų galima laisvai apeiti ir naudotis Å¡uliniu, tai yra apie šį kiemo statinį suprojektuota optimalaus ploto aikÅ¡telė (linija tarp taÅ¡kų 20 – 21 – 22), sudaranti galimybę naudotis Å¡uliniu nepažeidžiant bendraturčių interesų.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, siauresnis nei pusės metrų tarpas prieiti prie Å¡ulinio mažų mažiausiai yra nepatogus. Net ir įsirengus gręžinius, Å¡ulinys nebÅ«tų likviduotas, jį, kaip statinį, reikėtų prižiÅ«rėti.

Pripažintina, kad tokius kriterijus labiau atitinka atsakovės S. T. pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas taip pat ir dėl sklypo dalių ribos nuo Å¡ulinio aikÅ¡telės iki gyvenamojo namo (statmena linija 23 – 24 iki gyvenamojo namo). Sklypo dalių linija ties gyvenamuoju namu besibaigianti įstrižai, kaip nurodyta ieÅ¡kovės pateiktame plane, galėtų sukelti ne tik nepatogumų atsakovei prieiti atsakovei prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, bet ir sudaryti pagrindÄ naujiems konfliktams.

Tuo tarpu tikslas turėtų bÅ«ti nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kurioje bÅ«tų kuo mažiau ginčui kilti palankių sandÅ«ros taÅ¡kų. Pagal atsakovės pateiktÄ planÄ bendro naudojimo sklypo dalis nurodyta didesnė (148 kv. m), negu ieÅ¡kovės pateiktame plane (144 kv. m). Tačiau pažymėtina, kad visų aplinkybių kontekste siekis turėti kuo mažiau bendro naudojimo ploto negali bÅ«ti įgyvendinamas kitų svarbių Å¡alių teisių ir poreikių sÄ skaita. Be to 4 kvadratinių metrų skirtumas nesuponuoja iÅ¡vados, kad atsakovės pateiktame plane pernelyg didelė žemės sklypo dalis paskirta bendram naudojimui.

Taip pat labai svarbu yra tai, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nebÅ«tų pažeistos bendraturčių teisės į jiems priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tai lemia ir bendrieji nuosavybės gynimo principai. Ir net jeigu bÅ«tų galimybė vėliau tikslinti atitenkančių naudojimui dalių plotÄ , patvirtinus tokiÄ naudojimosi tvarkÄ bÅ«tų pažeistos asmens teisės, užkraunama pareiga vėl tikslinti duomenis, ir net sudaromos prielaidos naujam ginčui kilti.

Nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui taikomi kriterijai, kurie yra tokie:

1) teisėtumo kriterijus, kai šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais;

2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje, tokia įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje;

3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, o nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti;

4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumÄ ;

5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lÅ«kesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau bÅ«tų keičiami turto įsigijimo metu Å¡alių valiÄ atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad yra teisinis pagrindas keisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , tačiau nauja naudojimosi tvarka nustatytina pagal atsakovės S. T. pateiktÄ planÄ , kuris labiau atitinka nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui taikomus kriterijus. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. S. atsakovės S. T. naudai priteistini 2 895,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, iÅ¡ atsakovės S. T. ieÅ¡kovės M.

D. S. naudai priteisti 193,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, kurie sudaro apie 85 procentus visų ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 288,60 Eur) (CPK 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 nustatytÄ Å¾emės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2021-04-14 matininko V.

S. parengtÄ pasiÅ«lymÄ dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv.m., tokiu bÅ«du: 2.1 .Atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis 772 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“; 207 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“; 129 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“; 2.2.IeÅ¡kovei M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui Z.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 1008 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“; 99 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „E“; 2.3.Atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti bendrai naudotis 140 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „F“; 8 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „G“.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. D. S. atsakovės S. T. naudai 2895,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti. Priteisti iÅ¡ atsakovės S. T. ieÅ¡kovės M. D. S. naudai 193,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti. Sprendimui įsiteisėjus civilinę bylÄ Nr. eA2-997-748/2018 grÄ Å¾inti Kauno apylinkės teismui Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mus. Teisėja JÅ«ratė LukÅ¡ienė