81f90ecb-7d78-4e1b-97c3-b370db6dfcb7 · Kauno apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A S  Administracinė byla Nr. I-2737-505/2016  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00414-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. R., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. R. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4).PareiÅ¡kėjas savo skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į karcerį 10-čiai parų.

PareiÅ¡kėjas karceryje buvo 7 paras, nes vėliau buvo etapuotas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ . PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato karcerio kameroje buvo drėgna, todėl visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ prabuvo su drėgnais rÅ«bais. Kameroje nebuvo lango, todėl oras patekdavo tik per įrengtÄ ventiliacijÄ , kuriÄ pareigÅ«nai kartas nuo karto iÅ¡jungdavo, todėl jam trÅ«ko oro, neturėjo galimybės pasimankÅ¡tinti. Dienos metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bÅ«davo paimama patalynė, buvo atimta galimybė atsigulti, todėl dienÄ turėdavo pravaikščioti arba prastovėti.

BÅ«damas drausmės izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas patyrė didelį diskomfortÄ , buvo pakenkta jo kvėpavimo takams, t. y. dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 15-19). Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. spalio 15 d. nutarimu buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ uždaryti į karcerį 10-čiai parų, nes jis su kitais sulaikytais asmenimis Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato areÅ¡tinės (toliau - Marijampolės apsk.

VPK areÅ¡tinė) kameroje Nr. 3 sukėlė gaisrÄ . PareiÅ¡kėjas karceryje buvo laikomas 7 paras (nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d.). Karcerio plotas 5,90 kv. m., todėl teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad areÅ¡tinės patalpose yra natÅ«ralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, įrengtas oro padavimo ir oro iÅ¡traukio ventiliacijos sistemos, įrengta dirbtinės ventiliacijos sistema, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog dėl drėgmės buvo sugadinti jo daiktai ir buvo galimybė susirgti tuberkulioze.Atsakovas nurodė, kad teisės aktai sÄ lygų mankÅ¡tintis asmeniui, laikomam areÅ¡tinės karceryje, nereglamentuoja.

Pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienintelis apribojimas karceryje buvo taikomas lovos užlenkimas ir jos prisukimas prie sienos nuo 9 val. iki 21 val., t. y. nuo rytinio iki vakarinio patikrinimo. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ karcerio patalynė buvo paimama.Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis teise vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, pasivaikščioti kiemelyje, kreiptis dėl medicininė pagalbos.PareiÅ¡kėjas jo laikymo areÅ¡tinėje atitinkamu laikotarpiu skundėsi dėl sveikatos bÅ«klės ir jam buvo suteikta medicininė pagalba.

Dėl kvėpavimo takų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų neužregistruota. Mano, kad dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, kurias, pareiÅ¡kėjo teigimu, įtakojo laikymo sÄ lygos, jis negalėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nei karto dėl tariamai pažeistų jo laikymo sÄ lygų nesiskundė, todėl pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas nežmoniÅ¡komis ir netinkamomis sÄ lygomis. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, nėra.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nepagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais ar kitais įrodymais. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ kildina iÅ¡ galimai neteisėtų Marijampolės apskr. VPK areÅ¡tinės administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų sÄ lygų bÅ«nant areÅ¡tinės kameros patalpose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės apskr.

VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.PareiÅ¡kėjas atlyginti neturtinę žalÄ praÅ¡o, remdamasis argumentais, kad areÅ¡tinėje buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nes kameroje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, nebuvo sudarytos sÄ lygos mankÅ¡tintis, bÅ«davo paimama patalynė, neturėjo galimybės atsigulti, todėl dienÄ turėdavo pravaikščioti arba prastovėti.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, kurio paskirtis nustatyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (kardomÄ jį kalinimÄ ) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 29 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi – suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.Ginčui aktualios ir  Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) nuostatos.

Taisyklių II skyriuje, reglamentuojančiame policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų teises ir pareigas, 7.10 p. nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, turi teisę kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ ). Higienos normos 17.3 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės apskr.

VPK areÅ¡tinėje įrengti du pasivaikščiojimai kiemai, kurių bendras plotas 34,35 kv. m., jų įrengimas atitinka Higienos normos reikalavimus (b. l. 45, 51). Pasivaikščiojimai yra organizuojami kiekvienÄ dienÄ , Å¡viesiu paros metu, esant tinkamoms oro sÄ lygoms, pagal policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , suimtajam (sulaikytajam) sutikus pasivaikščioti. Pasivaikščiojimų registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore (b. l. 22-26).

Pareiškėjo teisė pasivaikščioti Marijampolės apskr. VPK areštinėje nebuvo pažeista. Teismas pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato sporto salių įrengimo ar kokių nors užsiėmimų kamerose ir gryname ore organizavimo policijos areštinėse, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos galimybės mankštintis.Pareiškėjas teigia, kad kameroje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna. Higienos normos HN 37:2009 23 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo kondicionavimo sistema.

IÅ¡ byloje pateiktos galiojusios 2009 m. gruodžio 23 d. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sÄ lygų vertinimo pažymos Nr. 1P-252 matyti, jog patalpose yra natÅ«ralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, įrengtos oro padavimo ir oro iÅ¡traukimo ventiliacijos sistemos (b. l. 37-41). Å iuo metu galioja 2014 m. gruodžio 9 d. iÅ¡duotas Leidimas – higienos pasas Nr. L-228 (b. l. 42-43).Taigi, konstatuotina, jog Marijampolės apskr. VPK areÅ¡tinės kamerų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 23 punkto reikalavimus.

Be to, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas.

HN 37:2009 24 punktas reglamentuoja policijos areÅ¡tinės kamerų ir karcerio pakankamÄ oro temperatÅ«rÄ , santykinę drėgmę ir judrumÄ . Minėtame punkte numatyta temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu 18-28oC, Å¡altuoju – 18-26 oC, santykinė drėgmė Å¡iltuoju ir Å¡altuoju metų periodu 30-75%, oro judrumas Å¡iltuoju metų periodu 0,15-0,5 m/s, Å¡altuoju – 0,05-0,2 m/s.Atsakovo pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-451 patvirtina, jog Marijampolės apskr.

VPK areÅ¡tinėje HN 37:2009 normos dėl temperatÅ«ros, drėgmės, oro judrumo nebuvo pažeistos (b. l. 44-46). Teismas pažymi, jog Marijampolės apskr. VPK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus areÅ¡tinės (poskyrio teisėmis) virÅ¡ininko 2016 m. balandžio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 64-IL-11574 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karceryje, dėl sudrėkusių rÅ«bų ar sugadintų asmeninių daiktų nesikreipė (b. l. 20).             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde yra nurodyti tik abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s teiginiai apie netinkamÄ kamerų drėgmę, kurie yra vertintini tik kaip subjektyvi, nekonkretizuota paties pareiÅ¡kėjo nuomonė, kuri nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti į bylÄ atsakovo pateiktais įrodymais dėl kamerų drėgmės atitikties nustatytiems reikalavimams, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dienos metu iÅ¡ jo bÅ«davo paimama patalynė, neturėjo galimybės atsigulti, todėl dienÄ turėdavo pravaikščioti arba prastovėti.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 5.7 punkte nurodyta, jog karceris – tai specialiai įrengta patalpa, skirta izoliuoti asmenis, piktybiÅ¡kai pažeidinėjančius areÅ¡tinės režimo reikalavimus.Reikalavimų 54 puntas reglamentuoja, kad karceryje turi bÅ«ti įrengta atloÅ¡iama metalinė lova su mediniu gultu, kuri vienu Å¡onu tvirtinama prie sienos.

Lova turi bÅ«ti pakeliama ir nuleidžiama, užraktais prirakinama prie sienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmai, kuriuos įpareigoja atlikti Reikalavimų 54 punktas, t. y. pakelti lovÄ ir jÄ užraktais prirakinti prie sienos, nuo 9 val. iki 21 val., t. y. nuo rytinio iki vakarinio patikrinimo bei paimant patalynę, pripažintini teisėtais. PareiÅ¡kėjui tuo metu buvo užtikrinta teisė naudotis prie grindų pritvirtinta taburete ir stalu (Reikalavimų 53 punktas) (b. l. 31-35). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Marijampolės apskr.

VPK areÅ¡tinės administracijÄ dėl nurodyto, jo manymu, teisių pažeidimo (b. l. 20). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant areÅ¡tinėje jo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų ženkliai pablogėjusi ir kad bÅ«tų jam taikytas stacionarinis gydymas. Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Marijampolės apskr. VPK areÅ¡tinėje laikotarpiu į medikus kreipėsi dėl nerimo, jog paskirta nuobauda ir dėl pilvo skausmų (b. l. 27-29).

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjui buvo skirti medikamentai dėl pareikÅ¡tų sveikatos nusiskundimų. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis. Byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo ankstesnes pretenzijas atsakovui, į teismÄ dėl Å¡ių pažeidimų kreipėsi, praėjus ilgam laikotarpiui, tai įrodo, jog patirta žala nebuvo tokio laipsnio, kad bÅ«tų sukėlusi didelius dvasinius skausmus, depresijÄ .

Tokie duomenys nėra užfiksuoti ir pareiÅ¡kėjo sveikatos dokumentuose.Teismas pažymi, kad pats pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tino (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

O Å¡ioje nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas tokių faktų neįrodė (ABTÄ® 57 str.).Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.             Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.             Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).             Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų pripažintina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veiksmų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                       Daina Kukalienė