Legislator Case Law & Legislation
81f73c19-7ac3-48ab-bed4-3a31a04afe48 AI generated

81f73c19-7ac3-48ab-bed4-3a31a04afe48 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 81f73c19-7ac3-48ab-bed4-3a31a04afe48
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-89-908/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01623-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1; 21.3.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K., jo atstovei advokatei Emai BÅ«tėnienei, suinteresuotam asmeniui G. J., Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K.

Legislator headnote

AI generated

81f73c19-7ac3-48ab-bed4-3a31a04afe48 · Vilniaus apygardos teismas: Teigiama, kad raÅ¡ytiniuose įrodymuose, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra vienareikÅ¡miÅ¡ko patvirtinimo, kad atsijos laikytinos atliekomis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkos užterÅ¡imo faktÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-89-908/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01623-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1; 21.3.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K., jo atstovei advokatei Emai BÅ«tėnienei, suinteresuotam asmeniui G. J., Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K.

K. atstovės advokatės Emos BÅ«tėnienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį, ir jam paskirta 2 500 Eur bauda. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarimu K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį už tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas neužtikrino, jog bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nebÅ«tų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau ir – AAÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 217 p., 6 ir 7 punktų reikalavimai, nes padalinyje susidariusiomis statybinėmis atliekomis (1 803 t) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. buvo užterštas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini).

2. Taip pat K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį už tai, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, jog bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Å«kinė veikla bÅ«tų vykdoma laikantis TarÅ¡os leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techninio reglamento 2.2 punkto, numatančio atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologinio proceso schemÄ ir eigos apraÅ¡ymÄ , kad priimtos atliekos iÅ¡kraunamos ir iki apdorojimo laikomos aikÅ¡telėje ant kieto pagrindo, 3.1 punkto, numatančio, kad atvira teritorija, kurioje laikomos atliekos, padengta gelžbetoninėmis plokÅ¡tėmis ir yra įrengta pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo schema, taip pat 3.3 punkto, numatančio, kad nepavojingos atliekos laikomos ant kieto pagrindo, reikalavimus, kadangi patikrinimo metu bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinyje nepavojingų atliekų paruoÅ¡imas pakartotiniam naudojimui, naudojimui ir perdirbimui vykdytas aikÅ¡telėje, kuri nėra padengta vandeniui nepralaidžia danga ir kurioje nėra įrengta pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo sistema.

Tokiais savo veiksmais K. K. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 – 14 punktų, 16 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATĮ) 10 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 70 – 71 punktų, AAĮ 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį praÅ¡ymai ir argumentai 3. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovė advokatė E. BÅ«tėnienė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarimÄ ir nutarimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti K. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 247 straipsnio 13 dalyje, panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Su skundžiama nutarimo dalimi nesutinkama dėl trijų esminių motyvų. 3.1.

Skunde teigiama, kad produktas, kuris buvo iÅ¡vežtas į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti laikomas atliekomis. Apelianto atstovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nepaisydama ATÄ® 32 straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo nustatyti atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus, 2020 m. gruodžio mėnesį nebuvo priėmusi Å¡iuos kriterijus įtvirtinančio teisės akto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinys turi TarÅ¡os leidimÄ bei Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninį reglamentÄ (toliau ir – Reglamentas), kuriame yra apraÅ¡ytas statybinių atliekų perdirbimo procesas, taigi, pagal ReglamentÄ perdirbtos statybinės atliekos nebelaikomos atliekomis, nes gali bÅ«ti panaudotos praktikoje.

Pagal ATÄ® 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus po atliekų perdirbimo gautos atsijos negali bÅ«ti laikomos atliekomis. Atkreipiamas dėmesys, kad įmonės patikrinimo metu nebuvo nustatyta statybinių atliekų perdirbimo proceso pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog objektas, nuvežtas į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ , nebuvo perdirbtas ar buvo perdirbtas netinkamai. Be kita ko, skunde nurodoma, kad iÅ¡ įmonės pateiktų dokumentų galima tiksliai nustatyti, kiek atsijų buvo iÅ¡vežta, kada vyko vežimai, todėl akivaizdu, kad įmonė neturėjo tikslo užterÅ¡ti žemės sklypo.

Apelianto atstovės teigimu, nepripažinus TarÅ¡os leidimo ir Reglamento turėjimo pakankamu pagrindu teigti, kad atsijos nėra atlieka, atliekų perdirbimo įteisinimas TarÅ¡os leidime ir Reglamente bÅ«tų beprasmis, nes perdirbtos atliekos vis tiek bÅ«tų laikomos atliekomis. 3.2. Skunde taip pat teigiama, kad į žemės sklypÄ iÅ¡vežtas produktas nėra tapatus statybos produktui Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SÄ®) prasme. Skunde nurodoma, kad statybos produktu laikomas tik toks produktas, kuris yra a) skirtas nuolat įmontuoti į statinį ar jo dalis, ir b) daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais.

Kadangi atsijos gali bÅ«ti naudojamos neįmontuojant jų į statinį ar jo dalis ir nedarant poveikio statinio eksploatacinėms savybėms, susijusiomis su esminiais statinių reikalavimais, jos neturėtų bÅ«ti laikomos statybos produktais SÄ® prasme, todėl sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas atsijoms nėra reikalingas. Sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas statybinių atliekų perdirbimo rezultate gautai produkcijai galėtų bÅ«ti reikalingas tik tuo atvejų, jei bÅ«tų pagaminama produkcija, skirta naudoti ne vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio sutvarkymo darbams, o valstybinės reikÅ¡mės keliams ar kitiems statiniams, statomiems pagal statinio projektÄ . 3.3.

Byloje esantys duomenys neįrodo žemės sklypo užterÅ¡imo atliekomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama atitikti dviprasmiÅ¡ko ir nesuderinto teisinio reguliavimo nuostatas, parengė „Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį lauÅ¾Ä ) eksploatacinių savybių deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“, dėl kurios neatitikimų K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ jau po patikrinimo akto suraÅ¡ymo, kuriame konstatuota, jog žemės sklypas buvo užterÅ¡tas nepavojingomis atliekomis.

Paklausimas minėtoms įmonėms yra ydingas, nes jame pateiktas klausimas, ar atliekos, turinčios pridėtÄ deklaracijÄ , gali bÅ«ti naudojamos statybos reikmėms, nors akivaizdu, kad atliekos negali bÅ«ti naudojamos jokioms reikmėms. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pati kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atsakymo turinys parodo, jog tiksliau apibrėžus faktinę situacijÄ , specialistai pateikia kitokiÄ nuomonę apie statybos atliekų perdirbimo rezultate gautų medžiagų sertifikavimÄ ir deklaravimÄ .

Teigiama, kad raÅ¡ytiniuose įrodymuose, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra vienareikÅ¡miÅ¡ko patvirtinimo, kad atsijos laikytinos atliekomis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkos užterÅ¡imo faktÄ .

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. 4.1. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad į žemės sklypÄ iÅ¡vežta medžiaga nelaikytina atliekomis, nurodo, kad darant prielaidÄ , jog sklype palikta medžiaga yra ne atlieka, tačiau neidentifikuotas produktas, vadovaujantis ATÄ® 32 straipsnio 2 dalimi, turėtų bÅ«ti duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad minėta medžiaga yra visuotinai naudojama konkretiems tikslams; tokiai medžiagai egzistuoja rinka ar paklausa; ji tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; naudojant tokiÄ medžiagÄ nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.

Institucijos nuomone, Å¡ias aplinkybes įrodančių duomenų nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad po perdirbimo statybinės atliekos nėra laikomos atlieka, nes gali bÅ«ti panaudojamos praktikoje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė konkrečių duomenų apie rastos medžiagos tolesnį panaudojimÄ , žemės atsiradimo sklype teisinį pagrindÄ . Dėl to neįmanoma identifikuoti žemės sklype aptiktos medžiagos ir nustatyti jos atitikimas ATĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sÄ lygoms. 4.2.

Atsiliepime pažymima, kad pagal (duomenys neskelbtini) esančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaliniui iÅ¡duoto TarÅ¡os leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninio reglamento 2.2.1 punktÄ , medžiagos/produkto tinkamumas naudoti yra negalimas be įmonėje parengtos ir direktoriaus patvirtintos techninės produkto specifikacijos, įmonės techninių standartų, parengtų atsižvelgiant į teisės aktų ir pirkėjų specifikacijų reikalavimus. 4.3. Atsiliepime tvirtinama, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. asmuo, kuriam neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perdavė medžiagÄ , aptiktÄ Å¾emės sklype, nurodė, jog jam atliekų niekas neperdavė, žemės sklypo savininkas taip pat nežinojo apie medžiagų atvežimÄ Ä¯ jo sklypÄ , o galiausiai tai, kad įmonė iÅ¡sivežė iÅ¡piltas medžiagas, darytina iÅ¡vada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė atsikratyti beverte medžiaga (atliekomis) be sklypo savininko žinios. 4.4.

Institucija nurodo, kad iš antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog žemės sklype aptikta medžiaga – tai smulkaus betono, polietileno, popieriaus ir nežinomos birios medžiagos mišinys, kurio tokio didelio tūrio išmetimas gamtinėje aplinkoje laikytinas aplinkos užteršimu. Išpilant tokias atliekas buvo padarytas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, nes dirvožemis buvo užterštas ir paslėptas po atliekomis, nenatūraliai pakito žemės reljefas, naikinama natūrali žemės dirvožemio ir grunto struktūra, sunaikinta augalija.

Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad žemės sklype laikytina medžiaga galėjo bÅ«ti panaudota vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio sutvarkymo darbams, kadangi toji medžiaga negali bÅ«ti pripažįstama gruntu, todėl minėtiems darbams nenaudotina, o jos panaudojimas tokiems darbams laikytinas akivaizdžiu aplinkos užterÅ¡imu. Institucijos teigimu, žemės sklypo užterÅ¡imo faktÄ patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai 5. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K., suinteresuotas asmuo G. J. ir liudytojas G. T..

6. Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. paaiÅ¡kino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė Lietuvoje turi (duomenys neskelbtini) padalinius, Latvijoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esantis padalinys užsiima statybinio laužo rūšiavimu. Å io proceso metu yra gaunami skirtingi produktai, vienas iÅ¡ jų – atsijos. Jos buvo vežamos į sklypÄ (past. – sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)). Jam (K. K.) tai buvo žinoma.

Ä®monė aptarnauja statybos kompanijas ir privačius klientus, kuriems pastatomi konteineriai, ir visos atliekos (plytos, griovimo atliekos, popieriaus, polietileno gabalai, bÅ«na ir metalinių daiktų) suvažiuoja į (duomenys neskelbtini) esantį padalinį. VirÅ¡diržinis metalo magnetas iÅ¡renka metalÄ . Ä®monė iÅ¡ Vokietijos yra įsigijusi specialiÄ linijÄ , kuria perdirbamos atliekos. IÅ¡ pradžių atliekamas pirminis rūšiavimas – su technika atidedamos labai stambios atliekos, o paliekamos smulkesnės, kurios kraunamos į transporterį ir kylÄ Ä¯ specialų separatorių, kuris atliekas separuoja į tris rūšis – smulkios atsijos, kurios yra nuobiros, sÄ Å¡lavos nuo plytų, tada gaunasi kitas produktas – skalda (iki 6 cm), nes yra suinstaliuoti sietai.

Atsijos gaunamos sijojimo procese. Likusi dalis važiuoja per rūšiavimo namÄ , kur žmonės iÅ¡rūšiuoja, iÅ¡mėto plytas, polietilenÄ , popierių, važiuoja per metalo magnetÄ ir likusi dalis vežama deginti kaip netinkama naudoti. Atsijos iÅ¡ esmės yra tai, kas iÅ¡byra per skylutes nuo nerūšiuotų statybinių atliekų. Daugelis žmonių atsijas naudoja kelių pagrindui. Ä®monė turi aplinkosaugos skyrių ir savo atitikties deklaracijÄ . Ä®monėje vykdomi pardavimai užfiksuojami priėmimo–perdavimo aktais, kvitais, čekiais, pagal bendrÄ Ä¯monės tvarkÄ .

Ä®monėje yra gamybos ir logistikos vadovas, pardavimo sandoriuose bÅ«na skirtingų atvejų, priklausomai nuo to, kas dalyvauja. Dėl G. J. atvejo tiksliai nežino, kaip buvo „apiformintas“ sandoris, projektÄ vykdė gamybos vadovas, kuris jam (K. K.) pristatė, kad toks projektas bus vykdomas. Ä®monės aplinkosaugos skyriaus ir gamybos vadovo sprendimu buvo priimtas sprendimas iÅ¡ sklypo atsijas iÅ¡vežti. Jam (K. K.) nežinoma, iÅ¡ kur buvo gautos statybinės atliekos aptariamam žemės sklypui. Ä® klausimÄ , kur atsijos naudojamos, atsakė, kad naudojamos sklypų formavimui, kelių pagrindams, kur reikia pakelti, naudojamos vietoje karjerinių medžiagų.

Jam nežinoma apie dokumentacijÄ po atliekų perdirbimo. Ne jis (K. K.), o gamybos skyriaus vadovas buvo tiesiogiai susijęs su įvykiu, susijusiu su O. B. (O. B.), G. J.. Nežino, kokiu teisiniu pagrindu atsijos buvo atvežtos į žemės sklypÄ , tos situacijos negali paaiÅ¡kinti, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje. IÅ¡ žemės sklypo parvežtas atsijas iÅ¡sivežiojo kiti klientai, nežino, ar jos buvo parduotos, ar atiduotos nemokamai. Jeigu įmonė atsijas pristato su savo transportu, tai klientai susimoka už transportÄ , o kokia dalis mokama už atsijas, jis (K.

K.) nežino. Nežino, kokiais atvejais atsijos atiduodamos nemokamai. Negali nurodyti, kurie teisės aktai reglamentuoja atsijų gavimÄ , Å¡iuos darbus atlieka aplinkosaugos skyrius. Negali atsakyti, ar atsijoms yra patvirtinta direktoriaus techninė produkto specifikacija, nes jis nedirba su reglamentais, nepamena, ar yra paraÅ¡u tvirtinęs tokį dokumentÄ (2 t., b. l. 164-166).

7. Teisme apklaustas suinteresuotas asmuo G. J. parodė, kad pagal pirkimo– pardavimo sutartį nuo 2013 m. jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra žemės Å«kio paskirties, tačiau joje veiklos nevykdo. Sklypas yra 7 ha ploto, nelygus, dalyje sklypo auga žolė, dalyje – miÅ¡kas, kitoje dalyje kažkada buvo tvenkiniai. 2017 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius – O. B., dėl grunto atvežimo, lyginimo darbų, privažiavimo, įvažiavimo formavimo darbų, laikinųjų aikÅ¡telių įrengimo sklype, todėl iki 2020 m. pradžios į sklypÄ buvo vežamas gruntas.

Žemės sklypo pavirÅ¡ius buvo lyginamas, nes pagal Vilniaus savivaldybės bendrÄ jį planÄ yra numatyta galimybė keisti sklypo paskirtį. BÅ«davo atvežamos krÅ«vos ir po to jos lyginamos. Jis prižiÅ«rėjo atliekamus darbus. Sutartis dėl grunto vežimo baigėsi 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau gruntas nevežamas nuo 2020 m. kovo mėnesio, nes aplinkosaugininkai gavo skundÄ dėl atliekų, buvo atliekamas tyrimas. Jis (G. J.) buvo apklaustas, jam parodė nuotraukas, o jis paaiÅ¡kino, kad pats atliekų nevežė, nurodė operatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarieji aplinkosaugos inspektoriams kaip galimÄ Å¡altinį nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tyrimas buvo atliekamas iki liepos mėnesio vidurio, po to, dalyvaujant G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir inspektoriui, buvo apžiÅ«rėtas žemės sklypas, kuriame buvo supiltos krÅ«vos, nes jų neleido liesti. Po tyrimo jam (G. J.) buvo iÅ¡raÅ¡ytas privalomas nurodymas, tačiau, sudarius specialų susitarimÄ prie sutarties, buvo susitarta, kad medžiagas sutvarkys UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie sutvarkė ir buvo gauta pažyma, jog sklypas sutvarkytas. Viskas pasibaigė 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. 2021 m. kovo mėnesį inspektorius V.

J. jį informavo, jog jam (G. J.) priklausančiame sklype yra atvežta apie 2 000 t grunto iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo per pirmÄ jį patikrinimÄ . Jis nebuvo sudaręs sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavęs praneÅ¡imÄ apie 1 803 t iÅ¡piltų statybinių atliekų, informavo Aplinkos apsaugos departamentÄ , kad neturi sÄ sajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriems jis (G.

J.) parašė reikalavimÄ paÅ¡alinti nenustatytos kilmės gruntÄ . Su inspektoriais, kurie užfiksavo sklype buvusias krÅ«vas, buvo nuvykę į žemės sklypÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nedalyvavo. 2021 m. kovo 30 d. gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiÅ¡kÄ , kad ji planuoja iÅ¡vežti supiltas krÅ«vas, jam atsiuntė antstolio ataskaitÄ apie jų paÅ¡alinimÄ . Ä® klausimÄ , ar buvo apibrėžtos ribos grunto stumdymui, atsakė, kad ribos nebuvo tiksliai apibrėžtos, tik pagal Registrų centro planÄ nebuvo galima grunto pilti miÅ¡ko teritorijoje.

Pirminis vežtas gruntas buvo paskleistas kažkokioje teritorijoje, o supiltos krūvos galėjo būti ir kitose vietose, kur buvo ne gruntas, o žolė, krūmai. Nemano, kad jam dėl atvežtų ir po to išvežtų krūvų buvo padaryta žala. Nurodė, kad jo minėtose sutartyse atsijos nebuvo minimos (2 t., b. l. 148-150).

8. Liudytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininkas. 2021 m. pradžioje Aplinkos apsaugos departamentas gavo skundÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir dėl sklypo terÅ¡imo, pasiraÅ¡ytÄ V. R.. Tirti skundÄ buvo pavesta Kauno valdybai, kuri nukreipė jo vadovaujamai įstaigai, todėl pagal pavedimÄ atliko neplaninį įmonės patikrinimÄ , kurio metu taip pat tikrino (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ . Liudytojas nurodė, kad nuvykęs į sklypÄ pamatė atliekas su įvairiomis statybinėmis susmulkintomis atliekomis.

Žemės sklype buvo matomas plastiko, stiklo ir įvairaus pobÅ«džio smulkios frakcijos atliekos, susimaiÅ¡iusios su gruntu, betono trupiniais. Patikrinimo metu įmonė teigė, kad atliekas perdavė O. B., kuris jas supylė į žemės sklypÄ , tačiau O. B. šį faktÄ paneigė. Liudytojui žinoma, kad kito padalinio atstovai anksčiau yra atlikę patikrinimus, vykdę tyrimus, nežino, ar asmuo buvo nubaustas. Liudytojo teigimu, tai, kad sklype buvo iÅ¡piltos atliekos, matėsi vizualiai – tai nebuvo susmulkinta skalda ar plytos.

Pagal įstatymÄ produktas turi atitikti kokybinius parametrus, turėti atitinkamÄ savybių deklaracijÄ , sertifikatÄ . Ä®monė sertifikatÄ pateikė, tačiau (duomenys neskelbtini) nurodė, kad produkto sertifikatas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kadangi atliekos buvo paÅ¡alintos, žalos klausimas nebuvo sprendžiamas. Sklype buvo nedirbama žemė. Vietoje, kur buvo supiltos atliekos, augmenijos nebuvo, aplinkui augo medžiai, krÅ«mai. Atliekos buvo supiltos ne visame sklype. Kadangi patikrinimas vyko žiemÄ , žolės nematė.

Buvo pastebėta, kad anksčiau panaÅ¡aus pobÅ«džio atliekomis sklypas buvo iÅ¡keltas. Nurodė, kad perdirbtos atliekos nebelaikomos atliekomis, kai jų savybės atitinka parametrus, pagal kuriuos jos gali bÅ«ti naudojamos statyboje, Å¡ių medžiagų panaudojimas turi bÅ«ti numatytas konkretaus statinio projekte. Konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad nėra suprojektuota statybų, iÅ¡duotų leidimų tame sklype, kurie suteiktų teisę naudoti tokio tipo medžiagas. Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad įmonė turi tarÅ¡os leidimÄ , atliekų naudojimo, Å¡alinimo, techninį reglamentÄ .

Institucija kreipėsi į įstaigas dėl pateiktų statybos produktų deklaracijų, nors vizualiai buvo aiÅ¡ku, kad yra iÅ¡piltos atliekos, nes Institucija turi pareigÄ rinkti įrodymus. Å iuo atveju dokumento teisėtumas sukėlė abejonių. Ä®staigoms buvo pateikti dokumentai, mėginiai iÅ¡ įvykio vietos nebuvo teikiami. IÅ¡vada dėl atliekų buvimo sklype padaryta, remiantis tuo, kad sklype niekas nesuprojektuota; vizualiai matomas atliekų miÅ¡inys; sertifikatas neatitiko teisės normų. Po to, kai buvo iÅ¡vežtos atliekos, sklypo nebetikrino (2 t., b. l. 167-169).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento specialistams buvo pavesta atlikti neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl galimai netinkamai tvarkomų statybinių atliekų (1 t., b. l. 7-8). 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA18-3-21 nustatyta, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas K. K. neužtikrino, jog bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nebÅ«tų pažeisti AAÄ® 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 217, 6 ir 7 punktų reikalavimai, ir 2020 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu padalinyje susidariusiomis statybinėmis atliekomis (1 803 t) buvo užterštas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-21).

11. AAÄ® 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rÅ«pestis ir pareiga, o AAÄ® 9 straipsnis numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 6 punktas numato, kad atliekos turi bÅ«ti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojas ATÄ® ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal raÅ¡ytinės formos sutartis dėl Å¡ių atliekų naudojimo ir (ar) Å¡alinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę Å¡iÄ veiklÄ vykdyti.

12. Dėl nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimų K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užterÅ¡imÄ penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Ä®statymo leidėjas formuluodamas Å¡iame straipsnyje numatytÄ veikÄ iÅ¡skyrė du aspektus, kurių buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudÄ nuo dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų iki dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų eurų: asmuo užteršė aplinkÄ ir tai padarė ne bet kaip, o penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.

Kadangi apeliacinis skundas yra paduotas tik dėl K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ apeliacinio skundo ribose apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pagrįstai K. K., kaip atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn jo veiksmuose nustačius minėto administracinio nusižengimo sudėtį.

1. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminis nesutikimo su skundžiamo nutarimo iÅ¡vada, jog medžiagos, aptiktos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikytinos atliekomis, argumentas yra tas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į žemės sklypÄ atvežė statybinių atliekų perdirbimo proceso metu gautÄ produktÄ â€“ atsijas, kurios gali bÅ«ti panaudotos praktikoje, todėl nelaikytinos atliekomis. Å ios pozicijos administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K.

K. iÅ¡ esmės laikėsi pirmosios instancijos teisme, teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus su priedais (1 t., b. l. 166-204), duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 164-166). Tokias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas įmonės atstovas T. K. (2 t., b. l. 77-78). Vis tik, apygardos teismo vertinimu, minėtus bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymus, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, patvirtinanti pirmosios instancijos teismÄ pagrįstai konstatavus esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, dalykÄ .

2. Pažymėtina tai, kad pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį atliekomis laikytinos medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Vadovaujantis ATÄ® 32 straipsnio 2 dalimi, tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos Europos SÄ jungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. ATĮ 32 straipsnio 2 dalyje (2018-12-18 įstatymo Nr. XIII-1794 redakcija) yra įtvirtintos sÄ lygos, kurias atitinkančios atliekos nebelaikomos atliekomis, t. y.

1) medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;

2) tokiai medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagÄ ar daiktÄ nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pagrindo spręsti, kad 1 803 t medžiagos, patikrinimo metu rastos žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo ne medžiaga, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytu metu atsikratė, iÅ¡pildama žemės Å«kio paskirties sklype, t. y. atliekos, o atitiko ATÄ® 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, todėl nebelaikytina atliekomis, nėra pagrindo.

3. Pirmiausia, apeliaciniame skunde akcentuojama ta aplinkybė, kad pagal įmonės (duomenys neskelbtini) esančio padalinio turimÄ TarÅ¡os leidimÄ ir nuo jo pagal ATÄ® 10 straipsnio 2 dalį neatsiejama dalimi esantį Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninį reglamentÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali perdirbti statybines atliekas, kurios po perdirbimo galėtų bÅ«ti naudojamos praktikoje kitiems tikslams. Be to, pažymima, kad vietoje grunto naudojamai produkcijai – atsijoms, skirtai reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio darbams sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas, sertifikavimas nereikalingas.

4. Analizuojant prie adminitracinėn atsakomybėn patraukto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. K. pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t. 1, b. l. 166-170) ir su jais pateiktus priedus (t. 1, b. l. 171-206), tarp kurių Padalinio atliekų naudojimo ar Å¡alinimo reglamento iÅ¡traukos (2.2 punkto) kopija (t. 1, b. l. 180-185), matyti, kad K. K. laikėsi pozicijos, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo supiltos ne atliekos, o iÅ¡ statybos atliekų atsiradę atsijos, smulki skalda, tinkama nesudėtingiems statiniams, pagrindams ir panaÅ¡aus pobÅ«džio darbams atlikti, kurių perdirbimo procesas iÅ¡samiai apraÅ¡ytas Reglamento 2.2 punkte. Jo teigimu, bÅ«tent tokį produktÄ , gautÄ minėtame Reglamente numatytame procese, padalinys 2020 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 11 iki 22 d., iÅ¡vežė į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

5. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ apeliacine tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame sklype buvo supiltos ne atliekos o UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos, įvardijamos kaip „atsijos“, kuriomis iÅ¡ esmės yra laikomos smulkios, po iÅ¡rūšiuotų statybinių atliekų iÅ¡sijojimo („iÅ¡birimo per skylutes“) likusios medžiagos. Anot K. K., jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esantis padalinys užsiima statybinio laužo rūšiavimu ir Å¡io proceso metu yra gaunami skirtingi produktai, vienas jų – atsijos, kurios, jo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo vežamos į žemės sklypÄ ir jam, įmonės vadovui, apie tai buvo žinoma.

Anot K. K., rūšiuojant atliekas (plytas, griovimo atliekas, popierių, polietileno gabalus, kartais metalinius daiktus) (duomenys neskelbtini) esančiame padalinyje, pirminio atliekų rūšiavimo metu su technika atidedamos labai stambios atliekos, paliekamos smulkesnės, kurios separuojamos į tris rūšis, tarp kurių smulkios atsijos, kurios yra nuobiros, sÄ Å¡lavos nuo plytų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, atsijos iÅ¡ esmės yra tai, kas iÅ¡byra per skylutes nuo nerūšiuotų statybinių atliekų.

Daugelis žmonių atsijas naudoja kelių pagrindui, sklypų formavimui, vietoje karjerinių medžiagų (2 t., b. l. 164-166).

6. Iš byloje esančio Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų turi teisę perdirbti statybines atliekas, kurioms atitinkant teisės aktuose nustatytus kriterijus, jos nebelaikytinos atliekomis. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens minimo Reglamento 2.2 punkte esančio „Nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo technologinio proceso eigos aprašymo“, atliekų tvarkymo technologinės schemos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ detaliai reglamentuotas įmonėje vykdomos veiklos, susijusios su nepavojingų statybinių atliekų paruošimo perdirbimui arba kitokiam naudojimui, paruošimo pakartotiniam naudojimui, procesas.

Priklausomai nuo atliekų rūšies, kokybės, gautos statybinės atliekos rūšiuojamos, valomos nuo priemaišų atskiriamos pagal frakcijas rūšiavimo įrenginyje arba rankiniu būdu ir (arba) smulkinamos (atliekų smulkinimo įrenginiuose), siekiant atskirti perdirbimui tinkamas atliekų frakcijas, paruošti jas tolimesniam perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui, o taip pat parengti perdirbimui netinkančias atliekų frakcijas panaudojimui energijai gauti. Esant poreikiui inertinės statybinės atliekos, gautos po pradinio apdorojimo operacijų, perdirbamos į teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas/produktus.

Nagrinėjamu atveju svarbi Reglamento 2.2 punkto nuostata, kad medžiagos/produkto tinkamumÄ naudoti patvirtina Ä®monėje parengta ir direktoriaus patvirtinta techninė produkto specifikacija. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad medžiagos/produkto tinkamumas naudoti negalimas be įmonėje parengtos ir direktoriaus patvirtintos techninės produkto specifikacijos, įmonės techninių standartų, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pats savaime TarÅ¡os leidimo ir Reglamento turėjimas įmonėje nesudaro pagrindo teigti, kad perdirbta medžiaga automatiÅ¡kai pripažintina nebe atlieka.

7. Pastebėtina ir tai, kad byloje yra pateikta 2020 m. lapkričio 9 d. atsakingų asmenų pasiraÅ¡yta UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį lauÅ¾Ä ) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad unikalus produkto tipo identifikacinis kodas (KN) 2517 10 80 – atsijos; tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas pagal kurį galima identifikuoti statybos produktÄ â€“ atsijos (duomenys neskelbtini); statybos produktui taikoma techninė specifikacija – tarÅ¡os leidimas, atliekų naudojimo/Å¡alinimo techninis reglamentas; gamintojo numatyta statybos produkto naudojimo paskirtis pagal taikomÄ techninę specifikacijÄ â€“ statybos pramonė – statybos aikÅ¡telių pagrindui, kt. statybos reikmėms; gamintojo duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini); kai taikytina įgaliotojo atstovo – gali bÅ«ti naudojama tik nesudėtingiems statiniams, statybos aikÅ¡telių pagrindui; atsijų pagrindiniai prekiniai reikalavimai: frakcijos dydis 0-80 mm; užterÅ¡tumas/priemaiÅ¡os – iki 5 proc. (t. 1, b. l. 126-127).

8. Apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė laikėsi pozicijos, kad konstatuoti, jog į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡vežta medžiaga nelaikytina atliekomis, pakanka jau aptartų TarÅ¡os leidimo ir Reglamento turėjimo, nes Å¡ie dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reglamentuoja procesÄ , kurio metu galiausiai atskiriama frakcija, kurios dydis ne didesnis nei 80 mm ir užterÅ¡tumas/priemaiÅ¡os nevirÅ¡ija 5 proc. Anot jos, atsijoms, sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas nereikalingas, nes jos ne statybos produktas Statybos įstatymo prasme, o naudojamos vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio sutvarkymo darbams produktas, gi gruntas nesertifikuojamas.

9. Atsakant į aukščiau nurodytus argumentus, pirmiausia, pažymėtina tai, kad, kaip matyti iÅ¡ atstovės minimo TarÅ¡os leidimo, jo Specialiosios dalies sÄ lygose nustatyta, jog kiekvienai į produktÄ perdirbtų statybinių atliekų partijai turi bÅ«ti iÅ¡duotas produkto atitiktį patvirtinantis dokumentas (t. b. l. 38-49). Antra, įmonė paruošė ir pateikė Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį lauÅ¾Ä ) eksploatacinių savybių deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iÅ¡ 2022 m. sausio 3 d. K. K. atstovaujančios advokatės paaiÅ¡kinimų (t. 2, b. l. 63-64), juose teigiama, kad tÄ aplinkybę, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡piltos ne atliekos, o atsijos ir smulki skalda, galinčios bÅ«ti naudojamos reljefo formavimui ir panaÅ¡iems nesudėtingiems darbams, patvirtina jau minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį lauÅ¾Ä ) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto Nr. PA18-3-21 26 priedas).

Be to, nurodoma, kad iÅ¡ esmės tam pačiam produktui, pagamintam taikant lygiai tokį pat technologinį ir perdirbimo procesÄ , koks taikytas anksčiau, įmonė paruošė atnaujinta deklaracijÄ (t. 2, b. l. 58), kuriÄ ruoÅ¡iant buvo atlikti statybos produkto eksploatacinių savybių laboratoriniai tyrimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 59-61).

10. IÅ¡analizavus atstovės pateiktÄ ir prie bylos teismo prijuntÄ naujÄ Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas eksploatacinių savybių deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ gretinant su ankstesniÄ ja deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo apraÅ¡yta medžiaga UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡pilta žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡vados apie produkto tapatumÄ daryti nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ja deklaruotos ne atsijos, o nesuriÅ¡tieji miÅ¡iniai.

Skiriasi ir produktų tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas pagal kurį galima identifikuoti statybos produktÄ (kaip jau minėta, TarÅ¡os leidime nustatyta, jog kiekvienai į produktÄ perdirbtų statybinių atliekų partijai turi bÅ«ti iÅ¡duotas produkto atitiktį patvirtinantis dokumentas). Skirtinga ir statybos produktui taikoma techninė specifikacija – paskutinėje deklaracijoje tai LST EN 13285:2018; statybos produkto naudojimo paskirtis pagal taikomÄ techninę specifikacijÄ (pirmuoju atveju – statybos pramonė – statybos aikÅ¡telių pagrindas, kt. statybos reikmės, o antruoju – tik dangos sluoksniams be riÅ¡iklių).

Nesutampa deklaracijose nurodytos produktų deklaruojamos savybės. Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamos eksploatacinės savybės – iÅ¡byros per sietÄ 2 mm, 8 mm; stambiausioji frakcija – iÅ¡byros per 11,2 mm akučių sietÄ , iÅ¡byros per 8 mm akučių sietÄ . Pagal deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas frakcijos dydis 0-80 mm.

11. Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartÄ akcentavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡piltos medžiagos atitiko ReglamentÄ . Kaip matyti iÅ¡ pastarojo, jame numatytais bÅ«dais iÅ¡rūšiuotos statybinės atliekos ar atliekos, kurių po priėmimo rūšiuoti nereikia toliau apdorojamos (smulkinamos) atliekų smulkinimo įrenginyje; pramoniniame atliekų smulkintuve statybinės atliekos smulkinamos iki pasirinkto dydžio (20-70 mm).

Tai taip pat skiriasi nuo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto produkto frakcijos dydžio (0-80 mm). Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad Reglamente yra nurodyta, jog produktai, perdirbus statybines atliekas, bus gaminami atsižvelgiant į įmonės techninius standartus, kurie rengiami atsižvelgiant į teisės aktų ir pirkėjų specifikacijų reikalavimus, o atvejais, kai produktas dėl atliekų kokybės neatitiks Reglamento 2.2 p nustatytų produktų reikalavimų, ar produkto pirkėjo keliamų reikalavimų, tokia medžiaga bus tvarkoma, kaip atlieka (t. 1, b. l. 180-184).

12. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos, kad į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atvežta ir iÅ¡pilta medžiaga buvo griežtai laikantis įmonės TarÅ¡os leidime ir Reglamento 2.2 punkte įtvirtintų reikalavimų gamybos procese iÅ¡ statybos atliekų perdirbtas produktas. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad siekiant įvertinti, ar rasta medžiaga yra atliekos, bÅ«tina nustatyti, ar ja buvo siekiama atsikratyti, ar teisės aktais nustatyta tvarka panaudoti, ar buvo pateikti teisės aktų reikalaujami dokumentai Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti.

13. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu minėtos medžiagos buvo atvežtos į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo laikomos ir po įmonės patikrinimo bei iÅ¡sivežtos tik sklypo savininkui G. J. pareikalavus; taip pat kam konkrečiai buvo perduotos po to, kai buvo iÅ¡ minėto žemės sklypo iÅ¡vežtos. K. K. teigimu, iÅ¡ žemės sklypo iÅ¡vežtas atsijas iÅ¡sivežiojo kiti klientai, jis nežino, ar jos buvo parduotos, ar atiduotos nemokamai (2 t., b. l. 164-166).

14. Tai, kad jis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo nei atsijų, nei kitokių produktų, o apie jo sklype patalpintas UAB „(duomenys neskelbtini) medžiagas sužinojo tik iÅ¡ patikrinimÄ atlikusių Institucijos atstovų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas nurodė sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas G. J., teigęs, kad minėtas žemės Å«kio paskirties sklypas priklauso jam, į jį pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iki 2020 m. kovo mėnesio buvo vežamas gruntas (2 t., b. l. 148-150).

15. Aplinkybę, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. vasario 18 d. atlikto patikrinimo metu aptiko ne gruntÄ , atsijas, smulkiÄ skaldÄ , o bÅ«tent statybines atliekas apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas G. T. (2 t., b. l. 167-169), jas betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjęs minėto patikrinimo metu, taip pat fiksavęs situacijÄ sklype po to, kai medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo savininko reikalavimu iÅ¡vežė (t. 1, b. l. 37). Anot liudytojo G.

T., apžiÅ«rėdamas (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ , kuriame nėra suprojektuota statybų, iÅ¡duotų leidimų, jis matė įvairaus pobÅ«džio atliekas, t. y. smulkintÄ plastikÄ , stiklÄ , susimaiÅ¡iusius su gruntu, betono trupiniais (2 t., b. l. 167-169). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡iuos liudytojo parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesiremti, nes juos patvirtina objektyvieji byloje esantys duomenys, užfiksuoti minėtame sklype darytose fotonuotraukose (1 t., b. l. 185-198, 2 t., b. l. 174-182).

Iš apeliacinio bylos nagrinėjimo metu liudytojo G. T. pateiktų fotonuotraukų, kurios, jo teigimu, buvo padarytos minėto sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo metu, aiškiai matyti, kad tarp žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išpiltų medžiagų yra ir stambių plytų dalių, plastiko gabalų, polietileno gabalėlių (2 t., b. l. 174-182). Iš esmės tapati žemės sklype išpiltos medžiagos sudėtis matoma ir 2021 m. balandžio 12-14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 168-206), spalvotose antstolio užfiksuotose nuotraukose, pateiktose su K.

K. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. teiktais paaiškinimais, patalpintose Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl apygardos teismas aptartus faktinius duomenis laiko įrodymais ir jais remiasi.

16. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

17. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, įtvirtintų ATÄ® 32 straipsnio 2 dalyje kuri leidžia teigti, kad atliekos yra nebelaikomos atliekomis – medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams. Pastebėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ (suvestinė redakcija nuo 2019 m. vasario 2 d.) priedo (toliau ir – Taisyklių priedas) 2 dalies nuostatas atliekų tvarkymo procese atliekos ar jų dalis tampa medžiagomis ar daiktais, jei jie atitinka, galiojančius teisės aktus ir produktams taikomus standartus, gamybos pramonės techninius reikalavimus, taip pat nesukelia neigiamo poveikio aplinkai arba žmonių sveikatai ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ trijų 2.1-2.3 punktuose nurodytų kriterijų.

Vienas iÅ¡ Taisyklių priedo 2 dalyje nurodytų kriterijų – iÅ¡ nepavojingųjų atliekų gautos medžiagos ar daiktai be jokio tolesnio apdirbimo yra kitų asmenų visuotinai naudojami konkretiems tikslams. Pabrėžtina, kad, nors perdirbtos statybinės atliekos gali bÅ«ti pakartotinai panaudojamos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie konkretų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡piltų medžiagų pakartotinio naudojimo bÅ«dÄ , apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog tokia medžiaga gali bÅ«ti naudojama vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio sutvarkymo darbams.

Pastebėtina tai, kad deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta gamintojo numatyta statybos produkto naudojimo paskirtis pagal taikomÄ techninę specifikacijÄ â€“ statybos pramonė – statybos aikÅ¡telių pagrindui, kt. statybos reikmėms. Tai, kad medžiagos buvo vežamos į sklypÄ atlikti sklypo reljefo tvarkymo darbus parodė liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. K. (t. 2, b. l. 77-78). Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016. Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 1 straipsnio 1.1. punkto 1.1.1. papunktį reljefo tvarkymas yra priskiriamas žemės darbams, kurie pagal aptariamo Statybos techninio reglamento 4 straipsnio 4.1. punktÄ yra viena iÅ¡ statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Nagrinėjamu atveju yra svarbi grunto sÄ voka, pateikta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, pagal kuriÄ gruntu laikomos birios arba riÅ¡lios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iÅ¡ naudingųjų iÅ¡kasenų.

Ä®vertinęs aptartÄ teisinį ir reguliavimÄ ir bylos įrodomÄ jÄ medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype aptikta medžiaga, t. y. smulkaus betono, polietileno, popieriaus bei nežinomos birios medžiagos miÅ¡inys, yra laikytina gruntu, kuris naudotinas reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio sutvarkymo darbams.

18. Nagrinėjamu atveju aptarti bylos įrodomieji duomenys nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. birželio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo laikytosios pozicijos apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aptiktos medžiagos atsiradimo pagrindÄ ir konkretų jos panaudojimo tikslÄ . Tiek K. K. raÅ¡ytinuose paaiÅ¡kinimuose (1 t., b. l. 168), tiek liudytojas T. K. pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 77-78) pažymėjo, kad medžiaga, kuri patikrinimo metu buvo aptikta G.

J. žemės sklype, prieÅ¡ tai buvo perduota O. B. pagal pastarojo užsakymÄ (1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 77-78). IÅ¡ K. K. 2021 m. balandžio 12 d. raÅ¡to Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijai matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. PA18-3-21 minimų medžiagų vežimÄ ir iÅ¡rovimÄ G. J. sklype organizavo O. B. (t. 1, b. l. 202). IÅ¡ O. B. 2021 m. kovo 25 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neperdavė 1 803 t statybinių atliekų, jis su minėtÄ ja įmone jokių susitarimų neturėjo, (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu nesinaudoja (1 t., b. l. 134).

Duomenų, kurie paneigtų Å¡iÄ pozicijÄ ir patvirtintų, kad įmonėje nedirbantis O. B. turėjo pagrindÄ organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių medžiagų vežimÄ ir iÅ¡krovimÄ G. J. žemės sklype protokole nurodytu laiku byloje nėra. Gi, kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teisme duotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. paaiÅ¡kinimų, įmonėje vykdomi pardavimai yra „apiforminami“ priėmimo–perdavimo aktais, kvitais, čekiais, pagal bendrÄ Ä¯monės tvarkÄ .

Maža to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J., iÅ¡ kurio raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų iÅ¡pylimÄ jo sklype nežinojo (1 t., b. l. 138, t. 2, b. l. 148-150). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas G. J. parodė, kad minėtas sklypas priklauso jam ir yra žemės Å«kio paskirties. Jis buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl grunto atvežimo, kuri, kaip jam paaiÅ¡kėjo, bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, anot G.

J., jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis baigė galioti dar 2020 m. gegužės mėnesį (realiai gruntas nebuvo vežamas jau nuo 2020 m. kovo mėnesio), be to, joje nebuvo kalbama apie atsijų įsigijimÄ (2 t., b. l. 148-150). Kaip matyti iÅ¡ G. J. 2021 m. kovo 23 d. reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pareikalavo įmonės, jog nenustatytos kilmės medžiagos iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo bÅ«tų iÅ¡vežtos (1 t., b. l. 135). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptariamas medžiagas paÅ¡alino iÅ¡ žemės sklypo, patvirtina 2021 m. balandžio 12-14 d. antstolio I.

Gaidelio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-21-2722 (1 t., b. l. 185-202). Pabrėžtina ir tai, kad tiksliai nėra žinomi įmonės veiksmai su medžiaga po išvežimo iš žemės sklypo. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. nurodė, kad iš žemės sklypo parvežtas medžiagas „išsivežiojo kiti klientai“, tačiau jam nėra žinoma, ar medžiagos buvo parduotos, ar atiduotos nemokamai (2 t., b. l. 164-166).

19. Atsižvelgus į aukščiau aptartus įrodymus (O. B., G. J. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K., nenurodęs konkretaus tikslo, dėl kurio 1 803 t medžiagos buvo iÅ¡pilta G. J. priklausančiame sklype) spręstina, kad jame be leidimo iÅ¡piltos UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos neturėjo konkretaus panaudojimo tikslo, tuo labiau, kad pats žemės sklypo savininkas nežinojo apie jų iÅ¡pylimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodomuosius duomenis, sprendžia, kad žemės sklype aptikta medžiaga buvo atsikratyta neturint žemės sklypo savininko sutikimo; medžiaga yra bevertė (apie jos neatlygintinÄ perdavimÄ nurodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmonės direktorius neatmetė galimybės, kad minėtas medžiagas klientai galėjo pasiimti nemokamai (2 t., b. l. 164-166)).

1. Apygardos teismas vertina, kad aukščiau aptarti įrodymai, sutampantys esminėse detalėse, papildantys vieni kitus, ir visi kartu patvirtina tai, kad minėtame G. J. priklausančiame sklype buvo išpiltos UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos, kurios nagrinėjamu atveju laikytinos atliekomis Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. savavališkai be žemės sklypo savininko žinios išpiltas medžiagas įvardija kaip „atsijas“, minėtos išvados nepaneigia.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2021 m. balandžio 2 d. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to (t. 1, b. l. 129-130), gamintojo taikomas pavadinimas „atsijos“ apibÅ«dina technologinį procesÄ , o ne produktÄ , ir Å¡iuo atveju naudojamas neteisingai, be to, produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį lauÅ¾Ä ) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų ir paminėtų techninių specifikacijų, nes nėra nuorodos į techninę specifikacijÄ , nepateiktos statybos produkto deklaruojamos eksploatacinės savybės. Pastebėtina ir tai, kad minėtame raÅ¡te nurodyta, jog vienas iÅ¡ deklaracijoje nurodytų panaudojimų – produktas skirtas statybos aikÅ¡telių pagrindui – atitinka LST EN 13285:2010 reikalavimus, kaip standartas taikomas ir perdirbtiems užpilams (nesuriÅ¡tiems miÅ¡iniams, skaldai).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tent Å¡is iÅ¡ kelių deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų panaudojimų buvo nurodytas ir vėlesnėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Gi, kaip nurodyta 2021 m. balandžio 2 d. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡te, pagal LST EN 13285:2010 standarto reikalavimus privaloma deklaruoti savybė – granuliometrinė sudėtis, nurodant kategorijÄ ir visÄ eilę savybių, kurios gali bÅ«ti reikalingos, priklausomai nuo panaudojimo (mineralinių dulkių kiekis, stambiausia frakcija, laidumas vandeniui).

Be to, kadangi deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas ir kitas panaudojimas, tad produktui turėjo būti taikomi ir kitų specifikacijų reikalavimai. Tai, kad 2021 m. balandžio 2 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto išvados, taip pat ir dėl produkto privalomų deklaruoti savybių, pagrįstos, leidžia manyti ir ta aplinkybė, jog vėlesnė UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) vienam iš ankstesnėje deklaracijoje nurodytų produkto panaudojimų parengta, laikantis reikalavimų, kurie minimi ir aptartame VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte (t. 1, b. l. 129).

2. Apeliaciniame skunde kritiÅ¡kai vertinant AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. raÅ¡to (t. 1, b. l. 131) iÅ¡vadas, kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, pabrėžiamas Institucijos suformuluoto paklausimo minėtoms įmonėms ydingumas ir nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau apibrėždama faktinę situacijÄ ir gaudama kitÄ nuomonę apie statybos atliekų perdirbimo rezultate gautų medžiagų sertifikavimÄ ir deklaravimÄ , t. y. nebÅ«tinumÄ tai daryti (t. 2, b. l.110).

Vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėlesniame 2021 m. kovo 18 d. rašte (jį parengė tas pats AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. R., kuris prieš tai elektroniniu laišku atsakydamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus, pateikė savo nuomonę) be kita ko pažymi, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo atliekų perdirbimo metu gaunamos produkcijos – atsijų, naudojamų vietoje grunto reljefo keitimui ar formavimui, vertinimo neatlieka.

3. Apygardos teismas, analizuodamas apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį ir į tam tikrÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos prieÅ¡taringumÄ . Akcentuojant, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės įvežta medžiaga yra ne atliekos, o atliekų perdirbimo rezultate gautos atsijos, naudojamos vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbÅ«vio sutvarkymo darbams, kurioms nėra reikalingas sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas, nes gruntui sertifikavimas nereikalingas, vis tik Institucijai teikiama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį lauÅ¾Ä ) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Å¡iuo dokumentu grindžiama pozicija, kad minėta medžiaga yra identifikuota, suteiktas unikalus produkto tipo identifikacinis numeris.

VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 2 d. raÅ¡tu (t. 1, b. l. 129-130) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. raÅ¡tu (t. 1, b. l. 131) pateikus pozicijÄ , kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, akcentuojamas paklausimo įmonėms ydingumas. Nors neigiama, kad minėta medžiaga statybos produktas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jau minėtos deklaracijos, ji Å¡iame dokumente yra įvardijama statybos produktu, kurio paskirtis statybos pramonė – statybos aikÅ¡telių pagrindui bei kitoms statybos reikmėms.

Nors pateikiant naujesnę deklaracijÄ nurodoma, kad ji paruoÅ¡ta tam pačiam produktui, tačiau akivaizdu, kad skiriasi produkto paskirtis, deklaruojamosios savybės ir kt. parametrai Minėti prieÅ¡taravimai tik sustiprina apygardos teismo vidinį įsitikinimÄ , kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atsikratyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekomis, o ne perdirbtu produktu, tenkinančiu techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinkančiu jam taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus.

4. Kaip jau buvo nurodyta, pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kuris užteršė aplinkÄ penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Pagal ATÄ® 2 straipsnio 49 dalį nepavojingomis atliekomis laikomos visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Kadangi vadovaujantis ATÄ® 2 straipsnio 54 dalyje pateiktų pavojingų atliekų apibrėžimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype iÅ¡piltos atliekos nepriskirtinos pavojingų atliekų kategorijai, jos laikytinos nepavojingomis atliekomis.

5. Pagal byloje esantį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento TarÅ¡os prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. raÅ¡tÄ â€žDėl atliktų matavimų“ matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), aptiktų sÄ vartų tÅ«ris – 2 226,7 m3. Kaip jau buvo nurodyta, administracinė atsakomybė kyla užterÅ¡us aplinkÄ ne mažesniu kaip 5 m3 nepavojingų atliekų kiekiu.

6. Pripažinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype paliktos medžiagos laikytinos atliekomis, o jų kiekis atitinka ANK 247 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo dispozicijÄ , bÅ«tina nustatyti, jog Å¡ios atliekos užteršė aplinkÄ . Teismų praktikoje analizuojant prieÅ¡ ANK galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio pažeidimo sudėtį, kuri identiÅ¡ka galiojančiai, yra pažymėta, kad aplinkos užterÅ¡imu nepavojingomis atliekomis padaroma žala aplinkai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-835-380/2013).

7. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad terÅ¡imas – medžiagų, miÅ¡inių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – terÅ¡alų) iÅ¡metimas (iÅ¡leidimas, paskleidimas) į aplinkÄ kaip žmonių veiklos rezultatas, o pagal 21 punktÄ Å¾ala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas.

Vadovaujantis AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes).

8. IÅ¡ 2021 m. balandžio 12-14 d. antstolio I. Gaidelio prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-21-2722 pateiktų fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo reljefas nenatÅ«raliai pakito bÅ«tent dėl iÅ¡piltų 1 803 t atliekų, terÅ¡alai (nagrinėjamu atveju – tai statybinės atliekos) pasklido žemės pavirÅ¡iuje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad minėtoje teritorijoje dirvožemis buvo paslėptas po storu atliekų sluoksniu, dėl to naikinama natÅ«rali žemės dirvožemio ir grunto struktÅ«ra, augalija, vadinasi, padarytas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai. Pripažinus, kad aptariama medžiaga negali bÅ«ti laikoma gruntu, akivaizdu, kad tokio kiekio medžiagos paskleidimas žemės Å«kio paskirties sklype, net ir turint tikslÄ ja tvarkyti reljefÄ , laikytinas aplinkos užterÅ¡imu.

9. Nesutiktina su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad Aplinkos apsaugos departamentas, neatlikdamas jokių veiksmų, jog medžiaga bÅ«tų paÅ¡alina iÅ¡ žemės sklypo kuo greičiau, tokiais savo veiksmais patvirtino medžiagos nekenksmingumÄ aplinkai. Pažymėtina tai, kad Institucija turėjo atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ ir nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas 2021 m. birželio 10 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas sklypo savininkas G.

J. parodė, kad jo sklypas yra 7 ha ploto, žemės ūkio paskirties, nelygus, dalyje jo – auga žolė, dalyje – miškas, kitoje dalyje kažkada buvo tvenkiniai. Nors anot jo žalos dėl sklype supiltos medžiagos nepatyrė, tačiau aplinkos užteršimas, kaip ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, vertinamas ne žalos padarymo žemės sklypo savininkui prasme, o pagal tai, ar objektyviai buvo užteršta aplinka, kurioje buvo paskleisti penkių kubinių metrų ar didesnis nepavojingų atliekų kiekis.

Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad sklypo savininkas pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog supiltos medžiagos iš jo sklypo būtų pašalintos (1 t., b. l. 135).

10. Sprendžiant, ar (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype supiltomis nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas G. T., dalyvavęs patikrinime 2020 m. vasario 18 d., parodė (2 t., b. l. 167-169), jog tuo metu žemės sklype buvo matyti aplink augantys medžiai, krūmai; atliekos buvo supiltos ne visame sklype. Žolės toje vietoje, kur buvo supiltos atliekos, nematė. Kaip jau minėta, sklypo savininkas G. J. parodė, kad dalyje sklypo auga žolė, dalyje miškas, o kitoje dalyje kažkada buvo tvenkiniai (2 t., b. l. 148-150).

IÅ¡ jau aptartų byloje esančių žemės sklypo nuotraukų matoma sklype esanti augmenija (medžiai, krÅ«mai) (1 t., b. l. 185-198; 2 t., b. l. 174-182), ypač tai gerai matyti antstolio 2021 m. pavasarį darytose fotonuotraukose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tokio kiekio (1 803 t) nepavojingų atliekų iÅ¡pylimas žemės sklype, kuriame jos tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomos, sudaro pagrindÄ spręsti apie neigiamÄ poveikį aplinkai, bent jau gyvÅ«nijai ir augalijai, kuri nepavojingų atliekų laikymo vietoje apskritai yra sunaikinta, todėl aplinka jomis yra neabejotinai buvo terÅ¡iama.

11. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsijos įvardijama medžiaga negalėjo užterÅ¡ti aplinkos, laikytinas nepagrįstu. Nors sutiktina su apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad byloje esantys VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tai savaime nepagrindžia, kad paskleista medžiaga laikytina atliekomis ir tiesiogiai neįrodo aplinkos užterÅ¡imo nepavojingomis atliekomis fakto (1 t., b. l. 129-131), tačiau remiantis byloje surinktų įrodymų visuma ir atsižvelgus į anksčiau aptartÄ teisinį ir faktinį bylos pagrindÄ , darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas iÅ¡pylus žemės sklype, jomis buvo padaryta žala aplinkai, t. y. aplinka buvo užterÅ¡ta.

12. ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

13. Pagal teismų praktikÄ kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. nagrinėjamu atveju veikė netiesiogine tyčia, nes bÅ«damas atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės direktorius (kaip pats nurodė Institucijai adresuotame 2021 m. birželio 9 d. raÅ¡te Nr. 2021/06/09, bendrovėje esantis už aplinkosauginių reikalavimų laikymÄ si atsakingas asmuo (t. 1, b. l. 151)), suvokė, kad žemės sklype iÅ¡piltas 1 803 t atliekų (iÅ¡ K.

K. parodymų apeliacinės instancijos teisme spręstina, kad apie minėtÄ situacijÄ jis buvo informuotas) kiekis gali užterÅ¡ti aplinkÄ , ir nors Å¡ių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. BÅ«tent įmonės direktorius, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklÄ , turi užtikrinti, kad įmonė veiktų teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju K. K. turėjo užtikrinti, jog atliekos nebÅ«tų pilamos žemės sklype, juo labiau, neturint tam savininko leidimo ar kitokio teisinio pagrindo.

15. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bylos duomenimis įrodyta, kad K. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veikla (duomenys neskelbtini) padalinyje sudaro ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16. Pirmosios instancijos teismas K. K. skyrė baudÄ , nustatydamas jos dydį mažesnį nei pagal ANK 247 straipsnio 13 dalies sankcijoje numatytos galimos baudos vidurkis, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas padarytÄ nusižengimÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, todėl, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskirta bauda yra tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei teisinga. Nenustatyta ir K. K. skirtų nuobaudų bendrinimo nuostatų pažeidimų. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

17. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2022 m. birželio 13 d. rašto matyti, jog minėtame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 270 straipsnio 2 dalyje; ikiteisminio tyrimo byloje įtarimas niekam nėra pareikštas, procesinis sprendimas nėra priimtas (2 t., b. l. 173).

Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktÄ administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigÅ«no) nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Å ia nuostata įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tÄ patį asmenį už tÄ pačiÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ vyriausiosios tyrėjos pateiktos informacijos spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį vyksta dėl to paties fakto, nėra pagrindo (nagrinėjamu atveju administracinė teisena pradėta ir administracinė nuobauda K.

K. paskirta už konkretaus kiekio statybinių atliekų (1 803 t) iÅ¡pylimÄ sklype laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. ir aplinkos užterÅ¡imÄ bÅ«tent Å¡iomis nepavojingomis atliekomis). Gi, kaip minėta, non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiÅ¡kia, jog automatiÅ¡kai eliminuojama galimybė traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn bei pažeidžiamas dvigubo baudimo už tÄ pačiÄ veikÄ draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 2AT-37-648/2018).

Atsižvelgus į tai, kas aptarta, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo spręsti, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį turi bÅ«ti nutraukta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-992/2022 nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto K.

K. atstovės advokatės Emos BÅ«tėnienės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Eglė Gruodienė