2023-06-15 Nr. AB-12333-3-61-3-01449-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1343-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01449-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Baltijos maisto organizacija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-239 (AG-91/06-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas, ir 2021 m. kovo 29 d. sprendimas), VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13)-001 „Dėl 2018 m. vasario 28 d. dotacijos susitarimo Nr. 779489–ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001“ (toliau – ir Sprendimas, ir 2021 m. sausio 5 d. sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateiktą Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo (kartu su vėlesniais pateiktais mokėjimo prašymo patikslinimais).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. LAGK 2021 m. kovo 29 d. sprendimu nutarė atmesti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimą ir įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus iš naujo. Agentūra 2021 m. sausio 5 d. sprendimu nusprendė: pripažinti visas su antruoju pareiškėjo vykdytos Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos (toliau – ir Programa) ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų; nutraukti 2018 m. vasario 28 d. sudarytą dotacijos susitarimą Nr. 779489–ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 (toliau – ir Dotacijos susitarimas, ir Sutartis) nuo 2020 m. sausio 11 d. (pareiškėjas mano, kad atsakovas padarė rašymo klaidą ir nurodė Sutartį nutraukiantis nuo 2021 m. sausio 11 d.).

2.2. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-029 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas) nurodė, kad jis priima sprendimą: netvirtinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. pateiktos Programos įgyvendinimo periodinės antrų metų ataskaitos (toliau – ir Ataskaita); pripažinti pareiškėjo prašyme dėl tarpinio mokėjimo (toliau – ir Mokėjimo prašymas) nurodytas išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų ir netinkamomis kompensuoti; pripažinti reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti visą Ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 31 215,44 Eur. Agentūra, priimdama 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, privalėjo atšaukti arba aiškiais žodžiais pakeisti savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodytus sprendimus arba kitaip aiškiai pasisakyti dėl jų galiojimo. Agentūrai to nepadarius, liko galioti du skirtingi sprendimai: pirmuoju neatitinkančia ir netinkama kompensuoti pripažįstant visą Mokėjimo prašyme nurodytą 31 215,44 Eur sumą, o vėlesniu 2021 m. sausio 5 d. sprendimu 18 803,99 Eur sumą. Dėl to pareiškėjui buvo neaiški jo teisių apimtis po Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimo. Agentūra pripažino, kad dėl 12 411,45 Eur sumos skirtumo ji vėliau priėmė atskirą sprendimą, įformintą 2021 m. sausio 11 d. raštu.

2.3. LAGK padarė nepagrįstą išvadą, pritardamas atsakovo sprendimui, kad antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes vykdė tik vieną Programoje numatytą priemonę. Pasisakydama dėl šio skundo argumento LAGK netinkamai aiškino tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, vadovaujantis Sutarties 33.1 straipsniu. LAGK netinkamai aiškino ir taikė Sutarties 33 ir 35 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos kaip ypatingos aplinkybės, ypatingas atvejis, sudarantis pagrindą stabdyti Sutartyje numatytų veiklų įgyvendinimą. Apie Programos įgyvendinimo sustabdymą pareiškėjas informavo Agentūrą 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 19/09/11-1, motyvuodamas tuo, kad Agentūra nepagrįstai neišmokėjo kompensacijų pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas, taip pat dėl buvusios neapibrėžtos politinės situacijos Jungtinėje Karalystėje, susijusios su jos pasitraukimu iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES), neaiškių muitų tarifų ir kitų prekybos sąlygų. Nors Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-086 (toliau – ir 2019 m. spalio 23 d. raštas) informavo, kad ji pranešimą dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstu, tačiau toks Agentūros nesutikimas neturi jokios teisinės reikšmės ir neturi įtakos Programos vykdymo sustabdymo galiojimui.

2.4. Pagal Dotacijos susitarimo 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjo iniciatyva, jei ypatingais atvejais įgyvendinimas tampa neįmanomas arba itin sudėtingas, ir tam nereikia Agentūros sutikimo. Pakanka, kad pareiškėjas oficialiai praneša apie sustabdymą, nurodydamas priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą, ir toks sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus tokį pranešimą. Dotacijos susitarime nenumatyta, kad valstybė narė (šiuo atveju ją atstovauja Agentūra) gali prieštarauti ar kokiu nors būdu nesutikti su veiklos įgyvendinimo sustabdymu. Pareiškėjas po pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą nevykdė jokių Programoje numatytų priemonių ir neprašė kompensuoti tuo laikotarpiu patirtų išlaidų. Po pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą vėliau nebuvo sudarytas joks Dotacijos susitarimo pakeitimas, kuriame būtų numatyta veiklos įgyvendinimo atnaujinimo data, pratęsta veiklos trukmė ir padaryti kiti pakeitimai (kaip numatyta Dotacijos susitarimo 33.1.2 str. 3 pastraipa), todėl veiklos įgyvendinimo sustabdymas buvo galiojantis ir galiojo visą antrąjį Programos ataskaitinį laikotarpį. LAGK sprendime padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog pareiškėjas, gavęs Agentūros 2019 m. spalio 23 d. raštą (LAGK sprendime padaryta rašybos klaida, nurodant rašto datą 2020 m. spalio 23 d.), turėjo toliau įgyvendinti Programą pagal Dotacijos susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Ši LAGK išvada yra paremta netinkamu Sutarties nuostatų, susijusių su veiklos įgyvendinimo sustabdymu, aiškinimu, todėl nepagrįsta ir neteisėta. Agentūros sprendimas nutraukti Sutartį remiantis jos 34.3.1 straipsnio (b) papunkčiu ir (i) papunkčio (ii) dalimi yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir dėl to neteisėtas.

2.5. Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – ir Reglamentas 2018/1046) 33 straipsnyje. Agentūra viršijo savo kompetenciją, nes pati interpretavo ir aiškino ES institucijų teisės aktus. LAGK sprendime pacitavo Reglamento 2018/1046 33 straipsnio nuostatas, keletą Dotacijos susitarimo 6.1 ir 7.1 straipsnių nuostatų ir atsižvelgdama į tai, kad Programa buvo įgyvendinta maža apimtimi, jog jos įgyvendinimui buvo išleista mažai lėšų, pripažino, jog toks lėšų panaudojimas negali būti laikomas ekonomišku, veiksmingu, efektyviu ir siekiant Programos tikslų. Toks LAGK atliktas Reglamento 2018/1046 aiškinimas ir taikymas taip pat yra neteisėtas.

2.6. Reglamento 2018/1046 33 straipsnis apibrėžia tik pačią patikimo finansų valdymo principo esmę, jo pagrindinius bruožus, kitus su juo susijusius principus. Kaip žinoma, tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT, ir Teisingumo Teismas) gali aiškinti ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse. Netgi nacionaliniai teismai, kilus abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, turėtų kreiptis į ESTT paaiškinimo. Ta pati tvarka turi būti taikoma ir nustatant, ar nacionalinių institucijų praktika yra suderinama su ES teise. Nei byloje ginčijamame Agentūros Sprendime, nei Komisijos sprendime nesiremiama daugiau jokiais kitais Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais, kurie detalizuotų ir konkretizuotų patikimo finansų valdymo principo reikalavimus. Taip pat nesiremiama jokiais ESTT išaiškinimais šiuo klausimu. Todėl LAGK ir Agentūra patys ėmėsi aiškinti ES teisės aktą, savo nuožiūra interpretuodami, jog minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės, neužtikrino Programos tikslų pasiekimo; taip pat, kad Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Tokiu Reglamento 2018/1046 aiškinimu LAGK viršijo savo kompetenciją, numatytą teisės aktuose.

2.7. Pareiškėjas buvo pateikęs tik antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą ir tarpinio mokėjimo prašymą. Trečiasis Programos ataskaitinis laikotarpis dar buvo nesibaigęs skundo LAGK pateikimo metu (jis baigėsi 2021 m. vasario 28 d.), todėl pareiškėjas 2020 m. neprivalėjo teikti ir neteikė jokių duomenų ir informacijos apie trečiojo ataskaitinio laikotarpio priemonių vykdymą. Pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. informavo Agentūrą, kad jis nesutinka su pastarojo ketinimu nutraukti Sutartį, ir, kad jis nusprendė tęsti Programos vykdymą, bei kaip to įrodymą pateikė duomenis apie vieną tuo metu parengtą ir publikuotą straipsnį. Agentūra ir LAGK neturėjo jokio teisinio pagrindo pagal tokią pateiktą informaciją daryti išvadų apie visą trečiąjį Programos ataskaitinį laikotarpį ir konstatuoti, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas nevykdė Programos priemonių ir iki Programos pabaigos nebesuspės įgyvendinti visų Programos veiklų. Todėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimas nutraukti Dotacijos sutartį nepagrįstai susiejamas su trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio priemonių vykdymu ar nevykdymu.

2.8. LAGK 2021 m. kovo 29 d. sprendime neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie Programos priemonių įgyvendinimo sustabdymą, ir į tai, kad tą sustabdymą nulėmė Agentūros priimti sprendimai dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas (2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr. 2 ir Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos“). Minėtus sprendimus Agentūra priėmė slaptai nuo pareiškėjo, jam nepranešus, neinformuojant apie atliekamą tyrimą, taip pat priėmusi juos net neinformavo pareiškėjo, ir pareiškėjas juos gavo tik po kelių mėnesių iš kitos institucijos – Nacionalinės mokėjimo agentūros. Dėl minėtų Agentūros sprendimų bendra pareiškėjo išleistų kitoms programoms ir neatgautų lėšų suma sudarė 489 240,52 Eur. Tai labai ženkliai sutrikdė ir iš esmės paralyžiavo pareiškėjo veiklą.

2.9. Iki veiklos sustabdymo antrajame ataskaitiniame laikotarpyje buvo vykdyta tik viena Programos priemonė – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymas. Akivaizdu, kad vienos priemonės įgyvendinimas negalėjo turėti matomo ir reikšmingo poveikio projekto rezultatams, todėl tokioje situacijoje poveikio vertinimas buvo iš viso netikslingas ir jis būtų reiškęs tik bereikalingą papildomų pareiškėjo lėšų išleidimą tokiam vertinimui. Todėl pareiškėjas, siekdamas efektyviai ir racionaliai naudoti lėšas, neužsakė ir neatliko antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio poveikio vertinimo. Nepaisant to, Agentūra visiškai aklai ir formaliai reikalavo, kad toks vertinimas būtų atliktas, o jo neatlikimą vertino kaip sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, sudarantį pagrindą antrojo ataskaitinio laikotarpio išlaidas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų.

2.10. 20 procentų Programos išlaidų yra finansuojama išskirtinai tik pareiškėjo narių, norinčių dalyvauti projekte, įnašais. Šiuo atveju tiek pareiškėjas, tiek jo nariai laukė, kaip Agentūroje bus įvertintas nagrinėjamas Mokėjimo prašymas, kad būtų galima įvertinti ir atsižvelgti į galimas klaidas ar nustatytus neatitikimus, tęsiant Programos vykdymą. Iš Agentūros veiksmų pareiškėjo nariams susidarė įspūdis, kad reiškiamos nepagrįstos pretenzijos ir kompensacijos mokėjimas sąmoningai yra vilkinamas. Kai kurie pareiškėjo nariai netgi buvo sulaukę tiesioginių raginimų iš atsakingų Agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) asmenų nedalyvauti pareiškėjo vykdomose programose. Papildomai pagrįsdamas šiuos argumentus ir nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prieš LAGK posėdį pateikė LAGK šioje Programoje dalyvavusių ir ją finansavusių dviejų pareiškėjo narių raštiškus patvirtinimus, kad jie buvo sulaukę iš Agentūros ir ŽŪM vadovybės rekomendacijų nedalyvauti šioje pareiškėjo programoje ir kitose jo vykdomose programose. Šie įrodymai patvirtina, kad Agentūra ir jo steigėjas (Žemės ūkio ministerija) buvo iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, veikė prieš šios Programos įgyvendinimą, prisidėjo prie to, jog Programos dalyviai suabejotų šios Programos sėkme ir patys pasitrauktų iš jos.

2.11. Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų. Šiuo atveju Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendime nebuvo nurodytos pakankamos aplinkybės ir faktiniai pagrindai, kuriais remdamasis atsakovas tokį sprendimą priėmė. Atsakovas nurodo tik Sutarties tam tikrus punktus, tačiau vien šių punktų nurodymas nepagrindžia, kad egzistavo prielaidos taikyti šiuos punktus. Dotacijos susitarimas yra civilinis sandoris, bet ne teisės aktas, nustatantis Agentūros kompetenciją ir suteikiantis jam įgalinimus priiminėti atitinkamus administracinio pobūdžio sprendimus. Atsakovo nurodomi abstraktūs Reglamento 2018/1046 principai taip pat nėra tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis atsakovas gali tokius sprendimus priimti.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto paskutinis sakinys įtvirtina pareiškėjui galimybę prieš Agentūrai priimant galutinį sprendimą pateikti savo paaiškinimus, prieštaravimus ir įrodymus, kurie galėtų pakeisti Agentūros ketinamą priimti sprendimą. Pareiškėjo teiginį, kad susidarė situacija, kad buvo du vienas kitam prieštaraujantys atsakovo sprendimai, paneigia paties pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjas, gavęs Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą, kuris buvo mažiau palankus pareiškėjui negu galutinis 2021 m. sausio 5 d. sprendimas, pirmojo rašto (kaip teigia pareiškėjas, sprendimo) neskundė, o priešingai, į šį raštą pareiškėjas, nepraleisdamas nustatytojo termino, 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 20/10/23-1 pateikė savo nuomonę, pastabas bei paaiškinimus, tai yra pasinaudojo Sutartyje įtvirtinta prieštaravimo procedūra. Taigi, pareiškėjui, sudariusiam Sutartį bei įgyvendinančiam ne vieną programą pagal analogišką sutartį, yra žinoma Agentūros sprendimų priėmimo procedūra. Pareiškėjas apie kompensuotinų išlaidų sumą, tai yra jam mokėtiną 8 688,02 Eur sumą informavo pareiškėją 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-002. Šio rašto įteikimo pareiškėjui įrodymai pateikiami prie atsiliepimo.

3.2. Agentūra, gavusi pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą ir įvertinusi jame išdėstytas aplinkybes, kurioms esant pareiškėjas siekia stabdyti Programos įgyvendinimą, 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo, kad pareiškėjo pranešimą dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstu. Pareiškėjas sutiko su Agentūros išdėstyta nuomone ir pripažino, kad tokiais atvejais Programos įgyvendinimo sustabdymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Tai, kad Programos veikla nebuvo sustabdyta, patvirtina šios faktinės aplinkybės: pagal Sutarties 33.1.2 punktą veiklos sustabdymui reikalingas Sutarties pakeitimas, tačiau pastarasis nebuvo nei sudarytas, nebuvo net inicijuotas; taip pat, jeigu, pareiškėjo teigimu, Programos įgyvendinimas sustabdytas, tai turėjo būti pateiktas pareiškėjo prašymas dėl veiklos atnaujinimo, nurodant konkrečią datą, nuo kada bus tęsiamas Programos įgyvendinimas – pastarasis taip pat nebuvo pateiktas; jei Agentūra būtų laikiusi, kad Programos veiklos sustabdytos, Agentūra pareiškėjo būtų pareikalavusi pratęsti garantijos, kurios suma atitinka išankstinio finansavimo sumą – 433 000 Eur, galiojimą; pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateikta periodinė techninė ir finansinė veiklos ataskaita bei mokėjimo prašymas pateikti laiku, tai yra pagal Sutartyje nustatytus terminus, lyg pareiškėjas nebūtų sustabdęs veiklos pagal Programą; pateiktuose dokumentuose – periodinėje ataskaitoje nurodytas ataskaitinis laikotarpis 2019 m. kovo 1 d.

– 2020 m. vasario 29 d., atitinkantis ataskaitinį laikotarpį nesustabdžius Programos įgyvendinimo. Vertinant Sutarties 31, 33 ir 39.2 punktus, kuriuose įtvirtintos sąlygos, kada gali būti sustabdyta Programos veikla, taip pat Agentūrai numatyta teisė paprašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos bei per nustatytą terminą nepasirašyti Sutarties pakeitimo ir pranešti apie savo nesutikimą, darytina vienareikšmiška išvada, kad pareiškėjas nėra teisus teigdamas, jog „pagal Dotacijos sutarties 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjo iniciatyva, <...> ir tam nereikia Agentūros sutikimo.“.

Be to, pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 20/04/28-02, apgailestaudamas dėl lėšų trūkumo, pripažįsta ir patvirtina, kad pareiškėjo „iniciatyva sustabdyti projektą <...> nebuvo patvirtinta.“ Programos įgyvendinimo pradžioje pareiškėjui buvo išmokėta išankstinio finansavimo suma – 433 000 Eur. Taigi pareiškėjo argumentas, kad trūko apyvartinių lėšų (dėl pareiškėjo nurodytos priežasties – dėl kompensuotinų sumų pagal kitas programas įskaitytų kaip skola), nepagrindžia Programos veiklų nevykdymo, todėl nelaikytinas pagrįstu.

3.3. Agentūra, vertindama pareiškėjo pateiktų išlaidų atitiktį reikalavimams, vadovaujasi 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (toliau – ir Reglamentas 2015/1829), 4 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 6.1 straipsnio a dalimi – prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus. Vienas iš išvardytųjų kriterijų – išlaidos turi būti pagrįstos, pateisinamos ir atitinkančios patikimo finansų valdymo principą, visų pirma, yra ekonomiškos ir veiksmingos. Taikant minėtą kriterijų, Agentūra įvertino pareiškėjo prašomas kompensuoti išlaidas susijusias su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu ir nustatė, kad: 1) prašoma kompensuoti už vieną priemonę – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymas iš pareiškėjo įsipareigotų įvykdyti 13 privalomų įgyvendinti priemonių per ataskaitinį laikotarpį; 2) išlaidos, patirtos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur, yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui: pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčiui – 10 503,84 Eur; buhalterinės apskaitos paslaugoms – 1 400 Eur; tiesioginėms personalo – 420,15 Eur; kas sudaro iš viso – 12 323,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos (Programos įgyvendinimui skirtos išlaidos 6 480 Eur ir kitos išlaidos – 12 323,99 Eur, iš viso 18 803,99 Eur ) negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai, siekiant Programos tikslų ir pastarosios neatitinka patikimo finansų valdymo kriterijaus. Pareiškėjo skunde pateikiami argumentai, kad nei ginčijamame Agentūros sprendime, nei Komisijos sprendime nesiremiama daugiau jokiais kitais Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais, kurie detalizuotų ir konkretizuotų patikimo finansų valdymo principo reikalavimus, taip pat nenurodyti jokie ESTT išaiškinimai šiuo klausimu, yra tik pareiškėjo interpretavimas.

3.4. Agentūra negali nei patvirtinti, nei paneigti bendrovių (Auga group, AB ir uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko) raštuose pateiktos informacijos. Nepaisant to, ar pastarieji faktai – bendrovėms teiktos rekomendacijos nedalyvauti ginčo Programoje bei kitose pareiškėjo vykdomose programose – nepriklausomai nuo to, ar jie pasitvirtintų, ar ne, nedaro įtakos pareiškėjo prisiimtiems įsipareigojimams pagal Programą, nepateisina Programos nevykdymo ir nepaneigia Agentūros sprendimo nutraukti Sutartį. Sutartį dėl įgyvendinamos Programos sudarė būtent pareiškėjas – VšĮ Baltijos maisto organizacijos ir viešosios įstaigos santykiai su kitomis bendrovėmis, kurios prisideda prie dalyvavimo įgyvendinant Programą, yra išskirtinai tik pareiškėjo santykiai, o ne su Sutarties kita šalimi – Agentūra.

3.5. Ginčijamas Agentūros Sprendimas atitinka VAĮ individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, ginčijamame Sprendime ties kiekvienu punktu surašyta, ką Agentūra nustatė, tai yra kokias faktines aplinkybes, pastarosios susiejamos su konkrečia Sutarties ar teisės aktų nuostata, kurią pažeidė pareiškėjas, tai yra nurodyti teisiniai pagrindai, taip pat nurodyti Agentūrą įpareigojantys priimti atitinkamą sprendimą – nekompensuoti išlaidų, nutraukti Sutartį – teisiniai pagrindai. Sutarties tekstas tvirtinamas Europos Komisijos. 2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės (toliau – ir Reglamentas 2015/1831), 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „valstybės narės naudoja Komisijos pateiktus sutarčių modelius“. Sutarties patvirtintame šablone perkeltos Bendrijos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo programų įgyvendinimą ir administravimą, tai yra perkeltos pagrindinės Sutarties šalių – pareiškėjo ir Agentūros – teisės ir pareigos, įtvirtinta šalių bendradarbiavimo procedūra. Sutarties šalys, įgyvendindamos / administruodamos minimas programas, nėra laisvos sulygti dėl kitokių sąlygų, negu jos patvirtintos Europos Komisijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Sutartis laikoma administracine sutartimi, o Agentūra, atstovaudama valstybę narę, turi įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus, kurie įtvirtinti tiek Sutarties šablone, tiek Bendrijos teisės aktuose. Pareiškėjas iš esmės nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, neįgyvendino Programos priemonių bei Agentūros priimtą Sprendimą bei Komisijos sprendimą skundžia abstrakčiais ir tiesiogiai su priimtu Sprendimu nesusijusiais argumentais. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė Sutarties įsipareigojimų (Programos priemonių) įvykdymą, kurios būtų sąlygojusios pripažinti išlaidas tinkamomis kompensuoti bei nesąlygotų Sutarties nutraukimo.

3.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nagrinėjamos bylos Nr. eA-2176-624/2021 baigtis neturi jokios įtakos šiam ginčui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės pareiškėjo kitas įgyvendintas programas ir jo padarytus pažeidimus, kurie nėra susiję su šio ginčo pareiškėjo įgyvendinta Programa ir Agentūros priimtu 2021 m. sausio 5 d. sprendimu, kuriuo pripažino visas su antruoju pareiškėjo vykdytos Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų ir nutraukė Sutartį nuo 2021 m. sausio 11 d. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (toliau – ir Reglamentas 908/2014) 28 straipsnis numato, kad valstybės narės visas dar negrąžintas paramos gavėjo skolas išskaičiuoja iš išmokų, kurias tam pačiam paramos gavėjui ateityje mokės už skolos susigrąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Grąžintinų lėšų įskaitymas reglamentuotas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Taisyklės), 3.5, 10, 121 ir kitais punktais. Pareiškėjas, įgyvendinantis ne vieną programą, finansuojamą pagal standartines dotacijos susitarimo sąlygas, privalo žinoti, kad skolos įskaitymas galimas, jei yra pareiškėjui mokėtinų, kompensuotinų išlaidų pagal kitas jo įgyvendintas programas, ir pastarasis veiksmas teisėtas. Pareiškėjo įsipareigojimų vykdymas ar nevykdymas nėra ir negali būti siejami su tuo, ar jis turi, ar neturi įsipareigojimų įgyvendinant kitas, Europos Sąjungos lėšomis kompensuojamas, programas. Šio ginčo Programos įgyvendinimo pradžioje pareiškėjui buvo išmokėta išankstinio finansavimo suma – 433 000 Eur. Taigi pareiškėjo argumentas, kad trūko apyvartinių lėšų (dėl kompensuotinų sumų pagal kitas programas įskaitymo kaip skola) niekaip nepagrindžia šios Programos veiklų nevykdymo, tai yra pareiškėjo pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų bei nutraukti Dotacijos susitarimą ir dėl LAGK 2021 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2018 m. vasario 28 d. valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ir VšĮ Baltijos maisto organizacija sudarė sutartį „Dėl Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo“ Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001. Dotacijos susitarimu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą. Pagal Dotacijos susitarimo 5.1 papunktį didžiausia dotacijos suma 2 842 957,04 Eur. Dotacija kompensuojama 70 proc. reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų (5.2 p.). 5.3 papunktyje nustatyta, jog galutinė dotacijos suma priklauso nuo to, kiek pagal Dotacijos susitarimo sąlygas faktiškai įgyvendinta. Veikla suskirstyta į šiuos ataskaitinius laikotarpius: 1 ataskaitinis laikotarpis: nuo 1 iki 12 mėnesio, 2 ataskaitinis laikotarpis nuo 13 iki 24 mėnesio, 3 ataskaitinis laikotarpis nuo 25 iki 36 mėnesio (Dotacijos susitarimo 15.2 p.). Dotacijos susitarimo 16.2 papunktyje įtvirtinta išankstinio finansavimo mokėjimas ir išankstinio finansavimo garantija. Išankstinio finansavimo tikslas – suteikti gavėjui apyvartinių lėšų. Išankstinio finansavimo lėšos išlieka ES nuosavybe tol, kol išmokamas likutis. Išankstinio finansavimo suma nurodoma 568 591,41 Eur. Programos trukmė – 3 metai. Vykdoma nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Programos biudžetas – 4 061 367,20 Eur. Programa skirta informuoti apie ES ekologinės gamybos metodą.

6.2. Pareiškėjas Agentūrai 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28/02 (toliau – ir 2020 m. balandžio 28 d. raštas) pateikė Ataskaitą bei nurodė, jog atskiras Programos poveikio (Impact) vertinimas neatliktas, kadangi antrais metais įgyvendinti veiksmai negalėjo padaryti reikšmingos įtakos vartotojų nuomonei ir pasirinkimui, todėl tyrimo pirkimas prieštarautų efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Ataskaitoje nurodyta, jog iš 13 numatytų vykdytų veiklų buvo įvykdyta viena – „Facebook“ paskyrų sukūrimas ir palaikymas. Nurodyta, kad programos antrų metų veiksmai nebaigti įgyvendinti dėl lėšų trūkumo, susidariusio dėl: nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal tris vykdomas programas; nariams atsisakius finansuoti programų vykdymą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo iniciatyva sustabdyti projektą kol bus užtikrintas finansavimas nebuvo patvirtina. Prie 2020 m. balandžio 28 d. rašto pridėta pareiškėjo finansinė ataskaita bei Mokėjimo prašymas, kuriame nurodyta, jog tiesioginės personalo 13 014,85 Eur išlaidas patirtos nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėn., subrangos („Facebook“ paskyros palaikymas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) – 8 100 Eur išlaidos patirtos nuo 2019 m. vasario iki birželio mėn., kitos tiesioginės – 9 850 Eur išlaidas sudarė 2019 m. balandžio 17 d. atliktas auditas, 2019 m. balandžio 23 d. rezultatų įvertinimas, vartotojų tyrimas ir nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėn. teiktos buhalterinės apskaitos paslaugos, netiesioginės išlaidos (4 proc. nuo personalo išlaidų) sudarė 520,59 Eur, iš viso – 31 215,44 Eur. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 „Dėl tarpinio mokėjimo prašymo patikslinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštas) nurodė, jog pareiškėjo nariams įžvelgus neplanuotas rizikas ir nesutinkant finansuoti Programos dalies, pareiškėjas neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą.

6.3. Agentūra 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, jog priėmė sprendimą netvirtinti Ataskaitos, taip pat vadovaudamasi Sutarties 16.3, 26 punktais pripažino reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti visą finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 31 215,44 Eur. Agentūra atsižvelgdama į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte pateiktą informaciją, kad pareiškėjas neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, į tai, jog Programa įgyvendinama netinkamai bei jos priemonės ateityje nebus tinkamai ir laiku įvykdytos, informavo, jog vadovaudamasi Sutarties 34.3.1 punkto (b) ir (i) (ii) dalimis ketina nutraukti Sutartį, o pareiškėjas turi teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Atsakydamas į Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą, pareiškėjas Agentūrai 2020 m. spalio 23 d. raštu pateikė paaiškinimus, kad dėl Agentūros pripažintų pirmo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidų tinkamomis neišmokėjimo sutriko savalaikis Programos finansavimas ir įmonės prarado pasitikėjimą investuoti savo lėšas. Poveikio tyrimo atlikimas, kai veiksmai, išskyrus „Facebook“ paskyras, nebuvo atliekami ir negalėjo turėti matomo poveikio projekto rezultatams, yra netikslingas ir perteklinis, o tai prieštarauja efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Nuo 2019 m. spalio 1 d. sustabdžius bet kokius mokėjimus ir išlaidas pareiškėjas atlieka vykdymo priežiūrą – atsakinėja į Agentūros raštus, renka ir pateikia prašomus dokumentus, bendrauja su klientais, ieško galimų Programos finansavimo šaltinių, todėl teiginys, kad darbai nevyko, yra nepagrįsti. Pareiškėjas laiko nepagrįstą Agentūros ketinimą nutraukti Sutartį. Pareiškėjas nusprendė tęsti Programos vykdymą, 2020 m. spalio mėnesį buvo parengtas ir publikuotas straipsnis „Ką naudinga žinoti apie ekologiškus maisto produktus“, rengiami tolesni Programos vykdymo planai.

6.4. Agentūra 2021 m. sausio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą, jame nurodė, jog įvertinusi Programos įgyvendinimą nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Dotacijos susitarimo 7.1 papunktį, nes antruoju ir trečiuoju Programos ataskaitiniais laikotarpiais iš įsipareigotų vykdyti 13 Programos priemonių vykdė tik vieną priemonę:

1) antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.), 2019 m. kovo–birželio mėnesiais, iš Programoje numatytų priemonių vykdė tik socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymą;

2) trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.) nebuvo vykdomos Programoje numatytos priemonės, išskyrus dalinį vienos priemonės vykdymą – 2020 m. spalio mėnesį parengtą ir publikuotą straipsnį. Pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo pasibaigus antrajam Programos ataskaitiniam laikotarpiui atlikti Programos poveikio vertinimą. Pareiškėjo 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje (toliau – ir Finansinė ataskaita) ir 2020 m. balandžio 28 d. prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto Reglamento 2018/1046 33 straipsnyje, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kadangi:

1) minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų;

2) išlaidos, patirtos Programos priemonių įgyvendinimui antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (t. y. „B. Tiesioginės subrangos išlaidos“, socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur), yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. „A. Tiesioginės personalo išlaidos“, pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; „C. Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos“ – 1 400 Eur; „D. Netiesioginės išlaidos“, 4 proc. nuo „A.

Tiesioginių personalo išlaidų“ – 420,15 Eur; iš viso – 12 323,99 Eur), todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Pareiškėjas nesilaikė patikimo finansų valdymo principo ir Agentūra, vadovaudamasi Reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies f punktu bei Dotacijos susitarimo 6.1 straipsniu (a) (vii) punktu, 26.1 papunkčiu, priėmė sprendimą pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų.

Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas pagal Dotacijos susitarimą iš esmės nevykdė įsipareigojimų (neįgyvendino Programoje numatytų priemonių), iki Programos pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) likus dviem mėnesiams nebėra galimybių įgyvendinti visų Programoje numatytų priemonių, be to, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodė, jog neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, todėl Agentūra, vadovaudamasi Dotacijos susitarimo 34.3.1 papunkčio (b) ir (i) (ii) dalimis, priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos susitarimą.

6.5. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo atmetė.

7. Teismas dėl atsakovo įgalinimų nurodė, kad Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 706 įsteigtai VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu (ginčui reikšminga įstatymo redakcija su pakeitimais, įsigaliojusiais 2018 m. spalio 1 d.) (toliau – ir ŽŪMŪKPĮ), be kita ko, nustatančiu: žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o įgyvendina kitos įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės įmonės ir viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją (4 str. 1 d.). VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros funkcijos nustatytos ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 4 dalies 1–8 punktuose. Teismas, įvertinęs šias ŽŪMŪKPĮ nuostatas, taip pat 4 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam taikyti reikšmingas faktines aplinkybes, konstatavo, jog VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra turi įgaliojimus administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuris nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (toliau – ir Reglamentas 1144/2014), inter alia (be kita ko) priimti sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal šią priemonę, grąžinimo ir Dotacijos susitarimo nutraukimo. Tad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ginčijamo sprendimo priėmimo atveju atsakovas neturėjo kompetencijos administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kadangi šioje administracinėje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 nustatytos skirtingos faktinės situacijos.

8. Teismas dėl Sutarties (ne)stabdymo aplinkybių nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė įsakymą Nr. 190920-2 nuo 2019 m. spalio 1 d. sustabdyti bet kokius mokėjimus, darbo užmokesčio skaičiavimą ir veiklas, kol bus patvirtinti finansavimo šaltiniai Programai, ir 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo Agentūrą, kad dėl nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal tris vykdomas programas (teismo pastaba: 2015 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos patvirtintos Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programą; 2014 m. spalio 30 d.

Europos Komisijos patvirtintos Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos; ir 2013 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos patvirtintos Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos) pareiškėjas neteko didelės dalies apyvartinių lėšų, todėl šiuo metu negali tęsti Programos vykdymo ir ieško galimybės gauti alternatyvių lėšų. Programos dalies, susijusios su veiklos vykdymu Jungtinėje Karalystėje, įgyvendinimas yra itin sudėtingas dėl neprognozuojamos politinės situacijos, muitų tarifų ir kitų prekybos sąlygų, susijusios su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos.

Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Dotacijos susitarimo 33.1 straipsniu, pareiškėjas nurodė, jog sustabdo Programos įgyvendinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, jog pareiškėjui yra žinoma, kad kompensacijos neišmokėtos dėl susidariusios pareiškėjo skolos ir jos išskaičiavimo. Programos finansavimą patvirtino keturi nariai, todėl neaišku, kodėl pareiškėjui trūksta apyvartinių lėšų. Jungtinės Karalystės ketinimas pasitraukti iš Europos Sąjungos neturi įtakos Programos veiksmų vykdymui kitose Programos tikslinėse rinkose.

Pareiškėjo netinkamas Programos veiksmų vykdymas negali būti jo sustabdymo pagrindas ir Agentūra pareiškėjo pranešimą dėl programos veiksmų sustabdymo laiko nepagrįstu. Pagal Dotacijos sutarties 33.1 papunktį gavėjas gali savo iniciatyva sustabdyti veiklos ar jos dalies įgyvendinimą, jei ypatingais atvejais, visų pirma force majeure (nenugalima jėga), įgyvendinimas tampa neįmanomas arba sudėtingas. Gavėjas turi nedelsdamas oficialiai pranešti valstybei narei apie sustabdymą, nurodydamas: priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą.

Sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus šį pranešimą. Kai tik susidaro palankios aplinkybės atnaujinti įgyvendinimą, gavėjas turi nedelsdamas apie tai pranešti valstybei narei ir paprašyti pakeisti sutartį, kad jame būtų nustatyta data, kurią bus atnaujintas veiklos įgyvendinimas, pratęsta veiklos trukmė ir padaryti pakeitimai, kad veiklos sąlygos būtų pritaikytos prie naujos padėties, išskyrus tuos atvejus, kai sutartis buvo nutraukta. Sustabdymas bus panaikintas nuo pakeitime nustatytos įgyvendinimo atnaujinimo dienos.

Ši data gali būti ankstesnė už dieną įsigalioja pakeitimas. Teismas taip pat įvertino Dotacijos sutarties 35 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pranešimo Agentūrai turinį, priėjo prie išvados, kad šis pranešimas neatitinka Dotacijos susitarimo 33.1 papunkčio, 35 punkto nuostatų. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde ir posėdžio metu nurodytais argumentais, kad jo sunki finansinė padėtis gali būti laikoma ypatingu atveju, dėl kurio jis pagal pasirašytą Sutarties 33.1 papunktį ir 35 punktą gali teikti pranešimą sustabdyti Programos įgyvendinimą Agentūrai.

9. Teismas pažymėjo, kad Agentūros atsakymas pareiškėjui dėl Sutarties stabdymo buvo pateiktas savalaikiai, nurodant jam, jog jo prašyme nurodyti pagrindai neatitinka Sutarties 33.1 papunkčio ir 35 punkto nuostatų. Teismas taip pat pabrėžė, kad Agentūros priimti sprendimai, jai administruojant kitas programas, nėra šio ginčo dalykas. O lėšų skyrimas ar neskyrimas pagal kitas pareiškėjo vykdytas programas negali turėti įtakos šios Programos vykdymui, ypač kai garantuojamas išankstinis apmokėjimas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas su atsakovu pasirašė Sutartį, pareiškėjui pagal Programą buvo avansu skirta tam tikra pinigų suma Programai įgyvendinti ir nustatyta Programos įgyvendinimo tvarka ir terminai, kurių pareiškėjas įsipareigojo laikytis. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant iš tolesnio pareiškėjo elgesio (tai, kad jis teikė ataskaitas po kiekvieno ataskaitinio laikotarpio, taip pat Agentūrai pateikė ir galutinę ataskaitą), neprašė veiklos atnaujinti ir pakeisti Sutartį, Programos vykdymas nebuvo sustabdytas. Nebuvus Sutarčiai sustabdytai, pareiškėjas privalėjo vykdyti tinkamai visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir veiklas bei už juos laiku tinkamai atsiskaityti.

10. Teismas dėl išlaidų kompensavimo nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. Agentūrai pateikė prašymą dėl tarpinio mokėjimo. Prašyme prašoma kompensuoti suma iš viso 31 215,44 Eur: tiesioginės personalo išlaidos 13 014,85 Eur, tiesioginės subrangos išlaidos 8 100 Eur, kitos tiesioginės išlaidos 9 580 Eur ir netiesioginės išlaidos 520,59 Eur. Agentūra 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2A- (8.13)-024 „Dėl tarpinio mokėjimo prašymo pagal 2018 m. vasario 28 d. sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001“ informavo pareiškėją, kad rašte ir periodinėje techninėje ataskaitoje pateikti abstraktūs ir bendro pobūdžio paaiškinimai nepagrindžia Programos priemonių neįgyvendinimo, kadangi Programos priemonės (išskyrus tik „Facebook“ paskyrų palaikymą) nebuvo vykdomos nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios; pateiktame sąskaitos išraše už 2019 m. kovo 1 d.

– 2020 m. vasario 29 d. laikotarpį nurodomas 68 139,59 Eur likutis laikotarpio pabaigai; dalies patirtų išlaidų kompensavimas tarpiniu mokėjimu nėra ir negali būti vieninteliu finansavimo šaltiniu, užtikrinančiu visų Programos tinkamą ir savalaikį vykdymą. Ir paprašė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie tinkamai pagrįstų, kodėl neįgyvendintos Programos priemonės. Taip pat nurodė, kad mokėjimo prašyme pateikiamos išlaidos už 2019 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, kurios vadovaujantis Sutarties 6.1 (a) (vii) punktu negali būti pripažintos atitinkančiomis reikalavimus, kadangi Programos priemonė buvo vykdoma iki 2019 m. birželio mėn. (2019 m. birželio 28 d. išrašyta paskutinė PVM sąskaita-faktūra BFO Nr. 63 už Programos priemonės vykdymą).

Raštu pareiškėjo paprašyta pateikti iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą mokėjimo prašymą ir gavėjo 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą arba pateikti išlaidų tinkamumą pagrindžiančius paaiškinimus. Informavo, kad vadovaujantis Sutarties 31.1 punktu dėl rašte nurodytų aplinkybių mokėjimo terminas sustabdomas. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. Agentūrai pateikė paaiškinimus Nr. 20/08/06-1, kuriuose nurodė, kad 20 procentų Programos išlaidų yra finansuojama išskirtinai tik pareiškėjo narių, norinčių dalyvauti projekte, įnašais.

Pareiškėjo nariams, įžvelgus neplanuotas rizikas ir nesutinkant finansuoti Programos dalies, pareiškėjas neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą. Banko sąskaitoje esantis lėšų likutis yra gauto išankstinio finansavimo dalis, kuri negali padengti 20 proc. Programos išlaidų. Atkreipė dėmesį, kad minėtu laikotarpiu (2019 m. liepos–rugsėjo mėn.) vyko administraciniai Programos valdymo veiksmai, t. y. rengiami planai dėl projekto vykdymo eigos, ruošiami atsakymai į Agentūros raštus ir pan. Kol vyko darbai, buvo mokamas darbo užmokestis bei skaičiuojami ir mokami socialiniai mokesčiai, atitinkamai buhalterinės paslaugos buvo būtinos.

Teismas nurodė, jog Agentūra 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu pirmą kartą pagal Dotacijos susitarimo 26.2 ir 34.3.2 papunkčius informavo pareiškėją apie ketinamus priimti sprendimus: pripažinti neatitinkančia reikalavimų visą pareiškėjo prašomą kompensuoti išlaidų sumą 31 215,44 Eur ir apie ketinimą nutraukti Sutartį. Dėl šio rašto pareiškėjas teikė prieštaravimą ir papildomus paaiškinimus, kodėl nesutinka su Agentūros rašte nurodytomis aplinkybėmis. Agentūra 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 20/10/23-1 pakartotinai įvertino pareiškėjo Programos įgyvendinimą ir priėmė skundžiamą sprendimą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. vertino tik su antruoju ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų ir priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos susitarimą.

Taigi Agentūra tinkamomis pripažino išlaidomis, kurias pareiškėjas patyrė už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį (12 411,45 Eur), ir nepripažino tinkamomis finansuoti patirtų išlaidų už antrąjį ataskaitinį laikotarpį. Todėl teismas šioje byloje ir nevertino pareiškėjo pateikto trečiojo etapo mokėjimo, galutinės ataskaitos ar galutinio grąžintinų sumų klausimo, kadangi skundžiamu Sprendimu šie klausimai nebuvo spręsti. Be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad Agentūra 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-002 pareiškėją informavo apie pareiškėjui mokėtiną sumą 8 688,02 Eur.

11. Teismas, įvertinęs Reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies, Dotacijos sutarties 6.1 punkto nuostatas, priėjo prie išvados, kad prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus. Agentūra Sprendime nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Reglamento 2015/1829 4 straipsnio f punkto ir Dotacijos sutarties 6.1 (a) (vii) punkto. Dėl pareiškėjo argumentų, kad poveikio vertinimo ataskaita neturėjo būti parengta, teismas pažymėjo, jog sprendimas pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų pripažintos dėl to, kad pareiškėjas, siekdamas Programos tikslų, Programos įgyvendinimui išleido lėšas neveiksmingai, neefektyviai ir dėl to, jog patirtos išlaidos Programos priemonių įgyvendinimui buvo ženkliai mažesnės už kitas pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjas iš esmės dėl šių atsakovo Sprendime konstatuotų aplinkybių nepasisakė. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad neva tai LAGK netinkamai aiškino Europos Sąjungos teisės aktus, nėra atitinkantys tikrovę.

12. Teismas dėl Dotacijos susitarimo nutraukimo nurodė, kad Dotacijos susitarimo 34.3.1 papunkčio (b) numatyta, jog valstybė narė gali nutraukti Susitarimą, jei gavėjo teisinės, finansinės, techninės, organizacinės arba su nuosavybe susijusios padėties pokytis gali turėti didelės įtakos veiklos įgyvendinimui, dėl jo gali būti vėluojama įgyvendinti veiklą arba kyla abejonių dėl sprendimo skirti dotacijos pagrįstumo, (i) (ii) gavėjas (arba fizinis asmuo, turintis įgaliojimus atstovauti gavėjui arba jo vardu priimti sprendimus) padarė iš esmės nevykdė pareigų, susijusių su šiuo Susitarimu arba sutarties sudarymo procedūra, pavyzdžiui, netinkamai įgyvendino veiklą, pateikė klaidingą informaciją arba reikiamos informacijos nepateikė, pažeidė etikos principus.

Taigi atsakovas turi teisę nutraukti su pareiškėju sutartį, jeigu pastarasis netinkamai įgyvendina Programą. Pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu negalėjo paneigti ginčijamame Sprendime atsakovo padarytos išvados, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino Programos veiklas. Įgyvendinta tik viena iš 13 Programos veiklų. Pareiškėjo pranešimas dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo neatitiko Dotacijos susitarimo 33.1 ir 35 punktų, o pareiškėjo finansiniai sunkumai nelaikomi pateisinama priežastimi neįgyvendinti Programos veiklų, ypač kai garantuojamas išankstinis apmokėjimas veiklų.

Tai, kad pareiškėjas vykdė ir kitas sutartis bei prisiėmė papildomus įsipareigojimus tinkamai neįvertinęs visų jų įvykdymo rizikų, neduoda pagrindo teigti, jog taikytas Sutarties nutraukimas nebuvo adekvati priemonė aptariamu atveju. Pagal susitarimą Sutartį vienašališkai galėjo nutraukti atsakovas iš esmės nustatęs esminius Sutarties pažeidimus. Šiuo atveju valstybė, sudariusi Dotacijos susitarimą, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, ir Sutarties neįvykdymo laipsnis skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, likus dviem mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos, nedavė pagrindo atsakovui tikėtis, kad Sutartis galės būti įvykdyta ateityje.

Be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kai kurių jo narių atsisakymo prisidėti savo įnašais prie Programos vykdymo, yra aplinkybės, susijusios su paties pareiškėjo vidinėmis, organizacinėmis ir finansinėmis priežastimis, rodančiomis pareiškėjo negebėjimą telkti savo narius, ir išimtinai priklausančiomis nuo pareiškėjo pasirengimo tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nutraukė su pareiškėju Dotacijos susitarimą.

13. Teismas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl skundžiamo Sprendimo ir anksčiau priimtų sprendimų nenuoseklumo, kadangi 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu pareiškėjui suteikta galimybė pateikti savo argumentus dėl galimo Sutarties nutraukimo procedūros inicijavimo. Nenustatyta tuo pačiu klausimu priimtų dviejų skirtingų Agentūros sprendimų. Teismas dėl pareiškėjo skunde nurodomų argumentų dėl atsakovo „nusiteikimo“ prieš pareiškėją pažymėjo, kad nenustatyta, jog atsakovas būtų šališkas pareiškėjo atveju. Priešingai, atsakovas pasirašė su pareiškėju Dotacijos susitarimą ir skyrė Programos įgyvendinimui lėšų. Tai, kad pareiškėjas nesugebėjo laikytis Dotacijos susitarimo ir dėl to su juo atsakovas nutraukė Sutartį, nereiškia, jog atsakovas yra šališkas. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodomi asmenys skundžiamų sprendimų nepriėmė.

14. Teismas nusprendė, kad atsakovas, teikdamas pareiškėjui raštus, laikėsi Dotacijos susitarime nustatytų procedūrų, ginčijamame Sprendime yra pateikiami objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Teismas, įvertinęs ginčijamų atsakovo ir Komisijos sprendimų turinį, byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčijamą Sprendimą priėmė įgaliotas asmuo, o pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Sprendimą, priėjo prie išvados, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo ir/ar Komisijos sprendimų ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš esmės iš naujo vertinant pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateiktą Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Dotacijos susitarimą ir teisės aktų nuostatas.

15.2. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas neteisėtai, slaptai nuo pareiškėjo, jam nepranešus, neinformuojant apie atliekamą tyrimą, priėmė tris sprendimus dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas (2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr. 2 ir Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos), sudarė pareiškėjui pagrindą sustabdyti Programos priemonių įgyvendinimą, kai tik jis sužinojo apie tuos priimtus sprendimus, t. y. 2019 m. rugsėjo mėnesį. Dėl minėtų atsakovo sprendimų bendra pareiškėjo išleistų kitoms programoms ir neatgautų lėšų suma sudarė 489 240,52 Eur, o, priskaičiavus palūkanas, jis iš viso neatgavo 544 527,69 Eur sumos. Atsakovo priimti minėti trys sprendimai buvo visiškai siurpriziniai, nes įgyvendindamas juose nurodytas programas pareiškėjas laikėsi tokios pačios nusistovėjusios praktikos ir reikalavimų, dėl kurių anksčiau nei pats pareiškėjas, nei kitos Lietuvos organizacijos, vykdžiusios analogiškas ES lėšomis finansuojamas programas (pvz., Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija, Lietuvos pieno ūkių asociacija ir kt.), nesulaukdavo jokių priekaištų iš atsakovo ar kitų institucijų. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip ypatingas atvejis, kuris pagal Sutarties 33.1 punktą sudaro pagrindą sustabdyti Sutartyje numatytos veiklos ar jos dalies įgyvendinimą. Teismas nepagrįstai siaurai aiškino Sutarties 33.1 punkto nuostatas, apribodamas Sutarties sustabdymo galimybę taikyti tik esant force majeure aplinkybėms. Sutarties 33 straipsnis, nustatantis veiklos įgyvendinimo sustabdymo galimybes, neapsiriboja vien force majeure aplinkybėmis kaip Sutarties įgyvendinimo sustabdymo pagrindu. Jame kalbama apie ypatingus atvejus, tik vienas iš kurių įvardinamas kaip force majeure. Tai yra pavyzdinis ypatingas atvejis, bet anaiptol tai nėra vienintelis sustabdymo pagrindas. Be to, teismas sprendime pasisakė būtent dėl pareiškėjo finansinių sunkumų kaip Sutarties įgyvendinimo sustabdymo priežasties, o pareiškėjas ta priežastimi (ypatingu atveju) įvardijo ne tai, o minėtus tris atsakovo sprendimus pagal kitas tris programas. Finansiniai sunkumai buvo tų sprendimų pasekmė.

15.3. Teismui prieš priimant sprendimą buvo žinoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 panaikino minėtus tris atsakovo sprendimus kaip neteisėtus (2019 m. birželio 17 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos Nr. 3). Atsakovas rėmėsi šiuo LVAT sprendimu bylos nagrinėjimo metu, teismas dėl jo pasisakė sprendime, todėl negali kilti jokių abejonių, kad šis sprendimas žinomas teismui. Pareiškėjas nėra didelė organizacija, kuris galėtų lengvai gauti finansavimą ir operatyviai rasti kuo užtaisyti netikėtai atsiradusią daugiau kaip 0,5 mln. Eur skylę savo biudžete. Jis neturėjo jokios realios galimybės tai išspręsti, t. y. iš kažkur operatyviai gauti virš 0,5 mln. Eur, ir toliau tęsti Programos gyvendinimą. Be to, tokie sprendimai sumažino pareiškėjo narių pasitikėjimą atsakovu ir jų pasiryžimą toliau finansuoti bei dalyvauti Programos įgyvendinime. Taigi minėti atsakovo sprendimai buvo tiesioginė ir pagrindinė priežastis to, kad pareiškėjas neturėjo galimybių toliau tęsti Programos įgyvendinimą. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas galėjo jais remtis kaip ypatingu atveju, numatytu Sutarties 33.1 punkte, dėl kurio Programos tolesnis įgyvendinimas tapo neįmanomas ar itin sudėtingas.

15.4. Pagal Sutarties 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjo iniciatyva, jei ypatingais atvejais įgyvendinimas tampa neįmanomas arba itin sudėtingas, ir tam nereikia atsakovo sutikimo. Pagal minėtame Sutarties straipsnyje numatytas taisykles pareiškėjas turi oficialiai pranešti apie sustabdymą, nurodydamas priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą, ir toks sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus tokį pranešimą. Sutartyje nenumatyta, kad valstybė narė (šiuo atveju ją atstovauja atsakovas) gali prieštarauti ar kokiu nors būdu nesutikti su veiklos įgyvendinimo sustabdymu. Todėl toks atsakovo nesutikimas neturėjo jokios teisinės reikšmės ir neturėjo įtakos pranešimo dėl Programos vykdymo sustabdymo galiojimui.

15.5. Ataskaitų teikimas negali būti prilyginamas Programos vykdymui. Pagal Sutarties 33.1.2 straipsnio nuostatas, veiklos įgyvendinimo sustabdymo laikotarpiu patirtos išlaidos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų. Todėl visiškai logiška ir suprantama, kad pareiškėjas po pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą nevykdė jokių Programoje numatytų priemonių ir neprašė kompensuoti tuo laikotarpiu patirtų išlaidų. Kaip matyti iš 2-ojo periodo periodinės techninės ataskaitos ir 2020 m. balandžio 28 d. prašymo dėl tarpinio mokėjimo, visos šiuose dokumentuose įtrauktos išlaidos pareiškėjo buvo patirtos iki 2019 m. rugsėjo mėn. (imtinai), t. y. iki jo pateikto pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą. Atsižvelgiant į atsakovo 2019 m. spalio 23 d. rašte išreikštą poziciją dėl nesutikimo su Programos įgyvendinimo sustabdymu, tarp šalių nebuvo sutarimo šiuo klausimu, jų pozicijos buvo priešingos, todėl nebuvo sudarytas joks Sutarties pakeitimas, kuriame būtų numatyta veiklos įgyvendinimo atnaujinimo data, pratęsta veiklos trukmė ir padaryti kiti pakeitimai (kaip numato Sutarties 33.1.2 str. 3 pastraipa). Toks Sutarties pakeitimas nebuvo sudarytas ir vėliau, nes pareiškėjas laukė, koks bus priimtas teismo sprendimas dėl jo pateikto skundo dėl trijų atsakovo 2019 m. priimtų sprendimų. Tačiau nepaisant to, laikytina, kad veiklos įgyvendinimo sustabdymas buvo galiojantis ir galiojo visą antrąjį Programos ataskaitinį laikotarpį.

15.6. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios visos pareiškėjo patirtos išlaidos (18 803,99 Eur) neatitinka Reglamento 2015/1829 4 straipsnio f punkto ir Dotacijos susitarimo 6.1 (a) (vii) punkto reikalavimų. Jis taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad jis iš esmės skunde nepasisakė dėl atsakovo sprendime konstatuotų aplinkybių, jog pareiškėjas Programos įgyvendinimui išleido lėšas neveiksmingai, neefektyviai, ir, kad patirtos išlaidos Programos priemonių įgyvendinimui yra ženkliai mažesnės už kitas pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui rėmėsi tuo argumentu, kad atsakovas ir LAGK netinkamai aiškino ES teisės aktus darydami išvadą, jog Programos įgyvendinimui antruoju ataskaitiniu laikotarpiu patirtos išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas viršijo savo kompetenciją, nes pats interpretavo ir aiškino ES teisės nuostatas. Teismas sprendime praktiškai apie tai nepasisakė, apsiribojo teiginiu, kad pareiškėjo argumentai nėra atitinkantys tikrovę, ir, kad teismas pritaria atsakovo sprendime padarytoms išvadoms dėl išlaidų neatitikimo Reglamento 2015/1829 4 straipsnio f punkto ir Dotacijos sutarties 6.1 (a) (vii) punkto.

15.7. Teismas (kaip ir atsakovas) visiškai neatsižvelgė į Reglamento 2015/1829 to paties 4 straipsnio 2 dalį ir jos c punktą, kur nustatyta: „Tačiau atitinkančiomis finansavimo reikalavimus laikomos šių kategorijų išlaidos: <...> c) personalo išlaidos, kurias sudaro tik darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai ir kitos išlaidos, įtrauktos į programai įgyvendinti paskirto personalo atlygį ir taikomos pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus arba darbo sutartį; išlaidos, susijusios su fiziniais asmenimis, dirbančiais su pasiūlymą teikiančia organizacija pagal tiesioginę sutartį, išskyrus darbo sutartį, arba deleguotais trečiosios šalies už užmokestį“. Taigi, ši Reglamento nuostata aiškiai įtvirtina, kad personalo ir panašios su fiziniais asmenimis susijusios išlaidos (kaip šiuo atveju buhalterinių paslaugų pirkimo) yra laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus. Be to, tokios išlaidos nėra susietos jokiu procentiniu ryšiu su programinių veiklų įvykdymu (skirtingai nuo anksčiau galiojusio reglamentavimo, kai buvo finansuojama atitinkama procentinė dalis, priklausomai nuo veiklų įgyvendinimo). Todėl nepaisant to, kad jos antruoju ataskaitiniu laikotarpiu viršijo išlaidas patirtas Programos priemonių įgyvendinimui, nėra teisinio pagrindo dėl to jas laikyti panaudotomis neekonomiškai ir neveiksmingai. Dėl šių (personalo ir buhalterijos) išlaidų pareiškėjas savo raštuose atsakovui ne kartą buvo akcentavęs, kad šios išlaidos yra būtinos ir patiriamos net tuomet, kai veiklos yra nevykdomos.

15.8. Kitas atsakovo sprendime nurodytas argumentas buvo tai, kad minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl, jo vertinimu, išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į anksčiau minėtas aplinkybes apie Programos priemonių įgyvendinimo sustabdymą, ir į tai, kad tą sustabdymą nulėmė paties atsakovo priimti neteisėti sprendimai dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai visas antrojo ataskaitinio laikotarpio išlaidas 18 803,99 Eur sumai pripažino neatitinkančiomis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų, o teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko tokį sprendimą galioti.

15.9. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl to, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino Programos veiklas. Atsakovo sprendime (1.2 p.) pateikiami vertinimai apie trečiąjį Programos ataskaitinį laikotarpį ir jame daroma išvada, kad ir šiuo periodu pareiškėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui tik antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą ir tarpinio mokėjimo prašymą. Trečiasis Programos ataskaitinis laikotarpis dar buvo nesibaigęs (jis turėjo baigtis 2021 m. vasario 28 d.). Todėl pareiškėjas 2020 m. neprivalėjo teikti ir neteikė jokių duomenų ir informacijos apie trečiojo ataskaitinio laikotarpio priemonių vykdymą. Teismas pagrįstai pripažino, kad trečiasis Programos ataskaitinis laikotarpis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir pareiškėjas su tuo visiškai sutinka. Tačiau kitoje teismo sprendimo dalyje teismas jau keičia savo poziciją ir laiko, kad pareiškėjas įgyvendino tik vieną iš 13 Programos veiklų, pasisako dėl kitų trečiojo ataskaitinio laikotarpio aplinkybių. Teismas buvo nenuoseklus, jo sprendime yra vidiniai prieštaravimai. Teismo sprendimo dalis dėl Sutarties nutraukimo neteisėta ir dėl anksčiau išdėstytų argumentų, susijusių su Programos įgyvendinimo sustabdymu.

15.10. Teismas sprendime nurodo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kai kurių jo narių atsisakymo prisidėti savo įnašais prie programos vykdymo yra aplinkybės, susijusios su paties pareiškėjo vidinėmis, organizacinėmis ir finansinėmis priežastimis, rodančiomis pareiškėjo negebėjimą telkti savo narius ir išimtinai priklausančiomis nuo pareiškėjo pasirengimo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taip teismas interpretuoja pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, jog Programoje dalyvavę ir ją finansavę du pareiškėjo nariai (Auga group, AB ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko) raštiškai patvirtino, kad jie buvo sulaukę iš atsakovo ir ŽŪM vadovybės rekomendacijų nedalyvauti šioje pareiškėjo Programoje ir kitose jo vykdomose programose. Teismas tai vertina kaip nuo paties pareiškėjo priklausančias aplinkybes, t. y. kaip jo kaltę. Pareiškėjo nuomone, tai turėtų būti vertinama priešingai, t. y. kaip atsakovo ar pačios valstybės kaltė. Nes tai papildomai patvirtina, kad atsakovas ir jo steigėjas (Žemės ūkio ministerija) buvo iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, veikė prieš šios Programos įgyvendinimą, pasinaudodami savo padėtimi prisidėjo prie to, kad Programos dalyviai suabejotų šios Programos sėkme ir patys pasitrauktų iš jos. Apibendrinant šiuos argumentus darytina išvada, kad pati valstybė turi būti atsakinga už tai, kad, veikdama per savo įgaliotas institucijas, jų priimtais neteisėtais sprendimais ir kitais atsakingų pareigūnų veiksmais sutrukdė pareiškėjui laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, įgyvendinti joje numatytą Programą. O po to atsakovas visiškai nepagrįstai visą atsakomybę užkrovė pareiškėjui ir nepagrįstai bei neteisėtai Sutartį nutraukė, tokiu būdu panaikindamas galimybę pareiškėjui šiuo metu (po LVAT 2021 m. birželio 30 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2012) susitarti su atsakovu dėl Sutarties pakeitimo ir jos galimo tolesnio vykdymo sąlygų.

15.11. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad gavus atsakovo 2019 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-086, kuriuo jis informavo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjo pranešimą dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstu, pareiškėjas papildomai pateikė atsakovui 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 19/11/20-1. Jame papildomai patvirtino, kad programos vykdymas yra sustabdytas ir, kad pagal dotacijos susitarimo 33.1 straipsnį programos sustabdymas atliekamas vienašališku paramos gavėjo sprendimu.

15.12. Atsakovas 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-2 nurodė, kad jis negali sutikti su pareiškėjo rašte pateiktu teiginiu, jog programos sustabdymas gali būti atliekamas vienašališku pareiškėjo sprendimu. Tuo susirašinėjimas tarp šalių šiuo klausimu ir pasibaigė. Tačiau pareiškėjas programos vykdymą ir toliau buvo sustabdęs, jokių veiksmų neatliko. Veiklos įgyvendinimo sustabdymas buvo galiojantis ir galiojo visą antrąjį Programos ataskaitinį laikotarpį, šią aplinkybę patvirtina 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 190920-2 (jis yra pateiktoje į bylą LAGK skundo nagrinėjimo medžiagoje) ir pareiškėjo banko sąskaitos išrašas už 2019–2020 metus. Iš jo matyti, kad jokie atsiskaitymai ar mokėjimai po 2019 m. spalio 1 d. nebuvo vykdomi, nebuvo mokamas nei darbo užmokestis pareiškėjo darbuotojams, nei už buhalterijos paslaugas UAB „VBA biuras“, nei jokių kitų veiklų finansavimas.

15.13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2012 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino kaip neteisėtus tris atsakovo sprendimus dėl kitų programų, kurių neteisėtumu ir iš to sekusiais vėlesniais atsakovo ir NMA veiksmais pareiškėjas grindė bei motyvavo šios programos sustabdymą. Dėl minėtu sprendimu neteisėtais pripažintų trijų atsakovo sprendimų pareiškėjas buvo beveik dvejiems metams netekęs daugiau kaip 0,5 mln. Eur apyvartinių lėšų, ir tai visiškai paralyžiavo jo veiklą.

15.14. Pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. raštu informavo atsakovą, kad jis nesutinka su pastarojo ketinimu nutraukti sutartį, ir, kad jis nusprendė tęsti Programos vykdymą. Tačiau vėlesni atsakovo veiksmai ir priimti sprendimai parodė atsakovo poziciją, jog jis neketina pratęsti Dotacijos sutarties vykdymo termino ar kitaip pakeisti sutartį. Pareiškėjui tapo aišku, kad joks Dotacijos sutarties pakeitimas, kuriame būtų numatyta veiklos įgyvendinimo atnaujinimo data, pratęsta veiklos trukmė ir padaryti kiti pakeitimai (kaip numato Sutarties 33.1.2 str. 3 pastraipa) atsakovo požiūriu yra negalimas. Todėl toliau pareiškėjas Programos trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiksmų įgyvendinimo 2020 metais nevykdė. Atsakovui priėmus šioje byloje ginčijamą 2021 m. sausio 5 d. sprendimą dėl Dotacijos sutarties nutraukimo, nebeliko jokių galimybių toliau tęsti sutarties vykdymą.

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. Agentūra pritaria Komisijos ir teismo sprendimuose padarytai išvadai, kad pagal Sutarties 33.1 ir 35 punktus pareiškėjo nurodyta Programos neįgyvendinimo priežastis – kilę finansiniai sunkumai – negali būti pripažįstama kaip ypatinga aplinkybė, sudaranti pagrindą stabdyti Programos veiklų įgyvendinimą. Pagal Sutarties 35 straipsnį pareiškėjui kilę finansiniai sunkumai negali būti laikomi force majeure atveju, tad atitinkamai ta pati aplinkybė negali būti laikoma ypatingu atveju, suteikiančiu teisę pareiškėjui stabdyti Programos įgyvendinimą. Kadangi pareiškėjo nurodytas motyvas „kilę finansiniai sunkumai“ negali būti laikomas tinkama aplinkybe stabdyti Programos veiklas, tai tuo labiau priežastis, dėl ko kilo finansiniai sunkumai – dėl Agentūros nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas – taip pat negali būti laikoma tinkamu pagrindimu neįgyvendinus Programos. Pareiškėjo nurodomas LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimas nėra niekaip susijęs ir nesprendžia ginčo dėl Programos neįgyvendinimo. Kita vertus, LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino tris Agentūros sprendimus visiškai dėl kitos priežasties, kuri taip pat nedaro įtakos šiam nagrinėjamam ginčui. Šio ginčo Programa yra administruojama pagal Reglamentą 1144/2014, o įgaliojimai ją administruoti pagal šį ES teisės aktą Agentūrai suteikti ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 4 dalyje.

16.2. Pareiškėjas neįvertino Reglamento 2015/1829 1 straipsnio 3 dalyje reglamentuotų įsipareigojimų įgyvendinant Programą – „turėti reikalingų techninių, finansinių ir profesinių išteklių programai veiksmingai įgyvendinti“ ir jų neįvykdė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nemini ir to fakto, kad Programos įgyvendinimo pradžioje pareiškėjui buvo išmokėta išankstinio finansavimo suma – 433 000 Eur, taigi pareiškėjo argumentas, kad trūko apyvartinių lėšų, yra nepagrįstas Programos veiklų nevykdymo atžvilgiu. Antrame Programos įgyvendinimo laikotarpyje buvo vykdyta tik viena priemonė, už kurios įgyvendinimą prašomos kompensuoti išlaidos – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymas (išlaidos šiai priemonei sudarė 6 480 Eur) ir tiesioginės personalo bei kitos išlaidos (kurių prašoma kompensuoti 12 323,99 Eur). Todėl jau šiuo metu Agentūra yra priėmusi sprendimą susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą išankstinio finansavimo sumą.

16.3. Programos veiklų sustabdymas įsigalios tada, kai valstybė narė gaus tokį pranešimą, bet tik tuo atveju, jei tokiam sustabdymui bus pritarta. Pareiškėjas sąmoningai klaidingai interpretuoja Sutarties 33.1 punkte aprašytą Programos sustabdymo momentą ir jį sutapatina su, anot jo, nereikalaujamu Agentūros pritarimu stabdyti Programos įgyvendinimą. Nepaisant to, kad pareiškėjas teigia, jog buvo teisėtai sustabdęs Programos įgyvendinimą, faktinių aplinkybių visuma liudijo priešingą situaciją. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad teisėtai buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, nepateikė jokių įrodymų dėl Sutarties pakeitimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas Programos įgyvendinimo atnaujinimą nurodo kaip „savaime suprantama“ iki II-jo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, tačiau tokių teiginių niekuo nepagrindžia. Be to, pareiškėjas, teigiantis sustabdęs Programos įgyvendinimą, visgi 2020 m. balandžio 28 d. raštu savalaikiai (tai yra pagal Programoje nustatytus terminus, lyg nebūtų sustabdytas Programos įgyvendinimas) pateikė periodinę techninę ir finansinę veiklos ataskaitas bei mokėjimo prašymą. Be to, ataskaitose pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kodėl neįvykdė atitinkamu laikotarpiu Programos priemonių. Pareiškėjo argumentai dėl vienašališko Programos įgyvendinimo sustabdymo neturi teisinio pagrindo ir nepateisina įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą.

16.4. Reglamento 2015/1829 4 straipsnio 2 dalyje surašyta, kokių kategorijų išlaidos leistinos kompensuoti, o to paties straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti to paties straipsnio 2 dalyje leistinų kategorijų išlaidos. Taigi, įgyvendinant Programą, gali būti kompensuotinos tik tos išlaidos, kurios, pirma, patenka į Reglamento 2015/1829 4 straipsnio 2 dalyje išvardytas kategorijas ir, antra, jos atitinka visus 1 dalyje išvardytus kriterijus. Agentūra, vertindama pareiškėjo pateiktų išlaidų atitiktį kriterijams, vadovaujasi Reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 6.1 straipsnio a dalimi – prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus. Vienas iš išvardytųjų kriterijų – išlaidos turi būti pagrįstos, pateisinamos ir atitinkančios patikimo finansų valdymo principą, visų pirma, ekonomiškos ir veiksmingos.

16.5. Agentūra, administruodama informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo programas, privalo užtikrinti tinkamą šių programų įgyvendinimą bei ES finansinių interesų apsaugą, todėl, įsitikinusi pareiškėjo neveikimu, priėmė sprendimą nutraukti Sutartį dar nepasibaigus jos galiojimo terminui. Pareiškėjas iš esmės nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, neįgyvendino Programos priemonių bei Agentūros Sprendimą bei Komisijos sprendimą skundžia abstrakčiais ir tiesiogiai su priimtu Sprendimu nesusijusiais argumentais. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė Sutarties įsipareigojimų (Programos priemonių), kurios būtų sąlygojusios pripažinti išlaidas tinkamomis kompensuoti bei nesąlygotų Sutarties nutraukimo, įvykdymo.

16.6. Atsakovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad Programa antrojo ir trečiojo Programos ataskaitiniais laikotarpiais vykdyta maža apimtimi. Pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo panaudota didžioji dalis Programoje numatyto biudžeto. Programos minimalų vykdymą pagrindžia ir pareiškėjo pateiktos periodinės techninės ataskaitos. Kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas neįvykdė tiek Programos priemonių, kiek jų buvo numatyta Programoje, be to, priemonės buvo vykdomos nepilna apimtimi.

16.7. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateikė antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio Periodinę techninę ataskaitą, „VšĮ Baltijos maisto organizacijos gavėjo 2019.03.01– 2020.02.29 ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą” (toliau – ir Finansinė ataskaita) ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo (toliau – ir Mokėjimo prašymas). Agentūra, įvertinusi visus pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateiktus dokumentus bei visą vėliau pateiktą papildomą informaciją bei paaiškinimus, įskaitant paskutinį tuo metu gautą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą, 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo pareiškėją apie ketinimą pripažinti reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti visą Finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 31 215,44 Eur bei nutraukti Dotacijos susitarimą. Be to, Agentūra šiame rašte nurodė išsamias minėtų ketinimų priežastis. Pažymi, kad Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte dėl pareiškėjo Dotacijos susitarimo (Programos) nevykdymo trečiame Programos ataskaitiniame laikotarpyje nėra pasisakoma.

16.8. Pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. raštu informavo Agentūrą apie nesutikimą pripažinti 31 215,44 Eur reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti suma bei nesutikimą dėl Dotacijos susitarimo nutraukimo, nurodė nesutikimo argumentus bei papildomą informaciją apie tai, kad nusprendė tęsti Programos vykdymą ir 2020 m. spalio mėn. (t. y. trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu, kuris prasidėjo 2020 m. kovo 1 d.), parengė ir publikavo vieną straipsnį, kurio vaizdo kopija pridėta prie pareiškėjo 2020 m. spalio 23 d. rašto.

16.9. Agentūra, įvertinusi visus pateiktus dokumentus (įskaitant paskutinį tuo metu gautą pareiškėjo 2020 m. spalio 23 d. raštą ir jame pateiktą informaciją apie 2020 m. spalio mėn. parengtą ir publikuotą vieną straipsnį, neva pagrindžiantį Programos vykdymą), 2021 m. sausio 5 d. raštu (toliau – ir Sprendimas), t. y. skundžiamas Agentūros sprendimas) informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą.

16.10. Be to, Agentūra šiame rašte nurodė išsamias minėtų sprendimų priežastis.

Atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. rašte pateikė informaciją apie visiškai minimalų Programos vykdymą trečiame Programos ataskaitiniame laikotarpyje, o šis faktas tik patvirtino netinkamą Programos vykdymą, Agentūra papildomai prie visų kitų Dotacijos susitarimo nutraukimo priežasčių nurodė ir minimalų Programos vykdymą trečiajame Programos ataskaitiniame laikotarpyje. Be kita ko, Agentūra, įvertinusi, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) buvo likę tik keli mėnesiai, nustačiusi, jog pareiškėjas nevykdo Programos, nematydama galimybės, kad Programa dar galėtų būti tinkamai įgyvendinta, priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos susitarimą. Pažymi, kad 2020 m. spalio mėn. pareiškėjo buvo parengtas ir publikuotas vienas straipsnis, gali būti laikoma tik daliniu vienos Programos priemonės vykdymu, kadangi Programoje numatyta, kad antruoju ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu atitinkamai bus įvykdyta po 13 priemonių.

16.11. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateikė trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą, galutinę techninę ataskaitą, likučio finansinę ataskaitą bei 2021 m. balandžio 7 d. prašymą dėl likučio mokėjimo. Pažymi, kad vadovaujantis trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodine technine ataskaita bei kitais pareiškėjo su 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateiktais dokumentais, trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu buvo parengtas ir publikuotas vienas straipsnis, pastaroji veikla negali būti prilyginama net vienos Programos priemonės įvykdymui, nes Programoje numatyta trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu parengti ir publikuoti 19 straipsnių. Ši informacija patvirtina pareiškėjo 2020 m. spalio 23 d. rašte pateiktą informaciją apie minimalų Programos vykdymą trečiame Programos ataskaitiniame laikotarpyje bei patvirtina Sprendimo pagrįstumą.

16.12. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo papildomai pateiktame rašte nurodomas teismo sprendimas byloje Nr. eA-2176-624/2012 niekaip nėra susijęs su Dotacijos susitarimu, kadangi teismas panaikino sprendimus, susijusius su kitomis trimis pareiškėjo vykdytomis informavimo ir pardavimo skatinimo programomis, kurių paskutinė baigta vykdyti dar 2019 metais. Pareiškėjas dar iki Agentūros 2019 metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais priimtų sprendimų, kuriuos panaikino teismas, Programą pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu vykdė maža apimtimi (Programos pirmojo ataskaitinio laikotarpio biudžetas – 1 494 857,00 Eur, o panaudotas biudžetas yra beveik tris kartus mažesnis – 516 063,87 Eur).

16.13. Atsakovas dėl tariamo Programos įgyvendinimo sustabdymo nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu pranešė Agentūrai, kad sustabdo Programos įgyvendinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad nepritaria Programos įgyvendinimo sustabdymui, kadangi nepateiktas tinkamas Programos veiksmų vykdymo sustabdymo pagrindimas. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. raštu pateikė savo nuomonę dėl Agentūros 2019 m. spalio 23 d. rašte pateiktų paaiškinimų dėl netinkamo Programos veiksmų vykdymo sustabdymo pagrindimo. Agentūra 2019 m. gruodžio 18 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėją, kad nepritaria Programos įgyvendinimo sustabdymui.

16.14. Agentūra pažymi, kad po Agentūros 2019 m. gruodžio 18 d. rašto nevyko joks susirašinėjimas su pareiškėju dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo. Visi vėlesni pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad Programos sustabdymo faktiškai nebuvo. Pareiškėjas nevykdė Programos veiklų, o tik vėliau šį neveikimą ėmė motyvuoti neva tai Programos vykdymas buvo sustabdytas. (t. y. apeliaciniame skunde teikiami argumentai, neva tai pareiškėjas laikė, jog yra sustabdęs Programą, nebuvo nurodyti teikiant antro ir trečio Programos ataskaitinių laikotarpių ataskaitas, mokėjimo prašymus bei papildomus dokumentus, šiuos argumentus pareiškėjas sugalvojo vėliau, siekdamas pasiteisinti Dotacijos susitarimo reikalavimų nevykdymą).

16.15. Programos įgyvendinimą be jokio sustabdymo patvirtina šie faktai: pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. rašte pats pripažįsta ir patvirtina, kad jo „iniciatyva sustabdyti projektą nebuvo patvirtinta.“, be to, pareiškėjas šiame rašte nurodo, kad „Pasibaigus antriems Programos metams atskiras Programos poveikio vertinimas neatliktas“, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas vykdė Programą be jokio jos sustabdymo; pareiškėjas, tvirtindamas, kad teisėtai buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, nepateikė jokių įrodymų dėl Dotacijos susitarimo pakeitimo.

Pareiškėjas neteikė jokio pranešimo Agentūrai su prašymu pakeisti Dotacijos susitarimą, ir joks Dotacijos susitarimo pakeitimas dėl Programos sustabdymo nebuvo sudarytas. Todėl jokio Programos sustabdymo nebuvo; pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateikė antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio techninę ataskaitą, Finansinę ataskaitą, Mokėjimo prašymą laikydamasis Dotacijos susitarimo 15.3 papunktyje nustatytų terminų, kad „Gavėjas turi pateikti periodinę ataskaitą per 60 dienų nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos“, t. y. minėti dokumentai buvo pateikti neviršinat 60 dienų termino nuo antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio pabaigos – 2020 m. vasario 29 d., tai reiškia, kad pats pareiškėjas nelaikė, jog Programa yra sustabdyta; pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateiktoje antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio techninėje ataskaitoje, Finansinėje ataskaitoje, Mokėjimo prašyme nurodytas antrasis Programos ataskaitinis laikotarpis – „2019.03.01 – 2020.02.29“.

Jeigu Programa būtų sustabdyta nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., tokiu atveju antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio pabaiga būtų vėlesnė nei paties pareiškėjo nurodyta – 2020 m. vasario 29 d. Pažymi, kad vien tik šis faktas paneigia pareiškėjo teiginį, apie ne va tai sustabdytą Programos vykdymą nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. Taip pat atsižvelgiant į šį faktą, nekyla jokių abejonių, kad pats pareiškėjas nelaikė, kad Programa yra sustabdyta; pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateikė trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą, galutinę techninę ataskaitą, likučio finansinę ataskaitą bei 2021 m. balandžio 7 d. prašymą dėl likučio mokėjimo, laikydamasis Dotacijos susitarimo 15.3 papunktyje nustatyto termino, t. y. minėti dokumentai buvo pateikti neviršijant 60 dienų termino nuo trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio pabaigos – 2021 m. sausio 10 d.

Šis faktas taip pat tik patvirtina, kad pats pareiškėjas nelaikė, jog Programa yra sustabdyta; pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateiktoje trečio Programos ataskaitinio laikotarpio periodinėje techninėje ataskaitoje nurodytas trečiasis Programos ataskaitinis laikotarpis – „2020.03.01 – 2021.02.29“ (pažymėtina, kad Pareiškėjas suklydo nurodydamas 2021 m. vasario 29 d., kadangi 2021 metais vasaris turėjo 28 dienas). Jeigu Programa būtų sustabdyta nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., tokiu atveju trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio pabaiga būtų vėlesnė nei paties pareiškėjo nurodyta – 2021 m. vasario 28 d., šis faktas taip pat tik patvirtina, kad pats pareiškėjas nelaikė, jog Programa yra sustabdyta; pareiškėjo teismui pateikto 2023 m. vasario 10 d. rašto 4 punkte nurodyta, kad veiklos įgyvendinimo sustabdymas buvo galiojantis ir galiojo visą antrąjį Programos ataskaitinį laikotarpį.

Pareiškėjo papildomai pateikiami dokumentai tik patvirtina faktą, kad jis nevykdė Programos ir pažeidė Dotacijos susitarimo 7.1 papunktyje numatytą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo papildomai teikiamų dokumentų nėra nei jo pranešimo pakeisti Dotacijos susitarimą, nei atitinkamo Dotacijos susitarimo pakeitimo, nei pratęstos išankstinio mokėjimo garantijos, minėti pareiškėjo papildomai pateikiami dokumentai niekaip neįrodo tariamo Programos sustabdymo pagal Dotacijos susitarimo 33.1 papunktį; pareiškėjas, tvirtindamas, kad teisėtai buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, nepateikė jokių įrodymų dėl Sutarties pakeitimo.

Pareiškėjas neteikė jokio pranešimo Agentūrai su prašymu pakeisti Dotacijos susitarimą, ir joks Dotacijos susitarimo pakeitimas dėl Programos sustabdymo nebuvo padarytas. Todėl jokio Programos sustabdymo nebuvo.

16.16. Įvertinus Dotacijos susitarimo 33 ir 39.2 punktų formuluotes, kuriose įtvirtintos sąlygos, kada gali būti sustabdyta Programos veikla, taip pat Agentūrai numatyta teisė paprašyti pareiškėjo pateikti papildomą informaciją ir Agentūrai suteikta galimybė per nustatytą terminą nepasirašyti Sutarties pakeitimo bei pranešti apie savo nesutikimą, atsakovas daro vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas nėra teisus teigdamas, jog „pagal Sutarties 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas Pareiškėjo iniciatyva, ir tam nereikia Atsakovo sutikimo.“

16.17. Atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, taip pat atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktą išsamų paaiškinimą bei aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės nevykdęs įsipareigojimų pagal Dotacijos susitarimą, Programos priemonių neįgyvendinimą siekia pateisinti pagal Dotacijos susitarimo nuostatas neva tai teisėtu Programos sustabdymu. Pareiškėjo argumentai dėl vienašališko Programos įgyvendinimo sustabdymo neturi teisinio pagrindo ir nepateisina įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Bylos ginčo dalykas – atsakovo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13)-001 „Dėl 2018 m. vasario 28 d. dotacijos susitarimo Nr. 779489–ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateiktą Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo (kartu su vėlesniais pateiktais mokėjimo prašymo patikslinimais).

18. Ginčas yra išnagrinėtas ir Komisijoje, kuri 2021 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 21R-239 (AG-91/06-2021) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus iš naujo atmetė.

19. Ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo nutraukti Dotacijos sutartį. 2018 m. vasario 28 d. VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ ir VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ sudarė sutartį „Dėl Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo“ Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 (Dotacijos sutartis). Dotacijos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą.

20. Atsakovas 2021 m. sausio 5 d. ginčijamame sprendime nurodė, jog įvertinusi Programos įgyvendinimą nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Dotacijos sutarties 7.1 papunktį, nes antruoju ir trečiuoju Programos ataskaitiniais laikotarpiais iš įsipareigotų vykdyti 13 Programos priemonių vykdė tik vieną priemonę: 1) antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.), 2019 m. kovo–birželio mėnesiais, iš Programoje numatytų priemonių vykdė tik socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymą; 2) trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.) nebuvo vykdomos Programoje numatytos priemonės, išskyrus dalinį vienos priemonės vykdymą – 2020 m. spalio mėnesį parengtą ir publikuotą straipsnį. Pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo pasibaigus antrajam Programos ataskaitiniam laikotarpiui, atlikti Programos poveikio vertinimą. Anot atsakovo, pareiškėjas nesilaikė patikimo finansų valdymo principo ir Agentūra, vadovaudamasi 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, 4 straipsnio 1 dalies f punktu (toliau – ir Reglamentas Nr. 2015/1829) bei Dotacijos sutarties 6.1 straipsniu (a) (vii) punktu, 26.1 papunkčiu, priėmė sprendimą pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų.

21. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas pagal Dotacijos sutartį iš esmės nevykdė įsipareigojimų (neįgyvendino Programoje numatytų priemonių), iki Programos pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) likus dviem mėnesiams nebėra galimybių įgyvendinti visų Programoje numatytų priemonių, be to pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 nurodė, jog neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, todėl Agentūra, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 34.3.1 papunkčio (b) ir (i) (ii) dalimis, priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūros atsakymas pareiškėjui dėl sutarties stabdymo buvo pateiktas savalaikiai, nurodant jam, kad jo prašyme nurodyti pagrindai neatitinka Dotacijos sutarties 33.1 papunkčio ir 35 punkto nuostatų, taip pat pažymėjo, kad Agentūros priimti sprendimai, jai administruojant kitas programas, nėra šio ginčo dalykas, pareiškėjui pagal Programą buvo avansu skirta tam tikra pinigų suma Programai įgyvendinti ir nustatyta Programos įgyvendinimo tvarka ir terminai, kurių pareiškėjas įsipareigojo laikytis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Programos vykdymas nebuvo sustabdytas, o tokiu atveju pareiškėjas privalėjo vykdyti tinkamai visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir veiklas bei už juos laiku tinkamai atsiskaityti.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ta aplinkybė, jog atsakovas neteisėtai, slaptai nuo pareiškėjo, jam nepranešus, neinformuojant apie atliekamą tyrimą, priėmė tris sprendimus dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas (2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr. 2 ir Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos), sudarė pareiškėjui pagrindą sustabdyti Programos priemonių įgyvendinimą, kai tik jis sužinojo apie tuos priimtus sprendimus, t. y. 2019 m. rugsėjo mėnesį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2012 panaikino minėtus tris atsakovo sprendimus kaip neteisėtus (2019 m. birželio 17 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos Nr. 3). Apeliaciniame skunde teigiama, kad šie sprendimai sumažino pareiškėjo narių pasitikėjimą atsakovu ir jų pasiryžimą toliau finansuoti bei dalyvauti Programos įgyvendinime, taigi minėti atsakovo sprendimai buvo tiesioginė ir pagrindinė priežastis to, kad pareiškėjas neturėjo galimybių toliau tęsti Programos įgyvendinimą. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl to, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino Programos veiklas. Taip pat apeliaciniame skunde pripažįstama, kad pareiškėjas po pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą nevykdė jokių Programoje numatytų priemonių ir neprašė kompensuoti tuo laikotarpiu patirtų išlaidų.

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

25. 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse Reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 ir nustatytos naujos taisyklės, pagal kurias informacijos apie žemės ūkio produktus ir tam tikrus iš jų pagamintus maisto produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse, gali būti visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, šiame reglamente nustatytos taisyklės yra daugiausia skirtos paprastoms programoms, kurias administruoja valstybės narės.

26. Atsakovas dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu pranešė Agentūrai, jog sustabdo Programos įgyvendinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad nepritaria Programos įgyvendinimo sustabdymui, kadangi nepateiktas tinkamas Programos veiksmų vykdymo sustabdymo pagrindimas. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. raštu pateikė savo nuomonę dėl Agentūros 2019 m. spalio 23 d. rašte pateiktų paaiškinimų dėl netinkamo Programos veiksmų vykdymo sustabdymo pagrindimo. Agentūra 2019 m. gruodžio 18 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėją, kad nepritaria Programos įgyvendinimo sustabdymui. Atsakovas pažymi, kad po Agentūros 2019 m. gruodžio 18 d. rašto nevyko joks susirašinėjimas su pareiškėju dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Programos įgyvendinimas nebuvo sustabdytas, nes pareiškėjo pranešimas neatitiko Dotacijos sutarties 33.1 papunkčio, 35 punkto nuostatų. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paties pareiškėjo veiksmus bei reiškiamą poziciją dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo. Svarbu, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. rašte pats pripažino ir patvirtino, kad jo „iniciatyva sustabdyti projektą nebuvo patvirtinta.“, be to, pareiškėjas šiame rašte nurodo, kad „Pasibaigus antriems Programos metams atskiras Programos poveikio vertinimas neatliktas“.

Akivaizdu, kad pats pareiškėjas tuo metu laikėsi nuostatos, jog jis vykdė Programą be sustabdymo. Be to, pareiškėjas, tvirtindamas, kad teisėtai buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, nepateikė jokių įrodymų teismui dėl Dotacijos susitarimo pakeitimo, taip pat ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo atstovas negalėjo paaiškinti, kuriam laikotarpiui buvo sustabdytas Programos įgyvendinimas ir kokių veiksmų buvo imtasi apibrėžiant Programos įgyvendinimo laikotarpį. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pranešimo atsakovui su prašymu pakeisti Dotacijos susitarimą, ir joks Dotacijos susitarimo pakeitimas dėl Programos sustabdymo nebuvo sudarytas.

Atsižvelgiant į minėtą, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Programos įgyvendinimas nebuvo sustabdytas. Svarbu tai, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateikė antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio techninę ataskaitą, Finansinę ataskaitą, Mokėjimo prašymą laikydamasis Dotacijos susitarimo 15.3 papunktyje nustatytų terminų, kad „Gavėjas turi pateikti periodinę ataskaitą per 60 dienų nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos“, t. y. minėti dokumentai buvo pateikti neviršijant 60 dienų termino nuo antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio pabaigos – 2020 m. vasario 29 d., tai reiškia, kad iš esmės pats pareiškėjas nelaikė, jog Programa yra sustabdyta.

Pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu pateiktoje antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio techninėje ataskaitoje, Finansinėje ataskaitoje, Mokėjimo prašyme nurodytas antrasis Programos ataskaitinis laikotarpis – „2019.03.01 – 2020.02.29“. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateikė trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą, galutinę techninę ataskaitą, likučio finansinę ataskaitą bei 2021 m. balandžio 7 d. prašymą dėl likučio mokėjimo, laikydamasis Dotacijos susitarimo 15.3 papunktyje nustatyto termino, t. y. minėti dokumentai buvo pateikti neviršijant 60 dienų termino nuo trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio pabaigos – 2021 m. sausio 10 d.

Šis faktas taip pat tik patvirtina, kad pats pareiškėjas nelaikė, jog Programa yra sustabdyta; pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateiktoje trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinėje techninėje ataskaitoje nurodytas trečiasis Programos ataskaitinis laikotarpis – „2020.03.01 – 2021.02.29“. Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ataskaitų teikimas negali būti prilyginamas Programos vykdymui, tačiau pačių pareiškėjo teiktų ataskaitų turinys ir tai, kad pareiškėjas neteikė jokio pranešimo Agentūrai su prašymu pakeisti Dotacijos susitarimą, ir joks Dotacijos susitarimo pakeitimas dėl Programos sustabdymo nebuvo padarytas, leidžia daryti išvadą, kad Programos įgyvendinimas nebuvo sustabdytas.

Apibendrintai pasakytina, kad teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Programos įgyvendinimo stabdymu, laiko pareiškėjo gynybine pozicija, ir šie argumentai negali pateisinti įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios visos pareiškėjo patirtos išlaidos (18 803,99 Eur) neatitinka Reglamento 2015/1829 4 straipsnio f punkto ir Dotacijos susitarimo 6.1 (a) (vii) punkto reikalavimų, taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad jis iš esmės skunde nepasisakė dėl atsakovo sprendime konstatuotų aplinkybių, jog pareiškėjas Programos įgyvendinimui išleido lėšas neveiksmingai, neefektyviai, ir, kad patirtos išlaidos Programos priemonių įgyvendinimui yra ženkliai mažesnės už kitas pareiškėjo patirtas išlaidas. 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:

a) jas įgyvendindama programą faktiškai patyrė pasiūlymą teikianti organizacija, išskyrus su galutinėmis ataskaitomis ir vertinimu susijusias išlaidas;

b) jos nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje;

c) jos būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti;

d) jos yra nustatomos ir patikrinamos, visų pirma užfiksuotos pasiūlymą teikiančios organizacijos apskaitos dokumentuose ir nustatytos atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi pasiūlymą teikianti organizacija, taikomus apskaitos standartus;

e) jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų reikalavimus;

f) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma visų pirma yra ekonomiškos ir veiksmingos. Dotacijos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad reikalavimus atitinkančiomis išlaidos yra išlaidos, atitinkančios šiuos kriterijus: (a) faktinės išlaidos atitinka reikalavimus, jei: (i) jas faktiškai patyrė gavėjas; (ii) jos buvo patirtos 3 straipsnyje nustatytu laikotarpiu, išskyrus paskutinio ataskaitinio laikotarpio periodinės ataskaitos teikimo išlaidas ir galutinės ataskaitos teikimo išlaidas ir įgyvendintų priemonių rezultatų vertinimo tyrimo išlaidas; (iii) jos yra nurodytos 2 priede pateiktoje biudžeto sąmatoje; (iv) jos yra susijusios su 1 priede aprašyta veikla ir yra būtinos jai įgyvendinti; (v) jas įmanoma identifikuoti ir patikrinti, visų pirma jos turi būti užregistruotos gavėjo sąskaitose pagal apskaitos standartus, taikomus šalyje, kurioje įsisteigęs gavėjas, ir įprastus gavėjo išlaidų apskaitos metodus; (vi) jos atitinka taikomus nacionalinius mokesčių ir darbo bei socialinės saugos įstatymus ir (vii) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą visų pirma ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

Agentūra ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėja neatitinka Reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio f punkto ir Dotacijos sutarties 6.1 (a) (vii) punkto. Sprendimas pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų pripažintos dėl to, kad pareiškėjas, siekdamas Programos tikslų, Programos įgyvendinimui išleido lėšas neveiksmingai, neefektyviai ir dėl to, kad patirtos išlaidos Programos priemonių įgyvendinimui buvo ženkliai mažesnės už kitas pareiškėjos patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtų išvadų.

29. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl to, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino Programos veiklas ta prasme, kad atsakovo ginčijamame sprendime (1.2 p.) pateikiami vertinimai apie trečiąjį Programos ataskaitinį laikotarpį ir jame daroma išvada, kad ir šiuo periodu pareiškėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas pagal Dotacijos sutartį iš esmės nevykdė įsipareigojimų (neįgyvendino Programoje numatytų priemonių), iki Programos pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) likus dviem mėnesiams nebėra galimybių įgyvendinti visų Programoje numatytų priemonių. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, galėjo preliminariai vertinti ir trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio veiklas, kurias atsakovas vertino remdamasis turimais duomenimis, pavyzdžiui, 2020 m. spalio 23 d. rašte pateikta informacija apie minimalų Programos vykdymą trečiame Programos ataskaitiniame laikotarpyje. Kita vertus, iš 2021 m. balandžio 9 d. pateiktos trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinės techninės ataskaitos, bei kitais pareiškėjo su 2021 m. balandžio 9 d. raštu pateiktais dokumentais, trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu buvo parengtas ir publikuotas vienas straipsnis, o pastaroji veikla negali būti laikoma tinkamu Programos priemonių vykdymu, nes Programoje numatyta trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu parengti ir publikuoti 19 straipsnių.

30. Dėl Dotacijos sutarties nutraukimo pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu negalėjo paneigti ginčijamame sprendime atsakovo padarytos išvados, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino Programos veiklas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iš esmės įgyvendinta buvo tik viena iš 13 Programos veiklų, o pareiškėjo pranešimas dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo neatitiko Dotacijos sutarties 33.1 ir 35 punktų. Pagal susitarimą dotacijos sutartį vienašališkai galėjo nutraukti atsakovas iš esmės nustatęs esminius dotacijos sutarties pažeidimus. Šiuo atveju matyti, kad valstybė, sudariusi dotacijos sutartį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties ir sutarties neįvykdymo laipsnis skundžiamo sprendimo priėmimo metu, likus dviem mėnesiams iki dotacijos sutarties termino pabaigos, nedavė pagrindo atsakovui tikėtis, kad sutartis galės būti įvykdyta ateityje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su vidinėmis, organizacinėmis ir finansinėmis priežastimis, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, kad pareiškėjo negebėjimą tinkamai ir laiku įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o papildomai pateiktame rašte nurodomas teismo sprendimas byloje Nr. eA-2176-624/2021 nėra susijęs su Dotacijos susitarimu, kadangi teismas panaikino sprendimus, susijusius su kitomis trimis pareiškėjo vykdytomis informavimo ir pardavimo skatinimo programomis. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas pagrįstai nutraukė su pareiškėju Dotacijos sutartį.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė